Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [A-143-2610-11].doc
Bylos nr.: A-143-2610-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2610/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02228-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 35.2; 16.6 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. liepos 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Gintarui Stundžiui,

atsakovo atstovui Vygandui Kastanauskui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui P. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų P. S. ir B. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, P. S., B. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) prašymu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorių (toliau – ir atsakovas) 2010 m. kovo 17 d. įsakyme Nr. A1-61 „Dėl P. S. atleidimo iš valstybės tarnybos“ ir 2010 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. A1-67 „Dėl B. G. atleidimo iš valstybės tarnybos“ pakeisti atleidimo pagrindą iš Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto į Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punktą.

Pareiškėjas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2010 m. birželio 23 d. raštu Nr. 27D-1345 Vyriausybės atstovo tarnybai pateikė informaciją, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 3 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo tretieji suinteresuoti asmenys Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas-vyriausiasis architektas P. S. ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnijos seniūno pavaduotoja B. G. buvo nuteisti pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) ir 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) bei paskirtos galutinės subendrintos bausmės – kiekvienam 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda. 2010 m. vasario 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2010 nuteistųjų kasacinį skundą atmetė. Pažymėjo, jog Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius     2010 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A1-61 atleido P. S. iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo-vyriausiojo architekto (valstybės tarnautojo, A lygio, 12 kategorijos) pareigų. Atsakovas 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A1-67 B. G. atleido iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnijos seniūno pavaduotojos (valstybės tarnautojo, B lygio, 6 kategorijos) pareigų. Paminėtus valstybės tarnautojus Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius atleido, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktu (atsistatydinus savo noru). Atsižvelgiant į tai, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskirta nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius nurodytus valstybės tarnautojus privalėjo atleisti pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punktą, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų. Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2010 m. liepos 9 d. teikimais Nr. 1T-15 ir Nr. 1T-16 pasiūlė atsakovui apsvarstyti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus      2010 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. A1-61 ir 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. A1-67 panaikinimo ar pakeitimo klausimą. Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2010 m. liepos 7 d. raštais Nr. 4.2/6-1S-881 ir Nr. 4.3/6-1S-883 informavo, kad paminėtuose įsakymuose nurodyto valstybės tarnautojų atleidimo pagrindo pakeisti į kitą (Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punktą) negali, nes, priimdama sprendimą, neturėjo oficialios informacijos apie tai, kad P. S. ir B. G. pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį būtų nuteisti ir dėl tokio teismo nuosprendžio tarnautojai negalėtų eiti užimamų pareigų. Pareiškėjas pažymėjo, jog teisminis procesas vyksta nuo 2008 m. (Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 2K-114/2008), Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1A-375/2009), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartis (baudžiamoji byla Nr. 2K-16/2010)). Be to, iš baudžiamųjų bylų turinio matyti, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija raštais teikė informaciją teismui, todėl žinojo, jog vyksta teisminis procesas dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos paminėtų valstybės tarnautojų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kurias jie padarė eidami savo pareigas. Nurodė,   kad Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Taip pat Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas. Taigi yra suponuojama pareiga savivaldybės administracijos direktoriui domėtis baudžiamojo proceso baigtimi, kuriame kaltinami tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, padarę nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Pareiškėjo nuomone, atsakovo argumentas, jog aptariamuose įsakymuose nurodyto valstybės tarnautojų atleidimo pagrindo pakeisti į kitą negali, nes, priimdama sprendimą, rajono savivaldybės administracija neturėjo oficialios informacijos apie tai, kad šios savivaldybės valstybės tarnautojai pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį būtų nuteisti ir dėl tokio teismo nuosprendžio negalėtų eiti užimamų pareigų, nėra pagrindas nevykdyti Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatų, nes tokią informaciją privalėjo ir galėjo gauti prieš atleisdama paminėtus valstybės tarnautojus iš užimamų pareigų.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 26–28) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2010 m. kovo 10 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas P. S., Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo-vyriausiojo architekto, prašymas atleisti jį savo noru iš Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo-vyriausiojo architekto pareigų nuo    2010 m. kovo 31 d. Pagal šį prašymą buvo priimtas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. A1-61 „Dėl P. S. atleidimo iš valstybės tarnybos“, kuriuo P. S. iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo-vyriausiojo architekto pareigų buvo atleistas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydinus savo noru). 2010 m. kovo 19 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas B. G., Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnijos seniūno pavaduotojos, prašymas atleisti ją savo noru iš Labanoro seniūnijos seniūno pavaduotojos pareigų nuo 2010 m. kovo 31 d. Pagal šį prašymą buvo priimtas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. A1-67 „Dėl B. G. atleidimo iš valstybės tarnybos“, kuriuo B. G. iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnijos seniūno pavaduotojos pareigų buvo atleista pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydinus savo noru). Teigė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nes juos priimdama rajono savivaldybės administracija neturėjo jokios oficialios informacijos apie tai, kad atleidžiami iš valstybės tarnybos valstybės tarnautojai P. S. ir B. G. būtų nuteisti pagal įsigaliojusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį ir dėl tokio teismo nuosprendžio tarnautojai negalėtų eiti užimamų pareigų. Atsižvelgiant į tai, nebuvo jokio pagrindo vykdyti Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio       1 dalies 16 punkto nuostatų. Valstybės tarnybos departamentas 2010 m. gegužės 20 d. raštu     Nr. 27D-1048 (rajono savivaldybės administracijoje gautas 2010 m. gegužės 24 d. reg.            Nr. 4.15-1G-1934) informavo (pranešė) rajono savivaldybės administraciją apie tai, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2010 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas-vyriausiasis architektas P. S. ir Labanoro seniūnijos seniūno pavaduotoja B. G. nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) ir          300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas), kad jiems paskirtos galutinės subendrintos bausmės – kiekvienam 30 MGL         (3 900 Lt) dydžio baudos, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje             Nr. 2K-16/2010 nuteistųjų kasacinį skundą atmetė. Gavus paminėtą informaciją, P. S. ir B. G. jau buvo atleisti iš valstybės tarnybos, ir šių buvusių valstybės tarnautojų atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindą keisti į nurodytą Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindą nebuvo jokio pagrindo. Be to, buvę valstybės tarnautojai nedavė sutikimų, kad būtų pakeistas jų atleidimo iš valstybės  tarnybos pagrindas. Pažymėjo, kad savivaldybės administracija teismų nebuvo informuota apie teisminį procesą baudžiamosiose bylose, kuriose paminėti valstybės tarnautojai buvo kaltinami, ir teismams jokių raštų neteikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas atsiliepimu į prašymą (b. l. 138–139) prašė patenkinti prašymą.

Valstybės tarnybos departamentas nurodė, kad Departamente buvo gautas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos raštas, kuriame nurodyta, jog 2009 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2010 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas-vyriausiasis architektas P. S. ir Labanoro seniūno pavaduotoja     B. G. nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) ir 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas) bei paskirtos galutinės subendrintos bausmės – kiekvienam 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.    2010 m. vasario 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2010 nuteistųjų kasacinį skundą atmetė. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio        1 dalies 16 punkte imperatyviai nustatyta, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų. Tačiau Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A1-61 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas-vyriausiasis architektas P. S. iš pareigų atleistas 2010 m. kovo 31 d., vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaip atsistatydinęs savo noru. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A1-67 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūno pavaduotoja B. G. iš pareigų atleista 2010 m. kovo 31 d., vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies      1 punktu, kaip atsistatydinusi savo noru. Departamentas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. birželio 14 d. raštu Nr. 27D-1258 paprašė užtikrinti tinkamą paminėtų buvusių valstybės tarnautojų atleidimo pagrindo įforminimą. Apie priimtus sprendimus Švenčionių rajono savivaldybės administracijos buvo paprašyta informuoti Departamentą iki 2010 m. birželio 17 d. Apie paminėtą situaciją, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo        49 straipsnio 3 dalies 2 punktu, tuo pačiu raštu pagal kompetenciją buvo informuotas ir Vyriausybės atstovas. Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2010 m. birželio 17 d. raštu Nr. 4.19/6-1S-764 nurodė, kad nurodytų valstybės tarnautojų atleidimo pagrindo į kitą nepakeis. Teigė, kad teismo įsigaliojusiu sprendimu nubausti valstybės tarnautojai P. S. ir B. G. negali turėti jokių teisėtų lūkesčių ir toliau būti atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi toks atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų pagrindas buvo pritaikytas, pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo              44 straipsnio 1 dalies 16 punktą. Nepakeitus atleidimo pagrindo į tinkamą būtų pažeistas bendrasis teisės principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla). Asmuo negali išvengti atsakomybės vien tik dėl to, kad valstybės institucija neteisėtai pritaikė teisės aktą. Teisinė atsakomybė yra kildinama iš teisės aktų. Jie apibrėžia tiek atsakomybės atsiradimo sąlygas, tiek atsakomybės panaikinimo arba netaikymo sąlygas. Atitinkamos institucijos yra įpareigotos skirti arba neskirti atsakomybę, vadovaudamosi būtent tokiais teisės aktais. Negali būti paneigtos teisės aktų užtraukiamos atsakomybės buvimo arba nebuvimo aplinkybės. Pažymėjo, kad, remiantis Valstybės tarnautojų registro duomenimis, B. G. 2010 m. balandžio     7 d. buvo priimta į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionėlių miesto seniūnijos socialinio darbo organizatoriaus pareigas (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį).

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. S. atsiliepimu į prašymą (b. l. 135–136) nurodė, kad nesutinka, jog būtų pakeistas jo atleidimo iš tarnybos pagrindas. Pažymėjo, jog jis, dirbdamas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėju-vyriausiuoju architektu, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. (baudžiamoji byla Nr. 1A-375/2009) buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Subendrinus bausmę, galutinai paskirta 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda. Teismo nuosprendyje nekalbama apie padarytą „sunkų nusikaltimą“, o tik apie „nusikaltimą“, ir nepaliekama bausmė „atimti teisę dirbti valdžios ir valdymo institucijose 2 metams“. Šį Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko galioti ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi. Nurodė, kad rajono vyriausiuoju architektu Švenčionių rajone dirbo nuo 1975 m., todėl teismų proceso, kiek buvo galima, neviešino. Teismo sprendimui įsiteisėjus, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos paprašė savo noru atleisti iš užimamų pareigų nuo 2010 m. kovo 31 d., ir prašymas buvo patenkintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. G. atsiliepimu į prašymą (b. l. 132–133) nurodė, jog nesutinka, kad būtų pakeistas atleidimo iš tarnybos pagrindas. Pažymėjo, jog ji, dirbdama Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūno pavaduotoja, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. buvo nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir         300 straipsnio 1 dalį. Subendrinus bausmę, paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda. Teismo nuosprendyje nekalbama apie padarytą „sunkų nusikaltimą“, o tik apie „nusikaltimą“, ir nepaliekama bausmė „atimti teisę dirbti valdžios ir valdymo institucijose          2 metams“. Šį Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko galioti ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi. Teisminių procesų metu jai nebuvo paaiškinta, kad ji negalės dirbti valdžios ir valdymo institucijose pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio   1 dalies 16 punktą. Nors šis punktas taikomas tarnautojams, padariusiems sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jos veiksmus kvalifikavo kaip „nusikaltimą“, palikdamas teisę dirbti valdžios ir valdymo institucijose. Labanoro seniūno pavaduotoja dirbo nuo 2001 m., todėl teismų proceso, kiek tai buvo įmanoma, neviešino. Teismo sprendimui įsiteisėjus, pateikė prašymą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriui atleisti iš užimamų pareigų savo noru nuo 2010 m. kovo 31 d., ir prašymas buvo patenkintas.

 

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu               (b. l. 156–162) patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas įpareigojo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorių 2010 m. kovo 17 d. įsakyme Nr. A1-61 ir 2010 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. A1-67 pakeisti atleidimo pagrindą iš Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto į Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punktą.

Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus      2010 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A1-61 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas-vyriausiasis architektas P. S. iš pareigų atleistas 2010 m. kovo 31 d., vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies    1 punktu, kaip atsistatydinęs savo noru. Prašymą dėl atleidimo iš tarnybos savo noru P. S. atsakovui pateikė 2010 m. kovo 10 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A1-67 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūno pavaduotoja B. G. iš pareigų atleista 2010 m. kovo 31 d., vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaip atsistatydinusi savo noru. Prašymą dėl atleidimo iš tarnybos savo noru B. G. atsakovui pateikė 2010 m. kovo 19 d. Teismas, remdamasis LITEKO sistemos duomenimis, nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2010 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas-vyriausiasis architektas P. S. ir Labanoro seniūno pavaduotoja    B. G. nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) ir 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas) bei paskirtos galutinės subendrintos bausmės – kiekvienam 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.     2010 m. vasario 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2010 nuteistųjų kasacinį skundą atmetė. Atsakovas tvirtino, kad, atleisdamas P. S. ir B. G. iš tarnybos, jis nežinojo apie apkaltinamojo nuosprendžio jų atžvilgiu priėmimą, todėl nebuvo teisinio pagrindo juos atleisti pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punktą (kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų). Teismas pažymėjo, jog, P. S. ir B. G. atleidžiant iš tarnybos, apkaltinamasis nuosprendis jų atžvilgiu jau buvo priimtas. Atsakovas žinojo apie baudžiamosios bylos buvimą, teikė į bylą įvairius dokumentus. 2009 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2010 apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma, kad 2007 m. spalio 2 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė V. R. pateikė 2006 m. gruodžio 19 d. komisijos nustatyti išlikusių buvusių sodybos statinių ir (ar) sodų liekanų faktą saugomose teritorijose aktą, kurio apžiūros metu nustatyta, jog dokumentas atspausdintas A4 formato lape, tekstas surašytas kompiuteriu. Lapo apatinėje dalyje įvairių spalvų rašikliais yra matyti rankraštiniai parašai. Nuosprendyje rašoma, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2007 m. rugpjūčio   16 d. rašte Nr. 4.15/6-1S-566 nurodyta, jog 2003 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-368 sudarytos komisijos nuostatų, kaip atskiro teisės akto, nėra. Šiuo įsakymu nustatyta komisijos paskirtis – nustatyti išlikusių buvusių sodybų ir (ar) sodų liekanų faktą saugomose teritorijose, bei jos sprendimų įforminimo tvarka – aktas su privalomais dokumentais. Iš pateikto Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 30 d. įsakymo  Nr. A-368 dėl komisijos nustatyti išlikusių buvusių sodybos statinių ir (ar) sodų liekanų faktą saugomose teritorijose sudarymo nuorašo matyti sudarytos komisijos sudėtis. Nuosprendyje taip pat rašoma, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2007 m. birželio 20 d. rašte                        Nr. 4.15/8-1S-436 nurodyta, jog Labanoro seniūno pavaduotoja B. G. nėra komisijos nustatyti išlikusių buvusių sodybų statinių ir (ar) sodų liekanų faktą saugomose teritorijose narė, tačiau pagal patvirtintos veiklos nuostatų III dalies 16 punktą, „nesant seniūno ar seniūnui negalint eiti savo pareigų, jo pareigas ir seniūnijos funkcijas atlieka seniūno pavaduotojas“. Teismas nurodė, kad buvo atliekamas tyrimas dėl dokumentų klastojimo Švenčionių rajono savivaldybėje. Paminėtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis patvirtina, kad buvo analizuojami įvairūs atsakovo dokumentai. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas žinojo apie baudžiamosios bylos buvimą. Atsakovas informaciją apie baudžiamosios bylos eigą privalėjo ir galėjo gauti prieš atleisdamas paminėtus valstybės tarnautojus iš užimamų pareigų. Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1, 6 punktais. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme teisingai akcentuoja, jog savivaldybės administracijos direktorius turi pareigą domėtis baudžiamojo proceso, kuriame kaltinami tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, padarę nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, baigtimi. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą, į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. BK   228 straipsnis (piktnaudžiavimas) yra BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“. P. S. ir B. G. turėjo būti atleisti pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punktą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas įpareigotinas pakeisti jų atleidimo iš tarnybos pagrindą iš Valstybės tarnybos įstatymo                44 straipsnio 1 dalies 1 punkto į Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punktą.

 

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. S. apeliaciniu skundu (b. l. 165–166) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

P. S. nurodo, kad teismas rėmėsi pareiškėjo prašyme nurodytais argumentais, tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė dėl kitų byloje esančių argumentų (tiek jo, tiek atsakovo). Pažymi, kad jis, dirbdamas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėju-vyriausiuoju architektu, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. (baudžiamoji byla Nr. 1A-375/2009) buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio        1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Subendrinus bausmę, galutinai paskirta 30 MGL (3 900 Lt)   dydžio bauda. Teismo nuosprendyje nekalbama apie padarytą „sunkų nusikaltimą“, o tik apie „nusikaltimą“, ir nepaliekama bausmė „atimti teisę dirbti valdžios ir valdymo institucijose          2 metams“. Šį Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko galioti ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi. Jam nebuvo paaiškinta, kad nors teismai pasisakė,           jog galės dirbti valdžios ir valdymo institucijose, tačiau tai daryti nebus leista pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punktą. Ši Valstybės tarnybos įstatymo nuostata taikoma tarnautojams, padariusiems „sunkų ar labai sunkų nusikaltimą“, o Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jo veiksmus kvalifikavo kaip „nusikaltimą“, palikdamas teisę dirbti valdžios ir valdymo institucijose. Nurodo, kad rajono vyriausiuoju architektu Švenčionių rajone dirbo nuo 1975 m., todėl teismų proceso, kiek buvo galima, neviešino. Teismo sprendimui įsiteisėjus, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos paprašė savo noru atleisti iš užimamų pareigų nuo 2010 m. kovo 31 d., ir prašymas buvo patenkintas teisėtai ir pagrįstai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. G. apeliaciniu skundu (b. l. 167–168) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

B. G. nurodo, kad ji, dirbdama Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūno pavaduotoja, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. buvo nuteista pagal    BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Subendrinus bausmę, paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda. Teismo nuosprendyje nekalbama apie padarytą „sunkų nusikaltimą“, o tik apie „nusikaltimą“, ir nepaliekama bausmė „atimti teisę dirbti valdžios ir valdymo institucijose 2 metams“. Šį Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko galioti ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi. Teisminių procesų metu jai nebuvo paaiškinta, kad ji negalės dirbti valdžios ir valdymo institucijose pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punktą. Nors šis punktas taikomas tarnautojams, padariusiems sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jos veiksmus kvalifikavo kaip „nusikaltimą“, palikdamas teisę dirbti valdžios ir valdymo institucijose. Nurodo, kad Labanoro seniūno pavaduotoja dirbo nuo        2001 m., todėl teismų proceso, kiek tai buvo įmanoma, neviešino. Teismo sprendimui įsiteisėjus, pateikė prašymą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriui atleisti iš užimamų pareigų savo noru nuo 2010 m. kovo 31 d., ir prašymas buvo patenkintas teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjas atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų P. S. ir B. G. apeliacinius skundus (b. l. 176–178) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punkte įtvirtintos keturios nusikalstamų veikų kategorijos, iš kurių kiekviena yra pagrindas taikyti šią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą, atleidžiant valstybės tarnautoją iš užimamų pareigų.      BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nusikaltimai valstybės tarnybai (BK       XXXIII skyrius ,,Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“). Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A7-483/2004 išvadas.

Atsakovas atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų P. S. ir B. G. apeliacinius skundus (b. l. 179–180) nurodo, kad 2010 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. A1-61 ir 2010 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. A1-67 priėmė laikydamasis Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų ir nustatytos tvarkos. Departamento 2010 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 27D-1048 (administracijoje reg.      2010 m. gegužės 24 d. reg. Nr. 4.15-1G-1934) gautas, kai P. S. ir B. G. jau buvo savo noru atleisti iš užimamų pareigų, ir jokio pagrindo keisti priimtus sprendimus, t. y. keisti atleidimo pagrindą, nebuvo, be to, tokiam sprendimo keitimui buvę valstybės tarnautojai sutikimų nedavė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų P. S. ir B. G. apeliacinius skundus (b. l. 174–175) prašo atmesti apeliacinius skundus kaip nepagrįstus.

Valstybės tarnybos departamentas nurodo, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punktu, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų. 2010 m. kovo 17 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracija atleido P. S. iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo-vyriausiojo architekto pareigų, o 2010 m. kovo 24 d. – B. G. iš Labanoro seniūnijos seniūno pavaduotojo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydinus savo noru).

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. S. atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens B. G. apeliacinį skundą (b. l. 181) sutinka su apeliaciniu skundu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Iš bylos matyti, kad atsakovo 2010 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A1-61 ir 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A1-67 valstybės tarnautojai tretieji suinteresuoti asmenys P. S. ir B. G. buvo atleisti iš užimamų pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kaip atsistatydinę savo noru). Pareiškėjas (2010-06-23 gavęs iš Departamento informaciją apie tariamai netinkamą trečiųjų suinteresuotų asmenų atleidimo iš užimamų pareigų pagrindą) 2010 m. liepos 9 d. teikimais Nr. 1T-15 ir 1T-16 pasiūlė atsakovui per savaitę nuo teikimų gavimo dienos apsvarstyti paminėtų įsakymų panaikinimo ar pakeitimo klausimus. Gavęs atsakovo 2010 m. liepos 16 d. atsakymus į nurodytus teikimus (šiuose atsakymuose atsakovas nurodė, kad negali pakeisti paminėtų įsakymų), pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą pakeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų P. S. ir B. G. atleidimo iš užimamų pareigų pagrindą iš Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto į Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punktą (pastarajame punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų).

Kolegija pažymi, kad paminėtų teikimų surašymo bei kreipimosi į teismą teisiniais pagrindais pareiškėjas nurodė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Todėl kolegija pripažįsta būtina aptarti šių teisės normų taikymą (galimybę taikyti jas) byloje nagrinėjamoje situacijoje.

Vyriausybės atstovo įgaliojimai nustatyti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti (3 p.); kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą (4 p.). Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarką, nurodyta, kad, nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą <   > (1 p.); per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti) šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui (2 p.).

Iš nurodytų teisės normų matyti, kad jų taikymas suponuojamas situacijos, kai savivaldybės administravimo subjektas (šiuo atveju atsakovas), gavęs atitinkamą Vyriausybės atstovo teikimą - pasiūlymą pačiam panaikinti arba pakeisti tariamai neteisėtą teisės aktą, to padaryti nesutinka, t. y. atsisako veikti Vyriausybės atstovo jam siūlomu būdu. Pasisakydama dėl nurodyto teikimo (pasiūlymo) reikšmės, kolegija pirmiausia pažymi, kad procedūros aspektu tai yra būtinas prieš kreipiantis į teismą veiksmas, kurio neatlikus kreipimasis į teismą yra negalimas. Tačiau, kalbant apie materialųjį tokio teikimo – pasiūlymo aspektą, būtina pažymėti, kad jo surašymas ir, svarbiausia, galimybė realizuoti jį neteismine tvarka (savivaldybės administravimo subjektui pačiam pakeisti arba panaikinti teikime nurodytą tariamai neteisėtą teisės aktą) turi būti siejama su savivaldybės administravimo subjekto teisės atlikti jo prašomus veiksmus turėjimu. Tai reiškia, kad Vyriausybės atstovo teikimas (pasiūlymas) savivaldybės administravimo subjektui pačiam pakeisti arba panaikinti teikime nurodytą tariamai neteisėtą teisės aktą ir atitinkamas savivaldybės administravimo subjekto reagavimas į tokį pasiūlymą (tariamai neteisėto teisės akto pakeitimas arba jo panaikinimas administravimo tvarka) gali būti pripažinti teisėtais tik tuo atveju, kai atitinkamus materialinius santykius reglamentuojantis teisės aktas (šiame kontekste pažymėtina, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas negali būti laikomas tokiu teisės aktu, nes tiesiogiai nereglamentuoja materialiosios teisės taikymo santykių) leidžia savivaldybės administravimo subjektui tai padaryti. Priešingu atveju (tuomet, kai tokios teisės savivaldybės administravimo subjektas neturi) nei pats teikimas (pasiūlymas), nei tokio pasiūlymo realizavimas administracine tvarka negali būti pripažinti teisėtais.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju materialiuosius teisinius santykius dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos reglamentuoja specialus Valstybės tarnybos įstatymas. Šiame įstatyme nėra numatyta sugrįžimo prie jau pasibaigusių valstybės tarnybos teisinių santykių galimybė. Pagal šio įstatymo 44 straipsnio 7 dalį, ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atitinkama darbo santykiams reglamentuoti skirta nuostata dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo tik teismo ir darbo ginčų nagrinėjimo tvarka yra suformuluota ir Darbo kodekse (295 str. 2 d. 2 p.). Tai reiškia, kad šio įstatymo taikymo požiūriu situacija, kai (nesant atitinkamam tarnybiniam ginčui) valstybės tarnautoją atleidusi iš pareigų institucija (darbdavys) galėtų panaikinti arba pakeisti jau įvykusio atleidimo iš tarnybos teisines pasekmes, yra negalima. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad paminėti pareiškėjo pasiūlymai atsakovui pačiam panaikinti arba pakeisti paminėtus 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. kovo 24 d. įsakymus dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų (apeliantų) atleidimo iš užimamų pareigų materialiosios teisės taikymo prasme negali būti pripažinti pagrįstais.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir bylos aplinkybių vertinimo išvadą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės (Valstybės tarnybos įstatymo) normas. Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas, o pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 143 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai                                                       

Anatolijus Baranovas

 

Artūras Drigotas

 

Skirgailė Žalimienė