Administracinė byla Nr. eA-1633-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00241-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja L. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. S-253(7-202/2015) dalį, kuria buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. 68-129; 2) panaikinti VMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 68-129; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. FR0682-267, kuriuo mokesčių administratorius patvirtino 2015 m. vasario 13 d. patikrinimo aktą Nr. (8.6)-FR0680-132.
2. Pareiškėja paaiškino, kad Klaipėdos apskrities VMI, atlikusi jos ir sutuoktinio 2006–2010 m. laikotarpio metinių pajamų ir turto deklaracijų patikrinimą, nepagrįstai nepripažino jiems dovanotų lėšų ir nepagrįstai jų išlaidas apskaičiavusi pagal statistinius duomenis, nustatė, jog 2006–2010 m. išlaidos viršijo pajamas. Nei Klaipėdos apskrities VMI, nei VMI, nei Komisija neanalizavo byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos ir sutuoktinio pateiktų paaiškinimų bei nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsniu ir paskaičiavo mokesčius pagal mokesčių administratoriaus atliekamą įvertinimą, nors ginčijamuose sprendimuose nebuvo konstatuoti faktai ir / ar aplinkybės, nustatytos VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse (toliau – Taisyklės).
3. L. P. nesutiko su Komisijos teiginiu, kad nebuvo pateikti dokumentai, iš kurių būtų galima konkrečiai nustatyti išlaidas patyrusį asmenį ir jų dydį, bei cigarečių įsigijimo išlaidų paskirstymu visiems nusikaltimo dalyviams po lygiai. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 19 d. baudžiamojo įsakymo rezoliucinė dalis patvirtina, kad nusikaltimo dalyvių statusas nusikaltimo darymo eigoje aiškiai skyrėsi, o sankcija atspindi jų dalyvavimo apimtis ir vertinimą baudžiamojo nusikaltimo darymo eigoje. Pareiškėjos sutuoktinis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį už kontrabandinių cigarečių gabenimą, todėl mokesčių administratoriaus apskaičiuotos 28 333 Lt išlaidos turi būti priskiriamos ne jam, o už kontrabandinių cigarečių įsigijimą atsakingam asmeniui.
4. Pareiškėja nesutiko su mokesčių administratoriaus teiginiais, kad jai močiutės ir senelio padovanoti 45 000 Lt turi būti vertinami kritiškai ir kad minimų pinigų nebūtų užtekę patirtoms išlaidoms padengti bei nėra pagrindo nustatyti piniginio lėšų likučio tiriamojo laikotarpio pradžiai. VMI sprendimas, jog pareiškėjos seneliai neturėjo galimybės turėti tokios pinigų sumos, vertinant tik duomenis apie jų apmokestinamas pajamas, statistinius rodiklius išlaidoms, talonų keitimą, galimą valiutos keitimą ar nekeitimą, buvo padarytas nesant tam pagrindo. Seneliai buvo pakankamo amžiaus, kad sugebėtų sukaupti minimą pinigų sumą, tačiau tikrinimo metu nepagrįstai buvo įvertintos tik jų pajamos 1993–1998 m.
5. L. P. nesutiko, kad tiriamojo laikotarpio pradžiai jos šeimos patirtos išlaidos viršijo pajamas, o sutuoktinio gautos pajamos už metalo laužo pardavimą ir indėlis sąskaitoje neturi didelės įtakos. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius neturi kompetencijos vertinti, kas turi didelę įtaką, o kas ne. Mokesčių administratoriaus sprendime yra prieštaravimų, kadangi nustatinėjant tariamą lėšų likutį 2006 m. sausio 1 d., buvo vadovaujamasi tik prielaidomis. Be to, buvo vertinamos ir sutuoktinio išlaidos 1993–2005 m., tačiau pareiškėja santuoką su V. P. sudarė tik (duomenys neskelbtini), todėl jo turėtos išlaidos ir pajamos iki santuokos sudarymo negali būti siejamos su šeimos pajamomis ir išlaidomis.
6. Pareiškėja atkreipė, kad jos sutuoktinis 2002 m. birželio 17 d. už parduotą metalo laužą gavo 7 799,5 Lt pajamų, 2000 m. liepos 18 d. jo indėlio sąskaitos likutis buvo 2 000 Lt; L. P. 2010 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kasandros grupė“ už 84 500 Lt pardavė automobilį „Land Rover“ ir gautas pajamas deklaravo, tačiau į šias aplinkybes mokesčių administratorius neatsižvelgė.
7. Pareiškėja pažymėjo, kad nebuvo atsižvelgta į skundo argumentus, jog ji nėra statistinis asmuo ir prabangos prekėmis bei paslaugomis nesinaudoja. L. P. ir jos sutuoktinio išlaidų dydis buvo apskaičiuotas pagal Lietuvos statistikos departamento internetiniame puslapyje paskelbtas namų ūkio biudžetų tyrimo vidutines vartojimo išlaidas mieste bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 1309 patvirtintą metodiką, kuria vadovaujantis į vartojimo išlaidas yra įskaičiuotini viešbučiai, kavinės, restoranai, valgyklos, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, transportas, ryšiai ir kt., tačiau nei pareiškėja, nei sutuoktinis patikrinimo laikotarpiu minėtų įstaigų paslaugomis nesinaudojo, jie nevartoja alkoholio, nerūko, retai maisto produktus perka parduotuvėse. Be to, 2006–2010 m. visuotinai pakito vartojimo kainos. L. P. neturėjo galimybės išlaidų paskaičiavimo pagrįsti konkrečiais dokumentais.
8. Pareiškėjos nuomone, delspinigių skaičiavimui turėtų būti taikomas senaties terminas. Mokestinis tyrimas buvo pradėtas 2011 m., tačiau patikrinimo aktas buvo surašytas tik 2015 m. vasario 13 d., o 1 225,44 Eur delspinigių suma buvo apskaičiuota už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2015 m. vasario 13 d. Mokesčių administratoriui vilkinant mokestinio tyrimo atlikimą, L. P. kilo nepagrįsta mokestinė našta, todėl yra pagrindas ją atleisti nuo delspinigių mokėjimo.
9. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad L. P. visada tinkamai vykdė pareigą deklaruoti lėšas. Akcentavo, kad mokesčių mokėtojo nurodytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjos gyvenamąją vietą skiriasi ir pažymėjo, kad dviem šeimoms gyvenant kartu, buvo patiriamos mažesnės išlaidos, nei gyvenant atskirai, tačiau šios aplinkybės mokesčių administratorius neįvertino. Pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad mokesčių administratorius visiškai nepagrįstai padidino automobilio pirkimo vertę. Be to, nėra aišku, kuo remiantis buvo suvestas pareiškėjos ir jos vyro pajamų balansas. Į šį balansą nepagrįstai pateko ir išlaidos, patirtos L. P. vyrą nubaudus baudžiamąja tvarka.
10. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovas paaiškino, kad patikrinimo metu mokesčiai buvo apskaičiuoti vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsniu, kadangi buvo nustatyta, jog nėra galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu būdu. Klaipėdos apskrities VMI pareiškėjos 2006–2010 m. laikotarpio mokesčio bazę nustatė pagal jos atliktą įvertinimą, pritaikiusi išlaidų metodą. Mokestinis patikrinimas buvo inicijuotas atlikus L. P. 2011 m. balandžio 18 d. mokestinį tyrimą bei jos sutuoktinio V. P. 2011 m. balandžio 18 d. mokestinį tyrimą, kurių metu nustatyta, jog šeimos išlaidos 2006–2010 m. viršijo disponuojamas pajamas ir mokesčių mokėtojai galbūt gavo bei nedeklaravo kitų įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, kurių šaltiniai nebuvo pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais.
12. VMI pažymėjo, kad tyrimo metu buvo vertinta L. P. ir jos sutuoktinio bei vaiko gyvenamoji vieta, pareiškėjos ir jos sutuoktinio gautos pajamos bei įsigytas turtas. Klaipėdos apskrities VMI taip pat vadovavosi duomenimis, surinktais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-02023-11, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2012 m. gegužės 16 d. specialisto išvada Nr. AB6-1.
13. Klaipėdos apskrities VMI, įvertinusi pareiškėjos gautas pajamas bei patirtas išlaidas, pažymėjo, kad piniginių lėšų trūkumas tikrinamojo laikotarpio pradžiai buvo 65 590 Lt. Trečiasis suinteresuotas asmuo, įvertinęs pareiškėjos sutuoktinio 1993–2005 m. gautas pajamas ir patirtas statistines vartojimo išlaidas, konstatavo, kad išlaidos viršijo pajamas 71 585 Lt, todėl tikrinamojo laikotarpio pradžiai nenustatė piniginio lėšų likučio ne banko įstaigoje. Tikrinamojo laikotarpio pradžiai L. P. disponuojamas piniginių lėšų likutis banko įstaigoje buvo 238,14 Lt, o sutuoktinio – 547,71 Lt. Siekiant nustatyti piniginių lėšų likutį mokestinio patikrinimo pradžiai, buvo vertintos ankstesnių laikotarpių gautos pajamos ir patirtos išlaidos.
14. Atsakovas kritiškai vertino L. P. ir jos sutuoktinio paaiškinimus, kad seneliai jiems tikrinamuoju laikotarpiu suteikė dovanų už 90 000 Lt. Pareiškėja ir jos sutuoktinis, teikdami paaiškinimus apie įsigytą turtą ir pajamų gavimo šaltinius bei perleistas pinigines lėšas, pateikė informaciją apie jų pačių gautas pajamas, vėliau pakeitė poziciją, kad pinigai buvo suteikti kita valiuta. Pareiškėjos sutuoktinis nepateikė jokių gautą dovaną patvirtinančių įrodymų. Klaipėdos apskrities VMI taip pat nustatė, kad L. P. ir jos sutuoktinio seneliai jai negalėjo suteikti nurodytų sumų, kadangi jų neturėjo. Atsakovas padarė išvadą, kad net pripažinus sutuoktiniams dovanotas lėšas tikrinamojo laikotarpio pradžiai, minėtų pinigų sumų nebūtų pakakę patirtoms išlaidoms padengti.
15. Atsakovas pažymėjo, kad apskaičiuojant mokesčio bazę, buvo vadovautasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sutuoktiniai nepateikė jokių įrodymų dėl turėtų kitokio dydžio vartojimo išlaidų, o apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio paaiškinimais, kad jų išlaidos per visą tikrinamą laikotarpį buvo ženkliai mažesnės nei statistinės vartojimo išlaidos, tačiau detalaus savo išlaidų apskaičiavimo neturi galimybių parengti ir pateikti.
16. VMI pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 19 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-113/2007 patvirtina, jog pareiškėjos sutuoktinis kartu su kitais asmenimis bendrininkų grupe per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno 125 000 vienetų cigarečių bei jas iškrovė, V. P. visiškai pripažino kaltę, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, o nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupės, todėl išlaidos cigaretėms įsigyti buvo apskaičiuotos visiems asmenimis lygiomis dalimis.
17. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 180 dienų delspinigių skaičiavimo laikotarpis prasideda tik tada, kai įgyja teisinę galią sprendimas dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo ir nėra taikomas už ankstesnius laikotarpius iki pastarojo laikotarpio. 180 dienų delspinigių skaičiavimo termino pradžia yra siejama su diena, nuo kurios mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.
18. Teismo posėdyje atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vertinant šeimos pajamas, buvo atsižvelgta į tai, kad abu sutuoktiniai per vertinamus metus beveik nedirbo, todėl kilo klausimas, iš kur gaunamos lėšos. Nurodė, kad L. P. ir jos sutuoktinio patikrinimai buvo atlikti atskirai, surašytos dvi išvados, o jie buvo vertinami kaip atskiri asmenys. Mokesčių administratoriui nebuvo pateikti jokie duomenys, realiai pagrindžiantys pareiškėjos išlaidas, todėl buvo remiamasi statistiniais duomenimis. Atsakovo atstovė akcentavo, kad atliekant patikrinimą, buvo atsižvelgta į sutartyje nurodytą automobilio pardavimo sumą.

II.

19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjos L. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
20. Išanalizavęs Mokesčio administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatos turinį ir įvertinęs aplinkybę, kad L. P. išlaidos viršijo deklaruotas pajamas, tačiau ji nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kitokias nei deklaruotas pajamas, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsniu.
21. Teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius pagrįstai taikė išlaidų metodą, kuris taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių išlaidas, o taikant šį metodą, vertinimas atliekamas lyginant mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių asmenines išlaidas su per atitinkamą laikotarpį deklaruotomis pajamomis. Kadangi vieninteliai duomenys, pagal kuriuos mokesčių administratorius galėjo nustatyti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), buvo būtent turima informacija (duomenys) apie mokesčio mokėtojo ir jo šeimos narių išlaidas, kiti metodai negalėjo būti taikomi.
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad V. P. buvo nubaustas 9 100 Lt dydžio bauda, pripažinus jį kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį, ir mažesnė bauda jam buvo skirta tik dėl to, kad jis augina mažametį vaiką, sprendė, kad mokesčių administratorius pagrįstai išlaidas kontrabandinėms cigaretėms įsigyti paskirstė visiems nusikaltimo dalyviams po lygiai. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų kitokias pareiškėjos sutuoktinio patirtas išlaidas, byloje nėra. Minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad kontrabandinės cigaretės, kurias L. P. sutuoktinis gabeno su kitais kaltinamaisiais, buvo nupirktos kitų asmenų.
23. Įvertinęs mokesčių administratoriaus surinktus duomenis apie L. P. senelių gautas pajamas, pragyvenimui skirtas išlaidas bei kitas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog minėtos aplinkybės buvo nustatytos netinkamai. Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu buvo atsižvelgta į L. P. pateiktus paaiškinimus, jog jos seneliai dovanotą sumą galėjo susitaupyti per ilgą laiko tarpą, o ne tik per mokesčių administratoriaus vertinimo laikotarpį, tačiau tokios pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis ir galinčiomis keisti objektyviai nustatytus pajamų ir išlaidų faktus.
24. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad iki pareiškėjos ir jos sutuoktinio (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos L. P. vyro išlaidos ir pajamos negali būti vertinamos kaip šeimos pajamos ir išlaidos, tačiau pažymėjo, jog atliekant mokestinį tyrimą ir siekiant objektyviai nustatyti, koks galimas nedeklaruotas pinigų likutis vertinamuoju laikotarpiu galėjo būti, buvo būtina įvertinti ir pajamas bei išlaidas, buvusias iki tikrinamojo laikotarpio, kadangi asmuo per tam tikrą laikotarpį gali sutaupyti tam tikrą pinigų sumą. Teismo nuomone, mokesčių administratorius pagrįstai vertino ir pareiškėjos sutuoktinio turėtas išlaidas bei pajamas iki santuokos su L. P. sudarymo.
25. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjos pozicija, kad kiekvienas asmuo ir kiekviena šeima yra individuali, o jų išlaidos patiriamos skirtingiems poreikiams tenkinti, tačiau pažymėjo, kad L. P. nei paaiškinimuose mokesčių administratoriui, nei teismui nenurodė jokio kito alternatyvaus būdo, kuo objektyviau apskaičiuoti jos patirtas išlaidas, o Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostata yra skirta tam atvejui, kai nėra galimybės nustatyti tikslių duomenų. Tokiais atvejais remiamasi objektyviais duomenimis.
26. Apžvelgęs mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad delspinigių skaičiavimo termino pradžia yra siejama su diena, nuo kurios mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, todėl nagrinėjamu atveju delspinigiai pareiškėjai buvo skaičiuojami pagrįstai.

III.

27. Pareiškėja L. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
28. L. P. savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad mokesčių administratorius turėjo pareigą įsigilinti į jos sutuoktinio epizodinį dalyvavimą nusikalstamoje veikoje ir tada būtų nustatęs, kad jokių išlaidų, susijusių su cigarečių įsigijimu, L. P. šeima nepatyrė. Be to, nėra aišku, kuo remiantis minėtos išlaidos buvo priskirtos pareiškėjos išlaidoms, ir kokį ryšį ji turėjo su sutuoktinio veiksmais. L. P., nieko nežinodama ir nedalyvaudama jokiuose nusikalstamuose veiksmuose, yra pripažinta kalta dėl to, ko nepadarė, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją.
29. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas lyg ir sutiko, kad jos seneliai galėjo sukaupti santaupų, kurias padovanojo L. P., tačiau nurodė, jog toks faktas nepaneigia mokesčių administratoriaus skaičiavimų dėl pajamų ir išlaidų, o pareiškėja nepateikė įrodymų. Pažymi, kad gautų dovanų negali pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad visuotinės gyventojų pajamų deklaracijos Lietuvoje tuo metu nebuvo ir apie gyventojų turėtas pajamas, remiantis valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, galima daryti tik prielaidas. Kadangi turėtos piniginės lėšos neviršijo Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojo turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytos 50 000 Lt sumos, pareiškėja VMI vienkartinės gyventojų turto deklaracijos neteikė, tačiau tai nereiškia, kad ji nedisponavo 45 000 Lt suma. Atkreipia dėmesį, kad 1998 m. Lietuvos gyventoju įpročiai piniginių lėšų disponavimo atžvilgiu skyrėsi ir pareiškėja neturėjo tokio išsilavinimo, kuris jai suteiktų žinių, kad dovaną reikia įforminti juridiškai.
30. Remdamasi Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui, tačiau jis šios pareigos nevykdė. Byloje nėra duomenų, kad buvo bandoma nustatyti realias L. P. ir jos šeimos išlaidas. Toks pajamų ir išlaidų nustatymas ginčo laikotarpiu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu bei atitinkančiu protingumo ir teisingumo kriterijus, ypač atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus nustatytus išlaidų ir pajamų skirtumų dydžius. Šeimos balansas buvo skaičiuojamas ne teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nevertino aplinkybės, kad mokesčių administratoriaus surinktoje medžiagoje yra pakankamai prieštaravimų, kurių atsakovo atstovė negalėjo paaiškinti.
31. Pareiškėja pažymi, kad vertinant statistines išlaidas, turi būti vadovaujamasi ir protingumo principu. Nustačius, kad pareiškėja ir sutuoktinis gyvena kartu su uošviais, nepagrįstai buvo taikyta statistika, taikoma vienam gyvenančiam asmeniui. Mokesčių administratorius tyrimą iš esmės pradėjo klaidingai nurodydamas, kad L. P. su šeima gyvena naujame jiems priklausančiame name. Be to, nors buvo pateikta transporto priemonės įsigijimo sutartis, tačiau nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota jos įsigijimo vertė.
32. L. P. atkreipia dėmesį, kad mokesčių administratorius vertinimus iš esmės grindė 2012 m. gegužės 16 d. išvada Nr. AB6-1, kurios nepagrįstumas buvo konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojo byloje Nr. 1A-24-107/2014. Mokesčių administratorius rėmėsi prielaidomis pagrįstomis išvadomis, o teismas tų išvadų teisėtumo iš viso nevertino. Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyto mokesčių mokėtojo netinkamo elgesio buvimo konstatavimas savaime nereiškia, kad kartu yra konstatuojama, jog yra tokia teisinė situacija, kai mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka. Net esant kuriam nors nurodytam mokesčio mokėtojo elgesio atvejui, visada būtina įvertinti ir spręsti, ar dėl to mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka. Ši sąlyga turi būti konstatuota atsižvelgiant į faktus, aplinkybes bei kitą turimą informaciją, o pareiga pagrįsti būtinybę mokestinės prievolės dydį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tenka mokesčių administratoriui, tačiau tai nebuvo padaryta. Nei mokesčių administratorius, nei teismas nesiaiškino gautų pajamų tarp sutuoktinių paskirstymo teisinio pagrindo, nors nagrinėjant bylą, tai buvo akcentuojama. Remdamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėja teigia, kad vien faktinė aplinkybė, jog ginčo pajamos pagal privatinės teisės nuostatas gali būti laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, savaime neleidžia pripažinti jos ir sutuoktinio lygiomis dalimis gavusiais ginčo pajamas apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčio tikslais.
33. Pareiškėja pažymi, kad mokesčių administratoriaus patikrinimo vilkinimas pareiškėjai sukuria mokestinę naštą, kuri atsirado dėl valstybės tarnautojų veiksmų. Mokestinis patikrinimas 2011 m. gegužės 23 d. buvo sustabdytas dėl ikiteisminio tyrimo L. P. atžvilgiu, o 2012 m. liepos 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau mokesčių administratorius tęsti patikrinimą nusprendė dar po daugiau nei dviejų metų. Tokie mokesčių administratoriaus veiksmai nėra pagrįsti jokia teisės norma ar logika ir prieštarauja mokesčių teisės principams, tačiau nei ikiteisminėje stadijoje, nei teismui priimant sprendimą, tai nebuvo vertinta. Pareiškėjos nuomone, yra pagrindas atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo.
34. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
35. Atsakovas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad išlaidos cigaretėms įsigyti nebuvo priskirtos prie pareiškėjos patirtų išlaidų.
36. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad L. P. pagal 2010 m. gruodžio 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kasandros grupė“ pardavė automobilį „Land Rover“ už 84 500 Lt. Pagal akcinės bendrovės SEB bankas 2012 m. vasario 27 d. rašte Nr. 07.04.04.06.3003 pateiktą informaciją, UAB „Kasandros grupė“ už automobilį 2010 m. gruodžio 20 d. į pareiškėjos banko sąskaitą pervedė 84 500 Lt. L. P., kaip ir jos sutuoktiniui V. P., buvo priskiriama 1/2 automobilio pardavimo pajamų dalis. Pareiškėja 2010 m. gegužės 19 d. pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. P. individualios įmonės įsigijo automobilį „Land Rover“ už 25 400 Lt. Jai taip pat buvo priskirta 1/2 automobilio įsigijimo išlaidų dalis. Baudžiamojoje byloje pateiktoje specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad automobilio „Land Rover“ įsigijimo išlaidos sudarė 80 340 Lt, tačiau mokestinio patikrinimo metu minėtos transporto priemonės išlaidos buvo pripažintos pagal 2010 m. gegužės 19 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). L. P. nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius neatsižvelgė į realią transporto priemonės įsigijimo kainą.
37. Pagal 2006 m. gruodžio 22 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir jos sutuoktinis pardavė butą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už 94 000 Lt, iš jų 18  800 Lt suma buvo sumokėta prieš sutarties pasirašymą Pagal akcinės bendrovės SEB banko 2011 m. kovo 2 d. rašte Nr. 07.04.04.06-3247 pateiktus pareiškėjos banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad 2007 m. sausio 8 d. banko sąskaitą pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buto pirkėja pervedė 75 200 Lt. Pareiškėjai buvo priskirta 1/2 turto pardavimo pajamų dalis, iš jų 2006 m. – 9 400 Lt, o 2007 m. – 37 600 Lt. Nekilnojamojo turto pardavimo sandoryje L. P. ir jos sutuoktinis buvo įvardyti pardavėjais. Mokesčių administratoriui neturint duomenų apie sutuoktinių turto teisinį rėžimą, pajamos iš turto pardavimo jiems buvo priskirtos po lygiai.
38. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė pateisinamų dokumentų apie asmens faktiškai patirtas išlaidas gyvybiškai būtiniems poreikiams patenkinti bei išlaidas namų ūkiui ir buičiai sutvarkyti, patikrinimo metu, įvertinant asmens patirtas vartojimo išlaidas, buvo pasinaudota surinktais ir susistemintais statistikos duomenimis apie vidutines tokio pobūdžio išlaidas vienam Lietuvos gyventojui. Vartojimo išlaidos buvo apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais namų ūkio vartojimo išlaidų rodikliais, paskelbtais internetiniame puslapyje. Kadangi Lietuvos statistikos departamentas nuo 2009 m. nebeatlieka namų ūkių biudžeto tyrimo ir neskelbia apskaičiuotų vidutinių vartojimo išlaidų vienam namų ūkio nariui per mėnesį dydžių, jis rekomenduoja, apskaičiuojant 2009 m. ir vėlesnių metų vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui, naudoti nacionalinių sąskaitų rodiklį – namų ūkių vartojimo išlaidų (to meto kainomis) indeksą. 2009 m. šis indeksas sudarė 82,533 procento, o 2010 m. – 95,069 procento. L. P. teiginiai, kad šeimos atstovai nevartoja alkoholio ir nerūko, buvo paneigti bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

39. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

40. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio už 2006, 2008, 2009 ir 2010 m., nustačius, kad jos patirtos išlaidos viršijo pajamas, ir konstatavus, kad pareiškėja turėjo įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, kurių šaltiniai nėra pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais.

41. Kaip matyti iš ginčijamų mokesčių administratorių sprendimų turinio, nustatant pareiškėjos mokestinę prievolę, buvo atsižvelgta ir į jos sutuoktinio V. P. tikrinamuoju laikotarpiu gautas pajamas bei turėtas išlaidas. Be to, pajamos už parduotą turtą (butą ir automobilį) bei išlaidos už įsigytą automobilį, apskaičiuojant pareiškėjos mokėtus mokesčius, buvo dalijamos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, lygiomis dalimis pareiškėjai ir jos sutuoktiniui.

42. Taigi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsižvelgiant į šioje administracinėje byloje nagrinėjamo mokestinio ginčo ribas, tiesiogiai lemia ne tik pareiškėjos, bet ir jos sutuoktinio teises bei pareigas, tačiau pareiškėjos sutuoktinis V. P. nebuvo įtrauktas į bylos, pradėtos pagal pareiškėjos skundą, nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme proceso šalimi (trečiuoju suinteresuotu asmeniu).

43. Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

44. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukdamas pareiškėjos sutuoktinio V. P., pažeidė procesinės teisės normas ir ši pažaida yra besąlyginis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti šiam teismui iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje numatyta, jog nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, savo sprendimą turėtų pagrįsti visapusišku ir objektyviu visų bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimu, o ne vien tik ginčijamuose mokesčių administracinių sprendimuose nurodytų išvadų atkartojimu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                       Artūras Drigotas

                                                                                    Dainius Raižys

                                                                                    Skirgailė Žalimienė