Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-82-876/2013
Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00581-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5., 1.2.17.11., 1.2.18.2., 1.2.18.3., 2.3.6.4.2. (N)
(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 2 d.
Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nukentėjusiajai D. G., kaltinamajam A. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. padarymu
n u s t a t ė:
A. P. kaltinamas tuo, kad 2012 m. birželio 22 d., (duomenys neskelbtini), D. G. namuose, be savininkės leidimo paėmė D. G. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės duomenis, kuriuos panaudojo neteisėtai atlikdamas finansines operacijas: 2012 m. birželio 22 d. apie 15.24 val., internetu prisijungdamas prie UAB „4 finance“ internetinės svetainės www.vivus.lt, apgaule, neteisėtai pasinaudodamas D. G. elektroninės bankininkystės duomenimis, jos vardu sudarė paskolos sutartį 500 Lt sumai ir tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. birželio 24 d. apie 10.12 val., internetu prisijungdamas prie UAB „4 finance“ internetinės svetainės www.vivus.lt, apgaule, neteisėtai pasinaudodamas D. G. elektroninės bankininkystės duomenimis, jos vardu sudarė paskolos sutartį 300 Lt sumai ir tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. birželio 24 d. apie 12.22 val., internetu prisijungdamas prie UAB „4 finance“ internetinės svetainės www.vivus.lt, apgaule, neteisėtai pasinaudodamas D. G. elektroninės bankininkystės duomenimis, jos vardu sudarė paskolos sutartį 200 Lt sumai ir tokiu būdu savo naudai įgijo 1000 Lt, padarydamas UAB „4finance“ 1000 Lt turtinę žalą.
Teismo posėdžio metu A. P. paaiškino, kad dirbo nelegaliai ir liko skoloje, jį pradėjo spausti žmonės, kad grąžintų pinigus. Jis neturėjo, ką daryti ir taip pasielgė. Paėmė pinigų, galvojo grąžins. Bankinius duomenis turėjau nuo to laiko, kai jam persiuntė pinigų iš Anglijos. Jis galėjo naudotis ta kortele, jam buvo duotas leidimas tik tam kartui. Kadangi jis viską žinojo, tai pasiėmė pinigų. Paskui susidarė tokia situacija, kad jis neturėjo iš ko grąžinti. Teta nieko apie tai nežinojo. Pasiėmė 1000 litų per dvi dienas. Jis būtų įnešęs pinigus į tetos sąskaitą, jis neturėjo tikslo, negrąžinti pinigų. Ketino įsidarbinti ir taip grąžinti pinigus, turėjo darbo pasiūlymą. Po to dirbo Anglijoje ir turėjo pajamų atlyginti, bet neatlygino, užsiblokavo kortelę ir neturėjo pinigų. Norint atblokuoti kortelę reikia važiuoti į Angliją. Dabar gyvena iš atsitiktinių darbų, jam pragyvenimui užtenka. Jis savo tetos neinformavo apie tai, kad paėmė pinigus. Būdamas Anglijoje neatlygino, nes iš ten norint parsiųsti pinigus reikia turėti tarptautinę sąskaitą, o jis jos neturėjo. Įmokos jokios nepadarė. Kai buvo iškelta byla tada grąžino 500 litų, o iki to nieko negrąžino. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Yra sumokėjęs 500 lt. Sutinka, kad civilinis ieškinys 1042lt.
Nukentėjusioji D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo pranešimą į namus. Nuėjo į banką kartu su seserimi, tada pasigedo pinigų. Tada nuėjo į policiją. Voke buvo pranešimas, kad iš banko paimti pinigai. Sūnėnas paėmė valdiškus pinigus, jos pinigų nepaėmė. Sūnėnas atidavė 300 litų, jos atsiprašė.
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir prie jo pridėtas įspėjimo kopija, patvirtina, jog D. G. gavo įpsėjimą iš „UAB 4finance“ dėl nesumokėtos paskolos (b.l. 11).
Gauti duomenys iš UAB „4finance“ patvirtina, jog pasinaudojus D. G. duomenimis buvo paimtos paskolos. (b.l. 13-18).
Gauti duomenys iš UAB „4finance“ patvirtina, jog A. P. buvo susisiekęs su civiliniu ieškovu ir tarėsi dėl skolos grąžinimo. (b.l. 59)
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrąžinimo fakto. Ne mažiau svarbus sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis yra apgaulė ir jos subjektyvus suvokimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui būtina įrodyti, kad savo ketinimus nesilaikyti sutarties sąlygų ir užvaldyti turtą asmuo maskuoja apgaule, suklaidindamas paskolos davėją dėl savo ketinimų, pateikdamas kitai sutarties šaliai save kaip kitą asmenį ir panaudodamas kitokius būdus, nuliamenčius kitos pusės apsisprendimą suteikti paskolą ir suvaržančius suteiktos paskolos atgavimą, ir visą tai suvokia. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.
Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant jį užvaldyti. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Suklaidintas dėl kaltininko ketinimų perduodamo turto atžvilgiu, nukentėjusysis perduota turtą kitam asmeniui laikinai valdyti, naudoti ar jo nuosavybei ir tikisi, kad turtą gavęs asmuo vykdys tam tikrus įsipareigojimus turtui ir po kurio laiko turtą ar jo ekvivalentą sugrąžins teisėtam savininkui ar valdytojui. Tačiau turtą gavęs asmuo neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o dėl apgaulės pažeistos teisės atkūrimas objektyviai tampa problemiškesnis.
BK 214 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už gaminimą, įgijimą, laikymą ar realizavimą netikro ar suklastoto mokėjimo instrumento arba jo panaudojimą finansinei operacijai inicijuoti, gaminimą, įgijimą, laikymą ar realizavimą įrangos, kompiuterinės programos ar kitokios priemonės, tiesiogiai skirtos ar pritaikytos netikriems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti ar tikriems mokėjimo instrumentams klastoti, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą, laikymą, realizavimą ar panaudojimą svetimo mokėjimo instrumento finansinei operacijai inicijuoti.
Kadangi paprastai mokėjimo instrumentas (pvz., banko mokėjimo kortelė) nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas BK 214 straipsnio prasme. BK 215 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už žinomai neteisėto mokėjimo instrumento panaudojimą pripažinus teisėtu, neteisėtą mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimą, neteisėtą tikrų identifikavimo duomenų panaudojimą, žinomai netikrų identifikavimo duomenų panaudojimą inicijuojant ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu. Mokėjimo instrumento identifikavimo duomenys – tai tokie mokėjimo instrumento duomenys, kurie yra būtini inicijuojant ar atliekant finansinę operaciją (pvz., šio instrumento naudotojo vardas, pavardė, parašas, jam suteiktas asmens tapatybės nustatymo kodas (PIN ir kt.). BK 215 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali.
A. P. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK kaip: apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 214 str. 1 d., apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 215 str. 1 d., nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 1 d. Kaltinamasis nurodė, kad elektroninės bankininkystės duomenis jam buvo žinomi ir buvo leidžiama jam naudotis tuo tikslu, kad iš Anglijos jam būtų pervesti pinigai. Tačiau pats kaltinamasis pripažino, jog jis neturėjo nukentėjusiosios sutikimo inicijuoti paskolos paėmimą, kas leidžia daryti išvadą, jog A. P. pasinaudojo nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės duomenimis neteisėtai, tai yra jo veiksmai atitinka BK 214 str. 1 d. požymius, - neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojų duomenis (BK 215 str. 1 d.) ir apgaule įgijo svetimą turtą. Tai yra civiliniam ieškovui save pateikdamas kaip D. G., tokiu būdu juos suklaidino ir tai turėjo lemiamos įtakos civilinio ieškovo apsisprendimui suteikti paskolą. (BK 182 str. 1 d.). Kaip jau buvo nurodyta šių nusikalstamų veikų atvejais būtina atsiriboti baudžiamąją atsakomybę nuo civilinės, o inkriminuojant BK 182 str. būtina nustatyti kaltininko ketinimus grąžinti paskolą. Teismo posėdžio metu kaltininkas teigė, jog jis imdamas paskolą ketino ją grąžinti, neturėjo tikslo jos negrąžinti, tačiau šie jo parodymai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog jis ėmė paskolą, nes tuo metu neturėjo pinigų, neturėjo darbo. Taigi negalėjo tiksliai nurodyti iš kokių lėšų jis ketino grąžinti paimtą paskolą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog per visą laikotarpį, kaltinamojo žodžiais, jis gaudavo pajamų, tačiau nepravedė nei vienos įmokos, nesiėmė jokių veiksmų, kad prisiimti įsipareigojimai būtų vykdomi. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti A. P. nurodomomis aplinkybėmis, jog jis sudarydamas sandorį ketino jį vykdyti.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad mokėjimo instrumentų turėtoja, kuriais naudojosi teisiamasis, yra nukentėjusioji, todėl teisiamajam šie mokėjimo instrumentai – svetimi. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog A. P. nusikaltimų padarymo metu suvokė savo veikos neteisėtumą, t. y. suvokė, kad jis naudojasi kitiems asmenims išduotais mokėjimo instrumentais, ir norėjo taip veikti, taigi, teisiamasis veikė tiesiogine tyčia.
Dėl bausmės rūšies ir dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir stadiją, – padaryti apysunkiai ir nesunkus nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, – yra pilnametis, neteistas, baustas administracine, duomenų apie paskirtų nuobaudų atlikimą nėra.
BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. yra numatytos bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas. Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, kad šiuo metu pajamų neturi, padarytos žalos susimokėti negali, atitinkamai darytina išvada, jog netikslinga skirti baudą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. P. yra ne kartą baustas administracine tvarka jam paskiriant baudas, tačiau duomenų apie šių baudų sumokėjimą nėra, kas leidžia daryti išvadą, jog skiriamos baudos, kaltinamojo asmenybei poveikio nedaro, todėl paskyrus šios rūšies bausmę, nebus pasiekti BK 41 str. numatyti tikslai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas mano, jog tikslinga A. P. skirti arešto bausmę.
A. P. įvykdė tyčines nusikalstamas veikas, šis įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. P. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Pats A. P. yra nedirbantis, neteistas. A. P. charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išadą, kad jis linkęs daryti pažeidimus bei nepaisyti įstatymų reikalavimų, tačiau teisiamas pirmą kartą. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. A. P. veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas nustato, kad skirtina bausmė mažesnė negu numatyti bausmės vidurkiai. BK specialiosios dalies straipsniuose nėra nurodytos arešto dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 49 str. 3 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog už nusikaltimą skirtinas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų, taigi mažesnis negu vidurkis skirtinas po 30 parų už kiekvieną nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši subendrinta bausmė subendrinama su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, bausmes iš dalies sudedant.
Civilinis ieškovas UAB ,,4finance“ reiškia civilinį ieškinį 1024,47 Lt sumai (b. l. 27-28). Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, kad jis yra atlyginęs civiliniam ieškovui 500 Lt dydžio žalos dalį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Civilinio ieškovo 2013 m. liepos 1 d. pateiktame prašyme nurodoma, jog jie palaiko pateiktą ieškinį, daugiau duomenų apie atlygintą žalos dalį nėra, todėl teismas laiko, jog civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305, 307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
A. P. pripažinti katu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 parų areštą;
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 parų areštą;
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 parų areštą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 30 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę ir bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 45 parų areštą.
Civilinio ieškovo UAB ,,4finance“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir 1024,47 Lt (tūkstantį dvidešimt keturis Lt 47 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo iš A. P..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.
Teisėjo parašas.
Nuorašas tikras:
Teisėja Judita Sungailaitė