Civilinė byla Nr. e2A-221-790/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00423-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Vilijos Mikuckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Soderus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deltaco Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Soderus“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Deltaco Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Soderus“ 281 253,58 Eur skolą, 6 183,10 Eur delspinigius, 12,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškovė paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. su atsakove sudarė distribucijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – distribucijos sutartis). Pagal distribucijos sutartį atsakovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą savo vardu ir lėšomis pirkti iš ieškovės buitinio naudojimo elektros ir elektronikos prekes, jas parduoti galutiniam vartotojui bei atlikti kitus su prekių pardavimu susijusius darbus, o ieškovė įsipareigojo tokias prekes parduoti atsakovei. Nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. ieškovė už parduotas prekes pagal sutartį atsakovei išrašė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras už 281 253,58 Eur. Atsakovė kiekvieną išrašytą PVM sąskaitą faktūrą turėjo apmokėti per 90 dienų terminą, tačiau to nepadarė, liko skolinga 281 253,58 Eur. Atsakovei laiku neatsiskaičius, jai atsirado pareiga sumokėti ir sutartyje nustatytas netesybas, t. y. 6 183,10 Eur dydžio delspinigius. Šalys sutartyje nenustatė palūkanų normos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 12,25 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 281 253,58 Eur skolą, 6 183,10 Eur delspinigius, 12,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 565 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl ieškovės pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, juose pažymėjo, kad pagal sutartį ieškovė tiekė atsakovei įvairias buitinio naudojimo elektros ir elektronikos prekes. Be įvairių kitų prekių ieškovė pagal 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948 ir 2023 m. sausio 11 d. transporto važtaraštį Nr. 23KVDEL001 pardavė atsakovei 1 000 vnt. „Apple AirPods“ ausinių (serija Nr. MLWK3ZM/A) už bendrą 249 865 Eur sumą. Nurodytos ausinės vėliau buvo parduotos pirkėjui AS ELKO GRUPA, kuris pranešė, kad didžioji dalis parduotų ausinių yra nekokybiškos, t. y. neoriginalios. AS ELKO GRUPA grąžino atsakovei 900 vnt. ausinių bei pateikė kreditinę sąskaitą už grąžintą ausinių kiekį. Analogiškos pretenzijos buvo gautos ir iš kitų pirkėjų. Atsakovės teigimu, paaiškėjus, kad neoriginalios yra ne kelios pavienės prekės (ausinės), o didelis jų kiekis, kurių vertė gali ženkliai viršyti 200 000 Eur, siekiant užsitikrinti sumokėtų pinigų, galimai atsirasiančių nuostolių ir taip pat patirtų papildomų išlaidų susigrąžinimą iš ieškovės, atsakovė laikinai sustabdė bet kokių mokėjimų vykdymą už kitas prekes, parduotas pagal sutartį. Ieškovė apie tai buvo informuota 2023 m. rugpjūčio 8 d. raštu. Minėtu raštu ieškovei buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius ausinių atitikimą teisės aktų reikalavimams bei jų kokybiškumą. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 14 d. rašte nurodė, kad nesutinka dėl laikino mokėjimų sustabdymo, prašė pateikti ausinių nekokybiškumo (neoriginalumo) įrodymus. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštu ieškovei nurodė, kad dalis ausinių yra grąžinta ir saugoma atsakovės patalpose, todėl yra galimas grąžintų ausinių pavyzdžių pateikimas apžiūrai ar bendro šalių pasirinkto specialisto pasitelkimas jų kokybiškumo patikrinimui.
5. Atsakovės teigimu, nepaisant siųstų raštų, ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes dėl ausinių nekokybiškumo (neoriginalumo), o 2023 m. rugsėjo 6 d. pateikė reikalavimą dėl skolos sumokėjimo. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 8 d. pateikė oficialiai „Apple“ produktų platintojai UAB „iDeal LT“ pirkėjų grąžintų ausinių pavyzdžius. Minėta platintoja nustatė, kad ausinės nėra originalus „Apple“ produktas, jam nėra galimas garantinis aptarnavimas autorizuotame servise. Gautos išvados buvo pateiktos ieškovei. Atsakovės teigimu, ieškovė, pažeisdama savo, kaip pardavėjos, pareigą parduoti kokybiškas ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias prekes, pardavė neoriginalias (suklastotas) ausines, už kurias 249 865 Eur dydžio apmokėjimą gavo dar 2023 m. balandžio mėn., todėl atsakovė taikė vieną iš teisės aktais leistinų savigynos priemonių ir sustabdė bet kokių mokėjimų ieškovei vykdymą. Ieškovė iki šiol nėra pateikusi įrodymų, kurie patvirtintų parduotų ausinių originalumą. Paaiškėjus ausinių nekokybiškumo faktui, ieškovė privalo arba pakeisti tokias prekes tinkamos kokybės (originaliomis) prekėmis, arba atsiimti nekokybiškas prekes ir už jas sumokėtą kainą užskaityti kaip mokėjimus už kitas atsakovės iš ieškovės gautas prekes, t. y. tas prekes, už kurias ieškovė ir prašo priteisti 281 253,58 Eur skolą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip neteisėtą, nepagrįstą ir neįrodytą.
6. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad vykdant sutartį atsakovei nebuvo parduotos ausinės, kurių serija Nr. MLWK3ZM/A. Ieškovė atsakovei pardavė ausines, kurių serija Nr. MQD83ZM/A. Ieškovė 2023 m. sausio 11 d. atsakovei išsiuntė klaidingą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948, kurioje buvo įrašyta klaidinga ausinių serija Nr. MLWK3ZM/A. Atsakovės tuometinis (duomenys neskelbtini) D. Ž. per socialinio tinklo Facebook susirašinėjimo programėlę „Messenger“ 2023 m. sausio 11 d. parašė ieškovės verslo plėtros (duomenys neskelbtini) T. J. žinutę dėl netinkamo ausinių serijos numerio. Atsižvelgdama į gautą pastabą, ieškovė išrašė teisingą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948 su teisinga ausinių serija Nr. MQD83ZM/A, kurią 2023 m. sausio 11 d. išsiuntė atsakovei. Transporto važtaraštyje Nr. 23KVDEL00001, kurio pagrindu ausinės buvo pristatytos atsakovei, buvo įrašytas teisingas ausinių kodas – „MQD8“. Ieškovė atšaukė neteisingai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, o teisingą PVM sąskaitą faktūrą pateikė apmokėjimui. Atsakovės argumentų nepagrįstumą ir nelogiškumą, ieškovės nuomone, liudija ir tai, kad atsakovė pirkėjui AS ELKO GRUPA 1 000 vnt. ausinių (serija Nr. MLWK3ZM/A) pardavė už 169 000,00 Eur, kai iš ieškovės 1 000 vnt. ausinių (serija Nr. MQD83ZM/A) pirko už daug didesnę sumą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė galbūt iš kito tiekėjo nupirko ausines, kurių serija Nr. MLWK3ZM/A ir jas pardavė pirkėjui AS ELKO GRUPA, ir tai nebuvo ieškovės atsakovei parduotos ausinės su kitu serijos Nr. MQD83ZM/A, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovė jai pardavė suklastotas ir neoriginalias ausines, yra neteisingi.
7. Atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d., t. y. byloje paskirto teismo posėdžio dieną, padavė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino, kad pagal prieštaravimuose nurodytą 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948 ieškovė pardavė ne tas ausines, kurias pirkėjai grąžino atsakovei kaip nekokybiškas. Nekokybiškos (neoriginalios) ausinės atsakovei buvo parduotos pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 (770 vnt.) ir pagal 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 (520 vnt.). Iš ieškovės įsigytos ausinės vėliau buvo parduotos UAB „Topo Grupė“ ir AS ELKO GRUPA, tačiau nurodyti pirkėjai didžiąją dalį parduotų ausinių grąžino, nustatę, kad jos yra nekokybiškos (neoriginalios). UAB „Topo Grupė“ grąžino 290 vnt. ausinių, kurių vertė 28 037,70 Eur, o AS ELKO GRUPA grąžino 900 vnt. ausinių, kurių vertė 217 619,40 Eur. Bendra atsakovei grąžintų nekokybiškų (neoriginalių) ausinių vertė sudarė 245 657,10 Eur. Atsakovės įsitikinimu, ji teisėtai ir pagrįstai sulaikė savo piniginių prievolių vykdymą ieškovei, nes turi būti sprendžiamas klausimas dėl nuostolių ir kitų atsakovės turėtų išlaidų, atsiradusių pardavus nekokybiškas (neoriginalias) ausines, atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 18 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei UAB „Deltaco Baltic“ iš atsakovės UAB „Soderus“ papildomai 3 676,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pagal PVM sąskaitas faktūras (123 vnt.), išrašytas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., ieškovė pardavė atsakovei įvairių buitinio naudojimo elektros ir elektronikos prekių už 281 253,58 Eur. Atsakovė visas nurodytas prekes gavo, jokių pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė, tačiau minėtos PVM sąskaitos faktūros (123 vnt.) nebuvo apmokėtos. Teismas įvertino, kad prievolę (perduoti atsakovei (distributorei) prekes) pagal PVM sąskaitas faktūras (123 vnt.), išrašytas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., ieškovė yra įvykdžiusi, tačiau atsakovė jai tenkančios prievolės sumokėti ieškovei (tiekėjai) kainą už gautas prekes pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras nėra įvykdžiusi. Atsakovė atsisakymą apmokėti PVM sąskaitas faktūras (123 vnt.) grindė aplinkybe, kad ieškovė atsakovei pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 ir pagal 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 pardavė nekokybiškas prekes – ausines, todėl ji sulaikė savo piniginių prievolių vykdymą ieškovei iki bus išspręstas klausimas dėl nuostolių ir kitų atsakovės turėtų išlaidų, atsiradusių pardavus nekokybiškas (neoriginalias) ausines, atlyginimo.
10. Teismas nusprendė, kad atsakovė neturi pagrindo nevykdyti iš sutarties kylančios prievolės atsiskaityti už prekes, gautas pagal PVM sąskaitas faktūras (123 vnt.), dėl kurių kokybės ir pristatymo ginčo tarp šalių nėra, remdamasi tuo, jog pagal visai kitas jau visiškai apmokėtas PVM sąskaitas faktūras (t. y. 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402) gautos prekės (ausinės) galbūt neatitinka kokybės reikalavimų. Atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove pagal PVM sąskaitas faktūras (123 vnt.), išrašytas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., laikytina savarankiška prievole, kuri, nors ir kyla iš tos pačios ginčo šalių sudarytos sutarties, tačiau nėra susijusi su anksčiau pagal tą pačią sutartį išrašytų ir jau apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu perduotomis prekėmis (jų kokybe). Teismas įvertino, kad pirma savo prievolę (t. y. perduoti prekes atsakovei) turi vykdyti ieškovė, tai ji pagal PVM sąskaitas faktūras (123 vnt.), išrašytas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., yra padariusi, o vėliau turinti vykdyti prievolę (t. y. apmokėti už gautas prekes) šalis – atsakovė, nebeturi teisės sustabdyti prievolių vykdymo, nes tarp ieškovės ir atsakovės nėra priešpriešinių prievolių pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras. Pagal PVM sąskaitas faktūras (123 vnt.), išrašytas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., yra likusi neįvykdyta tik vienašalė, atsakovei tenkanti prievolė (t. y. sumokėti už gautas prekes), dėl to nėra būtinųjų sąlygų norint pasinaudoti prievolės vykdymo sustabdymu.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodomas prievolės sustabdymo pagrindas (iki bus išspręstas klausimas dėl nuostolių ir kitų atsakovės turėtų išlaidų, atsiradusių ieškovei pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 ir pagal 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 pardavus nekokybiškas (neoriginalias) ausines, atlyginimo) negali būti vertinamas kaip protingas, sąžiningas ir neperžengiantis savigynos ribų. Iš atsakovės procesinių dokumentų teismas nustatė, kad ji kelia prekių, įsigytų iš ieškovės pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 (770 vnt.) ir pagal 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 (520 vnt.), kokybės klausimą. Atsakovės teigimu, jos pirkėjai (UAB „Topo Grupė“ ir AS ELKO GRUPA) grąžino dalį iš ieškovės įsigytų ausinių, nes prekės yra nekokybiškos (neoriginalios), ir būtent todėl ji sulaikė 281 253,58 Eur dydžio mokėjimą ieškovei. Teismas konstatavo, kad šalių sudarytos sutarties 3.6 papunktis numatė, jog nekokybiškas prekes tiekėja (ieškovė) pakeičia, o jeigu tiekėja neturi tokių pačių prekių, tai tiekėja, distributorės (atsakovės) sutikimu, pakeičia nekokybiškas prekes kitos rūšies (asortimento) tiekėjos pasiūlytomis prekėmis už tą pačią jų kainą, arba priima iš distributorės nekokybiškas prekes bei grąžina atitinkamą už jas sumokėtą kainą. Distribucijos sutartis numato specialią tvarką, kuria yra sprendžiamas nekokybiškų prekių grąžinimo ar pakeitimo ar už nekokybiškas prekes sumokėtų pinigų atgavimo klausimas, kuri aiškiai detalizuota sutarties 3.8 papunktyje. Teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovė atliko sutarties 3.6 ir 3.8 papunkčiuose numatytą specialią procedūrą, siekdama grąžinti ieškovei jos parduotas galbūt nekokybiškas (neoriginalias) ausines, nors tokios ausinės pirkėjų atsakovei jau buvo grąžintos daugiau nei prieš 6 (šešis) mėnesius. Atsakovė patvirtino, kad jokių veiksmų pagal sutarties 3.6 ir 3.8 papunkčius neatliko. Toks atsakovės elgesys, kai ji, žinodama, kokia yra nekokybiškų prekių grąžinimo, pakeitimo ar už nekokybiškas prekes sumokėtų pinigų atgavimo procedūra pagal sutartį, sąmoningai ja nesinaudoja, negali būti laikomas protingu bei sąžiningu.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė jokia kita forma (pvz., pretenzija, raštu) taip pat nebuvo pareiškusi priekaištų ieškovei dėl pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 ir pagal 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 parduotų prekių (ausinių) kokybės. 2023 m. rugpjūčio 7 d. pranešimas dėl laikino mokėjimų sustabdymo ir reikalavimas dėl lėšų grąžinimo bei skubaus duomenų pateikimo (taip pat vėlesnis 2023 m. rugpjūčio 21 d. pakartotinis reikalavimas) buvo surašytas dėl prekių (ausinių), parduotų pagal 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948. Tačiau teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pati atsakovė pripažino, kad jokių pretenzijų ieškovei dėl prekių (ausinių), parduotų pagal 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948, neturi, nes galbūt nekokybiškos (neoriginalios) ausinės buvo parduotos pagal kitas PVM sąskaitas faktūras (t. y. pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402).
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė iš ieškovės pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 įsigijo 770 vnt. ausinių, o savo pirkėjai UAB „Topo grupė“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INV 000094 pardavė 1 000 vnt. Taip pat atsakovė iš ieškovės pagal 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 įsigijo 520 vnt. ausinių, o kitam savo pirkėjui AS ELKO GRUPA 2023 m. vasario 13 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INV 000397 pardavė beveik dvigubai didesnį ausinių kiekį – 1 000 vnt. Teismo vertinimu, ausines, kurias vėliau pardavė pirkėjams UAB „Topo Grupė“ ir AS ELKO GRUPA, atsakovė buvo įsigijusi ne tik iš ieškovės, bet ir iš kitų tiekėjų.
14. Teismas, vertindamas atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus, nustatė, kad pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 įsigytus 770 vnt. ausinių ji pardavė tokiu būdu – 290 vnt. ausinių pardavė UAB „Topo Grupė“, o likusius 480 vnt. pardavė AS ELKO GRUPA. Pagal 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 įsigytus 520 vnt. ausinių atsakovė pardavė AS ELKO GRUPA. UAB „Topo Grupė“ grąžino atsakovei 789 vnt. ausinių (iš įsigytų 1 000 vnt. ausinių), o AS ELKO GRUPA grąžino atsakovei 900 vnt. ausinių (iš įsigytų 1 000 vnt. ausinių). Atsakovei, kaip nekokybiškos prekės, buvo grąžinta 1 689 vnt. ausinių (789 vnt. + 900 vnt.), nors iš ieškovės pagal PVM sąskaitas faktūras (t. y. 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402) ji buvo įsigijusi tik 1 290 vnt. ausinių (770 vnt. + 520 vnt.).
15. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė patikimų duomenų, kad visas kiekis (1 290 vnt.) iš ieškovės įgytų ausinių buvo parduotas būtent jos nurodytiems pirkėjams (UAB „Topo Grupė“ ir AS ELKO GRUPA), taip pat jokių patikimų duomenų, jog tarp minėtų pirkėjų grąžintų ausinių (1 689 vnt.) buvo 1 290 vnt. ieškovės parduotų ausinių. Be to, 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 22DEL0018418 ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 22DEL0031402 nebuvo nurodyti ausinių serijiniai numeriai. Atsakovės 2022 m. rugpjūčio 24 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. INV 000094 (UAB „Topo Grupė“) ir 2023 m. vasario 13 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. INV 000397 (AS ELKO GRUPA) taip pat nebuvo nurodyti ausinių serijiniai numeriai. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji iš ieškovės gautų ausinių serijinius numerius tariamai užfiksavo dokumentuose. Tačiau teismas nusprendė, kad ant paprasto lapo surašyti ausinių serijiniai numeriai, nepatvirtinti jokio atsakingo darbuotojo asmens parašu arba antspaudu, nepatvirtina ir negali patvirtinti, jog ieškovė atsakovei pardavė būtent tokių serijinių numerių ausines.
16. Teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė (nepateikė patikimų duomenų), kad būtent iš ieškovės pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 ir pagal 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 gautos ausinės buvo parduotos pirkėjams – UAB „Topo Grupė“ ir AS ELKO GRUPA, bei vėliau nurodytų pirkėjų grąžintos kaip nekokybiškos (neoriginalios). Neturėdama patikimų duomenų, kad visos ieškovės jai parduotos ausinės yra nekokybiškos (neoriginalios), atsakovė neturėjo teisės pasinaudoti prievolės vykdymo sustabdymu, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovė neturėjo pagrindo sulaikyti 281 253,58 Eur apmokėjimo ieškovei pagal PVM sąskaitas faktūras (123 vnt.), išrašytas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d.
17. Teismas, vadovaudamasis šalių sudarytos sutarties 7.1 papunkčiu, priteisė ieškovei iš atsakovės 6 183,10 Eur delspinigius. Teismas pažymėjo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo nei apskaičiuotų delspinigių pagrįstumo, nei apskaičiuotų delspinigių dydžio. Be to, atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to sprendimą, kilo sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – sumokėti ieškovei įstatyme numatytas 12,25 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis)
.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovė UAB „Soderus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nesąžiningai susiaurino pirkėjos teisę pasinaudoti prievolių vykdymo sustabdymu, kaip vienu iš įstatyme numatytų savigynos būdų. Atsakovės teigimu, nei CK, nei kasacinio teismo praktika nenumato, kad pirkimo–pardavimo ar distribucijos santykių atveju prievolių vykdymo sustabdymo teisė turi būti aiškinama siaurai, kaip leidžianti stabdyti priešpriešines prievoles, kylančias išimtinai tik vieno konkretaus sutarties pagrindu vykdyto prekių perdavimo (pardavimo), t. y. nenumato, kad pirkėja ar distributorė turi teisę pasinaudoti mokėjimų sulaikymo teise išimtinai tik tuo atveju, jei pardavėja pažeidė sutartines pareigas, susijusias su tam tikrų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu parduotomis prekėmis, o ne ir kitus savo sutartinius įsipareigojimus, tokius kaip parduoti tinkamos kokybės prekes, grąžinti už parduotas nekokybiškas prekes sumokėtą kainą.
18.2. Priešingai nei skundžiamame sprendime įvertino pirmosios instancijos teismas, visi sutarties pagrindu tarp šalių susiklostę santykiai, prekių pirkimo–pardavimo atvejai yra tarpusavyje susiję. Tai nėra visiškai savarankiški, nepriklausomi pirkimo–pardavimo sandoriai, kurie susiklosto atskirų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Atitinkamai, atsakovės manymu, neegzistuoja faktinio ir teisinio pagrindo ieškovės ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu kilusią atsakovės pareigą sumokėti už parduotas prekes vertinti kaip atskirą ir visiškai savarankišką nuo kitų sutartyje numatytų šalių pareigų atsietą prievolę. Atsakovės pareiga sumokėti už parduotas prekes yra susijusi su kitomis šalių sutartyje ir teisės aktuose numatytomis pareigomis, įskaitant ir ieškovės pareigą grąžinti atsakovei už nekokybiškas prekes sumokėtą kainą, atsakovės už ieškovės parduotas nekokybiškas prekes sumokėtą kainą užskaityti kaip mokėjimą už kitas atsakovės dar neapmokėtas tos pačios sutarties pagrindu ieškovės atsakovei parduotas prekes. Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo galutinio sprendimo išvados neatitinka ir kasacinio teismo praktikos, numatančios, jog prievolės vykdymo sustabdymas gali būti taikomas ne tik tiesioginės, abipusiu ryšiu susietos, bet ir šalutinės, iš sutarties kylančios pareigos pažeidimo atveju. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė turėjo sutarties pagrindu kilusias priešpriešines pareigas atsakovei – parduoti kokybiškas prekes ir grąžinti už parduotas nekokybiškas prekes sumokėtą kainą. Tos prievolės laikytinos vykdytinomis tuo pačiu metu, kaip ir atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove. Ieškovės prievolė parduoti kokybiškas prekes atsakovei yra kilusi net anksčiau nei atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove, nes pirkėjos pareiga atsiskaityti už prekes ir, atitinkamai, pardavėjos teisė gauti apmokėjimą už prekes, atsiranda tada, kai pardavėja įvykdo savo pareigą parduoti ir perduoti kokybiškas prekes.
18.3. Ieškovė prievolių nevykdo dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių. Atsakovė visapusiškai bendradarbiauja su ieškove, sudaro galimybes įsitikinti prekių nekokybiškumu, net ir pasitelkus ekspertus, yra pasirengusi grąžinti ieškovei pas atsakovę esančias pirkėjų grąžintas nekokybiškas prekes, bet to negali padaryti dėl ieškovės kaltės, jos nebendradarbiavimo su atsakove. Atsakovės vertinimu, prievolės (mokėjimų pagal sutartį) vykdymo sustabdymas, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės buvo panaudotas neperžengiant savigynos ribų. Atsakovei buvo grąžintas didelis kiekis ieškovės parduotų nekokybiškų prekių. Iš pirkėjų gautos pretenzijos leido daryti išvadą, kad bendra nekokybiškų prekių vertė ir kiti dėl ieškovės parduotų nekokybiškų prekių atsirasiantys nuostoliai (netesybos, prekių sandėliavimo, gabenimo išlaidos, galimos prekių utilizavimo išlaidos) gali sudaryti reikšmingą sumą, o ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nepripažino prekių nekokybiškumo fakto, nepateikė duomenų ir dokumentų apie prekes, jų originalumą, atsisakė grąžinti už nekokybiškas prekes atsakovės ieškovei sumokėtas lėšas, atsiimti ar bent sudaryti atsakovei sąlygas grąžinti ieškovei nekokybiškas prekes. Atsakovė laikinai, iki ieškovė įvykdys savo sutartines pareigas (grąžins už nekokybiškas prekes sumokėtą kainą, atlygins nuostolius ar bent pateiks savo prievolių įvykdymo užtikrinimo garantiją), sustabdė savo pareigos atsiskaityti su ieškove už kitas parduotas prekes vykdymą, todėl, atsakovės nuomone, teismo skundžiamu galutiniu sprendimu buvo faktiškai paneigta atsakovės teisė ir galimybė pasinaudoti prievolių vykdymo sustabdymu ginantis nuo ieškovės nesąžiningų veiksmų, jos vengimo spręsti dėl ieškovės atsakovei parduotų nekokybiškų, neoriginalių prekių susidariusią situaciją.
18.4. Skundžiamame galutiniame sprendime teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės elgesys sustabdžius mokėjimus ir neatlikus sutartyje numatytos nekokybiškų prekių grąžinimo ir lėšų atgavimo procedūros negali būti laikomas protingu bei sąžiningu. Atsakovės nuomone, nors tarp šalių sudarytoje sutartyje yra numatyta nekokybiškų prekių grąžinimo tvarka, tačiau ji gali būti taikoma tik tuo atveju, kai tarp šalių nėra esminių nesutarimų, susijusių su prekėmis ir jų netinkama kokybe. Teismas neįvertino ir neanalizavo, ar esamoje situacijoje (ne)egzistavo reali ir veiksminga galimybė pasinaudoti sutartyje numatyta nekokybiškų prekių grąžinimo procedūra. Prekių fiziškam grąžinimui, kaip ir prekių priėmimui–perdavimui iš pardavėjos (tiekėjos) pirkėjai (distributorei) yra būtinas abiejų šalių bendradarbiavimas vienai šaliai parengiant prekes ir susijusius dokumentus perdavimui (grąžinimui), o kitai šaliai priimant perduodamas (grąžinamas) prekes. Tai patvirtina sutarties 3.8.4 papunktis, numatantis, kad prekių grąžinimas (pervežimas) atliekamas surašius krovinio važtaraštį, jeigu nėra PVM sąskaitos faktūros antrojo egzemplioriaus, atitinkančio krovinio važtaraštį. Taip pat sutarties 3.5 papunktis numato, kad prekių perdavimas ir priėmimas pagal sutartį fiksuojamas tiekėjos (ieškovės) ir distributorės (atsakovės) atstovų parašais tiekėjo išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje. Taigi, akivaizdu, kad be ieškovės valios ir sutikimo priimti iš atsakovės nekokybiškas prekes neegzistuoja reali ir veiksminga galimybė perduoti (grąžinti) ieškovei pirkėjų atsakovei grąžintas nekokybiškas, suklastotas prekes. Be to, sutartyje numatyta nekokybiškų prekių grąžinimo tvarka per se (savaime) nepanaikina atsakovės teisės pasinaudoti ir kitais teisės aktuose numatytais teisių gynimo būdais, naudoti savigyną, įskaitant ir pasinaudoti teise laikinai sustabdyti prievolių vykdymą.
18.5. Ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kurių pagrindu ieškovė pardavė (tiekė) atsakovei „Apple“ ausines, buvo nurodyta labai nedaug informacijos, tokios kaip parduodamų ausinių modelis, kiekis, kaina. Kita informacija, įskaitant ausinių serijinius numerius, buvo fiksuojama ne sąskaitose. Atsakovės teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė ieškovei teikė informaciją apie ausines (jų serijinius numerius), kurias galutiniai pirkėjai grąžino kaip nekokybiškas, suklastotas. Ieškovei buvo sudaryta galimybė atvykti ir apžiūrėti grąžintas ausines, esant poreikiui pasitelkti specialistą ar ekspertą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė elgėsi geranoriškai ir sąžiningai ieškovės atžvilgiu, vykdė bendradarbiavimo pareigą. Ieškovė sutartinius įsipareigojimus ir bendrąją pareigą elgtis sąžiningai pažeidė. Be to, neteisingas PVM sąskaitos faktūros duomenų nurodymas, atsakovės nuomone, nesudarė ieškovei kliūčių žinoti ir suprasti, dėl kokių ausinių nekokybiškumo atsakovė laikinai sustabdė mokėjimų ieškovei vykdymą, kadangi pranešime apie laikiną prievolių vykdymo sustabdymą ieškovė buvo informuota, kad tai dar nėra galutiniai duomenys, nes ir iš kitų pirkėjų yra gauta informacija apie nekokybiškas, neoriginalias prekes, kurios bus grąžinamos. Teismas nepagrįstai atmetė kaip nepatikimus ir nesivadovavo atsakovės į bylą pateiktais dokumentais, patvirtinančiais ieškovės atsakovei parduotų prekių serijinius numerius, kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie paneigtų minėtuose dokumentuose užfiksuotus duomenis (ausinių serijinius numerius).
18.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, nustatė atsakovei per aukštą įrodinėjimo standartą. Ieškovė atsakovei pardavė konkrečias prekes – „Apple AirPods“ ausines su bevieliu dėklu serija Nr. MLWK3ZM/A, vadinasi būtent ieškovei, kaip pardavėjai, teko pareiga įrodyti ir pagrįsti, kad parduotos prekės atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra originalūs „Apple“ gaminiai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad išimtinai ieškovė, kaip pardavėja, disponuoja tokia informacija, įrodymais. Ieškovė į bylą nepateikė ne tik ginčo prekių kokybiškumo, jų buvimo originaliais „Apple“ gaminiais įrodymų, bet taip pat nepateikė ir įrodymų, paneigiančių atsakovės dokumentuose užfiksuotus duomenis apie ieškovės atsakovei parduotas ir pirkėjų kaip nekokybiškas grąžintas ausines, jų kiekį, serijinius numerius.
19. Ieškovė UAB „Deltaco Baltic“ atsiliepime į atsakovės UAB „Soderus“ apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
19.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės nusiskundimai dėl prekių, kurias ji gavo pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402, nėra pagrindas atmesti ieškovės ieškinį dėl skolos, susidariusios pagal visiškai kitas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė pripažino, kad pagal ginčo dalyku esančias sąskaitas ieškovė faktiškai pateikė tinkamos kokybės prekes. Teismas nustatė, kad pagal PVM sąskaitas faktūras (123 vnt.), išrašytas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., ieškovė pardavė atsakovei įvairių buitinio naudojimo elektros ir elektronikos prekių už 281 253,58 Eur, atsakovė visas nurodytas prekes gavo, jokių pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė. Nėra ginčo ir dėl to, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros (123 vnt.) nėra apmokėtos. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad savo prievolę (perduoti atsakovei prekes) pagal PVM sąskaitas faktūras (123 vnt.), išrašytas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., ieškovė yra įvykdžiusi. Atsakovė jai tenkančios prievolės (sumokėti ieškovei už gautas prekes) pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras nėra įvykdžiusi.
19.2. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo galutiniame sprendime padarytas išvadas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, sustabdant sutarties vykdymą. Atsakovė įrodinėja, kad egzistavo visos sąlygos sustabdyti sutarties vykdymą, įskaitant ir tai, jog tokie atsakovės veiksmai buvo visiškai proporcingi, protingi ir sąžiningi. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės prievolės nebuvo priešpriešinės. Visos prievolės, kylančios pagal atitinkamą pirkimo–pardavimo sandorį, kurį patvirtina PVM sąskaita faktūra, įskaitant ginčo objektu esančios PVM sąskaitos faktūros, sukuria atskiras, savarankiškas priešpriešines prievoles. Prievolės pagal skirtingus pirkimo–pardavimo sandorius nėra priešpriešinės prievolės. Ieškovės vertinimu, priešpriešinių prievolių sąvoka negali būti aiškinama taip, kad šalių tarpusavio prievolės pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 sudarytų pagrindą sustabdyti prievolių vykdymą pagal ginčo dalyku esančias PVM sąskaitas faktūras. Distribucijos sutartis nėra vienas pirkimo–pardavimo sandoris, kurį sudaro priešpriešinės prievolės – pardavėjos prievolė perduoti daiktą ir pirkėjos prievolė sumokėti kainą. Dėl to, ieškovės nuomone, skundžiamame teismo galutiniame sprendime buvo padaryta pagrįsta išvada, kad šalių tarpusavio prievolės pagal ginčo dalyku esančias PVM sąskaitas faktūras ir šalių tarpusavio prievolės pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 bei 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 yra atskiros, savarankiškos ir nepriešpriešinės prievolės.
19.3. Ieškovė yra įvykdžiusi visas prievolės pagal 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948. Šios prievolės yra pasibaigusios, nes ieškovė pristatė prekes. Ieškovė atsakovei pretenzijų pagal 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948 neturi, kadangi pagal šią PVM sąskaitą faktūrą prievoles tinkamai yra įvykdžiusi ir atsakovė. Lygiai taip pat prievolės pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 yra įvykdytos – ieškovė pristatė atsakovei prekes, o atsakovė yra sumokėjusi už prekes, gautas šių sąskaitų pagrindu, todėl nėra jokių prievolių pagal ginčo dalyku esančias PVM sąskaitas faktūras, kurios būtų vykdomos viena po kitos, sudarant atsakovei pagrindą sustabdyti sutarties vykdymą. Šiuo metu yra likusi tik vienašalė atsakovės prievolė sumokėti pagal PVM sąskaitas faktūras (123 vnt.), išrašytas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d.
19.4. Ieškovės ir atsakovės sudaryta distribucijos sutartis numato detalią tvarką dėl prekių kokybės trūkumų. Nekokybiškas prekes ieškovė pakeičia, o jeigu tiekėja neturi tokių pačių prekių, tai ieškovė, atsakovės sutikimu, pakeičia nekokybiškas prekes kitos rūšies (asortimento) tiekėjos pasiūlytomis prekėmis už tą pačią jų kainą, arba priima iš distributorės nekokybiškas prekes bei grąžina atitinkamą už jas sumokėtą kainą (distribucijos sutarties 3.6 papunktis). Šis distribucijos sutarties 3.6 papunktis yra detalizuotas sutarties 3.8 papunkčiu. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovė pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 būtų kreipusis į ieškovę pagal distribucijos sutarties 3.8 papunktyje numatytą tvarką. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovė įrodė, jog ieškovė pagal aptartas PVM sąskaitas faktūras pateikė suklastotas prekes.
19.5. Pirmosios instancijos teismo galutiniame sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsakovė, sustabdydama 281 253,58 Eur mokėjimą, veikė neproporcingai, neprotingai ir nesąžiningai, todėl peržengė savigynos ribas. Ieškovės teigimu, atsakovė nesiėmė jokių kitų priemonių tam, kad būtų išsiaiškinta, kokios ir iš kokio tiekėjo gautos prekės buvo suklastotos. Vietoje to, nepaisydama CK imperatyvų, kad sutarties vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), išimtinis teisių gynybos būdas (CK 1.139 straipsnis), atsakovė pirmiausiai pasinaudojo šia priemone apie tai net neinformuodama ieškovės. Be to, atsakovė veikė neatsakingai, neatidžiai ir nerūpestingai, kadangi apie iš pirkėjų gautus nusiskundimus neinformavo atsakovės daugiau nei devynis mėnesius, prekių negrąžino ieškovei, nors to reikalauja distribucijos sutartis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.
Dėl atsakovės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka
22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
23. Taigi, įstatyme yra nustatyta apeliacinės instancijos teismo diskrecijos teisė tiek savo iniciatyva, tiek šalių prašymu nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
24. Atsakovė prašo civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas grindžiamas civilinės bylos sudėtingumu, nustatinėtinų aplinkybių specifiškumu, didele įrodymų apimtimi, kurių esmė būtų paaiškinta nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka teismo posėdyje. Atsakovės vertinimu, išsamiam bylos aplinkybių išnagrinėjimui, prekių tapatumo nustatymui yra reikalinga betarpiškai išklausyti šalių atstovų, žinančių aplinkybes, susijusias su prekių įsigijimu iš ieškovės ir vėlesniu pardavimu pirkėjams, paaiškinimus, o pats žodinis bylos nagrinėjimas užtikrintų objektyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
25. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinų teisės normų. Bylos nagrinėjimo metu šalys ne vieną kartą teikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina, kad išsamūs atsakovės nesutikimo su apskųstu teismo sprendimu (tarp jų ir teismo atliktu įrodymų įvertinimu) argumentai išdėstyti apeliaciniame skunde, jame nesuformuluoti prašymai apklausti teismo posėdyje kokius nors konkrečius asmenis, nepagrįsta, kodėl nebuvo galimybės prašyti tokius asmenis apklausti pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliaciniame skunde keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teisme teiktais žodiniais ir rašytiniais šalių paaiškinimais, teisėjų kolegija atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.
Dėl ieškovės rašytinių paaiškinimų priėmimo
26. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2024 m. balandžio 8 d. padavė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, siekdama pabrėžti, kad atsakovės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pateikia argumentus, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu ėmė keisti atsikirtimų pagrindą, jos teiginiai dėl netinkamos kokybės prekių pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 yra nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, be to, atsakovė nesiėmė sutartyje numatytų veiksmų, kad grąžintų galbūt nekokybiškas prekes. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose taip pat pateikia argumentus, dėl kurių, jos manymu, atsakovės atliktas mokėjimų ieškovei sustabdymas yra neteisėtas.
27. Taigi, ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais iš esmės siekia išdėstyti nuomonę dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, nors tai turi būti daroma atsiliepime į apeliacinį skundą, kuris privalo būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos (CPK 318 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė jau yra padavusi atsiliepimą į apeliacinį skundą ir jame yra išdėsčiusi nuomonę dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. CPK normos nenumato galimybės šaliai pakeisti ar papildyti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, pasibaigus atsiliepimo padavimo terminui, taip pat, kaip ir pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundą (CPK 323 straipsnis). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nepriima ieškovės 2024 m. balandžio 8 d. paduotų rašytinių paaiškinimų ir juose išdėstytų argumentų nevertina.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
28. Tarp šalių 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta distribucijos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą savo vardu ir lėšomis pirkti iš ieškovės buitinio naudojimo elektros ir elektronikos prekes, parduoti jas galutiniam vartotojui bei atlikti kitus su prekių perpardavimu susijusius darbus, o ieškovė įsipareigojo parduoti prekes atsakovei bei atlikti kitus sutartyje nustatytus su prekių paskirstymu susijusius darbus (distribucijos sutarties 1.1 papunktis).
29. Ieškovė pagal distribucijos sutartį nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. atsakovei pardavė buitinio naudojimo elektros ir elektronikos prekes. Prekių pardavimas buvo įformintas 123 vnt. PVM sąskaitomis faktūromis, pagal kurias atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 281 253,58 Eur. Remiantis distribucijos sutartimi, PVM sąskaitose faktūrose nurodytą prekių kainą atsakovė turėjo sumokėti per 90 kalendorinių dienų nuo atitinkamos PVM sąskaitos išrašymo dienos, tačiau šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta prekių kaina nebuvo sumokėta.
30. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. rašte dėl laikino mokėjimų sustabdymo ir reikalavimo dėl lėšų grąžinimo bei skubaus duomenų pateikimo nurodė ieškovei, kad prekės (1 000 vnt. „Apple AirPods“ ausinių su bevieliu dėklu (MLWK3ZM/A)), kurios buvo parduotos pagal 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948 ir 2023 m. sausio 11 d. transporto važtaraštį, yra netinkamos kokybės, nes yra neoriginalios. Atsakovė rašte nurodė, kad šias prekes pardavė pirkėjui AS ELKO GRUPA, tačiau atsakovė iš pirkėjo gavo informaciją dėl netinkamos kokybės, todėl pirkėjas grąžino 900 vnt. ausinių ir planuoja grąžinti likusius 100 vnt. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ne tik iš pirkėjo AS ELKO GRUPA, bet ir iš kitų pirkėjų gavo pretenzijas dėl suklastotų prekių įsigijimo. Atsakovė pareikalavo ieškovės nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos, sumokėti (kompensuoti) 900 vnt. nekokybiškų, suklastotų prekių kainą – 224 878,50 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad dėl parduotų suklastotų prekių patiria papildomas išlaidas ir nuostolius, todėl, vadovaudamasi CK 6.46 straipsnio 2 dalimi ir siekdama užsitikrinti sumokėtų pinigų (kainos) susigrąžinimą bei užkirsti kelią galimų didelių nuostolių atsiradimui, laikinai sustabdė mokėjimų atlikimą ieškovei.
31. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 14 d. pranešime nurodė, kad su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad distribucijos sutartyje nėra numatyta teisė sustabdyti mokėjimus už patiektas kokybiškas prekes, o šiuo metu atsakovės skola yra 281 253,58 Eur, todėl ieškovė reikalauja nedelsiant sumokėti įsiskolinimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės rašte yra pateikti prieštaringi duomenys, kadangi nesutampa produktų kainos, serijiniai numeriai, PVM sąskaitų faktūrų ir prekių duomenys, todėl prašė atsakovės iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikti turimus įrodymus ir nurodyti teisingus PVM sąskaitų faktūrų, važtaraščių, modelių, serijinių numerių duomenis.
32. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 21 d. rašte nurodė, kad laikinas mokėjimų vykdymo sustabdymas laikytinas teisėtu, pagrįstu ir sąžiningu atsakovės teisių gynimo būdu. Atsakovės teigimu, ieškovė vengia bendradarbiauti ir neteikia informacijos bei dokumentų, susijusių su ginčo prekėmis. Atsakovė šiame rašte prašė pateikti įrodymus, patvirtinančius 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 23DEL000948 pagrindu parduotų prekių kokybę. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 6 d. pateikė atsakovei reikalavimą dėl 287 436,68 Eur skolos sumokėjimo iki 2023 m. rugsėjo 22 d., tačiau atsakovė 2023 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodė nesutinkanti su ieškovės reikalavimais bei pateikė įmonės UAB „iDeal LT“ 9 (devynis) patikrinimo (išdavimo) aktus, kuriais įrodinėjo ieškovės parduotų prekių tariamą nekokybiškumą.
33. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti. Atsakovė prieštaravimuose dėl ieškovės pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo nurodė, kad laikinai sustabdė bet kokių mokėjimų vykdymą už prekes, parduotas pagal sutartį, nes pagal 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948 ir 2023 m. sausio 11 d. transporto važtaraštį Nr. 23KVDEL001 ieškovės parduotos prekės – 1 000 vnt. „Apple AirPods“ ausinių (serija Nr. MLWK3ZM/A) – yra nekokybiškos, neoriginalios. Atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d., t. y. byloje paskirto teismo posėdžio dieną, padavė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino, kad pagal prieštaravimuose nurodytą 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948 ieškovė pardavė ne tas ausines, kurias pirkėjai grąžino atsakovei kaip nekokybiškas. Nekokybiškos (neoriginalios) ausinės atsakovei buvo parduotos pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 (770 vnt.) ir pagal 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 (520 vnt.).
34. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 18 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, įvertinęs, kad atsakovė neturi pagrindo nevykdyti iš sutarties kylančios prievolės atsiskaityti už prekes, gautas pagal PVM sąskaitas faktūras (123 vnt.), dėl kurių kokybės ir pristatymo ginčo tarp šalių nėra, remdamasi tuo, jog pagal visai kitas jau visiškai apmokėtas PVM sąskaitas faktūras gautos prekės (ausinės) galbūt neatitinka kokybės reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomas prievolės sustabdymo pagrindas negali būti vertinamas kaip protingas, sąžiningas ir neperžengiantis savigynos ribų. Atsakovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, priėjo prie nepagrįstos išvados, jog atsakovė neturėjo teisės pasinaudoti prievolės sustabdymo teise. Atsakovės manymu, ieškovė neįrodė, kad pardavė kokybiškas prekes, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei. Taigi, apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolės vykdymo sustabdymą, ar teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, ar nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.
Dėl piniginės prievolės įvykdymo sustabdymo teisėtumo
35. Tarp šalių 2019 m. rugpjūčio 7 d. sutarties pagrindu susiklostė distribucijos teisiniai santykiai. Distribucijos sutartimi viena šalis – distributorius – įsipareigoja tam tikrą laiką ar neterminuotai savo vardu ir lėšomis pirkti iš kitos šalies – gamintojo (tiekėjo) – prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) perpardavimu susijusius darbus, o gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti prekes (paslaugas) distributoriui bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) paskirstymu susijusius darbus (CK 6.796 straipsnio 1 dalis).
36. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė (distributorė) pagal ieškinyje nurodytas 123 vnt. PVM sąskaitas faktūras nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. gavo (priėmė) ieškovės (tiekėjos) parduotas buitinio naudojimo elektros ir elektronikos prekes, tačiau už šias prekes sutartyje nustatytais terminais (per 90 kalendorinių dienų nuo atitinkamos PVM sąskaitos išrašymo dienos) ieškovei nesumokėjo ir liko skolinga 281 253,58 Eur. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. rašte dėl laikino mokėjimų sustabdymo ir reikalavimo dėl lėšų grąžinimo bei skubaus duomenų pateikimo nurodė ieškovei, kad prekės (1 000 vnt. „Apple AirPods“ ausinių su bevieliu dėklu (MLWK3ZM/A)), kurios buvo parduotos pagal 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948 ir 2023 m. sausio 11 d. transporto važtaraštį, yra netinkamos kokybės, nes yra neoriginalios, todėl, vadovaudamasi CK 6.46 straipsnio 2 dalimi ir siekdama užsitikrinti sumokėtų pinigų (kainos) susigrąžinimą bei užkirsti kelią galimų didelių nuostolių atsiradimui, laikinai sustabdė mokėjimų atlikimą ieškovei. Atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d., t. y. byloje paskirto pirmosios instancijos teismo posėdžio dieną, teismui paduotuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nekokybiškos (neoriginalios) prekės atsakovei buvo parduotos ne pagal 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948, bet pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 (770 vnt.) ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 (520 vnt.).
37. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir skundžiamo sprendimo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo teisės sustabdyti prievolių vykdymo.
40. Visų pirma, vertinant, ar prievolių vykdymo sustabdymo metu ieškovė atsakovės atžvilgiu buvo neįvykdžiusi kokios nors priešpriešinės pareigos ir ar šalių pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymą galima būtų pateisinti, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė reikalavimus dėl skolos priteisimo grindė konkrečiu laikotarpiu – nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. – išrašytomis ir atsakovės neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose nurodytas prekes atsakovė gavo (priėmė), pretenzijų dėl prekių kokybės nereiškė. Distribucijos sutarties 2.1 papunkčiu šalys susitarė, kad kiekvienas prekių pirkimo–pardavimo sandoris (prekių partijos užsakymas) sudaromas pagal distributorės (atsakovės) prašymą parduoti atitinkamas prekes ir tiekėjos (ieškovės) sutikimą parduoti prašyme nurodytas prekes. Distribucijos sutarties 3.4 papunktis numato, kad distributorė (atsakovė) užsakymo patvirtinime nurodytas prekes privalo priimti laiku. Šalys susitarė ir sutiko, kad distributorė (atsakovė) neturi teisės atsisakyti priimti užsakymo patvirtinime nurodytų prekių, išskyrus atvejus, kai prekės yra su trūkumais ar nekomplektiškos. Taigi, šalys distribucijos sutartyje aiškiai išreiškė valią ir patvirtino, kad kiekvienas pateikiamas prekių prašymas ir sutikimas jas parduoti bei prekių partijos pardavimas yra savarankiškas ir individualus prekių pirkimo–pardavimo sandoris, t. y. atsakovės poreikis buvo įsigyti tam tikro asortimento prekes pagal konkretų prašymą, kuris kiekvienu atveju galėjo skirtis nuo ankstesnio prašymo.
41. Vadinasi, atsakovės pareiga sumokėti kainą už prekes, kurios nurodytos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, laikytina savarankiška prievole, kuri jos vykdymo aspektu negali būti siejama su ieškovės galbūt neįvykdytomis pareigomis pagal ankstesnius prekių pirkimo–pardavimo sandorius (prekių partijų užsakymus). Todėl, priešingai nei teigia atsakovė, ankstesniais laikotarpiais parduotos prekes, kurios, atsakovės nuomone, yra nekokybiškos ir su trūkumais, nesudaro pagrindo, remiantis CK 6.46 ir 6.58 straipsniais, sustabdyti mokėjimus už naujai atsakovei parduotas prekes, nes CK 6.46 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu ieškovei dėl anksčiau parduotų prekių trūkumų galbūt kylančios prievolės negali būti laikomos priešpriešinėmis atsakovės prievolėms sumokėti kainą už vėliau užsakytas prekes. Taigi, nors šalis siejo distribucijos teisiniai santykiai, tačiau šiuo atveju šalių priešpriešinės pareigos nėra susijusios taip, jog galima būtų pateisinti atsakovės prievolių vykdymo sustabdymą. Ieškovei pardavus ir pristačius elektronikos prekes pagal atsakovės prašymus ir pateiktas apmokėjimui 123 vnt. PVM sąskaitas faktūras, ieškovė įvykdė jai tenkančias pareigas, o atsakovei kilo priešpriešinė sutartinė prievolė sutartais terminais sumokėti kainą už parduotas prekes. Atsakovė nenurodė jokių ieškovės neįvykdytų prievolių pagal pirkimo–pardavimo sandorius, įformintus minėtomis 123 vnt. PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. Kadangi ieškovė neturi jokių neįvykdytų priešpriešinių prievolių pagal minėtus sandorius, atsakovė neturi teisės sustabdyti prievolės sumokėti kainą, kylančios iš šių sandorių, vykdymo.
42. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad prievolės vykdymo sustabdymas gali būti taikomas ne tik tiesioginės, abipusiu ryšiu susietos, bet ir šalutinės, iš sutarties kylančios pareigos pažeidimo atveju. Tačiau atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-313/2022 pateiktais išaiškinimais, nes kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) netinka nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl skolininko teisės remtis rangos sutartyje nustatytu prievolės vykdymo sustabdymu prieš faktoringo davėją, kai rangovas pažeidė savo pareigą pagal rangos sutartį pateikti sutarties užtikrinimo garantiją sutarties galiojimo terminui. Kasacinis teismas konstatavo, kad tarp užsakovo pareigos atsiskaityti ir rangovo pareigos pateikti sutarties vykdymo užtikrinimą yra pakankamas ryšys priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymui taikyti.
43. Priešingai nei kasacinio teismo nurodytoje byloje, šioje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti prekių kainą pagal 123 vnt. PVM sąskaitas faktūras, išrašytas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė yra įvykdžiusi visas pareigas pagal šiuos pirkimo–pardavimo sandorius, t. y. ieškovė yra pardavusi ir pristačiusi atsakovei užsakytas prekes pagal ieškovės pateiktus prašymus, o prekės atitinka jiems keliamus kokybės reikalavimus. Atsakovės nurodomas ieškovės tariamas pareigos pažeidimas, kuris, atsakovės nuomone, pasireiškė nekokybiškų prekių pardavimu pagal anksčiau sudarytus prekių pirkimo–pardavimo sandorius, nėra susijęs su ieškovės sutartiniais įsipareigojimais, kurių pagrindu buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui minėtos 123 vnt. PVM sąskaitos faktūros.
44. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji turėjo teisę sustabdyti prievolės sumokėti kainą vykdymą iki tol, kol bus nustatytas nuostolių, atsiradusių pagal ankstesnius sandorius pardavus nekokybiškas prekes, dydis, kurį privalės atlyginti ieškovė, ar bent bus pateikta prievolių įvykdymo užtikrinimo garantija, o toks prievolės sustabdymo pagrindas, atsakovės nuomone, vertinamas kaip protingas, sąžiningas ir neperžengiantis savigynos ribų. Teisėjų kolegija tokią atsakovės poziciją pripažįsta teisiškai nepagrįsta.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, susijusios su nuostolių nustatymu ir atlyginimu, iš esmės sudaro savarankišką reikalavimą ir turi būti įrodinėjamos pagal civilinės atsakomybės nustatymo ir taikymo taisykles, o ieškovei turi būti sudaryta galimybė nuo tokio atsakovės reikalavimo gintis. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje atveju bylos dalyką apibrėžė ieškinio reikalavimai, kurie buvo susiję su ieškovės pareigos sumokėti prekių kainą tinkamu vykdymu, o ne su ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės klausimais. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje atsakovė nepaneigė materialiųjų ieškinio patenkinimo prielaidų, todėl jos nurodytos aplinkybės, jog ieškovė neturi teisės reikalauti įsiskolinimo pagal 123 vnt. PVM sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., kol nebus nustatyti ir atlyginti nuostoliai, neturi pagrindo.
46. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nurodomas prievolės sustabdymo pagrindas negali būti vertinamas kaip protingas, sąžiningas ir neperžengiantis savigynos ribų. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad pagal distribucijos sutarties 3.6 papunktį šalys susitarė, jog nekokybiškas prekes ieškovė pakeičia, o jeigu ieškovė neturi tokių pačių prekių, tai ieškovė, atsakovės sutikimu pakeičia nekokybiškas prekes kitos rūšies (asortimento) ieškovės pasiūlytomis prekėmis už tą pačią jų kainą arba priima iš atsakovės nekokybiškas prekes bei grąžina atitinkamą už jas sumokėtą kainą. Ieškovė ir atsakovė taip pat sulygo, kad nekokybiškų arba distribucijos sutarties 3.7 papunktyje nurodytų prekių (nerealizuotos prekės) grąžinimas šalių turi būti įforminamas tokia tvarka: 1) grąžinamas prekes būtina užregistruoti (duomenys neskelbtini) platformoje grąžinamų prekių skiltyje (distribucijos sutarties 3.8.1 papunktis); 2) grąžinamoms prekėms išrašomas laisvos formos debetinis dokumentas, nurodant PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias yra gautos grąžinamos prekės, datas ir numerius (distribucijos sutarties 3.8.2 papunktis); 3) debetiniame dokumente turi būti nurodyta, kad tai yra prekių grąžinimas (distribucijos sutarties 3.8.2 papunktis); 4) prekių grąžinimui (pervežimui) būtina surašyti krovinio važtaraštį, jeigu nėra PVM sąskaitos faktūros antrojo egzemplioriaus, atitinkančio krovinio važtaraštį (distribucijos sutarties 3.8.4 papunktis); 5) jeigu grąžinamos nekokybiškos prekės, privaloma pridėti defekto aktą (distribucijos sutarties 3.8.5 papunktis).
47. Taigi, nagrinėjamu atveju šalys sutartyje buvo sulygę, kad ieškovei pardavus nekokybiškas prekes, pirmiausia jos keičiamos tinkamos kokybės prekėmis arba grąžinamos, tokias prekes užregistravus elektroninėje platformoje, grąžinimą įforminus sutartyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. raštu, nurodžiusi, kad prekės, parduotos pagal 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948, yra nekokybiškos, iš karto sustabdė mokėjimų atlikimą ieškovei, tačiau neatliko jokių sutartyje nurodytų veiksmų tam, kad nekokybiškas prekes ieškovė galėtų pakeisti kokybiškomis arba kad galbūt nekokybiškos prekės būtų grąžintos ieškovei, t. y. atsakovė grąžinamų prekių neužregistravo elektroninėje platformoje, prekių grąžinimo neįformino taip, kaip buvo susitarta sutartyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde atsakovė negalėjimą pasinaudoti distribucijos sutartyje įtvirtinta nekokybiškų prekių grąžinimo tvarka grindžia išimtinai deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais bei prielaidomis, nepateikdama jos teiginius patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, siekdama grąžinti, atsakovės teigimu, nekokybiškas prekes. Distribucijos sutarties 3.8 papunktyje išdėstyta nekokybiškų prekių grąžinimo tvarka yra aiški, detali, jos įgyvendinimas nepriklauso nuo ieškovės valios ar atitinkamų veiksmų, kadangi inicijuoti nekokybiškų prekių grąžinimą galėjo tik pati atsakovė.
48. Be to, atsakovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. rašte netinkamai identifikavo galbūt nekokybiškas prekes, nurodydama, kad šios prekės jai buvo parduotos pagal 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovei paneigus atsakovės argumentus dėl nekokybiškų prekių, parduotų pagal 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948, atsakovė pakeitė poziciją ir 2023 m. lapkričio 27 d., t. y. byloje paskirto pirmosios instancijos teismo posėdžio dieną teismui paduotuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nekokybiškos (neoriginalios) prekės atsakovei buvo parduotos ne pagal 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL000948, bet pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 (770 vnt.) ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 (520 vnt.). Taigi, mokėjimo sustabdymo metu (2023 m. rugpjūčio 7 d.) atsakovė ne tik nebuvo pasinaudojusi sutartyje nustatyta prekių grąžinimo tvarka, tačiau ir nurodė netinkamą tokio veiksmo faktinį pagrindą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad prievolės sustabdymo pagrindas šiuo atveju nebuvo protingas, sąžiningas ir neperžengiantis savigynos ribų.
49. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės nurodytas mokėjimų sustabdymo pagrindas, t. y. kad buvo parduotos nekokybiškos (neoriginalios) prekės pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 (770 vnt.) ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 (520 vnt.), pirmosios instancijos teismui sukėlė pagrįstas abejones. Pirmiausia, abejones dėl atsakovės nurodomų aplinkybių kelia tai, kad atsakovės kontrahentai dėl prekių nekokybiškumo pretenzijas atsakovei pareiškė, atitinkamai, 2023 m. vasario 9 d. (UAB „Topo grupė“) ir 2023 m. gegužės 8 d. (AS ELKO GRUPA), tačiau atsakovė informaciją ieškovei apie prekių, parduotų pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0018418 ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402, nekokybiškumą pateikė tik 2023 m. lapkričio 27 d., teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nėra aišku, kodėl atsakovė, manydama, kad ieškovė perdavė jai nekokybiškas prekes, distribucijos sutartyje nustatyta tvarka nedelsdama neinicijavo šių prekių pakeitimo ar grąžinimo.
50. Antra, atsakovė teigia, kad pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL0018418 įsigytas ausines (770 vnt.) ji pardavė sekančia tvarka – pirkėjai UAB „Topo Grupė“ pardavė 290 vnt. ausinių, o pirkėjui AS ELKO GRUPA 480 vnt. ausinių. Pagal 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 įsigytas ausines (520 vnt.) atsakovė teigia pardavusi pirkėjui AS ELKO GRUPA. Tačiau atsakovė į bylą nepateikė pakankamai duomenų, kad galima būtų konstatuoti, jog pirkėjos UAB „Topo Grupė“ atsakovei grąžintos ausinės (789 vnt.) buvo atsakovės pirktos iš ieškovės, kadangi tik 290 vnt. iš bendro įsigytų iš ieškovės ausinių kiekio teko būtent pirkėjai UAB „Topo Grupė“. Tokie duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė pirkėjai UAB „Topo Grupė“ pardavė galbūt nekokybiškas prekes, įsigytas iš kito pardavėjo. Pagal atsakovės į bylą pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo atsakovės pirkėjo AS ELKO GRUPA grąžintų ausinių (900 vnt.) sieti su atsakovės iš ieškovės įsigytomis ausinėmis. Atsakovė į bylą pateikė pirkėjo AS ELKO GRUPA prekių grąžinimo sąskaitas, kuriose nurodyti prekių (ausinių) serijiniai numeriai. Tačiau patikimų duomenų, kad šie prekių serijiniai numeriai sutaptų su prekių, parduotų atsakovei pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL0018418 ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402, serijiniais numeriais, atsakovė nepateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės vienašališkai sudaryti sąrašai su prekių serijiniais numeriais neįrodo aplinkybės, kad tai yra būtent ieškovės parduotos prekės. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kurie leistų patikrinti atsakovės vienašališkai parengtuose dokumentuose užfiksuotų serijinių numerių pagrįstumą ir tikrumą, t. y. nebuvo pateikta pirminių dokumentų, kurių pagrindu buvo sudaryti minėti sąrašai.
51. Trečia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad atsakovei jos kontrahentai UAB „Topo Grupė“ ir AS ELKO GRUPA grąžino iš viso 1 689 vnt. prekių (ausinių), nors pagal 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23DEL0018418 ir 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22DEL0031402 ieškovė atsakovei pardavė mažesnį kiekį (1 290 vnt.) prekių, todėl darytina pagrįsta prielaida, jog atsakovė kontrahentams pardavė galbūt nekokybiškas prekes, įsigytas iš kito pardavėjo.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo
52. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas šalims netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes būtent pardavėjui tenka pareiga įrodyti ir pagrįsti, jog jo parduotos prekės atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir yra kokybiškos. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
53. Šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjimas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės už parduotas prekes, nurodytas 123 vnt. PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. Atsakovė nuo ieškovės pareikšto reikalavimo apmokėti susidariusį įsiskolinimą gynėsi procesiniuose dokumentuose išdėstydama aplinkybes, susijusias su tariamais prekių trūkumais, kurie, atsakovės nuomone, suteikė teisę sustabdyti prievolės atsiskaityti įvykdymą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp proceso šalių, t. y. pagrįstai konstatavo, kad pareiga įrodyti, jog egzistuoja prievolės sustabdymo pagrindai, tenka atsakovei, siekiančiai pasinaudoti šia teise.
54. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų ir apskritai neįrodinėjo, kad prekės, parduotos pagal 123 vnt. PVM sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., yra nekokybiškos. Siekdama įrodyti, kad egzistuoja prievolės sustabdymo pagrindai, atsakovė rėmėsi galimu anksčiau pagal kitas PVM sąskaitas faktūras parduotų prekių nekokybiškumu, tačiau, kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, tokios aplinkybės atsakovei nesudarė teisėto pagrindo sustabdyti prievolės sumokėti kainą už prekes, parduotas pagal minėtas 123 vnt. PVM sąskaitas faktūras, vykdymą, nes tokios aplinkybės yra susijusios su kitais prekių pirkimo–pardavimo sandoriais ir jos negali pagrįsti, jog ieškovė yra neįvykdžiusi priešpriešinių prievolių atsakovės atžvilgiu.
55. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad būtent atsakovei, besiremiančiai parduotų prekių nekokybiškumu, kaip faktiniu prievolės vykdymo sustabdymo pagrindu, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, kilo pareiga įrodyti tokias aplinkybes. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. CK nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso teisės normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).
56. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, analizuodamas atsakovės atsikirtimus į ieškinį, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir teisingai įvertino, kad būtent atsakovė turi įrodyti jos nurodytą faktinį prievolės vykdymo sustabdymo pagrindą – prekių trūkumus. Atsakovei minėtos įrodinėjimo pareigos neįvykdžius, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad atsakovė pagrįstai sustabdė mokėjimus už prekes, parduotas pagal 123 vnt. PVM sąskaitas faktūras, išrašytas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gegužės 26 d.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
57. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, tinkamai, nepažeisdamas CPK įtvirtintų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė pagrįstą bei teisėtą galutinį sprendimą. Atsakovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo galutinį sprendimą nėra.
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
59. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 8 267,33 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, patirtas išlaidas pagrindžia 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra MA Nr. 2024-02-031 ir 2024 m. kovo 5 d. lėšų pervedimo nurodymas.
60. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2024 m. kovo mėn. (apmokėta PVM sąskaita faktūra), remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktu, taikomas 2023 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 018,2 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudarytų 2 623,66 Eur (1,3 x 2 018,2 Eur). Ieškovės prašomos priteisti 8 267,33 Eur advokato pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunkčio pagrindu apskaičiuotą maksimaliai priteistinų atstovavimo išlaidų dydį.
61. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, bylos apimtį, procesinių dokumentų turinį, atsižvelgdama į aplinkybę, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, padaro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti didesnes, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidas, todėl ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki Rekomendacijų pagrindu apskaičiuoto priteistino atstovavimo išlaidų dydžio – 2 623,66 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Deltaco Baltic“ (juridinio asmens kodas 300543045) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Soderus“ (juridinio asmens kodas 304148049) 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Danguolė Martinavičienė
Vilija Mikuckienė