Civilinė byla Nr. e2A-185-803/2024

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01404-2023-8

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5;

 (S)

                                                                                         3.2.6.1; 3.3.1.20.

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 6 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Advus“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobela“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Advus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobela“ dėl užstato pagal nuomos sutartį priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 094,10 Eur depozito dalį. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 9 d. su atsakove sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2019/01 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė išsinuomojo 1 000 kv. m. ploto dirbtuvių patalpas, (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos). Pagal sutarties 2.6 punktą ieškovė sumokėjo atsakovei 11 000 Eur depozitą, kuris pagal sutarties 2.7 punktą turėjo būti grąžintas pasibaigus sutarties galiojimo terminui per 3 darbo dienas. Ieškovė 2022 m. spalio 20 d. pateikė atsakovei prašymą nuo 2022 m. spalio 31 d. nutraukti sutartį, nes nutarė plėsti įmonės veiklą ir susirado didesnes patalpas. Atsakovė 2022 m. spalio 27 d. pateikė ieškovei raštą, kuriame nurodė, kad perduodant patalpas reikią pateikti iš sertifikuotos įmonės gautą įrodymą, kad buvo atliktas ventiliacijos kanalų valymas bei dezinfekcija ir atliktas ventiliacijos kameros filtrų keitimas. Ieškovė 2022 m. spalio 28 d. informavo atsakovę, kad sutarties sudarymo metu jai nebuvo perduotas patalpų priežiūros priedas (instrukcija), apie tokią prievolę nebuvo nurodyta sutartyje. Taip pat ieškovė paprašė pateikti minėtą instrukciją. Atsakovė tokių duomenų ieškovei nepateikė.

2.       Atsakovė 2022 m. spalio 31 d. parengė patalpų perdavimo aktą, kuriame nurodė, kad: 1) išlaužtas Nr. 9 vartų stiklas; 2) nėra Nr. 10 vartų spynos apvado; 3) pažeista Nr. 9 vartų viršutinė skarda, įlenkta plokštė; 4) Nr. 1 vartų durelių įlenkimas iš lauko; 5) priduodant pasatą, nebuvo pateikta akto apie ventiliacijos angų išvalymą, dezinfekciją bei ventiliacijos filtrų keitimą; 6) teritorijoje paliktas konteineris bei paletės bus išvežtos iki 2022 m. lapkričio 8 d. Atsakovė 2022 m. lapkričio 15 d. pranešime nurodė, kad ventiliacijos kanalų valymą, dezinfekavimą bei ventiliacijos filtrų keitimą ieškovė turėjo atlikti pagal sutarties 4.2.2 punktą. Atsakovė pati įvykdė šias pareigas, kreipėsi į rangovą, kuris atliko ventiliacijos kanalų valymą, dezinfekavimą, pakeitė ventiliacijos kameros filtrus. Už šias paslaugas atsakovė turėjo sumokėti 1 349,15 Eur su PVM. Kartu su kitų nurodytų trūkumų šalinimu atsakovė iš viso patyrė 6 967,03 Eur nuostolių, todėl sumažino gražinamo depozito dydį iki 4 032,97 Eur, kurį pervedė ieškovei 2022 m. gruodžio 8 d.

3.       Pagal sutarties 4.2.2 papunktį ieškovė privalėjo patalpas laikyti geros būklės, tvarkingai ir rūpestingai jas naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį, griežtai laikytis ir atsakyti už darbų saugos, elektros, priešgaisrinės apsaugos, vandentiekio, kanalizacijos, higienos, ekologijos bei įrengimų normų ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus bei jų pažeidimus ir tokiais pažeidimais padarytą žalą bet kokiems asmenims. Vykdydama šio punkto reikalavimus, ieškovė nuolat atlikdavo dulkių ir atliekų valymą, taip pat vykdė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 64 (toliau – Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės) 166 punkto reikalavimus, kiekvienais metais atlikdavo ventiliatorių, ortakių techninės būklės patikrinimą ir valymą (aktas buvo pridėtas).

4.       Pagal sutarties 4.1.6 papunktį nuomotoja (atsakovė) įsipareigojo užtikrinti, kad patalpos ir visos su jomis susijusios inžinerinės sistemos ir tinklai bus tinkami naudotis viso nuomos termino metu. Dėl to ieškovė neturėjo pareigos atlikti ventiliacijos kanalų valymo, dezinfekavimo ir ventiliacijos filtrų keitimo, nes tai pagal sutarties 4.1.6 papunktį privalėjo atlikti atsakovė. Atsakovė neįrodė 1 349,15 Eur nuostolių už ventiliacijos kanalų valymą, dezinfekavimą bei ventiliacijos filtrų keitimą. Ieškovė išsinuomotose patalpose vykdė baldų gamybos veiklą. t. y. jos veikla buvo vykdoma išimtinai patalpose. Vartų apgadinimai yra padaryti ant fasado. Patalpos yra atsakovės teritorijoje, kuri yra didelė, darbo metu bendri įvažiavimo į teritoriją vartai neuždaromi, o naktį nors ir uždaromi, bet nerakinami, teritorija naudojasi daug asmenų, įmonių, autoservisų, automobilių dažyklų, baldų dažykla. Dėl to ieškovė neturi pareigos atsakyti už kitų asmenų padaryta žalą. 

5.       Atsakovė 2022 m. gruodžio 7 d. iš dalies sutiko su ieškovės 2022 m. lapkričio 15 d. pretenzija, gražino 934,16 Eur depozito dalį, kaip nepagrįstą reikalavimą atlyginti PVM, o likusią 4 316,16 Eur depozito dalį grąžinti atsisakė ir iki šiol negrąžino. Ieškovė sutiko, kad ji atsakinga už vartų Nr. 9 stiklo sudaužymą ir sutiko savo lėšomis jį pakeisti. UAB ,,Vokiškį vartai“ atliko stiklo pakeitimą, pateikė 2023 m. vasario 20 d. sąskaitą faktūrą, pagal kurią ieškovė sumokėjo 383,80 Eur. Atsakovė 2023 m. vasario 14 d. papildomai grąžino ieškovei 216 Eur depozito dalį. Tačiau atsakovė iki šiol nepagrįstai yra sulaikiusi ir negrąžinusi ieškovei 4 094,10 Eur depozito dalies. Atsakovė, nepagrįstai teigia, kad dėl vartų defektų ji patyrė 3 003,10 Eur žalos (su PVM). Ieškovė kreipėsi į UAB ,,Invitek”, kuri parengė sąmatą, pagal kurią skardos lankstinių demontavimas, skardos gaminių tvirtinimas (su įrenginiais) kainuotų 544,38 Eur (be PVM). Atsakovės patalpos yra ne naujos (2007 m.), todėl apskaičiuojant galimą žalą, nuostolius, reikia vertinti ir pastato nusidėvėjimą.

6.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal sutarties 2.8. punktą šalys numatė nuomotojos teisę vienašališkai užskaityti iš depozito bet kokias jai nuomininkės mokėtinas pagal sutartį sumas ir (ar) išskaityti iš depozito sumos dėl nuomininkės kaltės patirtus nuostolius, prieš tai su nuomininke suderinus sąmatą ir pasiūlius nuostolius padengti pačiai. Atsakovė 2022 m. spalio 31 d. parengė patalpų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame, dalyvaujant abiejų šalių atstovams, buvo užfiksuoti visi patalpų (patalpų fasado) pažeidimai (trūkumai). Jokių ieškovės atstovo pastabų perdavimo–priėmimo akte nėra. Su visais nustatytais trūkumais ieškovės atstovas sutiko, juos pripažino, neginčijo ir tai patvirtino pasirašydamas būtent tokio turinio perdavimo–priėmimo aktą. Dėl to ieškovė laikoma pažeidusia tiek sutarties 3.3. punkte numatytą įsipareigojimą, tiek CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą.

7.       Pasirašydama perdavimo–priėmimo aktą, ieškovė šių savo įsipareigojimų nevykdymą pripažino ir su užfiksuotais trūkumais sutiko. Dėl to atsakovė pagrįstai pasinaudojo savo teise vienašališkai užskaityti iš depozito bet kokias jai nuomininkės mokėtinas pagal sutartį sumas ir išskaityti iš depozito sumos dėl nuomininkės kaltės patirtus nuostolius. Atsakovė 2022 m. gruodžio 7 d. suteikė ieškovei galimybę per 7 dienas pateikti pasiūlymą dėl fasado pažeidimų sutvarkymo, juos atlikti ir už juos sumokėti. Kadangi ieškovė jai suteikta galimybe savarankiškai pašalinti defektus nepasinaudojo, atsakovė teisėtai įgyvendino savo teisę skaičiuoti nuostolius pagal pateiktus komercinius pasiūlymus, su kuriais ieškovė buvo iš anksto supažindinta.

8.       Sutarties 4.2.2. punkte buvo aiškiai įtvirtinta ieškovės pareiga patalpas laikyti geroje būklėje, tvarkingai ir rūpestingai jas naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį, griežtai laikytis ir atsakyti už darbų saugos, elektros, priešgaisrinės apsaugos, vandentiekio, kanalizacijos, higienos, ekologijos bei įrengimų normų ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus bei jų pažeidimus ir tokiais pažeidimais padarytą žalą bet kokiems asmenims. Ieškovė išsinuomotas patalpas naudojo išimtinai baldų gamybos veiklos vykdymui. Vykdant tokio pobūdžio veiklą, lieka ypač daug pjuvenų, medienos dulkių ir kitų medienos apdorojimo proceso metu likusių atliekų, kurios ir užteršia ventiliaciją, jos angas, filtrus. Dėl to sutartyje ir buvo nustatyta pareiga ieškovei griežtai laikytis priešgaisrinės apsaugos bei įrengimų normų ir eksploatavimo taisyklių. Patalpų priėmimo–perdavimo metu net vizualiai apžiūrėjus ventiliacijos angas, matėsi, kad jos akivaizdžiai yra užterštos pjuvenomis ir jokie sisteminiai ventiliacijos valymo darbai nebuvo vykdomi.

9.       Pagal sutarties 4.1.6. punktą nuomotoja įsipareigojo užtikrinti, kad patalpos ir visos su jomis susijusios inžinerinės sistemos ir tinklai bus tinkami naudoti viso nuomos termino metu. Nuomotoja, gavusi nuomininkės pranešimą, turi nedelsdama savo lėšomis likviduoti avarijas ar gedimus patalpose, jų vidaus tinkluose ir jų padarinius, jei jie įvyko ne dėl nuomininkės kaltės. Atsakovė šias savo pareigas vykdė ir užtikrino, kad inžinerinės sistemos ir tinklai būtų tinkami naudotis ieškovei vykdant baldų gamybą. Veiklą ieškovė patalpose vykdė sėkmingai, nes sutartį nutraukė būtent dėl savo veiklos plėtimo. Taigi ieškovės veiklos vykdymui niekas netrukdė, inžinerinės sistemos puikiai veikė, netrukdė ir nestabdė vykdomos veiklos. Ieškovė nepateikia ir jokių duomenų dėl to, ar nuomos metu buvo kažkokių avarijų, ar gedimų, į kuriuos turėjo reaguoti atsakovė. Tuo tarpu pati inžinerinių sistemų priežiūra, jų sistemingas valymas buvo būtent ieškovės pareiga pagal sutarties 4.2.2. punktą. Šią aplinkybę ieškovė pati pripažįsta, teigdama, kad ji nuosekliai ją vykdė. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių tinkamai vykdytą ventiliacijos angų valymą, dezinfekavimą, filtrų keitimą.

10.       Atsakovė, siekdama užtikrinti patalpų saugumą ir jų atitiktį priešgaisrinės apsaugos reikalavimams, nedelsdama kreipėsi į UAB „Raveno paslaugos“ dėl ventiliacijos angų išvalymo ir į UAB „Technoterma“ dėl filtrų keitimo naujais. Už šių darbų atlikimą atsakovė sumokėjo 1 135,40 Eur (be PVM). Ieškovė pripažino, kad yra atsakinga už stiklo, kuris yra vartų Nr. 9 dalis, sudaužymą, ir prisiėmė už tai atsakomybę, nors tai yra fasado dalis. Taip pat ieškovė pripažįsta ir neginčija ir vartų Nr. 10 spynos pažeidimo. Dėl to ieškovė akivaizdžiai pati sau prieštarauja bandydama ieškoti vis naujų, niekuo nepagrįstų priežasčių, kad išvengtų didesnės atsakomybės už padarytus defektus. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad baldų gamybos veiklą išimtinai vykdė tik išsinuomotose patalpose, dėl to nėra atsakinga už fasado pažeidimus. Gaminant baldus, jų gamybai turi būti tiekiamos žaliavos, kurios turi būti fiziškai įvežamos į teritoriją, iškraunamos ir įnešamos į patalpas. Šio proceso metu specialus transportas įvažiuoja (išvažiuoja) į teritoriją ir tam yra naudojami vartai.

11.       Pagal CK 6.500 straipsnį nuomininkas turi atlyginti nuomotojui dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius. Perdavimo–priėmimo akte nurodyti vartų Nr. 9 viršutinės skardos pažeidimai, įlenktos plokštės, 1 vartelių durelių įlenkimas iš lauko yra nuomojamo daikto pažeidimai, už kuriuos yra atsakinga ieškovė. Atsakovė gavo UAB „Exdeco“ ir UAB „Vokiški vartai“ pasiūlymus dėl perdavimo–priėmimo akte numatytų trūkumų šalinimų. Bendra paslaugų suma pagal šiuos pasiūlymus sudaro 3 003,10 Eur. Ieškovei buvo suteikta galimybė šiuos darbus atlikti savo lėšomis, tačiau ieškovė ja nepasinaudojo. Atsakovės patirti nuostoliai, kurių padarymą ginčija ieškovė, sudaro 4 138,50 Eur, tai yra net didesnę sumą, nei atsakovės sulaikyta depozito dalis (4 094,10 Eur). Atsakovė pagal sutarties 2.8 punktą teisėtai vienašališkai išskaitė iš depozito sumos dėl ieškovės kaltės patirtus nuostolius. Dėl to ieškovės reikalavimas grąžinti jai 4 094,10 Eur depozito sumą yra nepagrįstas.  

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

12.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Advus“ iš atsakovės UAB „Autobela“ 1 035,44 Eur depozito (užstato) ir 251 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatė ieškovei UAB „Advus“ teisę per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti vartų Nr. 9 viršutinės skardos pažeidimus (įlenktos plokštės) ir vartų Nr.1 durelių įlenkimą iš lauko pagal Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2019/01, o to neatlikus, suteikė atsakovei UAB „Autobela“ teisę sulaikyti 2 000 Eur depozito (užstato). Kitos ieškinio dalies netenkino. Priteisė atsakovei UAB „Autobela“ iš ieškovės UAB „Advus“ 1 080,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13.       Teismas nustatė, kad išnuomotos patalpos nėra gyvenamosios. Sudarant nuomos sutartį, faktinė patalpų būklė buvo užfiksuota fotonuotraukose. Galiojant nuomos sutarčiai, tarp šalių nekilo nesutarimų dėl netinkamo patalpų naudojimo pagal paskirtį ir atsakovės vykdomų pertvarkymų, pritaikant patalpas savo veiklai. Grąžinant patalpas buvo surašytas priėmimo–perdavimo  aktas ir jame fiksuoti nuomojamos patalpos pažeidimai. Teismas nustatė, kad taip pat tarp šalių nėra ginčo, jog jau po nuomos santykių pabaigos ieškovė sutiko apmokėti 216 Eur už stiklo keitimą. Teismas konstatavo, kad nebuvo sužaloti vartai Nr.9, o padarytas viršutinės skardos pažeidimas, kuris nedaro įtakos vartų funkcionalumui.

14.       Pasibaigus nuomos sutarties terminui, šalys 2022 m. spalio 31 d. pasirašė priėmimo–perdavimo  aktą, kuriame konstatavo, kad:1) išdaužtas vartų Nr. 9 stiklas; 2) vartų Nr. 10 spynos apvado nėra; 3) vartų Nr. 9 viršutinės skardos pažeidimas, įlenkta plokštė; 4) 1 vartų durelių įlenkimas iš lauko; 5) priduodant pastatą nebuvo pateikta akto apie ventiliacijos angų išvalymą, dezinfekciją bei ventiliacijos filtrų keitimą; 6) teritorijoje paliktas konteineris bei palėtės bus išvežtos iki 2022 m. lapkričio 8 d. Pasibaigus nuomos santykiams, ieškovė privalėjo atsakovei perduoti tvarkingą pastatą. Byloje yra minėtas įrodymas, kad konstatuojama nuomotojai žala ir ji preziumuojama, kaip padaryta nuomininkės.

15.       Nuomos sutarties šalys susitarė, kad nuomininkė naudosis išsinuomotomis patalpomis pagal paskirtį, laikysis darbų saugos, elektros saugos ir priešgaisrinio saugumo reikalavimų ir patalpas nuomotojai grąžins tinkamos naudoti būklės. Daikto būklės pablogėjimo dėl natūralaus jo susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų rizikos nepriskyrus nuomininkei, ši rizika lieka nuomotojui (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, teigdama, kad išnuomotų patalpų būklė pablogėjo ne dėl jos kaltės, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o ne apsiriboti vien tik samprotavimais, kad pastato išorėje esantys sužalojimai, kurie fiksuoti priėmimo–perdavimo metu, neįrodo nuomininkės padarytos žalos fakto, nes juos galėjo padaryti bet kas kitas (CPK 178 straipsnis).

16.       Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad, atsižvelgiant į tai, jog priėmimo–perdavimo  akte buvo nustatyti konkretūs patalpų (patalpų fasado) trūkumai, ieškovė laikoma pažeidusia tiek sutarties 3.3. punkte numatytą įsipareigojimą, tiek CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, ir pasirašydama priėmimo–perdavimo aktą ieškovė šių savo įsipareigojimų nevykdymą pripažino ir su užfiksuotais trūkumais sutiko. Dėl to atsakovė, turėdama tam pagrindą, remdamasi sutarties 2.8. punktu, pasinaudojo savo teise vienašališkai užskaityti iš depozito bet kokias jai nuomininkės mokėtinas pagal sutartį sumas ir (ar) išskaityti iš depozito sumos dėl nuomininkės kaltės patirtus nuostolius, prieš tai su nuomininke suderinus sąmatą ir pasiūlius nuostolius padengti pačiai, tačiau ne tokia apimtimi, kurią pati apskaičiavo.

17.       Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ji neturi pareigos valyti ventiliacijos kanalus, dezinfekuoti bei keisti ventiliacijos filtrus. Sutarties 4.2.2 papunktyje numatyta, kad nuomininkė privalėjo patalpas laikyti geros būklės, tvarkingai ir rūpestingai jas naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį, griežtai laikytis ir atsakyti už darbų saugos, elektros, priešgaisrinės apsaugos, vandentiekio, kanalizacijos, higienos, ekologijos bei įrengimų normų ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus bei jų pažeidimus ir tokiais pažeidimais padarytą žalą bet kokiems asmenims. Teismas pripažino, kad ventiliacijos kanalų valymas, dezinfekavimas bei ventiliacijos filtrų keitimas yra susijęs su darbų saugos, priešgaisrinės apsaugos, higienos, ekologijos bei įrengimų normų ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Dėl to ši ieškinio dalis netenkinama. Atsakovės patirti nuostoliai už ventiliacijos kanalų valymą, dezinfekavimą bei ventiliacijos filtrų keitimą sudaro 1 135,40 Eur (be PVM). Šios sumos įskaitymas į depozito dydį yra pagrįstas, kaip žalos atlyginimas nuomotojai dėl nuomininkės kaltės.

18.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė jai suteikta galimybe savarankiškai pašalinti defektus nepasinaudojo, o atsakovė teisėtai įgyvendino savo teisę skaičiuoti nuostolius būtent pagal pateiktus komercinius pasiūlymus, su kuriais ieškovė buvo iš anksto supažindinta. Teismas nesutiko su atsakovės poziciją, kad tik pagal komercinius pasiūlymus turi būti skaičiuojami nuostoliai. Nei viena iš šalių nepateikė teismui objektyvių įrodymų apie realią žalos apimtį ir teisingą dydį, nors galėjo tai fiksuoti ir fotonuotraukose, ir pateikti jas teismui dėl jų įvertinimo. Teismas sutiko, kad byloje ginčijamasi dėl vartų Nr. 10 spynos pažeidimo, 1 vartelių durelių įlenkimo iš lauko, kurie yra nuomojamo daikto pažeidimai, už kuriuos yra atsakinga ieškovė.

19.       Atsakovė teigia, kad dėl defektų – vartų Nr. 9 viršutinės skardos pažeidimų (įlenktos plokštės) ir 1 vartų durelių įlenkimo iš lauko jis patyrė 3 003,10 Eur žalos (su PVM). Todėl ieškovė kreipėsi į UAB ,,Invitek”, kuri pateikė sąmatą, pagal kurią skardos lankstinių demontavimas, skardos gaminių tvirtinimas (su įrenginiais) kainuotų 544,38 Eur (be PVM), bet ne 3 003,10 Eur. Atsakovės atstovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, jeigu ieškovei netinka atsakovės nurodytos trūkumų ištaisymo kainos, atsakovė ir šiuo metu sutinka, kad tuos trūkumus ištaisytų pati ieškovė savo numatomomis kainomis. Dėl to teismas pripažino, kad protinga yra suteikti ieškovei galimybę pačiai ištaisyti vartų Nr. 9 viršutinės skardos pažeidimus (įlenktos plokštės) ir vartų Nr.1 durelių įlenkimą iš lauko per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba atsakovei teisę sulaikyti iš depozito sumos 2 000 Eur sumą už žalos neatitaisymą, nes atsakovė teismui neįrodė, kad minėtą žalą įmanoma ištaisyti tik už 3003,10 Eur (CPK 178 str.,185 str.).    

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

20.       Ieškovė UAB „Advus“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės 3 058,56 Eur depozito dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Ieškovė pareiškė labai aiškų reikalavimą – priteisti iš atsakovės 4 094,10 Eur depozito dalį. Ieškovė neprašė teismo nustatyti jai teisę per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti vartų Nr. 9 viršutinės skardos pažeidimus ir vartų Nr. 1 durelių įlenkimą iš lauko. Atsakovė byloje taip pat nebuvo pareiškusi priešieškinio. Dėl to teismas pažeidė CPK 265 straipsnio reikalavimus. Teismas, peržengęs ieškinio ribas, pažeidė ir civilinio proceso dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), nes teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Nagrinėdamas bylą teismas privalo būti nešališkas ir negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.

20.2.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė privalėjo atlikti ventiliacijos kanalų valymą, o jai to neatlikus, atsakovė patyrė 1 135,40 Eur (be PVM) nuostolių. Byloje yra įrodymai, kad ieškovė, vykdydama sutarties 4.2.2 punkto reikalavimus, nuolat valė dulkes ir atliekas, taip pat vykdydama Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 166 punkto reikalavimus, kiekvienais metais atlikdavo ventiliatorių, ortakių techninės būklės patikrinimą ir valymą. Pagal sutarties 4.1.6 punktą už ventiliacijos tinkamą veikimą viso nuomos termino metu buvo atsakinga atsakovė, o ne ieškovė. Atsakovė turėjo pareigą keisti ventiliacijos filtrus, kad ieškovė galėtų tinkamai patalpose vykdyti savo veiklą.

20.3.                      Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nei prieš pasirašant sutartį, nei jos vykdymo metu nebuvo perdavusi ieškovei patalpose įrengtos ventiliacijos techninės dokumentacijos. Atsakovė per visą nuomos laikotarpį nei žodžiu, nei raštu nepateikė reikalavimo, pretenzijos, kad nekeičiami ventiliacijos filtrai. Atsakovė, pažeisdama sutarties 4.1.3 punktą, be ieškovės žinios patekdavo į patalpas ir slapčia jas fotografavo. Dėl to atsakovė, matydama, kad ieškovė netinkamai vykdo darbus (teršią aplinką), apie tai turėjo ir privalėjo įspėti ieškovę, nurodyti, kad tokio pobūdžio vykdoma veikla užterš patalpose esančią ventiliacijos sistemą. Tačiau tokių pastabų ieškovė iš atsakovės per visą nuomos laikotarpį negavo. Ieškovė, neturėdama jokios techninės ventiliacijos sistemų dokumentacijos, negalėjo ardyti atsakovės įrangos (ventiliacijos sistemos), jos keisti.

20.4.                      Atsakovas neįrodė, kad patyrė 1 135,40 Eur nuostolių už ventiliacijos kanalų valymą ieškovo naudojamose patalpose. Atsakovės pateiktose UAB „Raveno paslaugos“ ir UAB „Technoterma“ PVM sąskaitose faktūrose ir mokėjimo nurodymuose nėra informacijos, kokiose atsakovės patalpose buvo keisti filtrai. Atsakovė naudoja 8 ūkinius pastatus, aptariami valymo darbai buvo atlikti administraciniame pastate-autoservise. Tačiau ieškovė nesinaudojo autoservisu, todėl akivaizdu, kad filtrai buvo keisti ne ieškovės naudojamose patalpose, o autoservise. Kiti duomenys patvirtina, kad atsakovė už filtrų keitimo paslaugas 2017 m. ir 2018 m. UAB ,,Technogaja” mokėdavo ne 1 135,40 Eur, o 164 Eur su PVM (2018 m.) ir 165,21 Eur (su PVM, 2017 m.). Dėl to teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovei 1 135,40 Eur neteisėtai sulaikyto depozito dalies.

20.5.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė pažeidė tiek sutarties 3.3. punkte numatytą įsipareigojimą, tiek CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, nes, pasirašydama patalpų perdavimo aktą, ieškovė savo įsipareigojimų nevykdymą pripažino ir su užfiksuotais trūkumais sutiko. Patalpų perdavimo aktas negali būti laikomas ieškovės sutikimu su akte nurodytais išoriniais patalpų pažeidimais. Aktas – tai faktinių aplinkybių, bet ne kaltės konstatavimas. Ieškovė baldų gamybos veiklą vykdė patalpose, o vartų apgadinimai padaryti ant fasado. Pastatas yra atsakovės teritorijoje, kuri yra didelė, darbo metu vartai neuždaromi, teritorija naudojasi daug asmenų, įmonių. Dėl to atsakovė turėjo įrodyti, kad šiuos trūkumus padarė ieškovė, kad šie trūkumai sumažino pastato vertę arba pastatas neteko dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo.

20.6.                      Pastatas yra 2007 m. statybos, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad 2019 m. balandžio 9 d. ieškovei perduodamų patalpų fasado sienos tam tikrose vietose jau buvo pažeistos, bet šie fasado pažeidimai nesukliudė atsakovui išnuomoti patalpas ieškovui. Atsakovė teigė, kad dėl vartų defektų ji patyrė 3 003,10 Eur žalos. Ieškovė pateikė UAB ,,Invitek” sudarytą sąmatą, pagal kurią skardos lankstinių demontavimas, skardos gaminių tvirtinimas (su įrenginiais) kainuotų 544,38 Eur (be PVM). Teismas visiškai neargumentavo, kodėl atsakovei suteikė teisę sulaikyti 2 000 Eur, o ne 544,38 Eur. Dėl to teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

21.       Atsakovė UAB „Autobela“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      CPK 267 straipsnyje yra nustatytas draudimas priimti sąlyginius sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. Teismas sprendimu nustatė ieškovei teisę per 10 dienų ištaisyti vartų defektus, o to neatlikus, suteikė atsakovei teisę sulaikyti 2 000 Eur depozito (užstato). Toks teismo sprendimas nėra aiškus, kyla abejonių, kaip tokį sprendimą turėtų tinkamai vykdyti atsakovė, jeigu ieškovė jai nustatytą teisę įgyvendins. Tokia aplinkybė teismo sprendime nenumatyta. Nėra aišku, ką reikėtų daryti, jeigu ieškovė ištaisytų tik dalį pažeidimų arba ištaisytų juos nekokybiškai. Akivaizdu, kad tokiu teismo sprendimu visiškai nėra tinkamai ir galutinai išspręstas tarp šalių dėl depozito dalies įskaitymo kilęs ginčas.

21.2.                      Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas sprendime nenurodė jokių argumentų, kodėl nustatė būtent 2 000 Eur depozito sumą, kurią turi teisę sulaikyti atsakovė. Atsakovė pateikė UAB „Exdeco“ ir UAB „Vokiški vartai” pasiūlymus, pagal kuriuos nustatytų patalpų trūkumų šalinimas sudaro 3 003,10 Eur. Dėl to nėra aišku, kodėl teismas sprendimu leidžiamą sulaikyti depozito dalį sumažino iki 2 000,00 Eur.

21.3.                      Teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad už vartų pažeidimus yra atsakinga ieškovė, tačiau, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė buvo pateikusi ieškovei savo defektų šalinimo sąmatas ir suteikusi ieškovei teisę per 7 dienas pateikti pasiūlymą dėl fasado pažeidimų sutvarkymo, juos atlikti ir už juos sumokėti. Kadangi ieškovė nepasinaudojo jai atsakovės suteikta teise pašalinti pažeidimus, neaišku, kodėl teismas vėl ieškovei suteikia pakartotinę teisę šiuos trūkumus pašalinti. Kadangi ieškovė nesiėmė iniciatyvos ir pažeidimų nešalino, atsakovė pagal sutarties 2.8. punktą pagrįstai sulaikė depozitą, kad būtų užskaityti dėl ieškovės kaltės patirti nuostoliai. Dėl to 3 003,10 Eur suma turėjo būti pripažinta atsakovės teisėtai ir pagrįstai įskaityta pagal nuomos sutartį.

21.4.                      Teismo sprendime yra aritmetinių skaičiavimo klaidų. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4 094,10 Eur dydžio depozito dalį. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 4 138,50 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: 1 135,40 Eur (be PVM) išlaidos už UAB „Raveno paslaugos“ ir UAB „Technoterma“ ventiliacijos angų išvalymo ir filtrų pakeitimo paslaugas, 3 003,10 Eur (be PVM) už ieškovės padarytų defektų šalinimą pagal UAB „Exdeco“ ir UAB „Vokiški vartai” pateiktus pasiūlymus. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė turėjo teisę 1 135,40 Eur sumą įskaityti į depozitą, kaip žalos atlyginimą. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas sumaišė ieškovę su atsakove ir klaidingai nurodė, kad 1 035,44 Eur priteisiami ieškovei iš atsakovės. Taip pat rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad priteisiama 1 035,44 Eur, nors reali nuostolių suma yra 1 135,40 Eur.

22.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Autobela“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir patenkinti atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                       Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent ieškovės buvo atsakinga už ventiliacijos valymą pagal sutarties 4.2.2. punktą. Atsakovei užsakius patalpų ventiliacijos angų valymo darbus, juos atlikę asmenys nustatė, kad ventiliacija buvo tiek užkišta medžio gamybos procese atsiradusiomis drožlėmis, o filtrai nebuvo keisti, kad esama ventiliacijos padėtis kėlė realią gaisro grėsmę. Tą patvirtino ir atsakovės pateiktos ventiliacijos filtrų nuotraukos, kuriose akivaizdžiai matyti medžio drožlių sankaupos, atsiradusios dėl ieškovės vykdytos veiklos. Objektas, kuriame buvo atlikti darbai yra nurodytas tiek UAB „Technoterma“ darbų priėmimo–perdavimo akte, tiek ir UAB „Raveno paslaugos“ darbų priėmimo–perdavimo akte. Abiejuose aktuose aiškia nurodyta, kad darbai buvo atlikti išnuomotose patalpose. Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės pateikti dokumentai neatskleidžia, kuriame objekte darbai buvo atlikti.

22.2.                       Šalys, nutraukdamos sutartį, pasirašė aktą, kuriame buvo nurodyti konkretūs defektai, tame tarpe ir ginčijami defektai dėl vartų. Ieškovės atstovas aktą pasirašė, su jo turiniu sutiko, jokių pastabų dėl akto nepateikė, defektų neginčijo, juos pripažino ir tai patvirtino, pasirašydamas aktą. Ieškinyje pati ieškovė nurodė, kad sutiko, jog ji atsakinga už vartų Nr. 9 stiklo sudaužymą, sutiko savo lėšomis jį pakeisti. Taigi ieškovė pripažino, kad yra atsakinga už stiklo, kuris yra tų pačių vartų Nr. 9 dalis, sudaužymą ir prisiėmė už tai atsakomybę, nors tai yra fasado dalis. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad baldų gamybos veiklą išimtinai vykdė tik išsinuomotose patalpose. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė veiklos negalėjo vykdyti išimtinai tik patalpose, nesinaudodama aplink esančia teritorija, vartais ir pan.

22.3.                       Ieškovė turėjo galimybę pati, prieš priimdama patalpas, jas apžiūrėti, įvertinti jų būklę, užfiksuoti tai nuotraukose. Vartų defektai nebuvo užfiksuoti patalpų perdavimo ieškovei metu, nes šie pažeidimai buvo padaryti jau pradėjus ieškovei vykdyti savo veiklą. Dėl to atsakovei grąžintos patalpos neatitiko tos būklės, kokios jos buvo perduotos ieškovei 2019 m. balandžio 9 d. Ieškovė nepagrįstai remiasi UAB „Invitek“ sąmata, nes atsakovė jau buvo suteikusi ieškovei teisę per 7 dienas pateikti pasiūlymą dėl fasado pažeidimų sutvarkymo. Tačiau ieškovė jai suteikta teise pačiai pašalinti trūkumus nepasinaudojo. UAB „Invitek“ sąmatoje nėra nurodyta daugelio darbų ir medžiagų, kurie privalomi tam, kad tinkamai būtų ištaisyti defektai. Tuo tarpu atsakovės pateiktuose pasiūlymuose yra nurodyti visi darbai, visos reikalingos medžiagos, kad būtų visiškai ir tinkamai ištaisyti visi defektai.

22.4.                       Ieškovė nepagrįstai prašo pakeisti teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Jeigu apeliacinis skundas būtų patenkintas, ieškovei iš atsakovės būtų priteista 4 094,10 Eur depozito dalis, nes toks ir buvo ieškovės pateikto ieškinio reikalavimas. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, ne 4 094,10 Eur, bet 3 058,56 Eur ieškinio sumą, nepaaiškindama, kaip ją nustatė. Jeigu ieškovės tikslas yra prisiteisti iš atsakovės likusią, sprendimu jai nepriteistą negrąžinto depozito dalį, tuomet pagal sprendimo rezoliucinę dalį likusi nepriteista negrąžinto depozito dalis yra ne 3 058,56 Eur, bet – 3 058,66 Eur.

23.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Advus“ nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo dalimi, kad teismo sprendimas yra sąlyginis, pažymi, kad ieškovė taip pat yra pateikusi apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo, todėl ieškovas papildomai nekartoja tų pačių argumentų dėl žalos (nuotolių) dydžio ir atsakingo už defektus asmens.

 

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

24.       Apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl sąlyginio sprendimo priėmimo galimybės, dispozityvumo principo pažeidimo, lėšų, sumokėtų kaip depozitas, priteisimo.

25.       Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 094,10 Eur, kurie buvo sumokėti kaip depozitas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad reikia suteikti ieškovei UAB „Advus“ teisę per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti vartų Nr. 9 viršutinės skardos pažeidimus (įlenktos plokštės) ir vartų Nr.1 durelių įlenkimą iš lauko pagal Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2019/01, pagal kurią ieškovė išsinuomojo 1 000 kv. m. ploto dirbtuvių patalpas, (duomenys neskelbtini), o to neatlikus suteikti atsakovei UAB „Autobela“ (juridinio asmens kodas 300661809) teisę sulaikyti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) depozito (užstato).

Dėl ginčo ribų pažeidimo ir dėl to neteisėto sprendimo priėmimo galimybės

26.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai grindžiama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (CPK 12, 13 straipsniai). Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Taigi, asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) bei pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas ištyręs ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012)

27.       Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas suformuluotas kaip prašymas priteisti iš atsakovės pinigų sumą, kurios ji negrąžino, nes sulaikė neteisėtai.

28.       Apeliantė (ieškovė) teigia, kad teismas pažeidė dispozityvumo principą, CPK 265 straipsnio reikalavimus (pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, kurioje nustatytas draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas). Kita apeliantė (atsakovė) pritaria apeliantei (ieškovei), kad pirmosios instancijos teismas negalėjo įpareigoti ieškovės per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti vartų Nr. 9 viršutinės skardos pažeidimų. Anot atsakovės, teismo sprendimas yra ir sąlyginis, nes skundžiamo sprendimo įvykdymas priklausys nuo sprendime nustatytos sąlygos (ištaisyti trūkumus pačiai ieškovei) įvykdymo / neįvykdymo. Toks sprendimas yra ydingas ir tik kels papildomus ginčus ateityje. Tuo tarpu, įstatymų leidėjas CPK 267 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai yra įtvirtinęs, jog neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, kitaip tariant draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, kuriais nėra išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas.

29.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą, nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį (žr., pvz., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas; 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 46 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra).

30.       Byloje nėra nustatyta, kad ieškinio dalykas ar pagrindas būtų susijęs su viešuoju interesu, būtinybe apginti silpnesniąją ginčo šalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas, savo iniciatyva nurodęs alternatyvius sprendimo įvykdymo būdus, nesant ieškovės reikalavimo suteikti teisę pašalinti vartų Nr. 9 viršutinės skardos pažeidimus ir vartų Nr.1 durelių įlenkimą, pažeidė CPK 13 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas panaikina sprendimo rezoliucinės dalies 3 pastraipą, kurioje yra nurodyta: „Nustatyti ieškovei UAB „Advus“ (juridinio asmens kodas 304642934) teisę per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti vartų Nr. 9 viršutinės skardos pažeidimus (įlenktos plokštės) ir vartų Nr.1 durelių įlenkimą iš lauko pagal Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2019/01, pagal kurią ieškovė išsinuomojo 1 000 kv. m. ploto dirbtuvių patalpas, (duomenys neskelbtini),o to neatlikus suteikti atsakovei UAB „Autobela“ (juridinio asmens kodas 300661809) teisę sulaikyti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) depozito (užstato)“, taip iš dalies panaikindamas sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl sulaikymo teisės ir lėšų, sumokėtų kaip depozitas, priteisimo 

31.       CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Taigi sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis).

32.       Nagrinėjamoje byloje šalys 2019 m. balandžio 9 d. pasirašė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2019/01 (toliau Sutartis), pagal kurią ieškovė išsinuomojo 1 000 kv. m. ploto dirbtuvių patalpas, (duomenys neskelbtini) Pagal Sutarties 2.6 punktą, ieškovė sumokėjo atsakovei 11 000 Eur depozitą, kuris turėjo būti grąžintas pasibaigus Sutarties galiojimo terminui per 3 darbo dienas (Sutarties 2.7 punktas). Nuomos sutartis yra nutraukta, dėl to byloje ginčo nėra (CPK 178-185 straipsniai).

33.       Taigi šalys laisva valia susitarė dėl 11 000 Eur depozito (Sutarties 2.6 punktas). Atsakovė, pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, ieškovei 2022 m. gruodžio 8 d. pervedė 4 032,97 Eur, sulaikydama 6 967,03 Eur sumą. Atsakovė pinigų sulaikymo aplinkybę grindžia tuo, kad 2022 m. spalio 31 d. surašė patalpų perdavimo aktą, kuriame nurodė, kad yra: išlaužtas Nr. 9 vartų stiklas; nėra Nr. 10 vartų spynos apvado; pažeista Nr. 9 vartų viršutinė skarda, įlenkta plokštė; Nr. 1 vartų durelių įlenkimas iš lauko; priduodant pasatą, nebuvo pateikta akto apie ventiliacijos angų išvalymą, dezinfekciją bei ventiliacijos filtrų keitimą; teritorijoje paliktas konteineris bei paletės bus išvežtos iki 2022 m. lapkričio 8 d. Kitaip tariant, sulaikyta dėl 4 094,10 Eur pinigų suma yra skirta daiktų remontui pagal 2022 m. spalio 31 d.  aktą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB „Advus“ iš atsakovės UAB „Autobela“ 1 035,44 Eur. Abu juridiniai asmenys nesutinka tiek su 1 035,44 Eur priteista suma, tiek su nustatyta 2 000 Eur nuostolių pašalinimo išlaidų suma dėl kitų trūkumų.

34.       Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją pagal pirmą pareikalavimą, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės.

35.       Sulaikymo teisės objektu gali būti visi daiktinės teisės objektai, neišimti iš apyvartos, įskaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt. Daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisė sulaikyti mokėjimus taip pat gali būti kvalifikuojama kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011 išaiškino, kad šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo „sulaikymo“ tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenurodytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2014 taip pat pripažino, jog, sutarties šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, nustatytų statybos rangos sutartyse, tai yra tam tikras užtikrintas kompensavimo mechanizmas tuo atveju, jei rangovas dėl subrangovo netinkamų veiksmų ar neveikimo patirtų nuostolių.

36.       Nors aptartose bylose kasacinis teismas teisę sulaikyti mokėjimus kvalifikavo kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę ginčuose, kilusiuose iš rangos teisinių santykių, tačiau CK 6.70 straipsnio 1 dalies normos aiškinimo prasme ši taisyklė yra universali. Tai reiškia, kad teisė sulaikyti mokėjimą gali būti kvalifikuojama pagal CK 6.70 straipsnį kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė bet kokio pobūdžio sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Kvalifikavus sutartyje įtvirtintą teisę sulaikyti mokėjimą kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, tokiu būdu gali būti užtikrinama ir būsima prievolė, t. y. prievolė, kuri tokio susitarimo metu dar neegzistuoja, tačiau gali atsirasti ateityje.

37.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė sulaikė ieškovei priklausančios sumos, kaip depozito, grąžinimą ir suteikė ieškovei teisę per 7 dienas pateikti nuomotojui pasiūlymą dėl fasado pažeidimų sutvarkymo, juos atlikti ir už juos sumokėti pačiai ieškovei. Ieškovė nepasinaudojo teise per jai suteiktą terminą pašalinti Akte nurodytus trūkumus. Vadinasi, atsakovė teisėtai pasinaudojo pinigų sulaikymo teise (CK 6.69 ir 4.229 straipsniai).

38.       Apeliantė (atsakovė) nurodė, kad pagal Aktą yra patirti tokie nuostoliai: a) 1 135,40 Eur (be PVM) išlaidos už UAB „Raveno paslaugos“ ir UAB „Technoterma“ paslaugas už ventiliacijos angų išvalymą ir filtrų pakeitimą už ieškovę; b) 3 003,10 Eur (be PVM) bendra suma už dėl ieškovės kaltės padarytų defektų šalinimą (vartų Nr. 9 viršutinės skardos pažeidimus ir 1 vartų durelių įlenkimą iš lauko) pagal pateiktus UAB „Exdeco“ komercinį pasiūlymą ir UAB „Vokiški vartai“ pasiūlymą.

Dėl ventiliacinių angų išvalymo ir filtrų pakeitimo pareigos  

39.       Sutarties 4.2.2. punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja „Patalpas laikyti geroje būklėje, tvarkingai ir rūpestingai jas naudoti pagal Sutartyje numatytą paskirtį, griežtai laikytis ir atsakyti už darbų saugos, elektros, priešgaisrinės apsaugos, vandentiekio, kanalizacijos, higienos, ekologijos bei įrengimų normų ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus bei jų pažeidimus ir tokiais pažeidimais padarytą žalą bet kokiems asmenims“.

40.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės veikla buvo baldų gamyba. Atsakovei, užsakius patalpų ventiliacijos angų valymo darbus, juos atlikę asmenys nustatė, kad ventiliacija buvo užkišta medžio gamybos procese atsiradusiomis drožlėmis, o filtrai nebuvo keisti. Vadinasi, dėl ieškovės veiklos specifikos būtent ji privalėjo atlikti ventiliacijos valymą ir atsakingai vykdyti sutarties 4.2.2. punktą, nes priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nesilaikymas keltų realią gaisro grėsmę.

41.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 8 d. direktoriaus įsakymu patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau ir Taisyklės) 166 punkte numatyta: „ne rečiau kaip kartą per metus, privaloma tikrinti vėdinimo sistemų (ventiliatorių, ortakių, ugnį sulaikančių prietaisų, drėkinimo kamerų, ir pan.) techninę būklę ir, atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas ir (ar) reikalavimus) ir įmonės vadovo patvirtintą grafiką, valyti jose susikaupusias nuosėdas. Tikrinimo ir valymo rezultatai turi būti įforminami raštu.“ Taisyklių aštuntasis skirsnis „Medžio apdirbimas“ nustato, kad susikaupusias medienos atliekas būtina laiku šalinti, taip pat nuo technologinių šildymo ir kitų įrenginių bei elektrinių prietaisų būtina valyti dulkes ir kitas degias medžiagas kiekvieną pamainą, o nuo stogo, ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Taigi ieškovės vykdomai veiklai yra keliami didesni priešgaisrinės saugos reikalavimai. Dublike ieškovė nurodė, kad kiekvienais metais atlikinėjo ventiliatorių, ortakių techninės būklės patikrinimą ir valymą (ieškinio priedas Nr. 8). Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad Akte, kaip valymo darbus atlikę asmenys, yra nurodyti ieškovės baldininkai. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, jog jos darbuotojai turi tinkamą ventiliacijos angų ir filtrų keitimo darbų vykdymui reikalingą kvalifikaciją.

42.       Pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.

43.       Vadinasi, pagal galiojantį reguliavimą ieškovė, įgyvendindama sutarties 4.2.2. punktą, privalėjo atsižvelgti į Taisyklių 166 punkto, aštuntojo skirsnio „Medžio apdirbimas“ nuostatas. Aplinkybę dėl sutarties 4.2.2. punkto pažeidimo patvirtino atsakovės kartu su 2023 m. rugsėjo 15 d. pateiktu prašymu teismui pateiktos ventiliacijos filtrų nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad ventiliacinėse angose yra medžio drožlių sankaupos, atsiradusios kaip baldų gamybos veiklos pasekmė. Taigi ieškovė buvo atsakinga už ventiliacijos valymą pagal jos profesinės veiklos standartą, todėl jos argumentai, kad jai netaikytina civilinė atsakomybė, nes atsakovė nei prieš pasirašant sutartį, nei jos vykdymo laikotarpiu ieškovei nebuvo perdavusi patalpose įrengtos ventiliacijos techninės dokumentacijos, per visą nuomos laikotarpį nei žodžiu, nei raštu nepateikė reikalavimo, pretenzijos, kad nekeičiami ventiliacijos filtrai, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12, 185 straipsniai).

44.       Apeliantė (ieškovė) nurodė, kad ji iš Lenkijos pirko pjuvenų ištraukėjus RLA300 VIBRA 5200M3, RLA200 VIBRA 6500M3, RLA300 VIBRA 8900M3 (dokumentai su specifikacijomis pridėti prie paaiškinimų), kurie standartiniu būdu turi mobiliuosius konteinerius pjuvenoms, turinčius slėgio sistemą, kuri leidžia tvirtai prijungti konteinerį su mašina. Dėl to galima pasiekti didelį neigiamą slėgį̨, be nuostolių atskirose jungties vietose. Taršos medžiagos iš filtro patenka tiesiai į konteinerius, kurie turi specialią pakabos sistemą.

45.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės argumento dėl naudojamų įrenginių, pažymi, kad tai nekeičia pareigos tinkamai prižiūrėti patalpas pagal sutarties 4.2.2. punktą, t. y., kad turėjo būti rašytiniu būdu (įrašant į grafiką kompetentingų asmenų) aktuose fiksuojama, kada buvo išvalytos susikaupusios nuosėdos. Kitaip tariant, pats savaime specialių įrenginių naudojimas neeliminuoja pareigos laikytis Taisyklių reikalavimų.

46.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB „Advus“ iš atsakovės UAB „Autobela“  1 035,44 Eur depozito (užstato). Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas formuluotėje sumaišė ieškovę su atsakove, bei priteisė neteisingą sumą – 1 035,44 Eur. Pirmosios instancijos teismas motyvuose nurodė, kad <...> „atsakovo pateiktos išlaidos – už ventiliacijos kanalų valymą, dezinfekavimą bei ventiliacijos filtrų keitimą, pagal atsakovės pateiktus dokumentus: 2022-11-09 UAB “Raveno paslaugos“ PVM sąskaita – faktūra Nr. RAV-022-1109, suma 875 Eur be PVM (Priedas Nr. 1), 2022-11-09 darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1109 (Priedas Nr. 2), mokėjimo nurodymas pagal UAB “Raveno paslaugos“ išrašytą sąskaitą (Priedas Nr. 3), 2022-11-29 UAB “ Technoterma“ PVM sąskaita – faktūra Serija vav-Nr.005987, suma 260,40 Eur be PVM (Priedas Nr. 4), UAB “Technoterma“ atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas (Priedas Nr. 5) ir Mokėjimo nurodymas UAB “Technoterma (Priedas Nr. 6). Remiantis aukščiau nurodytais dokumentais, Atsakovo patirti nuostoliai sudaro 1 135,40 Eur (be PVM). Todėl šių sumų įskaitymas į depozito dydį yra pagrįstas, kaip žalos atlyginimas nuomotojui dėl nuomininko kaltės“. Taigi teismas pripažino, kad 1 135,40 Eur suma sulaikyta pagrįstai, nes įrodyta, jog už ventiliacijos kanalų valymą, dezinfekavimą bei ventiliacijos filtrų keitimą atsakovė būtent tiek ir sumokėjo, bet teismas ne tik priteisė mažesnę sumą, bet dar ją priteisė ir ieškovei.

47.       Ieškovė (apeliantė) teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti jos naudai 1 135,40 Eur (be PVM) neteisėtai sulaikytos depozito dalies, nes pagal UAB „Technoterma“ PVM sąskaitą – faktūrą Serija vav-Nr.005987, matyti, kad buvo atlikti ,,Techninio aptarnavimo darbai”, bet nesimato, kokiose atsakovo patalpose buvo keisti filtrai. Atsakovas adresu (duomenys neskelbtini) naudoja 8 ūkinius pastatus, skirtingais unikaliais numeriais (NTR išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) yra byloje), iš 2022-11-09 darbų priėmimo perdavimo akto Nr.1109 ir jį lydinčių dokumentų (sąskaita sumai 1058,75 Eur, apmokėjimas) matyti, kad objektas, kuriame buvo atlikti šie darbai yra Administracinis pastatas-autoservisas (duomenys neskelbtini). Ieškovė autoservisu nesinaudojo, todėl filtrai buvo keisti ne ieškovės naudojamose patalpose, o autoservise.

48.       Byloje nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į UAB „Raveno paslaugos“ dėl ventiliacijos angų išvalymo ir į UAB „Technoterma“ dėl filtrų keitimo naujais. Objektas, kuriame buvo atlikti darbai yra nurodytas tiek UAB „Technoterma“ darbų priėmimo – perdavimo akte (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5), tiek ir UAB „Raveno paslaugos“ darbų priėmimo – perdavimo akte (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2). Abiejų aktų turinys patvirtina, kad darbai buvo atlikti ieškovės nuomotose patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas Nuomos sutarties 1.1. punkte. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinį skundą dalyje, kurioje įrodinėjama, jog teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovės naudai 1135,40 Eur (be PVM) iš sulaikytos depozite sumos CPK 185 straipsnis).

49.       Atsakovė pateikė 2022 m. lapkričio 9 d. UAB „Raveno paslaugos“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. RAV-022-1109, kurios suma 875 Eur, 2022 m. lapkričio 9 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1109, mokėjimo nurodymą pagal UAB „Raveno paslaugos“ išrašytą sąskaitą, UAB „Technoterma“ 2022 m. lapkričio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūra Serija VAV-Nr.005987, kurios suma 260,40 Eur, UAB „Technoterma“ atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, mokėjimo nurodymą UAB „Technoterma“. Taigi atsakovė sumokėjo 1 135,40 Eur (be PVM) už ventiliacijos angų išvalymą ir filtrų pakeitimą.

50.       Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog pirmosios instancijos teismas suklydo sprendimo rezoliucinės dalies pirmoje pastraipoje priteisdamas 1035,44 Eur ir neteisingai nurodydamas šalis, panaikina šioje dalyje sprendimą, konstatuodama, jog atsakovė UAB ,,Autobela“ pagrįstai pasinaudojo 1 135,40 Eur sumos sulaikymo teise, atmesdama ieškovės reikalavimą priteisti šią sumą iš atsakovės (CK 6.38 straipsnis, 6.69 ir 4.229 straipsniai, 6.489 straipsnis).

51.       Apeliantė (ieškovė) teigia, kad 2017 ir 2018 metais už ventiliacijos angų išvalymo paslaugas UAB ,,Technogaja“ buvo sumokėta ne 1 135,40 Eur, o 164 Eur su PVM (2018 metais) ir 165,21 Eur su PVM (2017 metais). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė suteikė ieškovei galimybę per 7 dienas pašalinti Akte nurodytus trūkumus. Vadinasi, tik nuo jos valios priklausė, ar ji susitartų dėl mažesnės kainos už ventiliacijos angų išvalymą ir filtrų pakeitimą. Byloje nėra įrodymų, kad suteiktos UAB „Raveno paslaugos“ ir UAB „Technoterma“ paslaugos neatitinka rinkos kainos, todėl argumentai dėl per didelės sumokėtos 1 135,40 Eur sumos atmetami, kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis). 

Dėl 3003,10 Eur sumos už viršutinės skardos pažeidimus ir 1 vartų durelių įlenkimą iš lauko

52.       Pagal Sutarties 3.3. punktą nuomininkas nuomos sutarčiai pasibaigus, įsipareigojo grąžinti atsakovui (Nuomotojui) daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

53.       CK 6.489 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Nuomininkas yra atsakingas nuomotojui ir kitiems nuomininkams už šio straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos vykdymą. Be to, nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus (CK 6.489 straipsnio 3 dalis).

54.       Kaip galima suprasti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas priėjo prie išvados, jog 2 000 Eur suma yra kompensuojanti atsakovės nuostolius dėl viršutinės skardos pažeidimo ir 1 vartų durelių įlenkimą iš lauko pusės.

55.       Apeliantė (atsakovė) nesutinka su tokia išvada, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB ,,Advus” ieškinį atmesti. Apeliantė, kaip minėta, nurodė, jog pagal UAB „Exdeco“ komercinį pasiūlymą (atsiliepimo priedas Nr. 7) ir UAB „Vokiški vartai“ pasiūlymą (atsiliepimo priedas Nr. 8) trūkumų pašalinimas pagal patalpų perdavimo akte nurodytus viršutinės skardos pažeidimus ir 1 vartų durelių įlenkimą iš lauko, būtų 3 003,10 Eur, iš kurių 746,40 Eur (be PVM) už UAB „Vokiški vartai“ darbus (jau išskaičiavus ieškovei grąžintus 216 Eur už stiklo keitimą) ir 2 256,70 Eur (be PVM) už UAB „Exdeco“ darbus.

56.       Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad ieškovė yra atsakinga už vartų Nr. 9 stiklo sudaužymą, sutiko savo lėšomis jį pakeisti ir jos užsakymu UAB „Vokiški vartai“ atliko stiklo pakeitimą. Taigi ieškovė sumokėjo už stiklo, kuris yra tų pačių vartų Nr. 9 dalis, sudaužymą ir prisiėmė už tai atsakomybę, nors tai yra fasado dalis, kurioje, kaip teigė apeliantė UAB ,,Advus“, jos veikla nebuvo vykdoma. 

57.       Apeliaciniame skunde ieškovė įrodinėja, kad Patalpų perdavimo aktas negali būti laikytinas ieškovės sutikimu su šiame Akte nurodytais išoriniais patalpų pažeidimais. Anot apeliantės (ieškovės), ji patalpose vykdė baldų gamybos veiklą, o apgadinimai yra padaryti ant pastato fasado. Pastatas yra atsakovės teritorijoje, kuri yra didelė, darbo metu vartai neuždaromi, o naktį nors ir uždaromi, bet nerakinami, teritorija naudojasi daug asmenų, įmonių, autoservisų, automobilių dažyklų, baldų dažykla, UAB ,,Akmenys.lt. Vadinasi, byloje turėjo būti įrodyta, kad šiuos trūkumus padarė ieškovė, kad šie trūkumai sumažino pastato vertę arba pastatas neteko dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo. Primintina, kad ieškovė sutiko jog ji yra atsakinga už vartų Nr.9 stiklo sudaužymą ir sutiko savo lėšomis jį pakeisti: UAB ,,Vokiškį vartai” atliko stiklo pakeitimą, 2023 m. vasario 20 d. išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą Serija VV Nr.23127 383,80 Eur sumai, ieškovė ją apmokėjo, atsakovė 2023 m. vasario 14 d. mokėjimo pavedimu papildomai grąžino ieškovei 216 Eur depozito dalį (priedai Nr.12, 13).

58.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sutarties šalys pasirašė Aktą. Akte, dalyvaujant tiek atsakovės (nuomotojo), tiek ieškovės (nuomininko) atstovams, buvo užfiksuoti visi patalpų / patalpų fasado pažeidimai. Ieškovės atstovas pastabų Akte neįrašė, sutiko su trūkumais, juos pripažino ir tai patvirtino pasirašydamas Aktą. Ieškovė neginčijo Akto, neprašė pripažinti negaliojančiu. Vadinasi, jame nurodyti trūkumai yra pripažįstami kaip pagrįstai užfiksuoti ir įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

59.       Kita vertis, dogmatiškai mąstant, ieškovė pagamintus baldus realizuodavo, todėl teisėjų kolegija pagrįstai mano, jog ieškovė pasinaudodavo aplink statinį, kuriame nuomojosi patalpas, esančia teritorija, tame tarpe, vartais. Byloje esančios nuotraukų kopijos patvirtina, kad ieškovė naudojosi teritorija.

60.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji kreipėsi į UAB ,,Invitek“ ir ši bendrovė pateikė sąmatą, iš kurios matyti, kad skardos lankstinių demontavimas, skardos gaminių tvirtinimas (su įrenginiais) kainuotų 544,38 Eur (be PVM), bet ne 2 000 Eur, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas.

61.       Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog ieškovei buvo suteikta galimybė ne teismine tvarka pašalinti per 7 dienas trūkumus. Jei ieškovė manė, kad 544,38 Eur suma yra pakankama, galėjo kreiptis į UAB ,,Invitek“, kad ši bendrovė atliktų darbus pagal jos pačios sudarytą sąmatą.

62.       Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. 

63.       Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Kasacinis teismas išaiškinimo, kad lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

64.       Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Exdeco“ komerciniame pasiūlyme įrašus, nustatė, jog joje yra nurodyti tokie darbai ir medžiagos: sieninė plokštė PolTherma TS 100 PIR RAL9006(0,5mm) / 9010 (0,5mm) / 1100 mm, priemoka už kiekį mažiau minimumo, PL Transportas, skardos lankstinys, plokštės keitimas, lankstinio keitimas, transportas ir mechanizmai. Kaip matyti iš UAB ‚Invitek“ Lokalinės sąmatos Nr. 1, kuri sudaryta 2023 m. balandžio mėnesio lygiu (2023 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinimų 4 priedas), UAB ‚Invitek“ sudarytoje sąmatoje nėra įtraukta nei pačios keičiamos plokštės kaina, nei skardos lankstinio kaina, nei jų transportavimo į objektą kaina, taip pat pastolių – bokštelių ir / ar specialaus kėlimo įrenginio, kuris yra būtinas keičiant sugadintą plokštę, nuomos kaina. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog UAB „Invitek“ sąmata ir joje nurodytų darbų atlikimas už 544,38 Eur sumą nėra įrodytas. 

65.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė (apeliantė), ginčydama UAB „Vokiški vartai“ sąmatą Nr. 453-ST, nenurodė, kurie konkrečiai darbai ir medžiagos joje nurodyti nepagrįstai. Ištyrusi UAB „Vokiški vartai“ sąmatą Nr. 453-ST, teisėjų kolegija nustatė, kad yra nurodyti tokie darbai ir medžiagos: sintetinio stiklo paketas DS, 16 mm, skaidrus, vartai SPU 40 (09.07.2001 – 30.06.2009), praėjimo durelių plieninis dvisienis segmentas, S-griovelis, Stucco, 750 mm aukščio, vartai APU 40 (01.05.2005 – 28.02.2013), transportas, remonto darbai. Tai atitinka užfiksuotus Akte vartų Nr. 9 išdaužto stiklo remonto darbus.

66.       Atsakovės pateiktuose pasiūlymuose dėl remonto darbų apimties ir sąmatos yra nurodyti visi darbai ir reikalingos medžiagos, kad būtų tinkamai ištaisyti defektai. Vadinasi, atsakovė įrodė, kad 3 003,10 Eur suma yra pagrįsta Akte nurodytų trūkumų pašalinimui. Tai, kad byloje nėra įrodymų dėl šios sumos sumokėjimo, nėra teisinis pagrindas atmesti atsakovės argumentus dėl pinigų sulaikymo teisėtumo (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

67.       Ieškovės (apeliantės) teiginys, nurodytas 2023 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinimuose, kad 2019 m. balandžio 9 d. ieškovei perduodamų Patalpų fasado sienos tam tikrose vietose jau buvo pažeistos, bet šie fasado pažeidimai nesukliudė atsakovei išnuomoti patalpas ieškovei, pripažįstamas deklaratyviu. Ieškovės atstovas tiek priimdamas patalpas, tiek jas grąžindamas, turėjo visas galimybes įrašyti patalpų trūkumus, nurodyti prieštaravimą dėl grąžinamų patalpų užfiksuotų sugadinimų (CPK 12, 178 straipsniai).  Be to, ieškovė nurodydama, kad turėjo būti paskaičiuotas pastato, kuris pastatytas 2007 metais, nusidėvėjimas, nenurodė kiek konkrečiai turėtų būti mažintina UAB „Exdeco“ komerciniame pasiūlyme nuodyta suma. Primintina, kad byla dispozityvi, todėl teismas neskaičiuoja savo iniciatyva žalos dydžio, ją įrodyti arba paneigti turi šalys. Apeliacinės instancijas teismui nėra pateikti dokumentai, kad nuo 2007 m. pastato fasadas, vartai nebuvo remontuoti, jų būklė buvo bloga (CPK 12, 178 straipsniai).

68.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia atsakovės UAB ,,Autobela“ apeliacinį skundą patenkinti, o ieškovės UAB ,,Advus“ apeliacinį skundą ir ieškinį atmesti (CK 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 3 dalis, 6.489 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

69.       Apibendrindama nurodytus motyvus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi atsakovės UAB ,,Autobela“ ir ieškovės UAB ,,Advus“ apeliacinių skundų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.249 straipsnio 3 dalies, 6.489 straipsnio nuostatas. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija UAB ,,Advus“ apeliacinį skundą atmeta, o UAB ,,Autobela“ apeliacinį skundą tenkina, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir ieškinio reikalavimus atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

70.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

72.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose taikomos CPK 98 straipsnio nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (nurodyto straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

73.       Šios bylos išnagrinėjimo apeliacine teisme rezultatas (skundžiamas teismo sprendimas panaikintas, ieškovės ieškinys atmestas) teikia pagrindą pakeisti bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymą. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 446,19 Eur išlaidų (už advokato teisines paslaugas). Atsakovė UAB „Autobela“ sumokėjo 92,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, dokumentų, patvirtinančių teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė.

74.       Byloje nustatyta, kad už dokumentų parengimą sąskaitoje nurodyta suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija Nr. 2015-03968), todėl atmetus ieškinį ir ieškovės apeliacinį skundą atsakovei priteisiama 1 446,19 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 92,00 Eur, sumokėtų už apeliacinį skundą (visa suma yra 1 538,19 Eur).

75.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidų nėra, o pirmosios instancijos teisme neviršija 8 Eur, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Advus“ apeliacinį skundą atmesti. 

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobela“ apeliacinį skundą tenkinti.

            Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – uždarosios akcinės bendrovės „Advus“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Autobela“ (juridinio asmens kodas 300661809) 1 538,19 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Advus“ (juridinio asmens kodas 304642934).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                          Vaclovas Paulikas

 

 

                                                                      Rūta Petkuvienė

 

 

                                                                      Inga Staknienė