KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Priekulės evangelikų liuteronų parapijos atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-10 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovė ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovės Priekulės evangelikų liuteronų parapijos ieškinį atsakovei Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijai dėl Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais,

nustatė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė teisme pareiškė ieškinį atsakovei ir prašė:
1. Pripažinti negaliojančia Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos 2016-11-02 sprendimo Nr. 1.2.1-P3 5 p. dalį, kuria nutarta patvirtinti Priekulės evangelikų liuteronų parapijos tarybos sudėtį iš sekančių asmenų: J. G., A. A., K. F., D. M., A. Š.;
2. Panaikinti atsakovės 2017-01-07 sprendimą Nr. 1.1-S3, kuriuo paliktas galioti atsakovės 2016-11-02 sprendimas Nr. 1.2.1-P3;
3. Įpareigoti atsakovę patvirtinti ieškovės 2016-03-27 visuotiniame narių susirinkime išrinktos sudėties tarybą iš sekančių narių: J. G., A. A., K. F., J. A., V. M.;
4. Priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas;
5. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo uždrausti Priekulės evangelikų liuteronų parapijos tarybai priimti bet kokius sprendimus, susijusius su parapijos veikla.

2. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-02-03 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
3. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi ir konstatavo, jog religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Teisme dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-03 nutarties gautas ieškovės Priekulės evangelikų liuteronų parapijos (toliau – apeliantė) atskirasis skundas. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ginčas yra kilęs tarp religinės bendruomenės (apeliantės) ir juridinio asmens – konsistorijos, kuris laikytinas Lietuvos evangelikų liuteronų vykdomoji institucija, todėl akivaizdu, kad ginčas privalo būti nagrinėjamas teisme ir yra jam teismingas;
2. Teismui atsisakius nagrinėti ginčą civilinio proceso tvarka, apeliantės pažeistų teisių neįmanoma apginti kitais būdais;
3. Teismas privalėjo priimti nagrinėti ginčą iš esmės ir nustatyti, ar ginčijami sprendimai yra teisėti.
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė su atskiruoju skundu nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Ginčai tarp religinių bendruomenių ir bendrijų, kilę dėl vidinę institucinę santvarką reglamentuojančių vidinių religinių bendruomenių organų sprendimų , negali būti civilinio proceso teisės objektu ir bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamų bylų dalyku;
2. Teismai neturi kompetencijos spręsti ginčų, susijusių su bažnytine teise, vidine religinių bendrijų tvarka, tuo labiau ginčų, kuriuose keliamas religinės bendruomenės ar bendrijos vidaus organizacinių sprendimų teisėtumo klausimas, t. y. jų atitikimas bažnytinės teisės normoms;
3. Priešingai negu teigia apeliantė, atsakovės vadovaujantis bažnytinės teisės normomis bei vidiniu Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios statutu priimtas sprendimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų, viešosios tvarkos ir geros moralės;
4. Jei būtų pripažinta bendrosios kompetencijos teismo teisė nagrinėti vidinį ginčą tarp religinės bendruomenės bei religinės bendrijos dėl religinės bendrijos priimtų vidaus organizacinių sprendimų, būtų pažeidžiamas religinių bendruomenių autonomiškumas;
5. Ieškinys yra pateiktas ne Priekulės evangelikų liuteronų parapijos, o fizinių asmenų, kurie neturi jokios subjektinės teisės teikti ieškinį juridinio asmens – Priekulės evangelikų liuteronų parapijos vardu.
6. 2017-04-20 teisme gautas atsakovės prašymas iš J. G., A. A., K. F., J. A., M. V. solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 484 Eur už advokato pagalbą.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
9. Apeliacijos objektą sudaro apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Tauragės rajono apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovės Priekulės evangelikų liuteronų parapijos ieškinį atsakovei Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijai dėl Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nes šis ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, t. y. ieškinys neteismingas teismui.
11. Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, jog teismas privalėjo priimti nagrinėti ginčą iš esmės ir nustatyti, ar ginčijami sprendimai yra teisėti, nes ginčas yra kilęs tarp religinės bendruomenės (apeliantės) ir juridinio asmens – konsistorijos, kuris laikytinas Lietuvos evangelikų liuteronų vykdomąja institucija, todėl akivaizdu, kad ginčas privalo būti nagrinėjamas teisme ir yra jam teismingas, o teismui atsisakius nagrinėti ginčą civilinio proceso tvarka, apeliantės pažeistų teisių neįmanoma apginti kitais būdais.
12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Pirmiausia pažymėtina, jog Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo Lietuvoje principas. Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis).
13. Sistemiškai aiškinant Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą normą, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, šio straipsnio 4 dalies normą, kad bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus, taip pat kitas Konstitucijos nuostatas, darytina išvada, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės ir bažnyčios atskirumo principas. Konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas yra Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog tai, kad Lietuvos valstybė ir jos institucijos yra pasaulėžiūros ir religijos požiūriu neutralios, reiškia valstybės ir tikybos sričių, valstybės ir bažnyčių bei religinių organizacijų paskirties, funkcijų ir veiklos atribojimą. Pabrėžtina, kad valstybės neutralumas ir pasaulietiškumas negali būti pagrindas diskriminuoti tikinčiuosius, varžyti jų teises ir laisves. Valstybės pasaulietiškumas suponuoja ir valstybės nesikišimą į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus gyvenimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-06-13 nutarimas).
14. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnis detalizuoja Konstitucijoje įtvirtinto Valstybės ir bažnyčios atskirumo principą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog religinės bendruomenės ir bendrijos nevykdo valstybės funkcijų, o valstybė nevykdo religinių bendruomenių ir bendrijų funkcijų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Priekulės evangelikų liuteronų parapijos tarybos sudarymo, t. y. ginčas kilo dėl vidinės religinės bendruomenės struktūros formavimo, todėl, vadovaudamasi Konstitucijos 43 straipsniu, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsniu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Priekulės evangelikų liuteronų parapija turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal Statutą. Pažymėtina, jog tiek apeliantė, tiek atsakovė taip pat nurodo, jog savo veikloje vadovaujasi 2008-09-30 Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Statutu (toliau tekste - Statutas). Nagrinėjamas ginčas, t. y. ginčas dėl vidinės struktūros, negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Pripažinus, kad nagrinėjamas ginčas dėl Priekulės evangelikų liuteronų parapijos tarybos sudarymo nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, būtų iš esmės pažeista religinių bendruomenių autonomijos bei šių religinių bendruomenių ir bendrijų laisvo organizavimosi teisė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Statute yra nustatyta parapijos tarybos sudarymo tvarka, kurios turi laikytis.
16. Statuto 4.1 punktas nustato, jog aukščiausia parapijos institucija yra visuotinis parapijos narių susirinkimas. Vykdančioji institucija – parapijos taryba, o kontroliuojanti – revizijos komisija. Statuto 4.4 punktas nustato, jog Parapijos visuotinis susirinkimas išrenka 3 metams parapijos tarybą, kurios narių skaičių jis ir nustato. Parapijos taryba patvirtinama Konsistorijoje. Statuto 7 skyriaus 7.8 punkto u papunktis nustato, jog pareiškimus bei skundus nagrinėja ir priima sprendimus konsistorija.
17. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuotina, jog ginčai, kilę dėl vidinių bažnyčios institucinių subjektų priimtų sprendimų, turi būti sprendžiami bažnytinės teisės - kanonų teisės bei kitų norminių aktų - vidinių statutų, konstitucijų nustatyta tvarka. Religinėms bendruomenėms bei bendrijoms Lietuvos Respublikos teisės aktais yra suteikiama vidinės organizacijos, hierarchinės ir institucinės struktūros autonomija, todėl ginčai kylantys tarp religinių bendruomenių vidinės organizacijos subjektų negali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka - šie ginčai teismams nėra teismingi.
18. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Atsakovė 2017-04-20 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, jog Priekulės evangelikų liuteronų parapijos vardu ieškinį teisme tikėtinai pareiškė fiziniai asmenys J. G., A. A., K. F., J. A., M. V., prašo solidariai iš nurodytų fizinių asmenų priteisti atsakovės 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą.
20. Šis atsakovės prašymas netenkintinas. CPK 79 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Nagrinėjamu atveju buvo atsisakyta priimti ieškinį nustačius, jog ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl konstatuotina, jog byla teisme nebuvo nagrinėjama, atsakovei nebuvo būtinybės teikti atsiliepimą, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepripažintinos būtinomis, todėl nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

              Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-03 nutartį palikti nepakeistą.

              Netenkinti Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.