Administracinė byla Nr. AS-70-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04036-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti teisėsaugos pareigūnų neteisėtus veiksmus, vykdomus prieš pareiškėją; 2) atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuri siekia 30 000 Eur; 3) grąžinti neteisėtai nusavintą 26 arų žemės sklypą; 4) įvertinti Žemės konsolidacijos projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės konsolidacijos projektas) vykdytojų neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją; „įpareigoti Generalinę prokuratūrą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl 4 metus vykdyto susidorojimo, kurie tyčia skundų nenagrinėjo teisiškai, teisingai, o slėpė aukštų pareigūnų galimai padarytą nusikalstamą veiką“.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjos R. G. skundą atsisakė priimti.

Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (2 str. 1 d., 18 d., 20 d., 3 str. 1 d., 18 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos skundo ir jo priedų matyti, jog pareiškėja nesutinka su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) priimtais procesiniais sprendimais, siekia, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas dėl, pasak pareiškėjos, neteisėtų prokurorų veiksmų, neatlikto ikiteisminio tyrimo dėl 26 arų apgaulės būdu nusavinto žemės sklypo, Žemės konsolidacijos projekto vykdytojų neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėja iš esmės skundžia prokuroro procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu. Tokio pobūdžio teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, o kilęs ginčas tarp pareiškėjos ir Generalinės prokuratūros nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pareiškėjos reikalavimai nesusiję su viešojo administravimo sritimi, o siejami su prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais (neveikimu), todėl nenagrinėti administracinių teismų. Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti šį pareiškėjos skundo reikalavimą.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, teismas nurodė, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Teismas akcentavo, kad prokurorų susijusiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo taip pat atsisakė priimti.

Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą pagal atsakovo buveinę.

III.

Pareiškėja R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad pateikti skundą administraciniam teismui jai nurodė Generalinė prokuratūra. Pirmosios instancijos teismas (teisėjas) nesivadovavo pagrindinėmis ABTĮ nuostatomis (1–10 str.).

Pareiškėja nurodo, kad ji yra ūkininkė, paprasta kaimo gyventoja be teisinio išsilavinimo, todėl jai neaišku, kodėl nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta ABTĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta nuostata dėl bylų, nepriskirtinų administracinių teismo kompetencijai, ir kaip susijęs su ginčo dalyku Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

Pareiškėja akcentuoja, kad įvairių prokuratūrų prokurorų veiksmus skundė daug kartų, todėl su pareiškėja buvo susidorota. Pareiškėja pažymi, kad dėl konkrečių prokurorų aplaidaus darbo įvyko viešojo intereso pažeidimas. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad konkretūs teisėjai ir prokurorai nesupranta viešojo intereso sąvokos.

Pareiškėja, vadovaudamasi ABTĮ 111 straipsniu, nurodo, kad: „nereikia dalyko permetinėti vieni kitiems, o reikia, reikalui esant surinkus papildomus įrodymus, išnagrinėti proceso šalių pateikiamus teismui skundus iš esmės <...>.“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos R. G. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nesutinka su Generalinės prokuratūros priimtais procesiniais sprendimais, taip pat pareiškėja iš šių procesinių sprendimų kildina patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtą teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad nepagrįstai buvo atsisakyta priimti jos skundą ir nagrinėti, o pateikti skundą administraciniam teismui jai nurodė Generalinė prokuratūra, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ABTĮ nuostatomis.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ?– kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nesutinka su Generalinės prokuratūros, Šiaulių apygardos prokuratūros ir teismų priimtais procesiniais sprendimais; pareiškėja siekė, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtų prokurorų ir teisėjų veiksmų, neatlikto ikiteisminio tyrimo dėl 26 arų apgaulės būdu nusavinto žemės sklypo ir Žemės konsolidacijos projekto vykdytojų neteisėtų veiksmų. 

Pažymėtina, kad, kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Seimo narių, Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėja nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jos siekiamas inicijuoti  ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, įvertinus pareiškėjos skundą, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad skundžiami veiksmai (neveikimas) yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjos suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje, t. y. dėl ikiteisminių tyrimų pradžios ir baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šią išvadą patvirtina ir pareiškėjos papildomi įrodymai, pateikti apeliacinės instancijos teismui. Akcentuotina, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ir ikiteisminio tyrimo pradėjimą, reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis. 

Pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokio tarp jos ir Generalinės prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, kilusio ginčo viešojo administravimo srityje, kuris galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pareiškėja atskirajame skunde cituoja Viešojo administravimo įstatymo, ABTĮ normas, nustatančias ginčų, kilusių viešojo administravimo srityje, nagrinėjimą, tačiau šių normų nesusieja su jos siekiamu inicijuoti ginču administraciniame teisme ir skunde suformuluotais reikalavimais.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, jog kreiptis į administracinį teismą raštuose nurodo Generalinė prokuratūra, tačiau atsakant pareiškėjai į šiuos argumentus, pažymėtina, kad pareiškėja skunde nesuformulavo jokių reikalavimų dėl konkrečių Generalinės prokuratūros raštų panaikinimo. Pareiškėja skunde paminėjo Generalinės prokuratūros 2021 m. spalio 20 d., 2021 m. lapkričio 11 d. raštus, tačiau skunde jokių reikalavimų dėl šių raštų panaikinimo nenurodė. 

Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji siekia, jog dėl, jos nuomone, neteisėtų teisėjų ir prokurorų veiksmų, jai būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala. Pasisakydama dėl šio pareiškėjos skundo reikalavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83-2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2015; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-287/2014; 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-822/2021). Taigi baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. 

Pareiškėja skunde yra nurodžiusi, kad jai turi būti priteistas atlygis už žalą, atsiradusią dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, tačiau skunde nenurodė konkrečių pareigūnų, taip pat teismų galbūt neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, dėl kurių pareiškėjai galbūt atsirado turtinė ir neturtinė žala. Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad byloje keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjai, jog ji turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėja skundžia procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu, taip pat iš šių veiksmų (neveikimo) kildina turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, o tokie veiksmai negali būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka, ir pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                        Ramūnas Gadliauskas

                                        Dalia Višinskienė