Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-5-671/2025
Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00012-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.12; 21.3.2; 21.9.10
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 30 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,
sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) atstovei D. P.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
L. N. nuo 2021-11-16 iki 2024-11-25, būdamas Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais AB Telia LT, UAB Fleet union, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, UAB Brolex, UAB Vitolda, Kernevičiaus V. firma „KERVITA“, UAB Viada LT, UAB Baltic Petroleum, Vievio autocentras, UAB Motoortech, UAB Lemona, UAB Technologinė linija ir kt., tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.930 1 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui L. N. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir Bendrovė) yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM apskaitos informacinės sistemos 2025-04-15 duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui yra 106844,88 Eur. Šis įsiskolinimas susidarė nuo 2020-12-16, Bendrovei pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 metų gruodžio mėnesį, kurios mokėjimo terminas buvo 2020-12-15. Pagal pareiškėjos UAB „Medinukai“ pareiškimą Šiaulių apygardos teismas 2024-11-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-353-856/2024, iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą, nutartis įsiteisėjo 2024-11-21. VMI prie FM su Bendrove 2022-07-27 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-60060 dėl 57278,96 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2022-07-17 iki 2025-06-25, minėta sutartis pasibaigė neįvykdyta ir VMI prie FM 2024-06-28 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-67691 buvo nutraukta. Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 20005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga. Įstatymų leidėjas nuo 2013-10-01 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930 1 straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą. VMI prie FM siekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui nevykdymo priežastis pagal 2024-11-07 pavedimą tikrinti Nr. (21.222 Mr) 1FR-1043-4046 atliko Bendrovės operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2023-10-01 iki 2024-10-31. Patikrinimo metu nustatė, jog laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2024-08-31 buvęs Bendrovės vadovas L. N. nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, vykdė atsikaitymus su kitais kreditoriais, kurie pagal teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje nei Bendrovės kreditorė VMI prie FM. Taigi Bendrovės vadovas, pažeidė kreditorės VMI prie FM teises ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Institucijos atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. N. ir jo atstovė į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai.
Teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. N. atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodė, jog jis pripažįsta, kad Bendrovė atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, kai turėjo prievolę pareiškėjai VMI prie FM ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Prašo teismą atsižvelgti į nurodomas aplinkybes ir skirti mažesnę už sankcijoje numatytą baudą. Nurodė, jog pažeidimo padarymą sąlygojo įmonės veiklos pobūdis ir finansinė padėtis, įmonei trūko apyvartinių lėšų. 2022-07-27 sudarius mokestinės paskolos sutartį buvo tikėtasi jos grąžinimo, tačiau tai nebuvo padaryta, nes įmonei didelę neigiamą įtaka padarė COVID-19 pandemija dėl ko sumažėjo pajamos, užsienio tiekėjų apribojimai ir logistikos problemos sukėlė tiekimo grandinių sutrikimus. Prasidėjęs karas Ukrainoje taip pat turėjo didelės įtakos įmonės finansinei būklei, nes išaugo medienos žaliavų kainos. Neigiamą poveikį įmonės finansinei būklei padarė ir išaugusi infliacija Europoje bei sukilusios paskolų palūkanos. Siekiant išvengti trikdžių gamybos procese ar proceso nutrūkimo, įmonė privalėjo apmokėti dalį tiekėjų sąskaitų, t. y. su kreditoriais įmonė buvo priversta atsiskaityti bent iš dalies, kad nenutrauktų veiklos. Nurodytos aplinkybės parodo, kad pažeidimas padarytas nepiktybiškai. Prašo atsižvelgti į tai, jog L. N. dirba (gauna 1100 Eur atlyginimą), išlaiko 2 nepilnamečius vaikus (civilinė byla Nr. 2YT-1102-1228/2025), todėl prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje administracinę nuobaudą.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, viena iš jų - kreditorių reikalavimų eilės ir tvarkos pažeidimas.
CK 6.930 1 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog Bendrovės vadovas nuo 2021-11-16 iki 2024-11-25 buvo L. N., kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, buvo atsakingas už Bendrovės organizacinę veiklą, jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą (b. l. 9).
VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažyma, taip pat Bendrovės atskaitingo asmens L. N. avansinės apyskaita už laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-08-31 nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2024-04-03 iki 2024-07-11 Bendrovė vykdė atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais nesilaikydama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, t. y. atsiskaitė su AB Telia LT, UAB Fleet union, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, UAB Brolex, UAB Vitolda, Kernevičiaus V. firma „KERVITA“, UAB Viada LT, UAB Baltic Petroleum, Vievio autocentras, UAB Motoortech, UAB Lemona, UAB Technologinė linija (b. l. 21-29; 42-55).
Įvertinus nustatytas aplinkybes bei paties L. N. prisipažinimą, darytina išvada, kad L. N. padaryta veika atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl jis pripažįstamas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
L. N. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pav. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Teismas, spręsdamas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimą, atsižvelgia į tai, kad L. N. nėra baustas už kreditorių teisių pažeidimus, savo kaltę pripažino, gailisi ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, nusižengimas padarytas susiklosčius sudėtingai įmonės finansinei padėčiai, į tai, kad jis dirba, tačiau jo darbo užmokestis nedidelis tik 1100 Eur. Iš civilinės bylos Nr. 2YT-1102-1228/2025 (Teismų sistemos Liteko duomenų bazė) matyti, jog jis teikia išlaikymą 800 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dviems savo vaikams bei turi kreditorinių įsipareigojimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytas ir administracinių nuobaudų skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda neatitinktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų bei akivaizdžiai labiau suvaržytų asmenį, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Darytina išvada, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti administacinį nusižengimą padariusį asmenį nuo administracinių nusižengimų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskiriant mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. paskiriant 700 Eur baudą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą – A6.-5-671/2025.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.
Teisėja Audronė Alčauskienė