Civilinė byla Nr. 2A-1006-798/2018

Teisminio proceso Nr.2-55-3-00518-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.18.2; 3.4.3.9.2.;3.4.3.11.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „LINA“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Bankroto administratorių biuras prašymą dėl įmonės pabaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB arba bendrovė) Prekybos namai „LINA“; administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) Bankroto administratorių biuras. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartimi UAB Prekybos namai „LINA“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratorius pateikė teismui 2018 m. kovo 2 d. prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kadangi visas bendrovės bankroto administravimo procedūras užbaigė, bendrovės turtą pardavė ir gautas lėšas panaudojo kreditorių susirinkimo patvirtintai bendrovės administravimo išlaidų sąmatą padengti bei dalinai patenkino kreditorių reikalavimus; turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo akto neparengė ir ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytos pažymos negavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu pripažino BUAB Prekybos namai „LINA“ pabaigą.
3. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant bankrutavusios bendrovės likvidavimo klausimą, įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą bei pateikti teismui Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą yra viena iš bankroto administratoriui ĮBĮ priskirtinų pareigų. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1002-756/2017 teismas nustatė, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra atsisako išduoti BUAB Prekybos namai „LINA“ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą, kadangi bankroto administratorius neįvykdė pareigos, nustatytos ĮBĮ 31 straipsnio 5 dalimi. Teismo vertinimu 2015 m. vasario 10 d. patikrinimo aktu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra iš esmės patvirtino, jog sutarties pagrindu mišrias statybines ir griovimo atliekas atsakovė perdavė atliekų tvarkytojai UAB „Eviteks“. Pažymėjo, jog byloje yra. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2016 m. rugpjūčio 3 d. raštas UAB „Eviteks“, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog įpareigojimai dėl atliekų, esančių Lentvario g. 15, Vilniuje, buvo teikiami UAB „Eviteks“. Teismo vertinimu aplinkybė liudija, jog nuo atliekų pardavimo sutarties sudarymo momento atliekomis disponavo UAB „Eviteks“, kuriam ir buvo nustatomi įpareigojimai dėl šių atliekų tvarkymo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog perleidus sutartimi nuosavybės teisę į atliekas atsakovė neteko teisės disponuoti, valdyti bei naudotis šiomis atliekomis. Taip pat teismas, įvertinęs tai, jog atliekų nuosavybės teisė šiuo metu nepriklauso atsakovei, padarė išvadą, kad BUAB Prekybos namai „LINA“ neturi tokiu atveju ir galimybės sutvarkyti šių atliekų. Todėl aplinkybė, kad šiuo metu galimai dar yra nesutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas bei atitinkamai dėl to neišduota pažyma, negali būti vertinama kaip kliūtis sprendimui dėl bendrovės pabaigos priimti. Atsakovė perleidusi nuosavybės teisę į veiklos metu sukauptas atliekas trečiajam asmeniui tokiu būdu neteko teisės ir šių atliekų tvarkyti (jų valdyti, jomis naudotis bei jas disponuoti), dėl to net ir pažymos teismui nepateikimo atveju egzistuoja pagrindas priimti sprendimą dėl UAB Prekybos namai „LINA“ pabaigos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti prašymo dėl įmonės pabaigos.
5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ĮBĮ 31 straipsnio 5 punktu nustatytą imperatyvą. Administratoriui nepateikus pažymos (ĮBĮ 32 str. 4 d.) teismas negalėjo svarstyti klausimo dėl įmonės pabaigos pripažinimo. Likviduojama bendrovė ne kartą kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl pažymos išdavimo. Pažyma neišduota, nes atliekas perėmusi bendrovė jų nesutvarkė, buvusioje atsakovės veiklos teritorijoje dirvožemis bei gruntas liko užteršti. Atsisakymą išduoti pažymą atsakovė skundė teismui, kuris konstatavo, jog atliekų perleidimas tretiesiems asmenimis nėra tinkamas ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkto įgyvendinimas, nes nėra pasiektas rezultatas – sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis bei gruntas; pareiškėjas turėjo pareigą ne tik bendrovės veiklos vietoje sukauptas atliekas perleisti tretiesiems asmenimis, tačiau ir vykdyti bendrovės atliekų tvarkymo veiklos plano 5 punktu išdėstytus įsipareigojimus.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės bankroto administratorė UAB Bankroto administratorių biuras prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
7. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:
1. Dėl bendrovei priklausiusių atliekų perdavimo atliekų tvarkytojui. Atsakovė sutartimi visas bendrovės veikloje susidariusios atliekas, taip pat ir visas su atliekų nuosavybe susijusias teises, pareigas bei atsakomybę, perdavė atliekų registre registruotai atliekų tvarkytojai UAB „Eviteks“. Be to apeliantas 2015 m. vasario 10 d. patikrinimo aktu nustatė, kad bendrovė įvykdė 2014 m. rugsėjo 18 d. privalomojo nurodymo reikalavimus. Administratoriaus nuomone, perdavus atliekas (tinkamai įvykdžius privalomuosius nurodymus) atliekų tvarkytojui, buvo tinkamai įvykdytas ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkto reikalavimas. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažyma neišduodama dėl nepateisinamų motyvų.
2. Dėl apelianto atsisakymo išduoti pažymą. Administratorius daug kartų kreipėsi į apeliantą bei prašė išduoti pažymą, reikalingą kreipiantis į teismą dėl bendrovės pabaigos. Apeliantas atsisakė išduoti pažymą bei nurodė, kad atliekų perleidimas tretiesiems asmenims tokio pagrindo nesudaro. Administratorius 2015 m. balandžio 14 d. buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu įpareigoti apeliantą išduoti atsakovei ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalimi nustatytą pažymą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. skundą atmetė. Bankroto administratorius pakartotiniais pranešimais kreipėsi į apeliantą dėl ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytos pažymos išdavimo, tačiau pažyma vėl nebuvo išduota. Mano, kad ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis. Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi atliekų turėtojas – tai atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Vien faktinė aplinkybė, kad atliekos buvo sukauptos bendrovės iki bankroto bylos iškėlimo, neleidžia teigti, kad šiuo metu ji tas atliekas turi. Akcentuoja, kad statybinės atliekos buvo sukauptos sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės buvo perleistos tretiesiems asmenims. Sklypo įgijėjai negalėjo nežinoti apie statybinių atliekų buvimą sklype, todėl tokia situacija atitiko pirkėjų interesus ir norą įsigyti sklypą su visais ant jo esančiais objektais.

                            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nagrinėjamos bylos ribų

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl apeliacinio skundo tenkinimo

9. ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, o pagal 8 punktą turi pateikti teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. Po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus: likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog bankroto administratorius nepateikė BUAB Prekybos namai „LINA“ turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų, kadangi bendrovė neturi jokio turto ir debitorių, iš kurių būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų BUAB Prekybos namai „LINA“. Taip pat bankroto administratorius nepateikė Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymos.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą, kuriu pripažino BUAB Prekybos namai „LINA“ veiklos pabaigą, kai bankroto administratorius nepateikė teismui Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymos.
11. Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ir šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo planą, kuriame, be kita ko, turi būti numatyta atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos (2 p.). UAB Prekybos namai ,,LINA“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano 5 punktu nurodyta, kad atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atveju statybinių atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo ir perdirbimo aikštelėje sukauptos atliekos būtų pakraunamos į autotransporto priemones ir išvežamos į atliekas tvarkančias įmones; įmonės teritorija iššluojama. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra 2014 m. rugsėjo 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-79 pakartotinai nurodė atsakovei mišrias statybines ir griovimo atliekas (toliau – ir atliekos) perduoti atliekų tvarkytojams iki 2014 m. gruodžio 18 d. 2014 m. spalio 14 d. BUAB Prekybos namai „LINA“ kreditorių komitetas nutarė parduoti (perduoti) atliekas UAB „Eviteks“. 2014 m. spalio 21 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartimi (toliau – ir sutartis) atsakovė savo veiklos metu susidariusias atliekas pardavė už 1 000,00 Lt atliekų registre registruotai atliekų tvarkytojai UAB „Eviteks“. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. vasario 10 d. rašte Nr. VR-14.6-205 nurodyta, kad BUAB Prekybos namai „LINA“ įvykdė 2014 m. rugsėjo 18 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-79 reikalavimus. Kadangi Departamentas neišvadė atsakovės administratoriui pažymos, BUAB Prekybos namai „LINA“ padavė teismui skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą išduoti bendrovei ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendime pažymėjo, jog BUAB Prekybos namai „LINA“ paraiškoje leidimui gauti, kuris bendrovei buvo išduotas, ir Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane (toliau – ir planas) įsipareigojo per 3 mėnesius nuo atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sutvarkyti teritoriją. Minėtuose dokumentuose yra detalizuoti po atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atliktini veiksmai, nurodant, kad aikštelėje sukauptos atliekos būtų priduotos atliekų tvarkytojams, būtų pakraunamos į autotransporto priemones ir išvežamos į atliekas tvarkančias įmones, įmonės teritorija iššluojama, pastatai ir įranga demontuojami. Kadangi bendrovė nutraukė atliekų perdirbimo veiklą, remiantis jos prisiimtais įsipareigojimais veiklos nutraukimo atveju, turėjo pareigą sutvarkyti aikštelę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1002-756/2017 konstatavo, jog vien atliekų perleidimas tretiesiems asmenims (nagrinėjamu atveju UAB ,,Eviteks“) nėra tinkamas ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto įgyvendinimas, kadangi nėra pasiektas reikalaujamas rezultatas – sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas. <…> BUAB Prekybos namai ,,LINA“ turėjo pareigą ne tik bendrovės veiklos aikštelėje (duomenys neskelbtini) sukauptas atliekas perleisti tretiesiems asmenims, kaip nurodyta Departamento 2014 m. rugsėjo 18 d. privalomajame nurodyme Nr. VR-14.2-79, tačiau ir įvykdyti bendrovės atliekų tvarkymo veiklos plano 5 punkte išdėstytus įsipareigojimus. Sutarties apie mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimą UAB ,,Eviteks“ turėjimas nagrinėjamu atveju nereiškia, kad pareiškėjas (BUAB Prekybos namai ,,LINA“) tinkamai įgyvendino ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Šioje byloje teismas akcentavo, kad aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), UAB ,,Eviteks“ statybinių atliekų ir antrinių žaliavų perdirbimo veiklos nevykdė ir nevykdo, nes pagal UAB ,,Eviteks“ turimus 2006 m. lapkričio 3 d. išduotą ir 2012 m. spalio 5 d. koreguotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus veiklai adresu (duomenys neskelbtini) bei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr.VR-4.7-V-02-Š-44 veikai adresu (duomenys neskelbtini).
12. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Taigi, nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Šiuo atveju administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamojoje byloje, t. y. Sutarties apie mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimą UAB ,,Eviteks“ turėjimas nereiškia, kad BUAB Prekybos namai ,,LINA“ tinkamai įgyvendino ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, kadangi: a) veiklos nutraukimo atveju atsakovė turėjo pareigą sukauptas atliekas priduoti (pakrauti į autotransporto priemones ir išvežti į atliekų tvarkytojo įmonę) atliekų tvarkytojui, b) atsakovė perdavė sukauptas atliekas UAB ,,Eviteks“, tačiau jų iš savo veiklos teritorijos (aikštelės) adresu (duomenys neskelbtini), neišvežė, o UAB ,,Eviteks“ statybinių atliekų ir antrinių žaliavų perdirbimo veiklos adresu (duomenys neskelbtini) nevykdė ir nevykdo, d) 2017 m. liepos 10 d. patikrinimo duomenimis atsakovės veiklos metu sukauptos atliekos nesutvarkytos, teritorija užteršta statybinėmis atliekomis. Pažymėtina ir tai, jog administracinėje byloje ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos buvo aiškinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis.
13. BUAB Prekybos namai ,,LINA“ likvidavimo procedūra prasidėjo įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarčiai. Bendrovės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 30 str. 4 d.). Administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią bendrovė reglamentuojamos ĮBĮ 31 straipsniu. Bendrovės likvidavimo procedūros metu administratorius ne tik organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams bei tenkina kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 31 str. 2 ir 3 p.), bet ir sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, likviduojamos įmonės teritoriją bei pašalina dėl bendrovės veiklos susidariusias atliekas; atlikęs minėtus veiksmus, gauna Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, jog bendrovei priklausanti teritorija sutvarkyta tinkamai (ĮBĮ 31 str. 5 p.). Šiuo atveju sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovės veiklos metu išliko sukauptos statybinės atliekos, 2015 m. kovo 12 d.–2017 m. spalio 18 d. laikotarpiu nuosavybės teisė buvo perleistas tretiesiems asmenims – K. K. ir D. K. (81,9 proc. sklypo) ir Vitalijus (Vitalij) Rogožko (2,83 proc. sklypo), kuris yra UAB „Eviteks“ direktorius. Bankroto administratorius 2014 m.–2016 m. laikotarpiu teikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai prašymus (2014 spalio 28 d., 2014 m. lapkričio 11 d., 2014 m. gruodžio 19 d., 2015 m. sausio 14 d. bei 2015 m. sausio 29 d., 2016 m. birželio 9 d., 2016 m spalio 26 d.) išduoti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra eilę kartų atsisakė išduoti pažymą, motyvuodama, jog atliekų perleidimas tretiesiems asmenims tokio pagrindo nesudaro, atliekos nesutvarkytos. Taigi, likvidavimo procedūros metu bankroto administratorius, žinodamas faktines aplinkybes, kad atliekas perėmusi bendrovė atsakovei nuosavybės teisėmis priklausiusiame sklype (buvusioje bendrovės veiklos teritorijoje) atliekų netvarko (nesutvarkė) ir būtent dėl šios priežasties Departamentas neišduoda administratoriui pažymos, nesiėmė atitinkamų veiksmų, susijusių su atliekų sutvarkymu, tačiau perleido atsakovei nuosavybės teisėmis priklausiusį sklypą tretiesiems asmenims. Apibendrinusi nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tiek sutarties apie mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimą UAB ,,Eviteks“ turėjimas, tiek ir sklypo perleidimo tretiesiems asmenims faktas nereiškia, kad BUAB Prekybos namai ,,LINA“ bankroto administratorius tinkamai įgyvendino ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkto reikalavimus. Sklypo perleidimo faktas vis tiek ĮBĮ 31 straipsnio 2 punkto tvarka nepanaikino bankroto administratoriaus pareigos tinkamai įgyvendinti ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkto reikalavimą – sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, t. y. atsakovės veiklos teritorijoje, perleistoje tretiesiems asmenims, sukauptas atliekas sutvarkyti, nes šios pareigos jis neįvykdė UAB Prekybos namai „LINA“ likvidavimo procedūros metu iki sklypo perleidimo tretiesiems asmenims.

Dėl bylos procesinės baigties

14. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais ir priimamas naujas sprendimas – atsakovės BUAB Prekybos namai ,,LINA“ bankroto administratoriaus prašymas dėl įmonės pabaigos atmetamas (CPK 326 str.1 d. 4 p.) bei prašymas dėl įmonės pabaigos perduodamas nagrinėti iš naujo.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą (prašymą dėl įmonės pabaigos) pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Atsakovės BUAB Prekybos namai ,,LINA“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Bankroto administratorių biuras, prašymą dėl įmonės pabaigos atmesti.

Teisėjai              Kazys Kailiūnas                           

              Antanas Rudzinskas

                                                                                              Egidijus Žironas