Administracinė byla Nr. eAS-766-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03926-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja K. K. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją atsakyti į pareiškėjos 2015 m. birželio 29 d. prašymą reg. Nr. A34(1)?4984, 2015 m. birželio 30 d. prašymą reg. Nr. A34(1)?5026 ir 2015 m. liepos 1 d. prašymą reg. Nr. A34(1)?5068 bei priteisti pareiškėjai 150 Eur atstovavimo išlaidų.

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti ir administracinę bylą nutraukti.

Atsakovas paaiškino, kad reikalavimas jau yra įvykdytas, todėl jo tenkinimas nesukels pareiškėjai tiesioginių teisinių pasekmių. Atsakovo teigimu, pareiškėjos skundas yra standartinis, nesudėtingas, todėl prašomas išlaidų atlyginimo dydis nėra adekvatus atliktam darbui.

Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 26 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą priimti jos skundo atsisakymą, nutraukti bylą ir priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjos atsisakymą nuo skundo priėmė, administracinę bylą nutraukė, pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 52 straipsniu, 101 straipsnio 3 punktu, nenustatęs ABTĮ 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kliūčių, pareiškėjos skundo atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė.

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų (150 Eur už skundo teismui parengimą) atlyginimo, vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Teismas nustatė, kad skundą parengė advokatas Artūras Sebeika, o pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 830307) patvirtina, jog pareiškėja už teisines paslaugas atsiskaitė 2015 m. liepos 30 d. Teismas pažymėjo, kad už skundo surašymą maksimalus užmokesčio dydis yra 1 784,75 Eur. Teismo vertinimu, iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama. Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais, teismas pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino ir jai priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino išlaidas už advokato suteiktas paslaugas pagrįstomis. Byla buvo nutraukta pagal pačios pareiškėjos prašymą. Atsakovas pažymi, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Atsakovas paaiškina, kad ši byla nėra laikytina sudėtinga: skundo parengimas nebuvo itin sudėtingas, reikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundo parengimas nereikalavo ypatingai didelių laiko ir žinių sąnaudų, nes skundas nėra didelės apimties (2 lapai), jame necituojama teismų praktika, neanalizuojami teisės aktai. Todėl netenkinus atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažintinos vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartis, kuria byla nutraukta pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 101 straipsnio 3 punktą (pareiškėjas atsisakė skundo) ir pareiškėjai iš atsakovo priteista 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą (ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 str. 3 d.).

Nors atsakovas atskirajame skunde suformulavo prašymą panaikinti visą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį, tačiau nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pateikia nesutikimo būtent su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi argumentus. Taigi konstatuotina, kad atskiruoju skundu yra apskųsta tik ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, t. y. ginčas dėl bylos nutraukimo nėra kilęs.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byla buvo nutraukta, nes pareiškėja atsisakė skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimą padavus skundą teismui. Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str. 6 d.). ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui (ABTĮ 44 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011).

Atsakovas iš esmės neginčija aplinkybės, kad jis geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą jau po to, kai pareiškėja padavė skundą teismui. Nors, kaip nurodo atsakovas, byla buvo nutraukta pagal pačios pareiškėjos prašymą, tačiau pareiškėja prašė nutraukti bylą būtent dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimą. Taigi pareiškėja pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį turi teisę į išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, skundą parengė ir teismui pateikė advokatas Artūras Sebeika, o pareiškėja už tai advokatui sumokėjo 150 Eur, t. y. pareiškėja realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašyta priteisti suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už tokią teisinę paslaugą. Atsakovas atsiliepime į skundą teigė, kad pareiškėjos skundas yra standartinis, nesudėtingas, todėl prašomas išlaidų atlyginimo dydis nėra adekvatus atliktam darbui. Atskirajame skunde tvirtinama, kad byla nelaikytina sudėtinga, skundo parengimas nereikalavo ypatingai didelių laiko ir žinių sąnaudų, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažintinos vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais.

Pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai iš atsakovo priteista suma turėtų būti vertinama kaip pernelyg didelė ar neprotinga. Iš už skundo parengimą sumokėtos sumos dydžio (150 Eur) galima spręsti, kad skundo parengimas buvo įvertintas tokia suma būtent atsižvelgiant į tai, jog bylą nėra sudėtinga.

Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis atsakovo atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista. Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pastebėtas aiškus netikslumas, kuris ištaisytinas nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai priteisiamos ne iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, o iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, nes būtent šis subjektas yra atsakovas byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai K. K. priteisiamos iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė