Civilinė byla Nr. e2-2638-329/2020

                                             Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00661-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.1.; 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 8 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 438,17 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. kovo 30 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį – procesiniai dokumentai įteikti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbovietės administracijai ? buhalterei V. L..

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotojai, vadovaujami darbų vadovo A. I., vykdydami žemės kasimo darbus, be raštiško akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB „Energijos skirstymo operatorius“) elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo, (duomenys neskelbtini) kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikydami elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, pažeidė AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) kV elektros kabelių liniją (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 938,17 Eur turtinę žalą, kurią sudaro (duomenys neskelbtini) kV elektros kabelių linijos (duomenys neskelbtini)  remonto išlaidos. Ieškovės teigimu, dalį žalos atsakovė atlygino, todėl šiai dienai liko neatlyginta 438,17 Eur žala. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 2 dalimi, civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovei padaryta žala kilo ne iš sutartinių santykių, todėl taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Susipažinus su ieškovės pateiktu ieškiniu ir kartu su juo pridėtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai be raštiško elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo vykdė žemės kasimo darbus, kurie buvo vykdomi (duomenys neskelbtini) kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog specialiose teritorijoje vykdant žemės darbų veiklą, taikomos specialiosios žemės darbų vykdymo teisės normos.

Vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 22 punktu, vykdant bet kokią kitą ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Energetikos ministerijos patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių. Tų pačių sąlygų 20 punktas numato šiuos draudimus: elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus; vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus.

Vadovaujantis Elektros tinklų apsaugos taisyklėse Nr. 1-93 numatytu 16 punktu, elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama: vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, bei dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose.

Be viso to, vadovaujantis Statybos techniniu reglamento STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ V skyriaus „Žemės darbai“ pirmojo skirsnio „Žemės darbų vykdymo tvarka“ 40 bei 40.1 punktais, tais atvejais, kai statybvietei (žemės darbų vykdymo vietai) yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statinio statybos vadovas privalo pradėti vykdyti žemės darbus tik po to, kai yra gautas statybą leidžiantis dokumentas, statinio projektas arba su žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais, valdytojais) suderintas žemės darbų vykdymo aprašas <….> ir schema (kai nereikalingas statinio projektas) <….> ir statinio nužymėjimo vietoje aktas su statinių nužymėjimo nuotraukomis (schemomis, planais).

Pagal to paties reglamento 40.2 punktą statybos darbų vadovas privalo iškviesti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkus (naudotojus, valdytojus) ar jų atstovus ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbų pradžios pranešdamas jiems tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog atsakovės kaip juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, vadovaujami darbų vadovo A. I., be raštiško AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo, vykdė žemės kasimo darbus. Darbuotojai, nesilaikydami elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų taisyklių bei reikalavimų, ne tik atliko neteisėtus veiksmus, bet ir sukėlė turtinio pobūdžio nuostolius, tai yra pažeidė ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) kV elektros kabelių liniją (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovei buvo padaryta 938,17 Eur turtinė žala. 

Atsakovės darbuotojų neteisėtus veiksmus įrodo byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) d. paaiškinimas apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nurodo, jog atliekant futliaro klojimo darbus buvo pažeistas (duomenys neskelbtini) kV elektros kabelis. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovės darbuotojai, vykdydami specialius žemės darbus ir neturėdami tam raštiško sutikimo, darbus atliko neapdairiai ir nerūpestingai, todėl toks darbų atlikimas prilyginamas neteisėtiems veiksmams.

 Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginami, o žalą, padarytą asmeniui ar turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 4 punktu, žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus.

Ieškovė, atstatydama sugadintą turtą iki (duomenys neskelbtini) d. įvykio buvusios būklės, patyrė 938,17 Eur turtinę žalą. Tai patvirtina byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) d. atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog buvo atlikti elektros kabelio remonto darbai ((duomenys neskelbtini) kV kabelio paklojimas; (duomenys neskelbtini)  kV jungiamosios / pereinamosios movos; (duomenys neskelbtini) kV kabelio bandymas labai žemo dažnio įtampa; mova pereinamoji su varžtiniais sujungikliais; (duomenys neskelbtini) kV trigysliai kabeliai plastikine izoliacija), kurių bendra kaina be PVM siekė 938,17 Eur pinigų sumą. Ieškovės teigimu atsakovė sumokėjo 500 Eur, todėl šiai dienai liko neatlyginta 438,17 Eur žala. 

Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai žemės darbus atliko pažeisdami žemės vykdymo darbų taisykles bei reikalavimus, darbus pradėjo neturėdami ieškovės kaip elektros tinklus eksploatuojančio asmens raštiško sutikimo, dėl ko buvo sugadintas elektros kabelis ir padaryta turtinė žala. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovei žala padaryta dėl tiesioginių juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų neteisėtų veiksmų, tai yra darbai buvo vykdomi negavus rašytinio sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus, o statybos darbai buvo atlikti nesuderinus jų su tame sklype esančių elektros tinklų savininke, sprendžia, jog atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas yra ieškovei padarytos žalos pasekmė, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra akivaizdus ir įrodytas.

Pažymėtina, jog nors darbus vykdė atsakovės juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Pagal CK 6.264 straipsnio 2 dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Nagrinėjamu atveju neteisėtus veiksmus atliko juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, todėl už jų padarytą turtinę žalą turi atlyginti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.

Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Pažymėtina, jog asmens neteisėti veiksmai nėra preziumuojami ir laikomi teisėtais, kol neįrodyta kitaip. Atsakovė nepateikė duomenų, galinčių paneigti jos kaip juridinio asmens darbuotojų atliktų veiksmų neteisėtumą ar žalos atsiradimo atsitiktinumą. Be to, aplinkybė, jog atsakovė dalį žalos atlygino, tik įrodo, jog atsakovė neprieštarauja dėl jai kylančios deliktinės civilinės atsakomybės. Sutinkamai su tuo, jog teismas nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir tarp jų esantį priežastinį ryšį, teismas sprendžia, jog atsakovės kaltė yra įrodyta visiškai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, kadangi byloje įrodyta tiek atsakovės kaltė, tiek atsakovės neteisėti veiksmai, padaryta turtinė žala ir priežastinis ryšys tarp jų. Sutinkamai su tuo, ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovės priteisiamas 438,17 Eur žalos atlyginimas.

Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas dalimis, tai yra 8 Eur žyminio mokesčio sumokėta teikiant pareiškimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  dėl skolos priteisimo išduodant teismo įsakymą, o atsakovei pareiškus prieštaravimus ir ieškovei pateikus ieškinį tuo pačiu pagrindu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai sumokėtas 7 Eur žyminis mokestis, viso – 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės prašymu iš atsakovės kaip juridinio asmens priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini) d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 286 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 438,17 Eur (keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 17 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme  ((duomenys neskelbtini) d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „SEB“ bankas, banko kodas 70440.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.        

Teisėja                                       Virginija Šeškuvienė