Baudžiamoji byla Nr. 1S-58-557/2021

     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42968-2020-6

     Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. T. gynėjo advokato Manto Barčio skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutarties,

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       Plungės

2.       2021-05-24 Plungės apylinkės teisme gautas nuteistojo G. T. gynėjo prašymas, vadovaujantis BK 75 str., atidėti nuteistajam G. T. Plungės apylinkės teismo 2020-11-26 baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą tęsti darbą ir / arba išklausyti kursą dėl alkoholio daromos žalos.

3.       Plungės 

II. Skundo argumentai ir prašymai

4.       Skundu nuteistojo G. T. gynėjas prašo panaikinti apylinkės teismo 2021-06-16 nutartį ir atidėti G. T. bausmės vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui bei paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą tęsti darbą ir / arba išklausyti kursą dėl alkoholio daromos žalos.

4.1.        Nurodo, jog nepaisant įsiteisėjusio Plungės apylinkės teismo 2020-11-26 baudžiamojo įsakymo (toliau – ir teismo įsakymas), kuriuo G. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 40 parų arešto bausmė, ją atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nuteistajam nuo šio teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2020 m. gruodžio mėn. pradžios) nebuvo leista atlikti teismo paskirtos bausmės dėl perpildytų izoliatorių, karantino sąlygotų suvaržymų. G. T. domėjosi ir pats ieškojo galimybių atlikti bausmę iki pavasario, tačiau tokia galimybė jam sudaryta nebuvo. Nesant sudarytos galimybės G. T. atlikti jam paskirtą arešto bausmę iškart po teismo įsakymo įsiteisėjimo ar per protingą terminą, nuteistasis Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovams pagal jų nurodytą procedūrą pateikė prašymą atidėti bausmės atlikimo pradžią kuo vėlesnei datai (iki sezono pabaigos – rudens) (maksimalus bausmės atlikimo termino atidėjimo laikotarpis – 3 mėn.). G. T. prašymas buvo patenkintas, taip pat jis izoliatoriaus darbuotojų buvo informuotas, kad ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui atidėti bausmės atlikimo pradžią Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai neturi procesinės galimybės, todėl pasiūlė atskiru prašymu kreiptis į teismą, prašant atidėti bausmės vykdymą.

4.2.       G. T. pripažino padarytą veiką, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuratūra ir po teismo įsakymo įsiteisėjimo pats prašėsi į Šiaulių tardymo izoliatorių dėl bausmės atlikimo iki pavasario, tačiau jam tokia galimybė nebuvo sudaryta.

4.3.       G. T. kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, pareiškime (prašyme) išsamiai išdėstydamas motyvus, tačiau skundžiama 2021-06-16 nutartimi teismas G. T. prašymą atmetė, nors prokuratūra tokiam nuteistojo prašymui prieštaravimų nepateikė.

4.4.       Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė: 1) teismas, priimdamas 2020-11-26 teismo įsakymą, turėjo visas galimybes taikyti minėtą BK 75 straipsnį, tačiau atsižvelgdamas į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam arešto bausmę, jos vykdymo neatidedant; 2) teismas, vadovaudamasis skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 1S-131-628/2016, 1S-223-654/2020 nusprendė, kad BK 75 straipsnis netaikytinas bausmės vykdymo procese; 3) įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmeninį asmens, padariusio nusikalstamą veiką, interesą.

4.5.       G. T. gynėjas, nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, skunde nurodo, kad jos yra neteisingos ir nepagrįstos, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl toliau nurodomų motyvų.

4.6.       Pirma, teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas priimdamas teismo įsakymą nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam arešto bausmę, jos neatidedant. Tačiau nei teismo įsakyme, nei skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė absoliučiai jokių argumentų, kokios bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės lėmė tai, kad G. T. paskirtos bausmės vykdymas nebuvo atidėtas, jam nebuvo paskirta bauda, o iškart taikyta 60 parų arešto bausmė (gerokai aukštesnė, nei vidurkis (BK 49 straipsnis)). Kasacinėje jurisprudencijoje pažymėta, kad BK 641 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog esant numatytoms sąlygoms teisiamam asmeniui bausmė sumažinama vienu trečdaliu, negali būti suprantama kaip atgalinio veikimo galią turintis ir bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas, nes šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2014, 2A-7-1/2014).

4.7.       Priešingai, G. T. nuo pat pradžių bendradarbiavo su prokuratūra, pripažino savo kaltę, dėl savo veiksmų gailėjosi. G. T. niekada nėra teistas, iki šiol nėra padaręs net jokio administracinio nusižengimo, yra kaimo žmogus, neišmanantis teisės ir teisinių procedūrų, o jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnis). Nuteistojo asmenybė charakterizuojama teigiamai, tačiau ir tai nebuvo vertinama pirmosios instancijos teisme (nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo). Byloje buvo nustatytos G. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, todėl lieka neaišku, į kokias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas atsižvelgė, skirdamas G. T. tokią griežtą bausmę.

4.8.       Antra, teismas nusprendė, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas, vadovaujantis konkrečia teismine praktika. Tačiau G. T. gynėjas skunde pažymi, kad teismo nurodytos aukštesniosios instancijos teismų praktikos bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės ir ginčo bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Nurodytoje LAT nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui. Be to, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad: „<...> taikant BK 75 straipsnio 1 dalį atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų dėl padarytų sunkių nusikaltimų, išnagrinėtų iki 2015 m. kovo 24 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigus. Tokiose bylose turėtų būti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neišvengiamai prailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismuose laiką <...>“. Taigi kasacinis teismas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškino iš esmės dėl konkrečios bylos aplinkybių (kai padarytas sunkus nusikaltimas).

4.9.       Maža to, kasacinis teismas toje pačioje byloje nurodė, kad aiškinant BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo ribas laiko atžvilgiu pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma. Tačiau baudžiamieji įstatymai paprastai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 1998-07-09, 2001-01-11 nutarimai). Tai svarbus ir būtinas veiksnys, užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą.

4.10.       G. T. padarė nesunkų nusikaltimą, jį pripažino, dėl jo gailisi, nėra teistas, nėra padaręs jokių nusižengimų, nevengia atlikti bausmės (pats ne kartą prašėsi leisti atlikti bausmę), nuteistojo asmenybė charakterizuojama teigiamai, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo yra akivaizdžiai ir objektyviai teigiamas – susirado darbą pagal profesiją, grąžina skolas valstybei, puoselėja ūkį, rūpinasi pagyvenusiais tėvais, tačiau iki pat 2021 m. kovo mėnesio jam nebuvo sudaryta galimybė atlikti bausmę, taip pažeidžiant ir teisėtų lūkesčių, ir teisinio tikrumo, ir kitus konstitucinius principus.

4.11.       Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-131-628/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo už sunkų nusikaltimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, vertino ir kitas aplinkybes: „Be kita ko matyti, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 75 str. nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu, skundžiamoje nutartyje įvertino ir tai, jog netrukus po Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo už sunkų tyčinį savanaudiškų nusikaltimų, veikiant organizuota grupe, nuteistas R. Š., įsiteisėjimo, pastarasis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir tik 2015 m. liepos 8 d. buvo sulaikytas užsienio valstybėje pagal jo atžvilgiu 2014 m. lapkričio 4 d. išduotų Europos arešto orderį.“

4.12.       Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

4.13.       G. T. gynėjo teigimu, nepaisant to, kad teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, ginčo byloje yra aplinkybių visetas, kuris leidžia teismui spręsti dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, tai yra:

 – teismo apskirtos bausmės faktinis vykdymas nėra pradėtas;

 – teismo įsakymu paskirta bausmė nebuvo individualizuota, nebuvo motyvuotas būtent tokios bausmės proporcingumas ir griežtumas;

 – bausmės proporcingumas ir griežtumas nebuvo įvertintas apeliacine ir kasacine tvarka; teismo įsakymo vykdymas nebuvo pradėtas po teismo įsakymo įsiteisėjimo ne dėl G. T. kaltės, taip neužtikrinant jo teisėto lūkesčio, teisinio apibrėžtumo;

 – apeliantas nusikalto pirmą kartą, nėra charakterizuojamas neigiamai, po teismo įsakymo priėmimo susirado darbą pagal profesiją, iš gauto atlyginimo jau padengė teismo įsakymu policijos įstaigai priteistą sumą (antstolių patvarkymai pateikti į bylą), su „Sodra“ sudarė susitarimą dėl skolos už nesumokėtą PSD (už laikotarpius, kai nedirbo, privalėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas valstybės biudžetui), G. T. nesiekia tapti našta ir išlaikytiniu iš valstybės biudžeto (atliekant arešto bausmę bus išlaikomas mokesčių mokėtojų, praras darbą ir pajamas);

 – teismo paskirta bausmė, jos nepradėjus vykdyti iškart po teismo įsakymo, nepasiektų nei bausmės tikslų, nei įstatymų leidėjo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos siekio mažinti su laisvės atėmimu susijusias bausmes;

 – nuteistojo atskyrimas nuo darbo, nuo jo aplinkos, šeimos gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, o atitraukimai nuo ūkio gali turėti įtakos jo galimybėms išlaikyti gyvulius, pasiruošti atsargas žiemos sezonui, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti atliekant arešto bausmę ir tokiu būdu izoliavus G. T. nuo visuomenės;

 – G. T. gyvena kaime, laiko ūkio gyvulius, augina daržoves, iš kurių maitinasi sezono metu, jas ruošia bei konservuoja žiemai, per vasaros sezoną turi pasiruošti šieno žiemai, todėl bausmės atlikimo laikas jam labai reikšmingas (nuo pavasario iki rudens);

 – G. T. supranta, kad jo padaryti veiksmai yra priešingi baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, dėl savo atliktų veiksmų gailisi, padarytą veiką pripažino ir patvirtino, jog yra gavęs didžiausias savo gyvenime pamokas, yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti, todėl kreipėsi į teismą su motyvuotu prašymu atidėti sprendimo vykdymą;

 – po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo G. T. 2021-02-25 susirado darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) įmonė) pagal įgytą tekintojo frezuotojo profesiją (darbo sutartis pridedama) ir darbdavys atvyksta į (duomenys neskelbtini) jo pasiimti ir parveža po darbo į namus. Darbas sudaro galimybę G. T. išgyventi, save išlaikyti, grąžinti skolas, plėsti ūkį, įsigyti padargų, gyvulių, sukurti šeimą;

 – bausmės atlikimas nuo liepos mėnesio reikštų, kad G. T. praras darbą ir pajamas (visas socialines garantijas), gyvulius, neteks daržuose auginamų gėrybių, neturės galimybių grąžinti susidariusios skolos „Sodrai“, o jo ekonominė situacija tik pablogės;

 – paskirtos bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir kitomis priemonėmis;

 – G. T. charakterizuojančių aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą atidėti jam teismo įsakymu paskirtos bausmės vykdymą ir pagrįstai manytina, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė pasiektų bausmės tikslus, nepadidintų ekonominės naštos valstybei, neapkrautų ir taip perkrautos tardymo izoliatorių veiklos, nei ekonomiškai, nei emociškai, nei psichologiškai nesužlugdytų regione gyvenančio G. T., leistų jam išlaikyti ūkį, paruoši gyvulius ir pasiruošti pačiam žiemos sezonui, išlaikyti darbo vietą ir neapkrauti valstybės ekonomiškai, pasiektų įstatymų leidėjo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos siekius mažinti su laisvės atėmimu (apribojimu) susijusių bausmių skyrimą.

4.14.       Manytina, kad bausmės vykdymo atidėjimas 6 mėnesių laikotarpiui yra protingas ir proporcingas, yra artimas nurodytam atidėjimo laikotarpio vidurkiui. G. T. yra pasirengęs intensyviai priežiūrai – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolei elektroninio stebėjimo priemonėmis, tęsti darbą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), išklausyti kursą dėl alkoholio daromos žalos (BK 75 straipsnio 6 dalis).

4.15.       Teismui nustatant buvimo laiką ir vietą, G. T. prašo atsižvelgti į tai, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) (į parduotuvę G. T. vyksta (duomenys neskelbtini), iš ten jis yra nuvežamas į darbą ir parvežamas atgal), tačiau darbo reikalais gali būti vykstama ir į kitą vietovę pagal darbdavio nustatytą poreikį, senyvi ir priežiūros reikalingi tėvai gyvena (duomenys neskelbtini).

4.16.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijais, nuteistojo G. T. gynėjas prašo atidėti G. T. bausmės vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą tęsti darbą ir / arba išklausyti kursą dėl alkoholio daromos žalos.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

5.       Skundas atmestinas.

6.       Kaip matyti iš Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamosios bylos Nr. e1-662-1054/2020, nuteistasis G. T. su 2020-11-26 teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme sutiko ir nepasinaudojo BPK 422 str. 1 d. numatyta teise kreiptis į teismą su prašymu, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, to pasekoje teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo ir yra neskundžiamas (BPK 422 str. 2 d.). Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas nenagrinėja skundo argumentų, kuriais ginčijamas 2020-11-26 teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam G. T. paskirtos bausmės tinkamumas (bausmės rūšis, dydis, BK 75 str. nuostatų netaikymas).   

7.       Iš nuteistojo G. T. gynėjo advokato M. Barčio prašymo pirmosios instancijos teismui ir skundo aukštesniajam teismui turinio matyti, kad paminėtais prašymu ir skundu gynėjas prašo daryti esminius pakeitimus įsiteisėjusiame, todėl nebeskundžiamame 2020-11-26 teismo baudžiamajame įsakyme – taikyti BK 75 str. nuostatas ir tuo pagrindu atidėti nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės revizuoti įsiteisėjusį teismo nuosprendį gynėjo siūlomu būdu – keičiant nuosprendžio esmę. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais aukštesnysis teismas visiškai sutinka ir jų nebekartoja. Tuo būdu, nagrinėjamoje situacijoje nesant procesinių galimybių BK 75 str. nuostatų taikymui, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį gynėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.  

8.       Pažymėtina, kad nors gynėjas savo skunde teigia, jog nuteistasis dėjo pastangas atlikti paskirtą arešto bausmę, tačiau jam nebuvo leista to padaryti dėl perpildytų izoliatorių ir karantino suvaržymų, iš Plungės apylinkės teisme 2021-03-12 gauto Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašto Klaipėdos apskrities VPK matyti, jog nuteistasis G. T. neatvyko atlikti arešto bausmės, neatvykimo priežasčių nepranešė, todėl prašoma atlikti nuteistojo paiešką ir pristatyti jį bausmės atlikimui (b. l. 93). Taip pat atkreiptinas nuteistojo ir jo gynėjo dėmesys, jog dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo BPK 338 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu ir BPK 338 str. 3 d. nustatyta tvarka nuteistasis, jo gynėjas, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai su atitinkamu prašymu gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą.

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo G. T. gynėjo advokato Manto Barčio skundą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama

Teisėjas                                                                                   Linas Pauliukėnas