Administracinė byla Nr. eTA-714-662/2021

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00298-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (tretieji suinteresuoti asmenys – ADB „Gjensidige“, O. L.), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis, būdamas Šiaulių TI, dėl danties skausmo tris kartus kreipėsi į medikus, t. y. 2017 m. birželio 8 d., 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. liepos 18 d. Pirmą kartą jam buvo paskirta odontologo konsultacija, antrą kartą – konstatuota, kad pacientas skundėsi dėl viršutinio žandikaulio dešinės pusės protinio danties skausmų, gydytoja rekomendavo ištraukti tą dantį ir planine tvarka nukreipė gydytojo burnos chirurgo konsultacijai ir gydymui, trečią kartą – buvo paskirti danties nuskausminimui vaistai Ibuprofenas. Pareiškėjas buvo užregistruotas burnos chirurgo konsultacijai Odontologijos centre 2017 m. rugsėjo 13 d. 13 val., tačiau paskirtu laiku negalėjo atvykti, nes paskirtosios konsultacijos dienai buvo išvežtas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Pravieniškių PN-AK pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje įrašų apie paskirtą gydytojo burnos chirurgo konsultaciją nėra, todėl Pravieniškių PN-AK darbuotojai neturėjo pagrindo pareiškėjo konvojuoti numatytai konsultacijai, kadangi apie ją nežinojo. Šiaulių TI informavo, kad Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausioji slaugos administratorė 2017 m. birželio 22 d. užregistravo pareiškėją gydytojo burnos chirurgo konsultacijai poliklinikos Odontologijos centre ir žodžiu informavo jį apie numatytos konsultacijos datą ir laiką, tačiau įrašų apie numatytą konsultaciją sveikatos istorijoje nepažymėjo. Pravieniškių PN-AK administracija apie pareiškėjui paskirtą konsultaciją informuota nebuvo. Pagal pareiškėjo skundą buvo atliktas neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas ir 2017 m. lapkričio 24 d. surašyta ataskaita, kurioje konstatuota, kad 2017 m. rugsėjo-spalio mėn. pareiškėjui Pravieniškių PN-AK asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Dėl išdėstytų įvykių pagal pareiškėjo skundą buvo atliktas dar vienas neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas ir 2017 m. gruodžio 6 d. surašyta ataskaita, kurioje konstatuota, kad 2017 m. birželio 22 d. pareiškėjui Šiaulių TI asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės akto ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus: Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausioji slaugos administratorė O. L., užregistravusi pacientą gydytojo burnos chirurgo konsultacijai VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Odontologijos centre, nepažymėjo šios informacijos paciento ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje ir neperdavė minėtos informacijos Pravieniškių PN-AK, tuo pažeisdama eilę ataskaitoje išvardintų norminių aktų reikalavimų.

3.       Pareiškėjas teigė, kad Šiaulių TI medicinos darbuotojų kaltė dėl netinkamų medicininių paslaugų teikimo nustatyta. Dėl laiku nesuteiktų būtinų medicininių paslaugų pareiškėjas kentė labai didelį danties skausmą, nemigą, jautė pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, negalėjo valgyti, dėl ko patyrė neturtinę žalą. Negaudamas reikiamų medicininių paslaugų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą: kentė didelį fizinį skausmą, dvasinį diskomfortą, dėl didelio skausmo jį netgi svaigino, pykino, jį kankino depresinės nuotaikos. Dėl nuolatinės blogos savijautos pareiškėjas kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, neturėjo jokių bendravimo galimybių ir neturėjo jėgų tokiam jų elgesiui pasipriešinti. Ši bloga savijauta trukdė pareiškėjui netgi duoti parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad apskundė Šiaulių TI veiksmus LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. spalio 22 d. sprendimu nusprendė, kad atlygintina žala pareiškėjui nebuvo padaryta, o dėl susidariusios situacijos, kuomet jis nebuvo nuvežtas paskirtajai konsultacijai, kaltas pats pareiškėjas, reikiamai nebendradarbiavęs su įkalinimo įstaiga. Pareiškėjas teigė, kad jis yra įkalintas asmuo, jo galimybė „bendradarbiauti“ su įkalinimo įstaigos administracija, paveikti administracijos sprendimus labai ribota. Pranešė atsakovui, kad jam skirta konsultacija, tačiau niekaip negalėjo pateikti paskirtosios konsultacijos įrodymų. Patikrinti gautą informacija privalėjo pati įkalinimo įstaigos administracija.

5.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6.       Atsakovo atstovas nurodė, kad 2017 m. birželio 21 d. pareiškėją konsultavo Šiaulių TI gydytojas odontologas, kuris jam paskyrė gydytojo burnos chirurgo konsultaciją. Pravieniškių PN-AK pateiktame Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo paaiškinime nurodyta, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje įrašų apie paskirtą gydytojo burnos chirurgo konsultaciją nėra, pažymėta, kad pacientas grįžęs iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl galimai užsakytos gydytojo specialisto konsultacijos nesikreipė. Taip pat nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai neturėjo pagrindo pacientą konvojuoti numatytai konsultacijai, kadangi apie ją nežinojo.

7.       Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Šiaulių TI informavo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (toliau – ir Tarnyba), kad Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausioji slaugos administratorė 2017 m. birželio 22 d. užregistravo pareiškėją gydytojo burnos chirurgo konsultacijai poliklinikos Odontologijos centre ir pareiškėjas žodžiu buvo informuotas apie numatytos konsultacijos datą ir laiką. 2017 m. birželio 22 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Pravieniškių PN-AK. Kadangi sveikatos istorija visada pridedama prie nuteistojo asmens bylos, įrašo apie numatytą konsultaciją sveikatos istorijoje nėra (sveikatos istorija, užregistravus pareiškėją konsultacijai, jau buvo jo asmens byloje, kuri buvo perduota pervežimui į kitą įstaigą). Pravieniškių PN-AK apie pareiškėjui paskirtą konsultaciją informuota nebuvo. Pravieniškių PN-AK, neturėdama žodinės ir rašytinės informacijos apie 2017 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjui paskirtą gydytojo burnos chirurgo konsultaciją poliklinikos Odontologijos centre, neturėjo pagrindo konvojuoti jo į Šiaulių TI, kuris galėtų užtikrinti tolimesnį konvojavimą į pirmiau paminėtą centrą ar tiesiai į poliklinikos Odontologijos centrą.

8.       Atsakovo atstovas paaiškino, kad Tarnybos 2017 m. gruodžio 6 d. ataskaitoje nurodyta, jog 2017 m. birželio 22 d. pareiškėjui Šiaulių TI asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės akto ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, nurodė, kad negavus būtinos paslaugos jis patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, todėl prašė atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą. Komisija 2019 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad pacientas privalėjo rūpintis savo sveikata ir bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atlyginti žalą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies kontekste atmestas pagrįstai.

9.       Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausiosios slaugos administratorės konsultacijai buvo užregistruotas 2017 m. birželio 22 d., apie tai informuotas žodžiu. Kadangi tą pačią dieną asmuo iš Šiaulių TI etapuotas į Pravieniškių PN-AK, asmens sveikatos istorijoje, kuri išsiunčiama kartu su visa asmens byla į įstaigą, kur vyksta asmuo, nebuvo galimybių pažymėti informacijos apie registraciją konsultacijai, kadangi asmens byla jau buvo išnešta.

10.       Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, 2019 m. birželio 22 d. konvojuotas į Pravieniškių PN-AK, nei karto iki konsultacijos dienos Pravieniškių PN-AK darbuotojams apie registraciją konsultacijai neužsiminė (to neneigia ir pats pareiškėjas), taip galimai siekė piktybiškai sudaryti galimybę neturtinės žalos priteisimui. Jokia žala pareiškėjo sveikatai nepadaryta, o nuskausminamuosius vaistus pareiškėjas gavo. Pareiškėjo sveikatai pakenkta nebuvo, ir, nors formaliai pažeidimas, į Asmens sveikatos istoriją neįrašant duomenų apie registraciją konsultacijai, padarytas, to negalima vertinti kaip pažeidimo, sukėlusio neigiamų padarinių pareiškėjui, kadangi pats pareiškėjas galimai piktybiškai nutylėjo apie jam žinomą registraciją konsultacijai.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti, nurodydamas, kad Šiaulių TI veiksmuose nėra neteisėtumo požymių, todėl nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

12.        Trečiasis suinteresuotas asmuo O. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

II.

13.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas, organizuojant tinkamą medicininį gydymą, buvo pažeista, kitą skundo dalį ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė.

14.       Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, nustatė, kad pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, dėl danties skausmo į medikus kreipėsi tris kartus – 2017 m. birželio 8 d., 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. liepos 18 d. Byloje ginčo dėl to, kad 2017 m. birželio 22 d. Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausioji slaugos administratorė O. L. užregistravo pareiškėją gydytojo chirurgo konsultacijai 2017 m. rugsėjo 13 d., apie paskirtos konsultacijos laiką ir datą žodžiu informavo pareiškėją, tačiau apie tai įrašo į pareiškėjo sveikatos istoriją neįrašė, nėra. Dėl šios priežasties 2017 m. rugsėjo 13 d., kai pareiškėjui buvo paskirta gydytojo chirurgo konsultacija, pareiškėjas į gydymo įstaigą pristatytas nebuvo, kadangi Pravieniškių PN-AK apie paskirtą vizitą duomenų neturėjo. Tarnyba, atlikusi neplaninį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, 2017 m. gruodžio 6 d. akte konstatavo, jog 2017 m. birželio 22 d. pareiškėjui Šiaulių TI asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės akto ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus. Nurodyta, kad Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausioji slaugos administratorė O. L., turėdama gebėti susirasti, tvarkyti, kaupti, sisteminti, perduoti informaciją, pildyti ir tvarkyti slaugos dokumentaciją, dirbti su įdiegtomis kompiuterinėmis programomis, užregistravusi pacientą gydytojo burnos chirurgo konsultacijai VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Odontologijos centre, nepažymėjo šios informacijos paciento ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje ir neperdavė minėtos informacijos Pravieniškių PN-AK, tuo pažeisdama teisės aktų reikalavimus.

15.       Teismas, vertindamas atsakovo atsiliepimo argumentus, akcentavo, kad įstaiga privalo organizuoti savo darbą taip, jog jos darbuotojai turėtų galimybę tinkamai atlikti savo pareigas, šiuo atveju – tinkamai užpildyti medicininius dokumentus prieš išvežant suimtąjį / nuteistąjį į kitą laisvės atėmimo įstaigą. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad pareiškėjas pats nebendradarbiavo su sveikatos priežiūros specialistais, pats nesikreipė dėl konvojavimo planinei burnos chirurgo konsultacijai, todėl galimai nesąžiningai naudojosi savo teisėmis. Teismas vertino, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą konsultaciją, neprivalėjo dar kartą iki jam paskirtos datos papildomai kreiptis dėl jos ar dėl konvojavimo į gydymo įstaigą. 2017 m. liepos 18 d. pareiškėjas šeimos gydytojui taip pat nurodė, kad skundžiasi danties skausmu, jam buvo paskirtas vaistas Ibuprofenas bei gydytojo odontologo konsultacija.

16.       Teismas sprendė, kad viena iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėti veiksmai (neveikimas), būtent paskirtos konsultacijos datos ir laiko neįrašymas į asmens sveikatos istoriją, yra nustatyta.

17.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas į jam paskirtą konsultaciją pas gydytoją chirurgą 2017 m. rugsėjo 13 d. nebuvo nuvežtas dėl to, jog apie šį vizitą nebuvo padaryta įrašo jo asmens sveikatos istorijoje, o Pravieniškių PN-AK, nežinodama apie paskirtą konsultaciją, neorganizavo pareiškėjo etapavimo į gydymo įstaigą. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į gydytoją Pravieniškių PN-AK, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje bendrosios praktikos slaugytoja pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi dėl danties skausmo, duotos dvi Ibuprofeno 400 mg tabletės. 2017 m. spalio 11 d. vidaus ligų gydytojas sveikatos istorijoje, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas skundėsi danties skausmu, skyrė Ibuprofeną ir patarė kreiptis į gydytoją odontologą. 2017 m. lapkričio 13 d. sveikatos istorijoje įrašyta, kad pareiškėjas nusiskundimų sveikatai neturi. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, konstatavo, kad nors pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 13 d. nebuvo nuvežtas gydytojo chirurgo konsultacijai, tačiau nuo 2017 m. rugsėjo 14 d., kai kreipėsi į Pravieniškių PN-AK medikus, nesikreipė į odontologą, neprašė, jog būtų iš naujo paskirta konsultacija pas gydytoją chirurgą, o nuo 2017 m. spalio 11 d. jokių įrašų apie tai, jog pareiškėjas skundėsi danties skausmu, nėra įrašyta.

18.       Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, pažymėjo, kad turi būti vertinama neturtinė žala, kuri galėjo kilti dėl to, jog pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 13 d. nebuvo etapuotas gydytojo chirurgo konsultacijai, todėl tai, jog pareiškėjui dantį skaudėjo jau nuo 2017 m. birželio mėn. ir dėl to jis patyrė tam tikras kančias ir diskomfortą, nėra vertinama. Šiuo atveju pripažintina, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d., kuomet kreipėsi į Pravieniškių PN-AK gydytoją, galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą. Tačiau jau 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba. Teismas pažymėjo, kad teikiamos medicininės pagalbos būdas ir kokybė nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, po 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas pats nei karto nesikreipė pas odontologą.

19.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisijos 2019 m. spalio 22 d. sprendime pripažinta, kad atlygintina žala sveikatai, teikiant medicinines (odontologijos) paslaugas pareiškėjui Šiaulių TI, padaryta nebuvo.

20.       Teismas, nurodė, kad nors pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais, kadangi truko tik vieną dieną. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo nenuvežimas gydytojo chirurgo konsultacijai pažeidė pareiškėjo teises, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui kitą dieną buvo suteikta medicininė pagalba, toks pažeidimas galėjo sukelti nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigais, atlyginimo. Pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

21.       Teismas, netenkinęs skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė, bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos taip pat valstybei, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

III.

22.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria skundas atmestas ir skundą tenkinti visiškai, t. y. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.

23.       Pareiškėjas CK nustatyto teisinio reglamentavimo dėl neturtinės žalos ir teismų praktikos dėl kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, kontekste nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjo nuomone, prašomas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra protingo dydžio. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui skunde nurodytais argumentais.

24.       Trečiasis suinteresuotas asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais bylose dėl neturtinės žalos ir jos atlyginimo būdo nustatymo, laikosi pozicijos, kad nustatytas atsakovo padarytas pažeidimas nėra sunkaus pobūdžio. Pareiškėjas neturtinę žalą byloje įrodinėja deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad dėl atsakovo padaryto pažeidimo būtų patyręs ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl ko būtų iš esmės pablogėjusi pareiškėjo sveikata, sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas ir pan. Byloje nėra duomenų, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą šio pažeidimo poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Pareiškėjo teisių pažeidimas truko vos vieną dieną, jis nebuvo tokio ilgalaikio ir intensyvaus pobūdžio, kad būtų pagrindas spręsti dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, vertintinos pinigais, atlyginimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių argumentų, dėl kurių teismo nustatytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kitaip, nepateikė, o tik pakartojo skunde išdėstytus teiginius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

26.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant jam reikiamų medicininių paslaugų suteikimo, atlyginimo priteisimo.

27.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl paskirtos konsultacijos datos ir laiko neįrašymo į asmens sveikatos istoriją, pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 13 d. nebuvo pristatytas gydytojo burnos chirurgo konsultacijai, konstatavo neteisėtus Šiaulių TI veiksmus (neveikimą) ir vertino, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo galėjo patirti neturtinę žalą, tačiau ji nebuvo tokio masto, kad ją galima būtų atlyginti pinigais, o pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

28.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu neatlyginti jam patirtos neturtinės žalos pinigais, vertina, kad jo prašomas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka protingumo kriterijų.

29.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30.       Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

32.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo būdo, pripažino, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d., kuomet kreipėsi į Pravieniškių PN-AK gydytoją, galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, tačiau jau 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba, o po 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas pats nei karto nesikreipė pas odontologą. Teismas sprendė, kad pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nelaikytini pakankamai intensyviais, kadangi truko tik vieną dieną. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nustatytą pažeidimo mąstą.

33.       Pabrėžtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

34.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui atsirado kokios nors sunkios pasekmės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto analogiškus pirmosios instancijos teismui nurodytus aplinkybes ir argumentus, cituoja teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, nesusiedamas jų su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas ir kuriais remiantis reikėtų kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinę žalą, jos mąstą, atlyginimo būdą.

35.       Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala ir pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

36.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

37.       Dėl pareiškėjo prašymo priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai nepriteisiant valstybei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Papildomai akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė ir faktinė situacija, kad bylinėjimosi išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, prašoma išieškoti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Lietuvos valstybės, nes atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, t. y. atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje. Atsižvelgusi į tai, kad asignavimų valdytojas sutampa (Teisingumo ministerija), nėra pagrindo Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisti bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas tokioje situacijoje atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-261/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1711-602/2018).

38.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Stasys Gagys

Dalia Višinskienė