Baudžiamoji byla Nr. 1A-338-468/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28305-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:     

 (S)

2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 4 d.

 Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jasiūninei, 

nuteistojo M. K. gynėjui Sergejui Chiminui,

civilinio atsakovo UAB „MV S.“ atstovui advokatui A. K.

nukentėjusiesiems L. L. ir Z. L., M. S. ir jų atstovui advokatui Arūnui Paliukėnui,

vertėjai Virginijai Peterienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „MV S.“ atstovo advokato A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-15 nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį M. K. visu laisvės atėmimo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos nuteistasis turi išdirbti per vienerių metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš civilinio atsakovo UAB „MV S.“ L. L. ir Z. L. priteista po 10 000 Eur, M. S. –  5 000 Eur neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       M. K. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent: jis, dirbdamas UAB „MV S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), autokrautuvo vairuotoju-krovėju, 2017-12-19 būdamas supažindintas su UAB „MV S.“ „Vidaus eismo taisyklėmis“, 2017-12-18 patvirtintomis šios bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 20171218 (toliau – Taisyklės) ir 2019-04-19 būdamas instruktuotas pagal „Autokrautuvo vairuotojo saugos ir sveikatos instrukciją“ Nr. 20, kuri patvirtinta šios bendrovės direktoriaus 2010-05-13 įsakymu Nr. DS13 (toliau – Instrukcija Nr. 20), pažeisdamas nurodytų teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tai yra „Taisyklių“ 7.6 punkto, kuriame nurodyta, kad „draudžiama važiuoti, kai nematoma darbo zona. Išimtis – kai padeda signalininkas“ reikalavimus ir Instrukcijos Nr. 20 26.4.3 punkto, kuriame nurodyta, kad „būtina važiuoti atbuline eiga, jei vežamas krovinys užstoja vairuotojui kelią“, reikalavimus, 2019-07-05, apie 11.00 val. UAB „MV S.“ sandėlyje Nr. 17, esančiame (duomenys neskelbtini), ant dyzelinio krautuvo „TOYOTA Tonero 35“, identifikacinis Nr. 02-8FDJF35BR, šakių pakrovęs didelių gabaritų krovinį (apie 2 metrus aukščio ir 1,20 m pločio) – dvi paletes maišų su sausu statybiniu mišiniu „S. 5.01“ įpakavimais, kuris užstojo jam priekinį vaizdą, ir važiuodamas sandėlyje šiuo dyzeliniu krautuvu su nurodytu kroviniu, kuris užstojo jam kelią, atsitrenkė į priekyje ant posūkio stovėjusį krautuvą „Artison“, kuris pajudėjęs į priekį, šakėmis prispaudė nurodytoje vietoje buvusio šios bendrovės darbuotojo – gamtinių dujų sistemų eksploatacijos šaltkalvio-operatoriaus A. L. koją prie polietileno ritinių ir ją sunkiai traumavo, tuo padarydamas A. L. dešinio pakinklio sužalojimą, pasireiškusį dešinio pakinklio žaizda, dešinio pakinklio arterijos ir venos sužalojimu, dešinio šlaunikaulio gumburų impresiniais lūžiais, kas komplikavosi hemoraginiu šoku, posthipoksine encefalopatija, pohemoragine anemija, ūminiu kvėpavimo ir inkstų funkcijos nepakankamumu, pleuropneumonija, dešinio pakinklio giliųjų venų tromboze, plaučių arterijų tromboembolija, ūminiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, dėl kurio A. L. 2019-07-26, 16.20 val., mirė, tokiu būdu jis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje. 

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „MV S.“ atstovas advokatas A.Kontrimavičius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-15 nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių tenkinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir civiliniams ieškovams Z. L. ir L. L. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 5 000 Eur kiekvienam, o M. S. civilinį ieškinį atmesti bei panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „MV S.“ nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui „KIA CEE“ D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

2.1       Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog UAB „MV S.“ geranoriškai Z. L. sumokėjo 15 000 Eur dėl jo sūnaus A. L. mirties, o, remiantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, Z. L. ir L. L. gavo vienkartinę draudimo išmoką po 26 445,06 Eur, viso 52 890,12 Eur. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, socialinio draudimo išmokos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo turi atlyginti tik tą turtinės žalos dalį, kuri viršija išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį, taigi Z. L. ir L. L. neturėjo teisės gauti turtinės žalos atlyginimo nei iš A. K., nei iš UAB „MV S.“, kadangi jų patirta turtinė žala neviršijo jiems išmokėtos socialinio draudimo išmokos dydžio.

2.2       Nurodo, kad Z. L. kreipdamasis į civilinį atsakovą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo 2019-08-29 prašyme nurodė, kad turėjo 15 000 Eur dydžio A. L. laidojimo išlaidas, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, bylos nagrinėjimo metu tiek jis, tiek civilinė ieškovė L. L. nesutiko įvardinti konkrečias turėtas išlaidas. Atstovo teigimu, pagal duomenis, esančius internetinėse svetainėse, vidutinės laidojimo išlaidos galėjo būti 1 000-2 000 Eur. Nurodo, kad, remiantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, kadangi turtinė žala ieškovams Z. L. ir L. L. buvo atlyginta išmokant socialinio draudimo išmokas, teismas turėjo įskaityti iš civilinio atsakovo gautus 15 000 Eur kaip gautą naudą sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, t. y. laikytina, kad UAB „MV S.“ išmokėjusi Z. L. 15 000 Eur padengė po 7 500 Eur Z. L. ir L. L. padarytą neturtinę žalą.

2.3       Pažymi, kad A. K. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, taigi nėra tyčios, kaip didesnės neturtinės žalos atlyginimo pagrindo. Atstovo vertinimu, žalos kilimą lėmė ir nukentėjusiojo A. L. veiksmai, todėl yra pagrindas netenkinti ieškovų reikalavimų ar sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiojo A. L. veiksmai, kai jis, neapmokytas ir neturintis atitinkamo pažymėjimo, atvarė krautuvą į įvykio vietą bei buvo tarp krautuvo ir polietileno ritinių, turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Pažymi, kad nukentėjusiojo vykdyti darbai neatitiko jo pareigybinių nuostatų, pagal kuriuos savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie tam buvo apmokyti. Nurodo, kad A. L. buvo sužalotas ne savo darbo vietoje, vykdantis ne jam priskirtas darbo funkcijas, pašaliniams draudžiamoje būti teritorijoje – sandėlyje, ant kurio durų buvo įspėjamasis ženklas „Pašaliniams vaikščioti draudžiama“, pastatė krautuvą neleistinoje vietoje, taip sudarė kliūtį, sąlygojusią įvykį. Pažymi, kad tai, jog nukentėjusysis neturėjo teisės būti sandėlyje, patvirtino nuteistasis M. K., liudytojai V. Z., T. K., V. S., L. Š..

2.4       Atstovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu iš dalies tenkinti M. S. civilinį ieškinį. Nurodo, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai, tuo tarpu iš M. S. pateikto civilinio ieškinio matyti, kad A. L. gyveno su tėvais, rūpinosi jais, M. S. gyveno atskirai. Pažymi, kad aplinkybė, jog M. S. su broliu šventė gimtadienius, nepagrindžia jos turėtų stiprių ryšių dėl kurių nutrūkimo turėtų būti tenkinamas civilinis ieškinys. Pažymi, kad civilinė ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos dvasinius, fizinius išgyvenimus (sveikatos pakenkimas, nedarbingumas ir kt.). Atstovo manymu, civilinės ieškovės reikalaujama suma neturtinei žalai atlyginti nepagrįstai didelė ir ji neatitinka teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

3.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusieji M. S., L. L. ir Z. L. prašo skundą atmesti. 

3.1       Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio atsižvelgė į tai, kad žala buvo padaryta dėl neatsargumo, tiek nuteistajam, tiek nukentėjusiajam vykdant darbines pareigas, įvertino civilinio atsakovo – įmonės pateiktus duomenis apie turtinę padėtį, kuri nėra labai gera, bei iškilusius sunkumus, taip pat į tai, kad ieškovams turtinė žala yra visiškai atlyginta, kad civilinis atsakovas geranoriškai po A. L. mirties sumokėjo 15 000 Eur, kaip nurodoma, laidojimo išlaidoms, be to, nukentėjusiesiems buvo išmokėtos draudimo išmokos po 26 445,06 Eur, bei laidojimo pašalpa, ir šių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad ieškovų prašyta priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma po 70 000 Eur atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas ir šios bylos aplinkybes, buvo pernelyg didelė ir nepagrįsta, todėl nusprendė, kad pakankama neturtinės žalos atlyginimo suma šiuo atveju yra po 10 000 Eur. Nurodo, kad UAB „ MV S.“ sumokėti 15 000 Eur buvo skirti būtent turtinės žalos atlyginimui, o teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

3.2       Nurodo, kad neturtinės žalos dydžiai yra pagrįsti, pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje išdėstė aiškius ir logiškus motyvus, kodėl priteisiamos būtent konkrečios neturtinės žalos sumos. Pažymi, kad po A. L. mirties L. L. ir Z. L. kaip tėvai patyrė neturtinės žalos, nurodo, kad yra garbingo amžiaus, iki šiol patiria stiprų emocinį sukrėtimą, netekties skausmą ir neviltį, A. L. gyveno kartu su jais ir buvo nepakeičiamas pagalbininkas, juos siejo labai artimas ryšys, kadangi kiekvieną dieną jie matydavosi ir bendraudavo, pažymi, kad L. L. turi sveikatos problemų, todėl tik kartu būnant ir A. L. M. S. galėdavo palikti pasaugoti savo dukrą.

3.3       Nukentėjusiųjų teigimu, civilinis atsakovas skunde pateikia niekuo nepagrįstą savo subjektyvią nuomonę, jog mirusiojo sesuo, ieškovė M. S. nepagrindė išskirtinių aplinkybių, tame tarpe nei stiprių emocinių ryšių, nei artimų ir glaudžių santykių su A. L.. Nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti žala buvo sumažinta, kadangi nors M. S. su mirusiuoju buvo brolis ir sesuo, nepaisant to, jie buvo suaugę, savarankiškai gyvenantys asmenys, turintys kiekvienas savo šeimas ir interesus, todėl jų emocinis ryšys buvo silpnesnis. Pažymi, kad M. S. su A. L. matydavosi beveik kasdien, nuolatos bendraudavo ir aptardavo dienos įvykius bei ateities planus, A. L. padėdavo rūpintis bei prižiūrėdavo ir M. S. dukrą, brolio netektis buvo išgyventa labai sunkiai, dėl M. S. emocinės būsenos pablogėjo jos santykiai su vyru ir bendra atmosfera šeimoje, ji patyrė ir iki šiol patiria stiprų emocinį sukrėtimą, netekties skausmą ir neviltį.

4.       Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusieji ir jų atstovas – atmesti, o kaltinamojo gynėjas – pozicijos šiuo klausimu neišsakė, nurodydamas, jog apeliacinis skundas iš esmės jo ginamojo neliečia.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

     UAB „MV S.“ atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

5.       Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš UAB „MV S.“ atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijamas nuteistojo M. K. veiksmų kvalifikavimas ir paskirta bausmė bei jos vykdymo atidėjimo klausimas. Atstovas skundu nesutinka su priteistos žalos dydžiais, mano, kad ieškovų patirta turtinė žala dėl A. L. laidojimo išlaidų jau yra atlyginta, priteista neturtinė žala civiliniams atsakovams yra neproporcingai didelė, o mirusiojo sesers M. S. civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai, nes nebuvo pagrįsti jos itin artimi ryšiai su A. L. bei prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą civilinių ieškinių užtikrinimui.  

6.       BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

7.       Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias socialinio draudimo išmokų įskaitymo į patirtą turtinę žalą įskaitymo klausimus, todėl nepagrįstai civilinio atsakovo Z. L. savanoriškai sumokėtas lėšas (15 000 Eur) pripažino turtinės žalos atlyginimu, atsižvelgiant į tai, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas. Tuo tarpu civilinio atsakovo argumentai, susiję su nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymu ir laikino nuosavybės teisės apribojimo bendrovės turtui panaikinimu, yra nepagrįsti. Teismas remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino nukentėjusiųjų pateiktus duomenis ir pagrįstai pripažino, jog asmenys patyrė būtent tokią, o ne mažesnę žalą ir šių civilinių ieškinių užtikrinimui būtina palikti galioti bendrovės turto ribojimus.

Dėl turtinės žalos

8.       Iš bylos medžiagos matyti, kad civiliniai ieškovai Z. L. ir L. L. po A. L. mirties gavo 1) laidojimo pašalpą (304 Eur), 2) vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus (52 890,12 Eur), 3) UAB „MV S.“ geranoriškai sumokėtas lėšas (15 000 Eur). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems taip pat priteista po 10 000 Eur neturinės žalos, o A. L. seseriai M. S. priteista 5 000 Eur neturtinės žalos.

9.       Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo atstovas prašo perskirstyti bendrovės savanoriškai Z. L. pervestas lėšas – 15 000 Eur, pripažįstant jas išankstiniu neturtinės žalos atlyginimu. Tokias išvadas advokatas grindžia tuo, kad civilinių ieškovų patirta turtinė žala neviršijo jiems išmokėtos socialinio draudimo išmokos dydžio, todėl jos atlyginti papildomai civilinis atsakovas UAB „MV S.“ neturėjo.

10.       Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, tame tarpe ir turtinės, susijusios su mirusiojo laidojimo išlaidomis, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Z. L. ir L. L. manydami, kad jų patirtos A. L. laidojimo išlaidos jau yra atlygintos civilinio ieškinio šioje dalyje (dėl turtinės žalos) nereiškė, nepaisant to, iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme aplinkybių, matyti, kad civilinio atsakovo savanoriškai skirtų lėšų paskirtis (ar tai buvo turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas) dalinai buvo svarstoma, tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas dėl šių lėšų užskaitymo aiškiai nepasisakė.

11.       Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalą padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį. 

12.       Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime pasisakydamas dėl socialinio draudimo išmokų, mokamų gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribų, be kita ko, konstatavo, kad CK nustatytu žalos atlyginimo teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos visiškai atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytomis socialinio draudimo išmokomis kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautos pajamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams, t. y. atlyginama visa arba dalis turtinės žalos, atsiradusios dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų. Remiantis šiuo išaiškinimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, dėl asmens gyvybės atėmimo kitiems asmenims padaryta žala pasireiškia ne tik to asmens negautomis pajamomis, bet ir asmens mirties sukeltais nuostoliais kitiems asmenims: netektu išlaikymu asmenims, kuriems jis buvo teikiamas ar jie turėjo teisę į tokį išlaikymą, taip pat laidojimo išlaidomis, kurias patyrė mirusįjį laidoję asmenys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo nutartys Nr. 3K-3-160/2006, 3K-3-70/2012, 3K-3-338/2014, 3K-3-64/2015).

13.       Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

14.       Nors baudžiamojoje byloje nėra tikslių duomenų apie civilinių ieškovų realiai patirtas A. L. laidojimo išlaidas, kadangi asmenys nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, iš Z. L. prašymu, UAB „MV S.“ sumokėjo (2019-08-30, 2019-09-25, 2019-10-29, 2019-11-19, pervesdama po 3 750 Eur) 15 000 Eur žalos atlyginimui (t. 4, b. l. 101-103). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu civilinė ieškovė L. L. pažymėjo, kad nežino tiksliai, kiek kainavo A. L. laidotuvės, nurodė, kad pirko paminklą už apie 5000 Eur, buvo mirties metinės, sumokėjo cerkvei, už pietus, vyko 40 dienų paminėjimas, nežino, kiek išleido iš viso, bet į 15 000 Eur tilpo. A. L. sesuo M. S. apklausiama teisme pažymėjo, kad tėvams laidotuvės kainavo apie 5 000 Eur. Taigi, net ir laikant, kad Z. L. ir L. L. laidotuvėms patirtos išlaidos siekia 15 000 Eur, tokia suma yra ženkliai mažesnė už socialinėmis išmokomis išmokėtas sumas (52 890,12 Eur ir 304 Eur), kaip jau minėta civiliniai ieškovai neteikė civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos, susidedančios iš kitų, ne laidojimo, išlaidų, byloje taip pat nėra kitų duomenų, kurie leistų spręsti, jog išmokėtomis socialinėmis išmokomis tam tikra dalis jų patirtos žalos būtų nekompensuota.

15.       Atsižvelgiant į tai, civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog civilinių ieškovų patirta turtinė žala laidotuvių išlaidoms padengti buvo atlyginta socialinio draudimo įstaigos išmokėta vienkartine draudimo išmoka ir laidojimo pašalpa, laikytini pagrįstais, todėl, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, faktinėmis bylos aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, jog laidojimo išlaidos (turtinė žala) nagrinėjamu atveju jau buvo atlygintos ir civilinio atsakovo savanoriškai pervestas pinigines lėšas pripažinti daliniu neturtinės žalos atlyginimu Z. L. ir L. L., todėl skundas šioje dalyje tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos

16.       Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo atstovas taip pat nesutinka su Z. L., L. L. ir M. S. priteistos neturtinės žalos dydžiais, pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog įvykio kilimui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo veiksmai, A. K. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, o taip pat į tai, kad viena iš civilinių ieškovių – sesuo M. S., nepagrindė savo stiprių emocinių ryšių su A. L. bei nenurodė, kokie realūs padariniai jai kilo dėl brolio netekties. Tokie teiginiai yra nepagrįsti.

17.       CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

18.       Byloje neginčytinai nustatyta, kad dėl įvykio, kurio metu sukeltų sužalojimų pagrindu mirė A. L., jo tėvai Z. L. ir L. L. bei sesuo M. S. patyrė neturtinę žalą. Nukentėjusieji Z. L. ir L. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo nurodė, kad išgyveno ir iki šiol išgyvena stiprų emocinį sukrėtimą, netekties skausmą ir neviltį, sūnaus mirtis pakeitė jų gyvenimą, su sūnumi siejo labai stiprus emocinis ryšys, jie artimai bendravo, nuolat palaikė ryšį, gyveno kartu, jis buvo nuolatinis pagalbininkas buityje (t. 1, b. l. 123-127). Nukentėjusioji M. S. savo neturtinę žalą grindė tuo, kad patyrė ir patiria stiprų emocinį sukrėtimą, netekties skausmą ir neviltį, juos su broliu siejo itin glaudūs ryšiai, pasireiškę nuolatiniu bendravimu, kartu su broliu dalyvaudavo įvairiuose privačiuose renginiuose, šventė gimtadienius, giminės ir kalendorines šventes, kartu leido laisvalaikį, brolis jai buvo autoritetas, žmogus, kuriuo visuomet galėjo pasitikėti, A. L. gyveno kartu su tėvais, buvo jiems pagalbininkas, jai rūpinosi ir padėjo kasdienėje buityje, dėl to jai buvo ramiau dėl tėvų, kadangi jie jau garbingo amžiaus (t. 1, b. l. 106-110).

19.       CK 6.284 straipsnio 1 dalis įvardija asmenis, kuriems žala galėtų būti atlyginama fizinio asmens mirties atveju – asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, esminę reikšmę žalos nustatymui turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis, todėl būtina kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. 

20.       Apylinkės teismas, vertindamas civiliniams ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį nurodė, kad A. L. L. L. ir Z. L. buvo sūnus, nors suaugęs, tačiau asmenys gyveno kartu, nuolatos bendravo, palaikė šeimos santykius, žala padaryta dėl neatsargumo, dėl nusikalstamo pasitikėjimo, tiek nuteistajam, tiek nukentėjusiajam vykdant darbines pareigas, išanalizavo civilinio atsakovo – įmonės, pateiktus duomenis apie turtinę padėtį, kuri nėra labai gera, bei iškilusius sunkumus, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovams turtinė žala buvo visiškai atlyginta, atsakovas geranoriškai po A. L. mirties sumokėjo 15 000 Eur, kaip nurodoma, laidojimo išlaidoms, be to, nukentėjusiesiems buvo išmokėtos draudimo išmokos po 26 445,06 Eur, bei laidojimo pašalpa ir konstatavo, kad ieškovų prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma po 70 000 Eur, atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas ir šios bylos aplinkybes, yra pernelyg didelė ir nepagrįsta, todėl ją sumažino iki 10 000 Eur kiekvienam. Spręsdamas dėl priteistinos žalos M. S., teismas atsižvelgė į tai, kad civilinė ieškovė su mirusiuoju buvo brolis ir sesuo, jie palaikė ryšius, tačiau abu buvo suaugę, savarankiškai gyvenantys asmenys, turintys kiekvienas savo šeimas ir interesus, todėl jų emocinis ryšys buvo silpnesnis, todėl ieškinį tenkino tik iš dalies ir priteisė 5 000 Eur neturtinės žalos.

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, asmenys, kuriems priteista neturtinė žala – garbaus amžiaus tėvai, su kuriais gyveno mirusysis A. L., ir jo sesuo, su kuria jis palaikė pastovius ryšius, atsižvelgiant į jų tarpusavio santykius – nuolatinis tarpusavio bendravimas, bendras švenčių šventimas, pagalba vienas kitam, laikytini tinkamais subjektais, kuriems gali būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, o priteisti neturtinės žalos dydžiai atitinka A. K. nusikaltimo pavojingumą, kadangi nors nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo ir A. L. veiksmai turėjo įtakos įvykio kilimui, ja buvo sukelti negrįžtami padariniai – kito asmens mirtis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nelaikytina, kad 10 000 Eur kiekvienam iš mirusiojo tėvų ir 5 000 Eur jo seseriai būtų neproporcingos sumos, tačiau, kolegijos nuomone, laikant civilinio atsakovo savanoriškai pervestas pinigines lėšas (15 000 Eur) daliniu neturtinės žalos atlyginimu, apylinkės teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas nustatant, kad civilinio atsakovo UAB „MV S.“ ir Z. L. 2019-08-29 susitarimo pagrindu pervesti 15 000 Eur įskaitytini į L. L. ir Z. L. patirtą neturtinę žalą, o neatlygintos neturtinės žalos dydžiai jiems sudaro po 2 500 Eur.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo

22.       Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „MV S.“ nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui „KIA CEE“ D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

23.       Remiantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Kaip jau nustatyta, nagrinėjamoje byloje buvo iš dalies tenkinti pareikšti civiliniai ieškiniai 25 000 Eur apimtimi (10 000 Eur + 10 000 Eur + 5 000 Eur), iš kurių 15 000 Eur civilinio atsakovo jau yra atlyginta. Pagal laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo priedą – turto apyrašą, automobilio „KIA CEE“ D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė yra 10 000 Eur, taigi turto, kurio nuosavybės teisės ribojamos, vertė atitinka išieškotinos žalos dydį, todėl pagrindo teigti, kad poveikio priemonė taikoma neproporcingai, nėra. Taip pat pažymėtina, kad turtui taikomi tik daliniai ribojimai, uždraudžiant disponuoti ir valdyti transporto priemonę, leidžiant ją naudoti. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo sprendimas palikti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki kol bus pilnai atlyginta priteista neturtinė žala, yra pagrįstas ir nekeistinas.

Kiti klausimai

24.       Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2021-05-17 d. pažymą Nr. (12.32MR) PT-3610 dėl 144 Eur priteisimo iš M. K. už pastarajam suteiktą teisinę pagalbą (5 t., b.l. 18).

25.       BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal civilinio atsakovo atstovo skundą ir buvo iš dalies tenkintas, todėl jei ateityje būtų taikomas regreso reikalavimas į nuteistąjį, kaip nurodė civilinio ieškovo atstovas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sprendimas būtų palankesnis nuteistąjam. Šiame procese nuteistąjam gynėjas buvo paskirtas 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo išteisintojo/nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 

n u t a r i a :

civilinio atsakovo UAB „MV S.“ atstovo advokato A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-15 nuosprendžio rezoliucinės dalies 6 pastraipą sakiniu:

„Civilinio atsakovo UAB „MV S.“ ir Z. L. 2019-08-29 susitarimo pagrindu pervestus 15 000 Eur įskaityti į L. L. ir Z. L. patirtos neturtinės žalos atlyginimą ir laikyti, jog L. L. ir Z. L. neatlygintos neturtinės žalos dydžiai sudaro po 2 500 Eur kiekvienam“.

        Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą dėl 144 Eur priteisimo iš M. K. už suteiktą teisinę pagalbą – atmesti.

Teisėjai                                                                                     Audrius Cininas

Daiva Kazlauskienė

Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė