Civilinės bylos Nr. e2A-1636-567/2021

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.20; 3.3.1.11; 3.3.1.13

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1917-960/2021 pagal ieškovo A. A. N. ieškinį atsakovei UAB „Tomadas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. A. Na. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Tomadas“ 5 591,99 Eur nuostolių atlyginimo, 214 Eur išlaidų už automobilio nuvežimą ir saugojimą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo automobilis Mercedes Benz S600L po eismo įvykio 2020 m. rugpjūčio 8 d. buvo atgabentas į atsakovės automobilių saugojimo aikštelę, kurioje automobilis buvo apvogtas: dingo navigacija, odometras, 4 lengvo lydinio ratlankiai su padangomis, kitos detalės. Vagystės metu buvo apgadintos kitos automobilio detalės (slenksčių apdaila, prietaisų skydelio konsolė). Nepriklausomas žalų ekspertas žalą įvertino 6 732,26 Eur, bet vėliau pavogti ratai buvo surasti, todėl patirta žala sumažėjo 1 562,52 Eur. Eksperto kandidatūra buvo derinama su atsakove. Ieškovas taip pat patyrė 150 Eur išlaidas žalai įvertinti, 272,25 Eur išlaidas pretenzijos parengimui ir 214 Eur išlaidas atsakovei už netinkamai suteiktą paslaugą. Atsakovė yra atsakinga už žalos atsiradimą, nes automobilio nesaugojo, nors turėjo automobilį grąžinti tokį, kokį jį priėmė saugojimui (CK 6.832 str., 6.844–6.845 str.).  

2.       Atsakovė UAB „Tomadas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad, vykdydama policijos nurodymą, po eismo įvykio ieškovo automobilį priverstinai nuvežė tolimesniam saugojimui į atsakovės aikštelę, kurioje automobilis buvo apvogtas. Dėl vagystės atliekamas ikiteisminis tyrimas. Žalos dydis yra neadekvatus, nes pagrobtų detalių suma sudaro 68,70 % viso automobilio vertės. Automobilis, prieš atvežant į saugojimo aikštelę, dalyvavo eismo įvykyje ir buvo apgadintas, jo vairuotojas buvo pasišalinęs, todėl ieškovas atsakovės sąskaita siekia automobilį visiškai suremontuoti. Automobilis yra 2003 m. gamybos, todėl visa įranga yra iš esmės nusidėvėjusi ir bevertė. Odometro ir multimedijos vertė yra atitinkamai 240 Eur ir 400 Eur. Slenksčiai negalėjo būti apgadinti vagystės metu, o galėjo būti apgadinti, išvelkant automobilį iš griovio. 214 Eur sumą sudarė 70 Eur išlaidos už automobilio atvežimą, o likusi suma yra už saugojimą. Atvežimo paslaugos buvo suteiktos tinkamai. 150 Eur sumą už vertinimą ir 272,25 Eur už pretenzijos parengimą sumokėjo ir vertinimą užsakė ne ieškovas, todėl jis nuostolių nepatyrė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:

3.1.       priteisti iš atsakovės UAB „Tomadas“ 5 591,99 Eur nuostolių, 144 Eur išlaidų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo A. A. N. naudai;

3.2.       likusioje dalyje ieškinį atmesti;

3.3.       priteisti iš atsakovės UAB „Tomadas“ 801,48 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. A. N. naudai;

3.4.       priteisti iš ieškovo A. A. N. 8,75 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės UAB „Tomadas“ naudai.

4.       Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 5 d. tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir atsakovės buvo sudaryta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovė atlygintinai įsipareigojo teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas, kuri laikytina atlygintinų paslaugų ir pasaugos sutartimi. 2020 m. rugpjūčio 9 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu ieškovui priklausantis automobilis Mercedes Benz S600 buvo nuvežtas į atsakovės aikštelę, nurodant, jog automobilis yra po eismo įvykio, turi apgadintą priekinį bamperį, dešinės pusės vairuotojo pusės sparną, variklio dangtį. Atsakovei teikiant automobilio saugojimo paslaugas, buvo pagrobtos automobilio detalės ir dalis detalių buvo apgadinta. Vagystės metu buvo pagrobtas automobilio odometras (prietaisų skydelis), multimedijos (navigacijos) sistema, pavarų svirties antgalis, keturi ratai su ratlankiais ir varžtais. Apgadintas buvo prietaisų skydelis. Ieškovas už suteiktas automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugas 2020 m. rugsėjo 11 d. sumokėjo atsakovei 214 Eur užmokestį.

5.       Teismas nurodė, kad Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, kuriame užfiksuoti automobilio apgadinimai, nėra nurodyti automobilio slenksčių apgadinimai. Automobilio slenksčių apgadinimų nėra ir byloje esančiose nuotraukose iš eismo įvykio vietos. Vagystės metu buvo pavogti automobilio keturi ratai, o jų nuėmimui reikėjo automobilį pakelti, tai padaryti galima buvo, keliant automobilį per slenksčius ir taip juos apgadinant. Teismas padarė išvadą, kad automobilio slenksčiai buvo apgadinti vagystės metu, kai atsakovė teikė jo saugojimo paslaugas, juolab, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino ir neginčijo ieškovo nurodytos patirtos žalos dydžio dėl pavarų svirties atgalio, ratų varžtų pagrobimo, apgadinto prietaisų skydelio, apgadintų slenksčių ir žalai pašalinti darbų kainos.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovas žalos dydį grindė UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ parengta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, o tarp šalių iki kreipimosi į teismą vyko derybos dėl ginčo išsprendimo taikiai. Atsakovė ieškovui buvo pasiūliusi žalą atlyginti 2 būdais: 1) atliekant remontą autorizuotame servise ir atsakovei išlaidas apmokant; 2) ekspertui nustačius žalą ir atsakovei ją atlyginant ieškovui. Ieškovui pasirinkus žalos nustatymą per eksperto atliktą vertinimą, eksperto kandidatūra buvo derinama su atsakove ir ji jai neprieštaravo.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovo nurodytu žalos dydžiu dėl dviejų detalių, nepateikė įrodymų, kuriais būtų paneigtos ar sukeltų abejonių nepriklausomo eksperto ataskaitoje nustatytos kainos, teismo ekspertizės skirti neprašė. Atsakovė pateikė ištraukas iš interneto portalų, kuriuose prekiaujama automobilių detalėmis ir nurodomos naudotų prietaisų skydelių ir navigacinių sistemų kainos, bet šios detalės buvo nurodytos kitų Mercedes Benz modelių automobiliams. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovės nurodytos detalės tinka ieškovo automobiliui ir ar jos pagal savo vertę yra analogiškos.

8.       Teismas nurodė, kad, neturint įrodymų, leidžiančių paneigti ar pagrįsti nepriklausomo eksperto ataskaitoje atliktų apskaičiavimų neteisingumą ir nepagrįstumą tik dalyje dėl prietaisų skydelio ir navigacinės sistemos, nėra pagrindo nesivadovauti eksperto atliktu žalos įvertinimu. Eksperto ataskaitoje išsamiai ir detaliai aprašytos išvadų padarymo aplinkybės, taikytos metodikos, nuostolių dydžiai apskaičiuoti, įvertinus jų nusidėvėjimą. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog dėl vagystės metu pavogtų automobilio detalių buvo padaryta tokia žala: prietaisų skydelio (odometro) – 1 090,08 Eur (3 002,98 Eur - 70 % nusidėvėjimas + 21 % PVM); navigacijos sistemos – 1 870,76 Eur (4 988,31 Eur - 70 % nusidėvėjimas + 21 % PVM); pavarų svirties antgalio – 196,34 Eur (540,87 Eur - 70 % nusidėvėjimas + 21 % PVM); ratų varžtų – 34,19 Eur (94,20 Eur - 70 % nusidėvėjimas + 21 % PVM). Dėl vagystės metu apgadintų automobilio detalių buvo padaryta tokia žala: skydelio apgadinimo – 973,29 Eur (2 681,24 Eur - 70 % nusidėvėjimas + 21 % PVM); slenksčių apgadinimo – 220,57 Eur ((59,19 Eur - 70 % nusidėvėjimas + 21 % PVM) + (548,43 Eur – 70 % nusidėvėjimas + 21 % PVM). Viso žala dėl pagrobtų ir apgadintų automobilio detalių sudarė 4 385,23 Eur. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino ir neginčijo ieškovo nurodytos būtinų atlikti darbų vertės, siekiant įmontuoti pagrobtas ir sugadintas detales, todėl teismas laikė įrodyta, jog dėl šių darbų atlikimo nuostoliai sudaro 784,51 Eur.

9.       Teismas nustatė, kad A. N. už nepriklausomo eksperto ataskaitos parengimą sumokėjo 150 Eur ir 272,25 Eur už teisines paslaugas, reiškiant atsakovei pretenziją iki kreipimosi į teismą. 2016 m. liepos 27 d. įgaliojimu ieškovas buvo įgaliojęs A. N. atstovauti jį santykiuose su kitais asmenimis dėl automobilio. Teismas sprendė, kad tiek eksperto ataskaita, tiek pretenzijos rengimo išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliais.

10.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovei netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę, t. y. būnant saugotoja, neišsaugojus jai perduoto ieškovo automobilio tokios pat būklės, kokios jis buvo atiduotas saugoti, atsižvelgiant į jo normalų susidėvėjimą, amortizaciją ar pasikeitimą dėl natūralių jo savybių, atsakovei kilo sutartinė civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui patirtus  5 591,99 Eur (4 385,23 Eur + 784,51 Eur + 150 Eur + 272,25 Eur) nuostolius.

11.       Teismas nurodė, kad ieškovas 214 Eur sumokėjo atsakovei ne tik už automobilio saugojimą, bet ir nuvežimą, kuris kainavo 70 Eur. Atsakovė automobilio nuvežimo paslaugas suteikė tinkamai, todėl teismas nusprendė priteisti iš atsakovės tik 144 Eur už netinkamai suteiktas automobilio saugojimo paslaugas (CK 6.249 str., 6.716 str., 6.830 str., 6.844 str., 6.846 str.).  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovė UAB „Tomadas“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) prijungti naujus įrodymus: priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų Vilniaus mieste ir rajone, Elektrėnų savivaldybėje, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių rajonuose viešojo pirkimo sąlygas bei perkančiosios organizacijos Vilniaus apskrities VPK 2020 m. balandžio 30 d. pranešimą CVP IS sistemoje Nr. 8238183 dėl UAB „Tomadas“ pasiūlymo atitikimo konkurso sąlygų reikalavimams kartu su 2020 m. gegužės 15 d. pranešimu CVP IS sistemoje Nr. 8286473 dėl UAB „Tomadas“ pripažinimo viešojo pirkimo nugalėtoju. Nurodė, kad pagal CK 6.253 str. nuostatas ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2007) atsakovė negali būti atsakinga už žalos atlyginimą, nes žala padaryta dėl nusikalstamų trečiųjų asmenų veiksmų. Atsakovė neatliko tyčinių veiksmų, taip pat nenustatytas atsakovės didelis neatsargumas, nes tretieji asmenys įsibrovė į aptvertą ir saugomą teritoriją ir apvogė bei apgadino ieškovo automobilį. Atsakovė teikia paslaugas pagal viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį, t. y. atsakovė visiškai atitiko perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo sąlygomis keltus kvalifikacinius ir techninius reikalavimus. Apeliantė rūpinosi visais protingais viešojo pirkimo sąlygomis nustatytais reikalavimais aikštelės apsaugai, todėl ne jos valioje yra sukontroliuoti trečiųjų asmenų nusikalstamas veikas, kadangi žala galėjo būti padaryta ir kitokiu būdu, pvz., metant butelį padegamojo skysčio ir sudeginant transporto priemonę. Reikalavimas atsakomybę taikyti besąlygiškai, t. y. objektyviai be kaltės, nėra įtvirtintas įstatyme ir toks reikalavimas neatitiktų jokių teisingumo ir protingumo principų. Taikytos saugumo priemonės, kurios atitiko viešojo pirkimo sąlygas, šalina apeliantės kaltę. Įvykdant vagystę, taip pat buvo sugadintas ir apeliantės turtas – prakirpta skylė teritoriją juosiančioje tvoroje ir kt. Imtis tokių veiksmų, siekiant užkirsti bet kokią teorinę galimybę tretiesiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką, nėra tiesioginė apeliantės pareiga. Nusikalstamų veikų prevencijos veiksmai įstatymais yra pavesti teisėsaugos institucijoms. Ikiteisminis tyrimas tebevyksta, todėl ieškovas gali pareikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas su policija atgavo automobilio ratus, todėl yra tikimybė atgauti ir kitas automobilio dalis, surasti kaltininkus ir reikalauti žalos atlyginimo iš jų. Ieškovas neįrodė, kad jis negavo iš draudimo bendrovės išmokos, todėl ieškovas galimai siekia nepagrįstai praturtėti. Prašomi prijungti nauji įrodymai patvirtina, kad atsakovės teritorija, apsauga atitinka visus viešojo pirkimo sąlygomis keltus reikalavimus, o atsakovė visomis protingomis priemonėmis buvo užtikrinusi teritorijos apsaugą, todėl negali būti laikoma atsakinga už trečiųjų asmenų padarytą nusikalstamą veiką (CK 6.253 str.).

13.       Ieškovas A. A. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, atsisakyti priimti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas ir nenagrinėtinas, nes jis grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliaciniame skunde iš viso yra neigiama atsakovės atsakomybė atlyginti žalą, nors pirmosios instancijos teisme ginčas buvo kilęs dėl žalos dydžio. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas ne kartą patvirtino, kad ginčas tarp šalių yra tik dėl žalos dydžio. Ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje tarp šalių taip pat nesutarimai buvo tik dėl žalos dydžio, atsakovė iki teismo net siūlė atlyginti 3 500 Eur sumą. Byloje nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad atsakovė iki apeliacinio skundo niekada neneigė savo atsakomybės atlyginti žalą ieškovui, o nesutiko tik su jos dydžiu. Akivaizdu, kad toks prieštaringas apeliantės elgesys yra nesąžiningas ir prieštarauja CPK 306 str. nuostatoms, nes byla apeliacine tvarka iš esmės turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais. Atitinkamai apeliantė naują poziciją ginčo atžvilgiu nepagrįstai argumentuoja CK 6.253 str. ir kasacinio teismo praktikos netaikymu, nes byloje net nebuvo kilę ginčo dėl apeliantės atsakomybės atlyginti žalą. Tokios naujos apeliantės pozicijos (taktikos) nepaneigia ir jos prašomi prijungti nauji įrodymai, juolab, byloje yra 2020 m. birželio 5 d. tarp atsakovės ir policijos viešo konkurso būdu sudaryta transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartis, pagal kurią atsakovė nuo transporto priemonės jai perdavimo momento iki jos grąžinimo įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti už transporto priemonės ar jos dalių praradimą, trūkumą ar sugadinimą, o neužtikrinus tinkamų saugojimo sąlygų, jei dėl to pablogėja saugomo objekto kokybė, objektas sugadinamas ar prarandamas, atsakovė įsipareigojo apmokėti visus turto savininko dėl to patirtus nuostolius. Aplinkybė, kad atsakovė laimėjo viešąjį pirkimą, savaime nereiškia, kad atsakovė atliko savo, kaip turto saugotojos, pareigas. Apeliantė yra profesionali turto saugotoja, todėl už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą privalo atsakyti visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Atsakovė savo nekaltumo pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, todėl teismas neturėjo pagrindo išeiti už bylos ribų ir savo iniciatyva spręsti dėl atsakovės kaltės. Ieškovas pirmosios instancijos teisme iš pradžių siekė gauti duomenis, kodėl atsakovei nebuvo išmokėta draudimo išmoka (įvykis pripažintas nedraudiminiu), kadangi atsakovė yra apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu. 2020 m. gruodžio 14 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė neginčija savo atsakomybės, todėl ieškovui nebuvo pagrindo toliau įrodinėti atsakovės atsakomybę, kurios atsakovė neneigė ir ikiteisminėje stadijoje. Apeliantės argumentai apie pakankamą aikštelės apsaugą, galimybes ieškovui atgauti pavogtas detales ikiteisminio tyrimo metu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovas neturi jokios pareigos laukti kažkokių rezultatų ikiteisminiame tyrime, kurie gali ir neįvykti, juolab, atsakovė yra įsipareigojusi atlyginti visus nuostolius, patirtus dėl saugoto turto neišsaugojimo. Atsakovė, atlyginusi ieškovo patirtus nuostolius, pati galės regreso tvarka išieškoti sumokėtas sumas iš nusikalstamus veiksmus atlikusių asmenų. Ieškovo automobilis nebuvo apdraustas KASKO draudimu, todėl ieškovas jokios draudimo išmokos negavo (CK 6.844–6.845 str. CPK 306 str.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15.       Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų Vilniaus mieste ir rajone, Elektrėnų savivaldybėje, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių rajonuose viešojo pirkimo sąlygas bei perkančiosios organizacijos Vilniaus apskrities VPK 2020 m. balandžio 30 d. pranešimą CVP IS sistemoje Nr. 8238183 dėl UAB „Tomadas“ pasiūlymo atitikimo konkurso sąlygų reikalavimams kartu su 2020 m. gegužės 15 d. pranešimu CVP IS sistemoje Nr. 8286473 dėl UAB „Tomadas“ pripažinimo viešojo pirkimo nugalėtoju. Atsakovė įrodinėja, kad ji automobilių saugojimo paslaugas teikia, laimėjusi viešąjį pirkimą, jos aikštelė atitinka visus būtinus reikalavimus, todėl už ieškovui padarytą žalą yra atsakingi vagystę atlikę asmenys.

16.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d.). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateiktuose įrodymuose nenurodyta naujų aplinkybių, kurios neegzistavo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Pagal CPK 179 str. 3 d. teismas turi pareigą atsižvelgti į kasacinio teismo plėtojamą teismų praktiką, todėl nėra pagrindo priimti apeliantės pateiktų naujų įrodymų, nes nurodyti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto apeliacinį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti, nes jais grindžiamos aplinkybės ir motyvai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

19.       Bylos esmė yra ieškovo reikalavimai priteisti žalos atlyginimą už automobilio dalių neišsaugojimą ir sugadinimą iš atsakovės, teikiančios priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugas.

20.       Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. CK 6.832 straipsnyje įtvirtinta saugotojo pareiga imtis visų jam prieinamų priemonių, kad būtų užtikrintas jam perduoto daikto išsaugojimas. Jeigu pasauga neatlygintinė, saugotojas privalo rūpintis saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 str. 3 d.). Saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą (CK 6.845 str. 1 d.). Jeigu pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojas atsako už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Kai pasaugos sutartis neatlygintinė, saugotojas atsako tik esant jo kaltei (CK 6.845 str. 2 d.).

21.       Dėl saugotojo civilinės atsakomybės prievolės sąlygų kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas; ta aplinkybė, kad paliktas saugoti daiktas neišsaugotas, objektyviai rodo, kad saugotojas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Kai turtas prarastas, žala suprantama kaip netekto, neišsaugoto turto vertė. Nuostoliai tokiu atveju atsiranda dėl turto praradimo, t. y. kaip turto neišsaugojimo tiesioginė pasekmė, todėl yra priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008).

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini.

23.       Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai) (CPK 312 str.). Apeliacinis skundas taip pat negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

25.       Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti.

26.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas ieškovo ieškinys, kurį ieškovas patikslino 2020 m. gruodžio 10 d., atsisakydamas reikalavimo dalyje dėl žalos atlyginimo už pavogtus ratus, kurie buvo surasti. Galutinai suformuluotais reikalavimais ieškovas prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tomadas“ 5 591,99 Eur nuostolių atlyginimo, 214 Eur išlaidų už automobilio nuvežimą ir saugojimą ir 5 % procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. spalio 20 d. atsakovė pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad iš esmės ginčas tarp šalių kilo tik dėl reikalaujamų nuostolių dydžio, ikiteisminėje ginčo stadijoje ginčą buvo siekiama išspręsti taikiai, ieškovui buvo siūlomi įvairūs nuostolių kompensavimo būdai, su kuriais ieškovas nesutiko ir siekia pasipelnyti. Tai, kad ginčas tarp šalių kilo tik dėl žalos dydžio, atsakovės atstovas patvirtino pirmosios instancijos teismui 2020 m. gruodžio 14 d. parengiamajame teismo posėdyje (garso įrašo 4.45–11.45 min., 41.30–49.00 min.), o 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, buvo nagrinėjamos aplinkybės, išimtinai susijusios su žalos dydžiu. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė iš esmės ginčijo pavogto automobilio odometro ir multimedijos sistemos kainą.

27.       Apeliaciniame skundė apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino nepagrįstai, nes neįvertino, jog apeliantė nėra atsakinga už ieškovui padarytą žalą, o atsakingi yra ikiteisminio tyrimo metu dar nenustatyti tretieji asmenys, kurie įsibrovė į apeliantės saugomą aikštelę ir apvogė bei apgadino ieškovui priklausantį automobilį. Su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus, kuriais įrodinėja, kad jos saugoma automobilių aikštelė atitinka visus viešame pirkime keltus reikalavimus, susijusius su priverstiniu automobiliu nuvežimu ir saugojimu. Apeliaciniu skundu apeliantė nebeginčija pirmosios instancijos teisme ginčyto žalos dydžio, t. y. iš esmės dėl pavogto automobilio odometro ir multimedijos kainos, nors būtent žalos dydis buvo esminis ir vienintelis tarp šalių kilusio ginčo objektas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, kai tarp šalių vyko derybos dėl ginčo išsprendimo taikiai, atsakovė siūlė taikaus ginčo sprendimo būdus, sutiko su ieškovo pasirinkto nepriklausomo žalos nustatymo eksperto kandidatūra ir pan. Pirmosios instancijos teisme atsakovė, nesutiko tik su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, kurį patvirtino nepriklausomo žalos eksperto parengta ataskaita, tačiau teismo ekspertizės skirti neprašė, dviejų detalių, kurios nėra tapačios pavogtoms ieškovo automobilio detalėms, kainą įrodinėjo ištraukomis iš interneto portalų.

28.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė, apeliaciniu skundu prašydama panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ir atitinkamai pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių negalėjo ištirti ir įvertinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės apeliaciniame skunde nurodytoms naujoms aplinkybėms dėl civilinės atsakomybės netaikymo, apeliantės ir jos aikštelės atitikimo viešojo pirkimo reikalavimams taikytinas CPK 306 str. 2 d. nustatytas draudimas, numatantis, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių, susijusių su ieškovės taikytais automobilio saugojimo įkainiais (CPK 312 str.). Pažymėtina, kad apeliantė savo poziciją dėl ieškinio pagrįstumo pakeitė, teikdama apeliacinį skundą, nors iki tol atsakovė neginčijo savo atsakomybės atlyginti ieškovui jo patirtą žalą, o nesutiko tik su žalos dydžiu.

30.       Byloje pateikta 2020 m. birželio 5 d. tarp UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudaryta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovė atlygintinai įsipareigojo teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas, patvirtina, kad atsakovė nuo transporto priemonės jai perdavimo momento iki jos grąžinimo įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti už transporto priemonės ar jos dalių praradimą, trūkumą ar sugadinimą, o atsakovei neužtikrinus tinkamų saugojimo sąlygų, jei dėl to pablogėja saugomo objekto kokybė, objektas sugadinamas ar prarandamas – apmokėti visus turto savininko dėl to patirtus nuostolius (sutarties 15–16 p.). Priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo sutartis, kurioje įtvirtinta visiška atsakovės atsakomybė atlyginti savininkui už priverstinai nuvežtam ir saugotam automobiliui padarytą žalą (nagrinėjamu atveju dalių sugadinimą ir praradimą), kaip ir joje nurodytos sąlygos dėl atsakovės atsakomybės neišsaugoto ar sugadinto automobilio savininkui, nėra nuginčytos.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė yra profesionali saugotoja, todėl pagal įstatymą privalo imtis visų prieinamų priemonių užtikrinti perduoto jai daikto išsaugojimą, daiktą grąžinti tokios pat būklės, kokios jis buvo atiduotas saugoti, atsižvelgiant į jo normalų susidėvėjimą, amortizaciją ar pasikeitimą dėl natūralių jo savybių. Atsakovė, kaip profesionali saugotoja, taip pat atsako už saugumo turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos (CK 6.832 str. 1 d., 6.844 str. 2 d., 6.845 str. 1–3 d.).

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.845 str. 2–3 d. nuostatas profesionalaus saugotojo ar už atlyginimą saugančio asmens civilinę atsakomybę už daikto neišsaugojimą pašalina tik nenugalima jėga, t. y. įstatyme įtvirtinta saugotojo atsakomybė be kaltės, todėl saugotojo civilinės atsakomybės visiškai ar iš dalies negali pašalinti kitos civilinę atsakomybę šalinančios ar mažinančios aplinkybės, nustatytos CK 6.253 str. ir/ar kitose teisės normose, nes iš profesionalaus saugotojo yra protinga reikalauti visų priemonių, reikalingų daiktui išsaugoti, įveikiamų tik nenugalimos jėgos aplinkybių.

33.       Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo abejoti, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovo automobiliui padarytą žalą ir taikyti CK 6.253 str. 1 d., pagal kurią civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Atsakovė, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, privalėjo pirmosios instancijos teisme įrodinėti nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, tačiau šių aplinkybių net neįrodinėjo, o tik apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.253 str. Profesionalus saugotojas už saugomo turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais neatsako tik tuo atveju, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos, todėl nauji atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl trečiųjų asmenų (iki šiol nenustatytų asmenų) atsakomybės, galimybės ieškovui palaukti ir žalą išieškoti iš ikiteisminiame tyrime galimai ateityje nustatytų asmenų yra teisiškai nereikšmingi, nes nurodytos aplinkybės neužkerta kelio ieškovui reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, kaip profesionalios saugotojos, o atsakovei nėra užkertamas kelias ateityje regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, pasisavinusių detales ir apgadinusių ieškovo automobilį, kuris buvo saugomas atsakovės aikštelėje. 

34.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2007, nes nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. kasacinio teismo byloje automobilis buvo pavogtas, priešingai nei nagrinėjamu atveju, iš neprofesionalaus saugotojo. Akivaizdu, kad apeliantės nurodyta teismų praktika nėra taikoma nagrinėjamai bylai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.

35.       Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 1.5 str., 6.253 str., 6.830 str., 6.832 str., 6.844–6.845 str.; CPK 178 str., 185 str., 301 str., 306 str., 312 str., 314 str.).

36.       Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37.       CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). 

38.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas patyrė 998,23 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nurodyto dydžio (atsiliepimas surašytas 2021 m. gegužės mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2020 m. paskutinį ketvirtį buvo 1 524,20 Eur, t. y. maksimali rekomenduojama suma sudarytų 1 981,20 Eur). Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, teismas nemažina priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas priteisia iš apeliantės 998,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo naudai (CPK 93 str., 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Tomadas“ 998,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo A. A. N. naudai.

Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                           Rūta Burdulienė

                                                           Rosita Patackienė 

                                                           Neringa Švedienė