Administracinė byla Nr. eAS-411-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00080-2020-6

 Procesinio sprendimo kategorijos: 53.1; 57.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. P., G. I., G. N., G. Z., G. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. P., G. I., G. N., G. Z., G. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno kranai“, R. J. D., A. D., D. Z., R. K., Z. K., V. J., D. J., Z. M., R. R., K. M., A. R., E. R., A. M., R. T., A. N., A. G.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai G. P., G. I., G. N., G. Z. ir G. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjai paaiškino, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas), (toliau – ir Žemės sklypas) plote iki 1940 metų nacionalizacijos buvo keletas sklypų, taip pat ir K. K., E. Z. ir A. J. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdyti žemės sklypai. Pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti fiziniai asmenys yra arba pretendentai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į kurio nors iš buvusių savininkų turėtą žemės sklypą, arba tokių pretendentų teisių perėmėjai.

Pareiškėjai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2019 m. birželio 12 d. akte Nr. 70-2-2193 nurodė, jog ginčo sklypas gali būti grąžinamas piliečiams natūra, tačiau vėliau poziciją pakeitė ir 2019 m. liepos 23 d. akte Nr. 70-2-2667 nurodė, kad nusprendė Žemės sklypą pasilikti savivaldybės reikmėms, o 2019 m. birželio 12 d. aktą laikyti negaliojančiu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau – ir NŽT) neturi galimybių grąžinti pretendentams sklypą natūra (t. y. atkurti jiems nuosavybės teises šiuo būdu).

Pareiškėjai paaiškino, kad Taryba Sprendimu nusprendė, jog 1,9978 ha kitos paskirties (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingas Kauno miesto savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Sprendimu pavesta Administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn procedūras ir prašyti NŽT perduoti Kauno miesto savivaldybei neatlygintinai naudoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškėjai teigė, kad Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, motyvacijos trūkumai neleidžia jiems suprasti sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų, teisinių santykių esmės, atima iš pareiškėjų galimybę efektyviai pasinaudoti teise į pažeistų teisių gynybą ir sąžiningą procesą. Sprendime nėra pagrįstas konkretaus visuomeninio poreikio buvimas, nėra nurodytų faktinių aplinkybių, kurių visuma situaciją leistų kvalifikuoti pagal kurį nors Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies punktą ir atitinkamai žemę priskirti valstybės išperkamai. Administracija nesivadovavo Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu ir nepriskyrė sklypo valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas vis dar svarsto įsigyti pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį ginčo sklype ir prašyti NŽT perduoti žemės sklypą jam neatlygintinai naudotis, tačiau tokie sprendimai dar nėra priimti.

Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, šiurkščiai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias žemės ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams tvarką ir sąlygas, nenurodė,  kokiame dokumente yra išreikštas realiai egzistuojantis visuomenės poreikis, ar apskritai toks dokumentas yra ir kokio konkrečiai visuomeninio poreikio tenkinimui sklypas bus naudojamas. Šie argumentai neabejotinai turėjo būti pateikti, kadangi, nesant konkretaus poreikio, negali būti ribojamos pareiškėjų ir kitų asmenų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Sklype yra tik tvora ir nebaigtas statyti pastatas, kuris ilgus metus yra nenaudojamas ir apleistas. Esamos tvoros nelaikytinos kliūtimi atkurti nuosavybės teises į žemę. Pastato, priklausančio uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kauno kranai“, buvimas sklype nedaro sklypo valstybės išperkamo jau vien dėl to, kad sklypo plotas akivaizdžiai per didelis jam eksploatuoti. Žemės sklypo, kaip valstybinės žemės, nuomos sutartis su UAB „Kauno kranai“ nutraukta Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 02-01-8738.

Pareiškėjų vertinimu, Žemės sklypas neatitinka sąlygų, kuriomis žemė yra valstybės išperkama, todėl ji turi būti grąžinta pretendentams. Žemės sklypas, kuriame stovi neeksploatuojamas statinys, gali ir privalo būti grąžinamas natūra pretendentams ir jų teisių perėmėjams, kadangi nėra už žemės grąžinimą natūra svarbesnio visuomenės intereso. Be to, šioje ginčo situacijoje atsakovas sukūrė pareiškėjų teisėtus lūkesčius, kad bus atkuriamos nuosavybės teisės, grąžinant sklypą pareiškėjams ir kitiems asmenims natūra, o priimdamas Sprendimą, viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia ir įstatymo viršenybės principus.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjų nurodytas Žemės sklypas Kauno apskrities valdytojo 1996 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 01-19 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklype yra registruotas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jo priklausiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno kranai“. Administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A-2602 patvirtintas Žemės sklypo detalusis planas, kuriuo buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentai. Pretendentai į buvusio žemės savininko A. J. žemę buvo informuoti apie detaliojo plano rengimą, tačiau jokių skundų ar pastabų nepateikė.

Atsakovas nurodė, kad NŽT 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 8SD-2560-(14.8.7.) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 m. buvusių žemės savininkų A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėtoje žemėje“ kreipėsi į atsakovą su prašymu išnagrinėti teritoriją, kurioje yra iki 1940 metų A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėta žemė, ir pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Savivaldybė 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. 70-2-2193 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT, kad Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 70-2-4011, 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 70-2-1540, 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 70-2-4321, 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 70-2-1947 jau pateikė informaciją apie preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės plotus teritorijoje, kurioje yra iki 1940 metų A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėta žemė, o klausimas dėl Žemės sklypo grąžinimo turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, (toliau – ir Tvarka) 1061 punktu.

Atsakovas nurodė, kad pakartotinai išnagrinėjęs ginčo teritoriją, Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nusprendė, jog Žemės sklypas reikalingas savivaldybių funkcijoms, todėl tikslinga jį palikti Savivaldybės komunalinio ūkio reikmėms. Taryba 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“ nusprendė, kad 1,9978 ha kitos paskirties (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingas Savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Sprendimu pavesta Administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių – pastato (unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo Savivaldybės nuosavybėn procedūras ir prašyti NŽT perduoti Savivaldybei neatlygintinai naudoti Žemės sklypą.

Atsakovo teigimu, žemė, reikalinga savivaldybės funkcijoms vykdyti komunalinio ūkio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą priskiriama valstybės išperkamai žemei. Sprendime išsamiai nurodytos aplinkybės, kad ginčo teritorija pagal Savivaldybės bendrąjį planą patenka į verslo ir pramonės teritorijas, jog greta esančiuose sklypuose UAB „Kauno švara“ vykdys veiklą, todėl nuspręsta Žemės sklypą palikti Savivaldybės reikmėms.

Atsakovas teigė, kad poreikį Kauno mieste žemės sklypams, kuriuose būtų organizuojamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimas ir perdirbimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas, patvirtina UAB „Kauno švara“ 2016 m. kovo 18 d. raštas Nr. (1.4.1)-2S-69 „Dėl žemės sklypo skyrimo“ ir Tarybos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. T-539 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavimo neatlygintinai Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn“, 2020 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. T-27 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavimo neatlygintinai Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn“. Be to, ginčo sklype yra registruotas pastatas ir kiemo statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno kranai“, ši teritorija suplanuota detaliuoju planu. Atkūrimo įstatymas nenumato galimybės atkurti nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant natūra žemės sklypą, kuriame yra ne pretendentams priklausantys statiniai.

Atsakovas nurodė, kad Savivaldybė ginčo teritorijos niekada nežymėjo kaip laisvos (neužstatytos) žemės. Vien aplinkybė, kad pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra, nelaikytina sukuriančia pareiškėjams teisėtą lūkestį atkurti nuosavybės teises natūra. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas ir motyvuotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjų G. P., G. I., G. N., G. Z. ir G. K. skundą nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), atmetė pareiškėjos G. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, grąžino pareiškėjų atstovės advokatės N. Ž. 2019 m. gruodžio 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 22,95 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad Žemės sklypas Kauno apskrities valdytojo 1996 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 01-19 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Žemės sklype yra registruotas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jo priklausiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno kranai“. Administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A-2602 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune, detalusis planas, kuriuo buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentai.

Teismas nurodė, kad NŽT 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 8SD-2560-(14.8.7.) kreipėsi į atsakovą su prašymu išnagrinėti teritoriją, kurioje yra iki 1940 metų A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėta žemė, ir pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Savivaldybė 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. 70-2-2193 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT, kad Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 70-2-4011, 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 70-2-1540, 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 70-2-4321, 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 70-2-1947 jau pateikė informaciją apie preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės plotus teritorijoje, kurioje yra iki 1940 metų A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėta žemė, o klausimas dėl Žemės sklypo grąžinimo turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Tvarkos 1061 punktu.

Teismas nurodė, kad pakartotinai išnagrinėjęs ginčo teritoriją, Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nusprendė, jog Žemės sklypas reikalingas savivaldybių funkcijoms, todėl tikslinga jį palikti Savivaldybės komunalinio ūkio reikmėms. Taryba 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“ nusprendė, kad 1,9978 ha kitos paskirties (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingas Savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Sprendimu pavesta Administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo Savivaldybės nuosavybėn procedūras ir prašyti NŽT perduoti Savivaldybei neatlygintinai naudoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesutinka su Tarybos Sprendimu, kuriuo nuspręsta nustatyti, jog 1,9978 ha kitos paskirties (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingas Savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas; pavesta Administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo Savivaldybės nuosavybėn procedūras; prašyti NŽT perduoti Savivaldybei neatlygintinai naudoti Žemės sklypą. Nors pareiškėjai teigia, kad Sprendimas iš esmės reiškia, jog atsakovas Žemės sklypą ir jame esančius statinius paima visuomenės poreikiams, tačiau akivaizdu, kad savivaldybėms valstybinė žemė perduodama neatlygintinai nuosavybėn, patikėjimo teise arba neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais. Savivaldybių turto įgijimo būdai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kurio 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad savivaldybė turtą gali įgyti pagal sandorius.

Teismas nurodė, kad Sprendimas, be kita ko, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 4 punktu, 6 dalimi bei Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428, kurie reglamentuoja valstybinės žemės perdavimą neatlygintinai ja naudotis (panauda). Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 8 str. 1 d.). Šio straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklės nustato valstybinės žemės sklypų (jų dalių), patikėjimo teise valdomų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybinės žemės patikėtinių, perdavimo neatlygintinai naudotis tvarką, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatytų valstybinės žemės patikėtinių valdomų valstybinės žemės sklypų perdavimo neatlygintinai naudotis tvarką reglamentuoja kiti teisės aktai. Pagal šias taisykles Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims gali būti perduodami neatlygintinai naudotis: valstybinės žemės sklypai (jų dalys), kurių reikia nuosavybės teise ar patikėjimo teise valdomiems, panaudos ar nuomos pagrindais naudojamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti; valstybinės žemės sklypai, neužstatyti statiniais ar įrenginiais (Taisyklių 2 p.).

Teismas nurodė, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog šiuo atveju Savivaldybė siekia, kad Žemės sklypas jai būtų perduotas neatlygintinai naudotis. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai ja naudotis pagrindimo vertinimą pagal visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo, o taip pat poreikio objektyvaus egzistavimo ir būtinumo principus įstatymo leidėjas pavedė NŽT, kuri ir priima sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą bei sudaro valstybinės žemės panaudos sutartį.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog Savivaldybė būtų pateikusi NŽT teritoriniam padaliniui prašymą perduoti Savivaldybei neatlygintinai naudotis Žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad NŽT, įvertinusi suinteresuotos institucijos pateiktus duomenis dėl žemės perdavimo neatlygintinai naudotis, o tai apima ir konkretaus žemės sklypo neatlygintino naudojimo būtinumo pagrindimo vertinimą, gali ir netenkinti prašymo, t. y. Žemės sklypo neperduoti neatlygintinai naudotis atsakovui.

Teismo vertinimu, tik galutinis NŽT sprendimas atsakovui perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą būtų laikomas sprendimu, užbaigiančiu valstybinės žemės perdavimo procedūrą, ir galėtų būti nagrinėjamas teisme. Ginčijamas Sprendimas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Argumentai dėl šio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo galės būti teikiami grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo.

Teismas, įvertinęs skundo turinį, suformuluotą reikalavimą ir prie skundo pridedamus dokumentus, aptartą teisinį reguliavimą, sprendė, kad atsakovo Sprendimas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, kadangi atsakovas Sprendimu nusprendė pradėti parengiamuosius veiksmus dėl Žemės sklypo perdavimo neatlygintinai juo naudotis, tačiau šis sprendimas dar nėra galutinis sprendimas ir pats savaime nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, nepažeidžia viešojo intereso, pareiškėjų teisių ar įstatymais saugomų interesų, dėl to negali būti teisme nagrinėtinos bylos objektu. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teismas netenkino pareiškėjos G. P. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi byla nutrauktina ne dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjų reikalavimą, o dėl to, kad skundžiamas Sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 103 str. 1 p.). Toks teismo sprendimas prilygsta skundo netenkinimui, todėl pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė, grąžino pareiškėjai G. P. už skundą sumokėtą 22,95 Eur žyminį mokestį.

III.

Pareiškėjai G. P., G. I., G. N., G. Z. ir G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir administracinę bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja G. N. taip pat prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur už atskirojo skundo parengimą.

Pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog skundžiamas Tarybos Sprendimas yra tarpinis aktas ir nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių.

Pareiškėjai teigia, kad šiuo atveju tiek bendrosios, tiek ir specialiosios kompetencijos teismai, spręsdami pareiškėjų ieškinio bei skundo priėmimo klausimus kitose bylose, nenurodė, jog aktas nesukelia pareiškėjams jokių teisinių padarinių, priešingai, laikė, kad Tarybos Sprendimas sukelia pareiškėjams teisinius padarinius, kadangi dėl Tarybos Sprendimo pareiškėjai netenka teisės atkurti nuosavybės teises pasirinktu būdu (natūra). Be to, kitoje administracinėje byloje Nr. eI-8909-414/2019 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo atsisakę priimti pareiškėjų skundą dėl tariamai neišnaudotos privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-667-261/2019, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikino ir pažymėjo, jog pareiškėjai, siekdami ginčyti aktą, pagrįstai kreipėsi savo galbūt pažeistų teisių ginti į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad aktas sukelia teisinius padarinius pareiškėjams ir ginčas dėl jo nagrinėtinas administraciniame teisme. Taip pat nurodyta, kad Tarybos Sprendimas sukelia pareiškėjams tuos pačius teisinius padarinius kaip ir aktas, nes juo Taryba patvirtino akte išdėstytą poziciją, t. y. vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, Tarybos Sprendimas yra laikytinas sukeliančiu pareiškėjams teisinius padarinius, todėl skundas dėl Tarybos Sprendimo panaikinimo nagrinėtinas administraciniame teisme.

Pareiškėjai teigia, kad Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI3-532-414/2020 ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, t. y. aktą panaikino bei įpareigojo Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo NŽT skyriui apie A. J., E. Z. ir K. K. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą laisvą (neužstatytą) žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau teismas pripažino, kad aktas sukelia pareiškėjams teisinius padarinius ir byla dėl jo panaikinimo yra nagrinėtina administraciniame teisme, o tai dėl jau minėtų priežasčių pagal analogiją reiškia, kad ir Tarybos Sprendimas yra laikytinas sukeliančiu pareiškėjams teisinius padarinius. Be to, pagal teismo įpareigojimą kitoje byloje išnagrinėjus klausimą iš naujo, atsakovas negalėtų priimti kitokio sprendimo, kol galioja ir yra nepanaikintas Tarybos Sprendimas, t. y. pareiškėjų teisės realiai nebūtų apgintos. Tai reiškia, kad pilnavertiškam pareiškėjų teisių apgynimui yra reikalingas ne tik akto, bet ir Tarybos Sprendimo nuginčijimas, todėl skundas dėl Tarybos Sprendimo panaikinimo nagrinėtinas administraciniame teisme. Priešingu atveju teisingumas būtų įvykdytas tik formaliai, o ne realiai, nes net ir laimėję kitą bylą pareiškėjai neapgintų savo teisių ir teisėtų interesų, kadangi klausimas būtų išspręstas taip pat, tik būtų argumentuojama kitu pagrindu, t. y. Tarybos Sprendimo pagrindu žemė nebūtų laikoma laisva (neužstatyta).

Pareiškėjų teigimu, teismo priimta nutartis logiškai prieštarauja minėtiesiems įsitiesėjusiems teismų procesiniams sprendimams ir jau vien tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. 

Pareiškėjai nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Tarybos Sprendimas tariamai yra tarpinis aktas ir nesukelia pareiškėjams teisinių padarinių. Teismas šią išvadą grindė iš esmės tuo, kad Žemės sklypas dar nėra perduotas naudotis Savivaldybei ir kad dėl to tariamai teisiniai padariniai dar nėra atsiradę, o galėtų atsirasti tik ateityje. Pareiškėjai teigia, kad aptariamą išvadą teismas padarė nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjęs Tarybos Sprendimo sukeliamus teisinius padarinius. Realiai Tarybos Sprendimas pareiškėjams teisinius padarinius sukelia nuo pat Tarybos sprendimo priėmimo momento, o priimta skundžiama nutartis visiškai neatitinka teismų suformuotos praktikos.

Pareiškėjai teigia, kad Tarybos Sprendimas nėra tokio pobūdžio dokumentas, kuriuos kaip tarpinius vertina teismas, t. y. tai nėra tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kitas tarpinio pagalbinio pobūdžio dokumentas. Tai yra Tarybos Sprendimas, kuriuo nusprendžiami tam tikri konkretūs dalykai, sukeliantys konkrečias teisines pasekmes. Net ir tarpiniai procedūriniai dokumentai ne visada nesukelia teisinių pasekmių, t. y. tai, ar tam tikras aktas sukelia teisines pasekmės besikreipiančiam į teismą asmeniui, turi būti aiškinamasi kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, analizuojant dėl kokių neigiamų padarinių asmuo kreipėsi į teismą ir ar juos sukėlė būtent tas aktas. Be to, vienas ir tas pats aktas skirtingiems asmenims gali sukelti skirtingas teisines pasekmes, todėl ginčui aktualu tai, dėl kokių konkrečiai teisinių padarinių kreipėsi į teismą konkretus asmuo.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl to, kad skundžiamas Tarybos Sprendimas užkirto kelią nuosavybės teisių atkūrimui natūra į konkretų Žemės sklypą, nes Taryba nusprendė, jog jis reikalingas konkrečioms savivaldybės funkcijoms atlikti. Tarybos Sprendimas buvo priimtas būtent Savivaldybei reaguojant į pareiškėjų skundą dėl akto panaikinimo kitoje byloje, po to, kai Administracija kitoje byloje gavo teismo pranešimą dėl atsiliepimo į jį pateikimo, o akte būtent ir yra išdėstytas Administracijos nesutikimas Žemės sklypą traktuoti laisva (neužstatyta) žeme motyvuojant tuo, kad Savivaldybė Žemės sklypą nori pasilikti savo reikmėms. Tarybos Sprendimas yra priimtas siekiant tų pačių teisinių padarinių kaip ir akte, t. y. neleisti atkurti nuosavybės teisių į Žemės sklypą pareiškėjams ir kitiems asmenims.

Pareiškėjai paaiškina, kad pagal teisės normas kompetencija nuosavybės teisių atkūrimo srityje yra padalinta tarp NŽT ir savivaldybės administracijos direktoriaus. NŽT negali pati nuspręsti kokią žemę laikyti laisva (neužstatyta), nes pagal teisės normas būtent savivaldybės administracijos direktoriui yra numatyta kompetencija teikti NŽT informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Todėl Administracijai nepriskiriant Žemės sklypo laisvai (neužstatytai) žemei, NŽT negali atkūrinėti nuosavybės teisių į Žemės sklypą pareiškėjams ir kitiems asmenims.

Pareiškėjai akcentuoja, kad Tarybos Sprendimas yra dokumentas, kuris suformuoja tiek Savivaldybės, tiek ir Administracijos poziciją dėl Žemės sklypo. Žemės sklypo priskyrimas laisvai (neužstatytai) žemei nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su Tarybos Sprendimo prasme ir tikslais, t. y. tai, kad Tarybos Sprendimu Savivaldybė nusprendė Žemės sklypą pasilikti savo reikmėms, logiškai reiškia ir tai, jog juo nepritariama Žemės sklypą žymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę ir sudaryti galimybes NŽT atkurti pareiškėjams bei kitiems asmenims nuosavybes teises į jį. Jeigu Administracija iki Tarybos Sprendimo priėmimo dar būtų galėjusi pati pasinaikinti aktą ir patenkinti pareiškėjų reikalavimus, tai priėmus Tarybos Sprendimą Administracijai tokių galimybių nebeliko. Tarybos sprendimas yra aukštesnis teisinio reglamentavimo lygmuo, Administracija turi pareigą vykdyti Tarybos Sprendimą, todėl jis tapo pagrindu Administracijai nežymėti Žemės sklypo kaip laisvos (neužstatytos) žemės. Todėl priėmus Tarybos Sprendimą Administracija neatlikinėjo ir ateityje neatliks jokių Tarybos Sprendimui prieštaraujančių veiksmų, t. y. dėl Tarybos Sprendimo Administracija nežymi ir nežymės Žemės sklypo laisva (neužstatyta) žeme, nenurodo ir nenurodys NŽT Žemės sklypo kaip tokio, į kurį galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės. Būtent Tarybos Sprendimas yra pagrindinė kliūtis tolimesniam nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų tęsimui, nes kol jis nėra nuginčytas, jokios atkūrimo procedūros nebevyks. Tai vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad Tarybos Sprendimas nuo jo priėmimo momento sukelia neigiamas teisines pasekmes pareiškėjams ir šiame kontekste jis nėra ir negali būti laikomas tarpiniu aktu. Todėl pareiškėjai turėjo akivaizdų teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl jo nuginčijimo ir byla turėjo būti nagrinėjama, o ne nutraukiama.

Pareiškėjai nurodo, kad tuo atveju jei Tarybos Sprendimas būtų traktuojamas kaip tarpinis aktas, jis lemtų pareiškėjams teisinį neapibrėžtumą, t. y. nėra aišku, ar Savivaldybei pavyks nusipirkti Žemės sklype esantį pastatą, gauti Žemės sklypą panaudos teise, ir kada tai įvyks. Nepripažįstant pareiškėjams teisės ginčyti Tarybos Sprendimą susidaro teisiškai ydinga situacija, kada be Atkūrimo įstatyme numatytų pagrindų pripažinti žemę valstybės išperkama, nevykdomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vien dėl nepagrįsto Tarybos Sprendimo pasilikti sklypą savo reikmėms dar net nežinant ar pavyks įgyti jame esančius statinius.

Pareiškėjai pabrėžia, kad Tarybos Sprendimu Žemės sklypą savo reikmėms Savivaldybė nusprendė pasilikti akivaizdžiai nesant tam teisinio pagrindo, nes Savivaldybė dar net nėra įgijusi nuosavybės teisių į pastatą ir neaišku, ar įgis. Pareiškėjai turi teisę atsikurti nuosavybės teises natūra, todėl, nesant įstatyme numatytų pagrindų neatkurti šiuo būdu, pareiškėjai turi teisę į tai, kad nuosavybės teisės natūra jiems būtu atkūrinėjamos nedelsiant. 

Pareiškėjai teigia, kad teismas, nutraukdamas bylą, net netikrino Tarybos Sprendimo priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. atėmė iš pareiškėjų teisę įrodyti tai, jog atsakovas, piktnaudžiaudamas valdžia, priiminėja nepagrįstus sprendimus. Teismas ne tik vykdė formalų, o ne realų teisingumą, bet apskritai atėmė iš pareiškėjų teisę į teisminę gynybą. Be to, teismas visiškai nepagrįstai nutartyje sprendė, kad nors pareiškėjai teigia, jog ginčijamas Sprendimas iš esmės reiškia, jog atsakovas ginčo sklypą ir jame esančius statinius paima visuomenės poreikiams, tačiau akivaizdu, kad savivaldybėms valstybinė žemė perduodama neatlygintinai nuosavybėn, patikėjimo teise arba neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais. Savivaldybių turto įgijimo būdai nustatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kurio 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad savivaldybė turtą gali įgyti pagal sandorius. Šiuo atžvilgiu teismas nepagrįstai neįvertino esminio fakto, jog pareiškėjai turi teisę atsikurti nuosavybės teises į Žemės sklypą natūra, o Tarybos Sprendimu Savivaldybė siekia pasilikti jį savo reikmėms, t. y. Administracija neatlieka veiksmų, būtinų tam, kad pareiškėjai galėtų atsikurti į Žemės sklypą nuosavybės teises. Savo esme Tarybos Sprendimas reiškia Žemės sklypo priskyrimą valstybės išperkamai žemei, o šiuo klausimu tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek ir gausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateikti konkretūs, nuoseklūs išaiškinimai.

Pareiškėjų teigimu, teismas neįvertino, kad Tarybos Sprendimas sukelia pareiškėjams teisinius padarinius nuosavybės teisių atkūrimo srityje, t. y. Tarybos Sprendimas reiškia Žemės sklypo traktavimą valstybės išperkama žeme, todėl pareiškėjai neabejotinai turi teisę jį ginčyti teisme.

Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Taryba nusprendė, jog Žemės sklypas reikalingas Savivaldybės savarankiškajai funkcijai – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas – įgyvendinti, pavedė Administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo Savivaldybės nuosavybėn procedūras ir prašyti NŽT perduoti Savivaldybei neatlygintinai naudotis Žemės sklypą. Skundžiamu Sprendimu yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia nukreipta į vidinį Administracijos veiklos organizavimą ir niekaip neturi įtakos pareiškėjų teisinei padėčiai. Pareiškėjai nėra subjektai, dalyvaujantys nekilnojamojo turto pardavimo procedūrose, ar subjektai, turintys teisę kvestionuoti tokių būtinumą. Pareiškėjai, neturėdami teisinio materialiojo suinteresuotumo, ginčydami Sprendimą nepagrįstai siekia atsakovui uždrausti atlikti savo įstatyme nustatytas funkcijas – pradėti organizuoti statinių pirkimo Savivaldybės nuosavybėn procedūras ir kreiptis dėl valstybinės žemės sklypo, kuris būtų naudojamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimui, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimui, sąvartynų įrengimui ir eksploatavimui, perdavimo neatlygintinai naudotis Savivaldybei.

Atsakovo teigimu, kadangi pareiškėjai nėra subjektai, dalyvaujantys nekilnojamojo turto pardavimo procedūrose ir priimant sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų naudojimo, atskirojo skundo teiginiai, kad atsakovas, įgijęs pastatus Žemės sklype, negalėtų įgyti teisės reikalauti pastato eksploatavimui suteikti panaudos teise valstybinės žemės, yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir nepaneigia teismo išvados, jog valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai ja naudotis pagrindimo vertinimą pagal visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo, o taip pat poreikio objektyvaus egzistavimo ir būtinumo principus įstatymo leidėjas pavedė NŽT, kuri ir priima sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą bei sudaro valstybinės žemės panaudos sutartį. Kadangi joks sprendimas dėl to nėra priimtas, todėl skundžiamas Sprendimas pagrįstai teismo pripažintas tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentu. Ginčijamas Sprendimas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai savo teiginiams, jog skundžiamas Sprendimas nėra tarpinis procedūrinis dokumentas, pagrįsti, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-667-261/2019 išaiškinimais. Tačiau nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamas Tarybos Sprendimas, o byloje, kuria remiasi pareiškėjai, ginčas kyla dėl Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 23 d. rašto Nr. 70-2-2667 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“. Jau vien dėl tos aplinkybės, kad administraciniai aktai yra priimti skirtingų subjektų, akivaizdu, kad nei faktinės aplinkybės, nei bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Todėl nėra jokio pagrindo, nagrinėjant šią administracinę bylą, atsižvelgti į administracinėje byloje Nr. eAS-667-261/2019 nustatytas aplinkybes ir suformuluotas teisės aiškinimo taisykles.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjų nuomone, kad atsakovas pažeidė gero viešojo administravimo principą, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principus, kadangi šių teiginių pareiškėjai niekaip nepagrindė, o tik pateikė deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus. Pareiškėjai nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad pavedimas Administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo Savivaldybės nuosavybėn procedūras ir prašyti NŽT perduoti Savivaldybei neatlygintinai naudotis Žemės sklypą neatitinka gero viešojo administravimo principo ir pažeidžia įstatymo viršenybės ar nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Atsakovas veikė tinkamai, vadovaudamasis tiek galiojančiais teisės aktais, tiek viešojo administravimo principais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutarties dalies, kuria administracinė byla pagal pareiškėjų skundą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“ panaikinimo, nutraukta, pagrįstumas ir teisėtumas. 

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjų skundžiamas Tarybos Sprendimas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuriuo atsakovas nusprendė pradėti parengiamuosius veiksmus dėl Žemės sklypo perdavimo neatlygintinai juo naudotis, jis nėra galutinis sprendimas ir pats savaime nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, nepažeidžia viešojo intereso, pareiškėjų teisių ar įstatymais saugomų interesų, dėl to negali būti teisme nagrinėtinos bylos objektu, administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir laikosi pozicijos, kad skundžiamas Tarybos Sprendimas nėra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, jis sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, kadangi juo iš esmės nuspręsta Žemės sklypą, į kurį pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises, priskirti valstybės išperkamai žemei, todėl administracinė byla negalėjo būti nutraukta, o turėjo būti nagrinėjama iš esmės. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino esminio fakto, jog pareiškėjai turi teisę atsikurti nuosavybės teises į Žemės sklypą natūra, o Tarybos Sprendimu Savivaldybė siekia pasilikti jį savo reikmėms, t. y. Administracija neatlieka veiksmų, būtinų tam, kad pareiškėjai galėtų atsikurti į Žemės sklypą nuosavybės teises; Tarybos Sprendimas užkerta kelią NŽT grąžinti pretendentams Žemės sklypą natūra.

Byloje nustatyta, kad Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. 70-2-2193 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT Kauno miesto skyrių, kad Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 70-2-4011, 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 70-2-1540, 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 70-2-4321, 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 70-2-1947 jau pateikė informaciją apie preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės plotus teritorijoje, kurioje yra iki 1940 metų A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėta žemė, o klausimas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, grąžinimo turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktu.

Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. liepos 13 d. raštu Nr. 70-2-2667 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT Kauno miesto skyrių, kad pakartotinai išnagrinėjo teritorijos, kurioje yra nurodyta iki 1940 metų A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėta žemė, kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama teritorija pagal Savivaldybės bendrąjį planą patenka į verslo ir pramonės teritorijas bei greta esančiuose sklypuose UAB „Kauno švara“ vykdys veiklą, nuspręsta žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, palikti Savivaldybės reikmėms, nurodyta, kad svarstoma galimybė ateityje įsigyti gamybos ir pramonės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausantį UAB „Kauno kranai“, prašoma Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. birželio 12 d. raštą Nr. 70-2-2193 laikyti negaliojančiu.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 13 d. raštą Nr. 70-2-2667 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ ir įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo NŽT Kauno miesto skyriui apie A. J., E. Z. ir K. K. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą laisvą (neužstatytą) žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjų G. P., G. I., G. N., G. Z., A. J. skundą tenkino ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 23 d. raštą Nr. 70-2-2667 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ bei įpareigojo Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo NŽT Kauno miesto skyriui apie A. J., E. Z. ir K. K. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą laisvą (neužstatytą) žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs ir apeliacine tvarka nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eA-1986-261/2021).

Savivaldybės Taryba Sprendimu, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio, nustatančio savarankiškas savivaldybių funkcijas, 31 punktu, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio, nustatančio savivaldybių turto įgijimo būdus, 5 punktu, Žemės įstatymo 8 straipsnio, nustatančio valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda), 1 dalimi, 3 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428, Žemės, esamų pastatų ir kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036, nusprendė nustatyti, kad Žemės sklypas reikalingas Savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas (1 punktas). Šio Sprendimo 2 punktu nuspręsta pavesti Administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo Savivaldybės nuosavybėn procedūras, o 3 punktu – prašyti NŽT perduoti Savivaldybei neatlygintinai naudotis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Šioje byloje Tarybos Sprendimą ginčija asmenys, kurie siekia atsikurti natūra nuosavybės teises į Žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymą, į bylos nagrinėjimą įtraukti ir kiti asmenys, kurie taip pat siekia atsikurti nuosavybės teises į Žemės sklypą natūra.

Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą, iš esmės konstatavęs, kad asmenims, kurie siekia atsikurti nuosavybės teises į Žemės sklypą natūra, Tarybos Sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvavo Z. K., kuris pagal Gyventojų registro duomenis 2020 m. liepos 6 d. mirė, tačiau byloje nebuvo išsiaiškintos šios aplinkybės, taip pat nenustatyti šio asmens teisių perėmėjai (-as), jie neįtraukti į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktą, sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kuomet pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, o pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo baigta ši administracinė byla, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir bylos nagrinėjimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors šioje byloje skundžiamas Tarybos Sprendimas priimtas ne atsakant į NŽT prašymą dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, pagal kompetenciją vykdant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis, tačiau nagrinėjant pareiškėjų skundą turi būti įvertinta ir nustatyta, ar Sprendimo priėmimas yra susijęs su nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimo procesu, ar šiuo Sprendimu, kuriuo nuspręsta, kad Žemės sklypas yra reikalingas Savivaldybei, nėra užkertamas kelias NŽT atkurti nuosavybės teises pareiškėjams ir kitiems asmenims į Žemės sklypą natūra. Pagal bylos duomenis pareiškėjai kreipėsi į NŽT dėl Žemės sklypo grąžinimo jiems natūra, o NŽT 2019 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, taip pat išnagrinėti teritoriją, kurioje iki 1940 metų buvo A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėta žemė.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Sprendimu atsakovas nusprendė pradėti parengiamuosius veiksmus dėl Žemės sklypo perdavimo neatlygintinai juo naudotis, jis nėra galutinis sprendimas ir pats savaime nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, nepažeidžia viešojo intereso, pareiškėjų teisių ar įstatymais saugomų interesų, ir dėl to negali būti teisme nagrinėtinos bylos objektu, tačiau neįvertino, kad jei NŽT nuspręs neperduoti Žemės sklypo neatlygintinai naudotis Savivaldybei, liks galioti Tarybos Sprendimo 1 punktas, kuriuo nuspręsta nustatyti, kad Žemės sklypas reikalingas Savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti. Taigi šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar Tarybos Sprendimo 1 punkte įtvirtinta nuostata neužkerta kelio pareiškėjams realizuoti savo teises nuosavybės atkūrimo procese.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009; kt.). Pabrėžtina, kad aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomas interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar aplinkybė, jog Sprendimas nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, t. y. neturi jokios įtakos jų materialinėms teisėms, neturėtų būti nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, o ne bylą nutraukiant.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat turėtų įvertinti pareiškėjų argumentus, kad esant priimtam Tarybos Sprendimui, Administracija, kaip savivaldybės vykdomoji institucija, negalės priimti jokio kitokio sprendimo dėl Žemės sklypo, todėl Sprendimu yra užkertamas kelias pareiškėjams siekti, jog būtų atkurtos nuosavybės teisės į jų pageidaujamą Žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Pareiškėja G. P. pirmosios instancijos teisme prašė priteisti jai iš atsakovo 1 022,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, o pareiškėja G. N. prašo priteisti jai iš atsakovo 400 Eur už atskirojo skundo parengimą.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjoms.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. P., G. I., G. N., G. Z., G. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

        Teisėjai                                                                Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

                                                                                Dalia Višinskienė