Civilinė byla Nr. e2S-1042-430/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09022-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“ ieškinį atsakovams T. J., D. J., uždarajai akcinei bendrovei „Mašida“, uždarajai akcinei bendrovei „Madaša“ dėl akcijų įsigijimo sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei pirkėjo teisių perkėlimo, trečiasis asmuo – S. S..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „SKR grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2021 m. birželio 25 d. D. J. ir UAB „Mašida“ sudarytą 30 883 vnt. UAB ,,Mašida“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo sandorio dalį, kurioje nurodyta, kad akcijas pagal šį sandorį nuosavybės teise įgyja D. J., ir perkelti akcijų įgijėjo teises atsakovui T. J.; 2) pripažinti negaliojančia 2023 m. balandžio 10 d. D. J. ir UAB ,,Madaša“ sudarytą 6 000 vnt. UAB ,,Mašida“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo sandorio dalį, kurioje nurodyta, kad akcijas pagal šį sandorį nuosavybės teise įgyja D. J., ir perkelti akcijų įgijėjo teises atsakovui T. J..
2. Ieškovė 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad atsakovas T. J. po civilinės bylos iškėlimo sumokėjo visą skolą ieškovei, todėl ieškovė prarado reikalavimo teisę byloje. Ieškovė taip pat prašė priteisti jai solidariai iš atsakovų T. J., UAB ,,Mašida“ ir D. J. 7 526,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Paaiškino, kad bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti solidariai iš nurodytų atsakovų, nes tuo atveju, jei išlaidos būtų priteistos tik iš atsakovo T. J., ieškovė gali susidurti su ta pačia situacija, kuri buvo iki šios civilinės bylos iškėlimo, kai T. J. daug metų nevykdė savo prievolės ir antstoliai negalėjo iš jo išieškoti.
3. Atsakovai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydami priteisti iš ieškovės atsakovei UAB „Mašida“ 3 600 Eur, o atsakovui T. J. – 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė, tačiau bylos dalyvių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino, nurodydamas, kad šiuo konkrečiu atveju kiekviena šalis turi prisiimti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį.
5. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovų atskiruosius skundus dėl 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties dalies, 2024 m. sausio 29 d. nutartimi grąžino klausimą dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme iš naujo. Atsakovų T. J. ir UAB „Mašida“ atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi priteisė ieškovei UAB „SKR grupė“ iš atsakovų UAB „Mašida“, D. J., T. J., UAB „Madaša“ lygiomis dalimis 7 147,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 1 786,93 Eur.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendė, kad ieškovė civilinį procesą inicijavo pagrįstai, siekdama apginti savo kaip kreditorės teises ir nepiktnaudžiaudama procesu. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinio atsisakė dėl to, kad jos reikalavimai po kreipimosi į teismą buvo patenkinti, t. y. kreditoriaus reikalavimas skolininkui (atsakovui) T. J. buvo patenkintas, sumokant 2023 m. rugsėjo 15 d. 20 361,62 Eur sumą pagal 2023 m. birželio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Įvertinęs tai, kad reikalavimas patenkintas po ieškovės kreipimosi į teismą, taip pat aplinkybes, kad nuo pat civilinės bylos iškėlimo visi atsakovai T. J., artimas jo šeimos narys atsakovė D. J., UAB „Mašida“ ir UAB „Madaša“ nesutiko su ieškiniu, ginčijo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teikė įvairius prašymus byloje, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju visi keturi atsakovai turi pareigą lygiomis dalimis atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 straipsniai, CK 6.5 straipsnis), nesant ieškovės netinkamo veikimo ar atsakomybės dėl nepagrįsto proceso pradėjimo reiškiant tokio pobūdžio ieškinį.
8. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ginčo pobūdį (ginčas dėl specifinių sutartinių teisinių santykių), bylos apimtį, rengtų procesinių dokumentų skaičių, laiko sąnaudas jų rengimui sprendė, kad 6 864,33 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti laikytinos sąžiningomis, atitinkančiomis bylos pobūdį bei ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudas, todėl jas priteisė pilna apimtimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė D. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį dalyje, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SKR grupė“ iš atsakovės D. J. priteista 1 786,93 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, apibendrindamas priežastis dėl kurių susidarė ieškovės bylinėjimosi išlaidos, tapatindamas visus atsakovus, neišskirdamas kiekvieno atsakovo veiksmų lakoniškai nurodė, kad pareigą atlyginti ieškovės išlaidas turi visi atsakovai, kadangi jie nesutiko su ieškiniu, teikė prašymus. Tai reiškia, kad atsakovė nors ir manydama, kad ieškinys jos atžvilgiu nepagrįstas turėjo nesiginti ir sutikti su juo taip siekdama išvengti bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės vertinimu, tokia teismo pozicija yra ydinga ir pažeidžia asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsakovė teisėtai, pagrįstai ir sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, gindamasi nuo pareikšto ieškinio ir bylai pasibaigus ne nuo jos priklausančių aplinkybių, neturėtų patirti neigiamų pasekmių, tokių kaip įpareigojimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas kitoms bylos šalims.
9.2. Teismas nenurodė jokių konkrečių motyvų, pagrindžiančių kokie atsakovės veiksmai galėjo sąlygoti ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą, kurių atsakovė turėjo nesiimti, pagrįstai gindama savo teises ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų atžvilgiu.
9.3. Atsakovės veiksmai proceso metu buvo orientuoti į savo turto, t. y. įmonės akcijų išsaugojimą, kurias ji teisėtai įgijo ginčytų sandorių pagrindu. Nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu būtų netinkamas. Atsakovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik gintis nuo nepagrįsto ieškinio. Nuo atsakovės veiksmų visiškai nepriklausė tai, kad kito atsakovo prievolė ieškovui buvo įvykdyta ir byla užbaigta ieškovui atsisakius reikalavimo ir teismui šios bylos neišnagrinėjus iš esmės.
9.4. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo nutartį ir išaiškinimą dėl atsakomybės paskirstymo dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Teismas nepagrindė, dėl kokių priežasčių atsakovė D. J. galėtų būti laikoma atsakinga dėl proceso. Be to nebuvo nustatytas Atsakovės netinkamas procesinis elgesys ar apdairumo ir rūpestingumo trūkumas, atliekant procesinius veiksmus ar teikiant procesinius dokumentus.
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nors tais pačiais argumentais skųsti nutartį galėtų ir kitos dvi atsakovės UAB ,,Mašida“ ir UAB ,,Madaša, tačiau atskirasis skundas yra teikiamas tik D. J. vardu, kadangi minėtos dvi įmonės, ieškovės vertinimu, yra rengiamos bankrotui. Taigi, vienintelė dalis pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kuri galėtų būti realiai atlyginta, yra iš apeliantės, kurios vardu T. J. yra ,,užrašęs“ visą savo turtą.
10.2. Apeliantės atskirojo skundo teiginį, kad byla pasibaigė ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, paneigia antstolės Aurelijos Podžiukienės 2023-11-13 raštas Nr. S-23-173-17212, kuriame yra nurodyta, kad D. J. į antstolės depozitinę sąskaitą 2023-09-19 pervedė 1894,67 Eur. Kadangi pati D. J. asmeniškai sumokėjo T. J. skolos dalį ieškovei ir tai padarė jau po šios civilinės bylos iškėlimo. Pervedimas padarytas į antstolės sąskaitą, nors ji nėra vykdomosios bylos šalis ir teoriškai neturėtų žinoti nei antstolio, nei jo sąskaitos, nei vykdomosios sąskaitos numerio, tai įrodo, kad pati apeliantė savo veiksmais prisidėjo prie šios civilinės bylos nutraukimo (reikalavimo teisės įvykdymo).
10.3. Apeliantė ilgą laiką buvo UAB ,,Mašida“ direktorė, o T. J. buvo jos darbuotojas, kas reiškia, kad apeliantė puikiai žinojo apie visus T. J. kreditorius, nes asmeniškai gaudavo antstolių patvarkymus dėl išskaitymo iš T. J. darbo užmokesčio. Žinodama šią informaciją D. J. nusprendė savo sūnui (vienam iš bendrovės vadovų) mokėti 50 eurų mėnesinį darbo užmokestį, kai vidutinis atlyginimas bendrovėje buvo apie 2000 eurų. Be to apeliantė yra pagrindinė UAB ,,Mašida“ akcininkė, skirianti ir atšaukianti bendrovės vadovą, kas reiškia, kad ji iš esmės gali priimti bet kokį sprendimą bendrovės veiklos klausimais. Šioje byloje pateikti įrodymai, jog apeliantė gauna nuolatines paskolas iš UAB ,,Mašida“, kurios yra naudojamos išimtinai T. J. poreikiams. Kuomet buvo kreiptąsi į UAB ,,Mašida“ prašant paaiškinti kodėl vienas bendrovės vadovų gauna tokį neadekvatų darbo užmokestį, D. J. vadovaujama bendrovė UAB ,,Mašida“ formaliai nutraukė darbo santykius su T. J.. Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad apeliantė asmeniškai padėjo savo sūnui T. J. išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
10.4. Esminiai šios bylos įrodymai buvo vieši T. J. įrašai Facebook, kuriais jis save pristatė kaip „Mašida“ steigėją ir savininką. Formaliai bendrovės akcininkei D. J. šie neva samdomo bendrovės darbuotojo, kuris dirba už 50 eurų atlygį įrašai, ir kurio alimentus vaikams moka mama, labai patiko, ji juos komentavo, nurodydama kaip ji didžiuojasi savo sūnumi. Taigi, akivaizdu, kad apeliantė žinodama, kad tai melas tam ne tik pritaria, bet ir padeda.
10.5. UAB ,,Mašida“ veiksmai šioje byloje buvo akivaizdžiai koordinuojami T. J. veiksmais, t.y. iš pradžių UAB ,,Mašida“ vilkino dokumentų pateikimą - prašydama teismo atidėti jų pateikimo terminą, tuomet pateikė teismui netinkamus dokumentus, o kuomet teismas pakartotinai įpareigojo pateikti tuos dokumentus, UAB ,,Mašida“ pateikė nepagrįstą prašymą dėl terminio pratęsimo, o paskutinę naujo dokumentų termino pateikimo dieną atsakovo T. J. atstovas pateikė teismui prašymą nutraukti civilinę bylą, kuris motyvuojamas tuo, kad T. J. įvykdė savo piniginę prievolę ieškovui. Atsakovo UAB ,,Mašida“ nesąžiningi veiksmai šioje byloje, vengiant pateikti teismo pareikalautus įrodymus, yra taikomi ir asmeniškai apeliantei, nes ji, asmeniškai dalyvaudama šioje byloje, matė tuos veiksmus, ir kaip pagrindinė UAB ,,Mašida“ akcininkė turėjo visas galimybes užkirsti kelią tokiems veiksmams. Be to, UAB ,,Mašida“ ir apeliantę byloje atstovauja tas pats atstovas, kas patvirtina bendrą šių atsakovų interesą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“ ieškinį atsakovams T. J., D. J., UAB „Mašida“, UAB „Madaša“ dėl akcijų įsigijimo sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei pirkėjo teisių perkėlimo, trečiasis asmuo – S. S.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 202023 m. lapkričio 23 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) priėmė ieškovės UAB „SKR grupė“ ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą pagal ieškovės UAB „SKR grupė“ ieškinį atsakovams T. J., D. J., UAB „Mašida“ ir UAB „Madaša“ dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir pirkėjo teisių perkėlimo nutraukė. Taip pat teismas atmetė ieškovės ir atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą tenkino, atsakovų T. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Mašida“ atskiruosius skundus atmetė bei panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir klausimą dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino šalių procesinio elgesio, nei priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nei pačios bylos proceso inicijavimo priežasčių. Atmesdamas atsakovų T. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Mašida“ atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus jų argumentus, kad ieškovės ieškinio atsisakymą nulėmė ne atsakovo T. J. veiksmai (prievolės įvykdymas).
14. Išnagrinėjęs bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė ieškovės patirtas išlaidas iš visų atsakovų lygiomis dalimis, remdamasis tuo, kad ieškovės reikalavimas buvo patenkintas po ieškinio pateikimo ir nuo pat civilinės bylos iškėlimo visi atsakovai T. J., artimas jo šeimos narys atsakovė D. J., UAB „Mašida“ ir UAB „Madaša“ nesutiko su ieškiniu, ginčijo nutartį dėl laikinųjų apsaugos ir reiškė įvairius prašymus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
15. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka motyvuodama tuo, kad ji, tinkamai naudodamasi procesinėmis teisėmis, gynėsi nuo pareikšto ieškinio. Nuo atsakovės veiksmų visiškai nepriklausė tai, kad kito atsakovo prievolė ieškovui buvo įvykdyta ir byla užbaigta ieškovui atsisakius reikalavimo ir teismui bylos neišnagrinėjus iš esmės.
16. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
17. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį - skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
18. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
19. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
20. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-684/2024).
21. Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
22. Apeliantė atskirajame skunde siekia sudaryti įspūdį, kad ji yra visiškai neutralus asmuo nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių teisinių santykių visumoje ir nuo jos veiksmų visiškai nepriklausė bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas. Tačiau su tokiais argumentais sutikti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pažymi, kad nagrinėjamu atveju tiek poreikį reikšti ieškinį, atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašymo papildomų dokumentų pateikimo ir įrodymų išreikalavimo, atsiliepimo į apeliantės prašymą ir kitus procesinius dokumentus rengimą lėmė visų artimai susijusių atsakovų, tame tarpe ir apeliantės, bendrų veiksmų sąlygotos aplinkybės. Remiantis byloje esančių įrodymų visuma, atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismo nuomone tikėtina, kad apeliantei būnant ne tik artima atsakovo T. J. giminaite (motina), bet ir atitinkamais laikotarpiais darbdave, būnant kitų dviejų atsakovių akcininke ir vadove, tiek iki ginčijamų sandorių sudarymo, tiek dalyvaujant jų sudaryme, turėjo ir galėjo būti žinoma apie atsakovo T. J. skolą ieškovei. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog viso bylos nagrinėjimo metu apeliantė palaikė ne tik priešingą nei ieškovė poziciją, bet teikdama procesinius dokumentus ir reikšdama prašymus, skųsdama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neigė ieškovės reikalavimo teisę, kas neabejotinai prisidėjo prie ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų didinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad nuo jos visiškai nepriklausė ir ta aplinkybė, kad ieškovės inicijuota byla buvo nutraukta trečiajam asmeniui padengus atsakovo T. J. skolą ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančio antstolės 2023 m. lapkričio 13 d. rašto vykdomojoje byloje Nr. S-23-173-17212 matyti, kad 2023 m. rugsėjo 19 d., t.y. po ieškovės ieškinio pateikimo, apeliantė, kuri viso bylos nagrinėjimo metu neigė ieškovės reikalavimo teisę, nors ir nedidele dalimi, tačiau prisidėjo prie atsakovo T. J. prievolės įvykdymo ieškovei, po kurio ieškovė atsisakė ieškinio ir byla buvo nutraukta nepriėmus teismo sprendimo.
23. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nutraukus civilinę bylą, reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, teisingai nustatė šiam klausimui išspręsti svarbias bylos faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
1. Ieškovė UAB „SKR grupė“ pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) – 762,30 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SKR grupe“, j. a. k. 301530798, iš atsakovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 762,30 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt du eurai 30 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Loreta Braždienė