Civilinė
byla Nr. 3K-3-542/2009
Procesinio sprendimokategorijos:122.3; 29.13 (S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos
Davidonienės, Vinco Versecko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą
pagal suinteresuoto asmens AB DnB NORD banko kasacinį skundą dėl
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. S. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys:
antstolė A. T., AB DnB NORD bankas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Skundo esmė
Pareiškėja Z. S. prašė nutraukti
vykdomąją bylą Nr. 0153/08/01276, panaikinti antstolės A. T. 2008
m. rugsėjo 11 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2008 m.
rugsėjo 30 d. patvarkymus areštuoti pareiškėjos lėšas, tarp jų ir vykdymo
išlaidoms atlyginti, ir pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą,
žemės sklypo, unikalus Nr. 440001829590, areštą pagal 2008 m. rugsėjo 30 d.
turto arešto aktą. Ji nurodė, kad vykdomasis raštas negalėjo būti priimtas,
vykdymo veiksmai – pradėti, nes praleistas senaties terminas vykdomajam raštui
pateikti vykdyti, todėl vykdomoji byla Nr. 0153/08/01276 nutrauktina.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad vykdomasis raštas, dėl kurio vykdymo veiksmų paduodamas
skundas, yra trečiasis išduotas pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 1998 m.
sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-27/1998; jame nenurodyta sumų,
kurios jau išieškotos pagal pirmuosius du vykdomuosius raštus, t. y. antstolė
neišsiaiškino, dėl kurios dalies sprendimas neįvykdytas, jame nenurodyta
vykdytina sprendimo dalis. Antstolė 2008 m. rugsėjo 30 d. areštavo SEB ir DnB
NORD bankuose esančiose pareiškėjos sąskaitose lėšas – 83 652,45 Lt, taip
pat žemės sklypą (duomenys neskelbtini); šiuos vykdymo veiksmus ji
atliko tuo metu, kai pareiškėja padavė skundą Šilutės rajono apylinkės teismui
ir šio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo sustabdyti vykdymo veiksmai
vykdomojoje byloje. Be to, antstolė areštavo turto daugiau, nei jo reikia skolai
išieškoti ir vykdymo išlaidoms atlyginti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių
esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 30 d.
nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad išieškojimas iš skolininkės Z. S. vykdomas nuo 1998 m., todėl išieškotojas AB DnB NORD bankas laiku pateikė, o antstolė pagrįstai patvarkymu priėmė vykdyti 2008 m.
liepos 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27/1998. Teismas pažymėjo, kad
pareiškėja nepateikė duomenų, jog dalis skolos išieškota; vykdymo sustabdymas
neužkerta kelio antstoliui imtis priemonių surasti bei areštuoti skolininko
turtą, be to, pareiškėja neįrodė, kad antstolė areštavo turto daugiau, nei
reikia išieškojimui įvykdyti.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. atskirąjį
skundą, 2009 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino Šilutės rajono apylinkės
teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį, priėmė naują nutartį, panaikino Šilutės
rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį raštą ir
įpareigojo antstolę A. T. grąžinti šį vykdomąjį raštą jį
išdavusiai institucijai. Apeliacinės, priešingai nei pirmosios, instancijos
teismas akcentavo, kad pagal kiekvieną teismo sprendimą išduodamas vienas
vykdomasis raštas; CPK 647 straipsnyje nustatyti atvejai, kai galimas kelių
vykdomųjų raštų išdavimas, tačiau kolegija nelaikė, kad nagrinėjamas atvejis
yra būtent toks. Pirmosios instancijos teismo nustatytais duomenimis, Šilutės
rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 26 d. sprendimu iš Z.
S. priteista AB Lietuvos žemės ūkio banko Šilutės skyriui (dabar – AB DnB
NORD bankas) 83 652,45 Lt, išieškojimą nukreipiant į A. S. IĮ
„Valburga“ įkeistą bei Z. S. turtą; šio sprendimo pagrindu
išieškotojui 1998 m. vasario 10 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-27/1998,
kuris 1998 m. buvo pateiktas vykdyti antstolių kontorai prie Šilutės rajono
apylinkės teismo, tačiau po antstolių reformos perduotas antstolei A. P. A. S. IĮ „Valburga“ iškėlus
bankroto bylą, antstolė A. P. vykdomąją bylą sustabdė ir
perdavė vykdomąjį raštą bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos
teismui. Nepaisant to, 2008 m. liepos 15 d. išieškotojui Šilutės rajono
apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas dėl 83 652,45 Lt išieškojimo
iš Z. S. pagal pirmiau nurodytą šio teismo 1998 m. sausio
26 d. sprendimą. Bankroto bylos Nr. B2-34-03/2008 duomenimis, išieškotojui 2009
m. kovo 3 d. prašant, jam iš bankroto bylos grąžintas vykdomasis raštas Nr.
2-27/98. Šiuo metu antstolė A. P. vykdo vykdomąjį raštą
Nr. 2-27/98, išduotą 1998 m. vasario 10 d. Apeliacinės instancijos
teismas, atsižvelgdamas į tokias faktines bylos aplinkybes, taip pat į teismo
pareigą šios kategorijos bylose imtis visų būtinų priemonių, kad būtų
visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443
straipsnio 8 dalis), pažymėjo, kad, iškėlus A. S. IĮ
„Valburga“ bankroto bylą ir antstolei išsiuntus vykdomąjį raštą į įkeitimą
pateikusio asmens bankroto bylą, vykdomoji byla dėl išieškojimo iš skolininkės Z. S. buvo pagrįstai sustabdyta ir sprendimas pagal vykdomąjį raštą negalėjo būti vykdomas iki sprendimo
bankroto byloje priėmimo; likus nepatenkintam kreditoriaus reikalavimui po
sprendimo bankroto byloje priėmimo, vykdomasis raštas turėjo būti grąžintas ir
tęsiamas išieškojimas pagal šį išduotą vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į šias
aplinkybes, išieškojimas iš skolininkės Z. S. turto galėjo
būti tęsiamas pagal 1998 m. vasario 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr.
2-27/1998, kurį vykdo antstolė A. P. Apeliacinės
instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išduotas
2008 m. liepos 15 d. vykdomasis raštas, pažeidžiant CPK nuostatas, todėl
pripažintinas negaliojančiu, vykdomoji byla nutrauktina (629 straipsnio 1
dalies 5 punktas, 630 straipsnis), panaikintinos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi
antstolis (CPK 629 straipsnio 2 dalis); vykdomąją bylą užbaigus, vykdomasis
raštas grąžintinas jį išdavusiai institucijai – Šilutės rajono apylinkės
teismui (CPK 632 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorius (suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas) prašo panaikinti apeliacinės
instancijos teismo nutartį, palikti galioti pirmosios instancijos teismo
nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 647
straipsnį ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad iki tol, kol nebaigta įkaito
davėjo (trečiojo asmens) bankroto byla, negalimi vykdymo veiksmai dėl
neįkeisto turto, t. y. dėl pagrindinio skolininko turto, ir kad šiuo atveju
galėjo būti išduotas tik vienas vykdomasis raštas. Nagrinėjamoje byloje
antstolė vykdė teismo sprendimą, pagal kurį skola banko naudai priteista iš Z. S. (pagrindinė skoininkė) ir iš prievolės įvykdymą A. S. IĮ „Valburga“ turto įkeitimu užtikrinusios šios įmonės.
Vadinasi, vykdymo metu buvo skolininkų daugetas, nepaisant jų nevisiškai
tipiškos solidariosios atsakomybės, tačiau iš esmės nuo jos nesiskiriančios,
nes kreditorius turi teisę skolą prisiteisti iš skolininko ir iš įkaito davėjo;
šiuo atveju įstatymo nustatyta speciali išieškojimo iš turto eilė vykdymo
procese, t. y. pirmiausia – iš įkeisto turto (CPK 664 straipsnio 1 dalis).
Tokio išieškojimo metu įkaito davėjui suteikiamas skolininko statusas (CPK 745
straipsnio 2 dalis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
laikė, kad vykdymo veiksmai dėl pagrindinės skolininkės galėjo būti atliekami
tik to paties vykdomojo rašto, kuris perduotas į įkaito davėjo bankroto bylą,
pagrindu ir tik pabaigus bankroto bylą; iš Įmonių bankroto įstatymo neišplaukia
išieškotojo teisė susigrąžinti vykdomąjį raštą iš bankroto bylos ir tęsti
vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka, t. y. vykdomasis raštas negali būti
pagrindas vykdymo veiksmams atlikti, nepriklausomai nuo to, ar jis grąžintas iš
bankroto bylos ar bankroto byla baigta. Apeliacinės instancijos teismas nurodė,
kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnį ir CPK 626 straipsnio 1 dalies
3 punktą po to, kai įkaito davėjui iškelta bankroto byla, vykdomasis dokumentas
persiunčiamams šią bylą nagrinėjančiam teismui, o vykdomoji byla sustabdoma,
tačiau įstatymo nereglamentuojama dėl vykdomojo rašto grąžinimo išieškoti,
vadinasi, jo pagrindu negalimi vykdymo veiksmai. Jie turi būti atliekami kito
vykdomojo rašto, kuriame būtų nurodoma neįvykdyta dalis (šiuo atveju –
nukreipimas į pagrindinio skolininko turtą), pagrindu. Tuo tarpu bankroto
administratorius ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas neatlieka įrašų
vykdomajame dokumente, todėl, jį pateikus vykdyti, atsirastų daug neaiškumų,
nes nebegalimas vykdymas dėl to asmens, dėl kurio iškelta bankroto byla, ir
kiltų klausimų dėl neįvykdytos sprendimo dalies, todėl šį klausimą turėtų
spręsti sprendimą priėmęs teismas, išduodamas kitą vykdomojo rašto
egzempliorių. Kito vykdomojo rašto išdavimas apskritai vertintinas kaip
operatyvų vykdymą užtikrinanti priemonė.
2. Dėl vienodos teismų
praktikos.
Byloje keliama CPK 647 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo problema yra
ypač aktuali, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pasisakęs dėl pirmiau
nurodytame CPK straipsnyje sąvokų „kelių atsakovų“, „kelių skolininkų“,
„solidarių atsakovų“ aiškinimo; tai ypač aktualus klausimas, kai padaugėjo
nemokumo, priverstinio vykdymo atvejų. Nagrinėjamoje byloje priimti teismų sprendimai,
juose dėl tapačių faktinių aplinkybių išdėstyti skirtingi argumentai ir motyvai
taip pat rodo, kad aktualus teismų praktikos šiuo klausimu vienodinimas.
Atsiliepime į kasacinį skundą
pareiškėja Z. S. prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos
teismo nutartį palikti galioti ir nurodo, kad pagal CPK 745 straipsnio 2 dalį
įkaito davėjui, vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, suteikiamos skolininkui
nustatytos procesinės teisės, bet jis juo netampa, nes neprivalo vykdyti
prievolės, viršijančios įkeisto turto masę; vykdymo procese jis išlieka įkaito
davėjas. Išieškojimą vykdant iš eilės, t. y. pirmiausia – iš įkeisto, po to –
iš skolininko turto, užtenka vieno vykdomojo rašto, nors, kaip kasatorius
teisingai pažymi, įstatymo nenustatyta, kad vykdomasis raštas turi būti
grąžinamas iš bankroto bylos išieškojimui iš skolininko tęsti. Kreditoriaus
siekis kuo greičiau išieškoti skolą nėra pagrindas gauti kitą vykdomojo rašto
egzempliorių; taip būtų paneigta įstatymo nustatyta vykdomiesiems raštams
išduoti tvarka, juolab kad šiuo atveju tai buvo trečiasis pagal tą patį teismo
sprendimą išduotas vykdomasis raštas. Kasatorius atsiliepime į atskirąjį skundą
pripažino apie jam 2009 m. balandžio 23 d. iš bankroto bylos grąžintą vykdomąjį
raštą ir pažymėjo, jog šis bus pateiktas išieškojimui iš skolininkės Z. S. tęsti. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad iš
antstolės A. T. 2009 m. rugsėjo 14 d. raginimo vykdyti
sprendimą geruoju matyti, jog kreditorius jai pateikė Šilutės rajono apylinkės
teismo 1998 m. sausio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27/1998 dėl 83 652,45
Lt išieškojimo, tačiau laiko, kad antstolė vykdo iš A. S. IĮ
„Valburga“ bankroto bylos grąžintą 1998 m. vasario 10 d. išduotą vykdomąjį
raštą Nr. 2-27/1998 dėl 83 652,45 Lt išieškojimo; vadinasi, antstolės žinioje
šiuo metu yra vykdomoji byla Nr. 0153/08/01276, pradėta pagal Šilutės rajono
apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27/1998 dėl
83 652,45 Lt išieškojimo ir vykdomoji byla Nr. 0153/09/01718, pradėta 2009 m.
rugsėjo 11 d. pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 26 d. (arba
1998 m. vasario 10 d.) išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27/1998 dėl tapačių 83
652,45 Lt išieškojimo banko naudai. Tai rodo nesąžiningus kreditoriaus
veiksmus, nes jis pateikė antstolei vykdyti 2008 m. liepos 15 d. išduotą
ir iš bankroto bylos sugrąžintą vykdomąjį raštą dėl tų pačių lėšų išieškojimo
ir vykdymo veiksmai atliekami. 2008 m. liepos 15 d. išduotas vykdomasis raštas
pateiktas vykdyti 2008 m. rugsėjo 11 d., t. y. pasibaigus CPK 606 straipsnio 2
dalyje nustatytam terminui, atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas priimtas
1998 m. sausio 26 d.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai
ir išaiškinimai
Dėl kelių vykdomųjų raštų išdavimo
Teismo sprendimas ar nutartis
pradedami vykdyti, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai perduodami vykdyti
skubiai (CPK 281-283 straipsniai). Įsiteisėjus teismo sprendimui ar perdavus jį
skubiai vykdyti, teismas išduoda vykdomąjį raštą, kuriuo remiantis atliekami
priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį
vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas, esant išieškotojo
rašytiniam pareiškimui. Taigi vykdymo procesas prasideda tik išieškotojo
iniciatyva. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka reglamentuojama CPK 646
straipsnyje. Bendroji taisyklė yra ta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas
vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose
vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems
atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidariųjų atsakovų, teismas gali
išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba
sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą (CPK 647
straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal byloje
nustatytas aplinkybes išieškojimas iš skolininkės Z. S. turto
galėjo būti tęsiamas pagal iš bankroto bylos išieškotojui grąžintą 1998 m.
vasario 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-27/1998, kuris šiuo metu pateiktas
antstolei A. P. ir yra vykdomas. Kasatorius kasaciniame
skunde teigia, kad dėl skolininkų daugeto vykdymo procese buvo galimas kito
vykdomojo rašto išdavimas, tuo tarpu iš bankroto bylos grąžinto vykdomojo rašto
pagrindu vykdymo veiksmai negalimi; jame
nenurodyta neįvykdyta sprendimo dalis ir tai reiškia, kad tik sprendimą priėmęs
pirmosios instancijos teismas gali šį klausimą išnagrinėti, išduodamas kitą
vykdomąjį raštą.
Šiuos kasatoriaus argumentus
teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais. Bylos duomenimis, Šilutės rajono
apylinkės teismo 1998 m. sausio 26 d. sprendimu kasatoriui iš Z.
S. priteista 83 652,45 Lt skola, išieškojimą nukreipiant į įkeistą
areštuotą A. S. įmonės „Valburga“ turtą. Kasatorius
nepagrįstai teigia, kad, vykdant pirmiau nurodytą teismo sprendimą, buvo
skolininkų daugetas, nepaisant nevisiškai tipiškos solidariosios atsakomybės,
tačiau iš esmės patvirtinančios kasatoriaus teisę išieškoti skolą iš
skolininkės ir iš įkaito davėjo; kasatoriaus vertinimu, CPK 664 straipsnio 1
dalyje nustatyta specialioji išieškojimo eilė, pirmiausia – išieškant skolą iš
įkeisto turto, taip pat nepaneigia solidariųjų skolininkų atsakomybės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad
CPK 745 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, vykdant išieškojimą iš hipoteka ar
įkeitimu įkeisto turto, kai įkaito davėjas nėra skolininkas, toks įkaito
davėjas turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, nereiškia,
kad įkaito davėjas tampa skolininkas; jis atsako už prievolės įvykdymą tik
įkeisto turto apimtimi. Tuo tarpu CPK 664 straipsnio 1 dalyje nustatyta
išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė; pirmąja eile išieškoma iš
įkeisto turto, jeigu išieškoma įkaito turėtojo naudai. Šiuo atveju skolos
išieškojimo iš įkeisto turto tvarka nustatyta Šilutės rajono apylinkės teismo
1998 m. sausio 26 d. sprendimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 662 straipsnio 5 dalį
išieškotojo reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu
išieškoma iš įkeisto turto. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad įstatymo
nenustatyta, jog vykdomasis raštas, perduotas į įkaito davėjo bankroto bylą,
turi būti grąžinamas išieškojimui iš skolininko tęsti. Nepaisant to,
apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju išieškotojui pagal jo
prašymą grąžintas iš A. S. įmonės „Valburga“ bankroto
bylos vykdomasis raštas Nr. 2-27/1998 ir jis šiuo metu vykdomas antstolės A. P.. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas padarė
pagrįstą išvadą, kad vykdytinam Šilutės rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio
26 d. sprendimui pirmosios instancijos
teismo išduotas 2008 m. liepos 15 d. vykdomasis raštas, pažeidžiant CPK
nuostatas. Teisėjų kolegija
taip pat laiko, kad skolos išieškojimas iš įkeisto, po to – iš skolininko –
turto vykdytinas pagal vieną vykdomąjį raštą; kasatorius nepagrįstai teigia,
kad šiuo atveju dėl solidariosios skolininkų prievolės kreditoriui buvo
pagrindas kitam vykdomajam raštui išduoti; tokia skolininkų atsakomybė
nepatvirtinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi apeliacinės instancijos
teismo nutartyje esantys teiginiai dėl CPK 647 straipsnio nuostatų aiškinimo
yra motyvuoti ir pagrįsti. Kita vertus, proceso teisės normų, nustatančių kelių
vykdomųjų raštų išdavimą, aiškinimo ir taikymo problema tapačių bylos šalių
buvo keliama ne tik šioje, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka
išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. S. pareiškimą
dėl vykdomojo rašto dublikato atšaukimo (suinteresuoti asmenys: AB DnB NORD
bankas, antstolė A. P.; bylos Nr. 3K-3-75/2009); kasacinis
teismas civilinėje byloje priimtoje 2009 m. vasario 27 d. nutartyje
išaiškino, kad prie A. S. individualios įmonės „Valburga“
bankroto bylos pridėtas vykdomasis raštas, pagal kurį išieškoma skola iš Z. S., nėra prarastas ir tokiu atveju neišduotinas jo
dublikatas, nors išieškotojas to prašė. Teisėjų kolegija vertina, kad šios
aplinkybės, kasatoriui vienu atveju reikalaujant išduoti vykdomojo rašto
dublikatą, kitu – kitą vykdomąjį raštą, rodo tam tikrą jo veiksmų nenuoseklumą
ir argumentų, jog pagal vieną teismo sprendimą galėjo būti išduoti keli
vykdomieji raštai, nepagrįstumą.
Teisėjų kolegija,
apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs
apeliacinės instancijos teismas nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie
galėtų turėti įtakos neteisėtos nutarties, vertinant antstolės vykdymo veiksmus
pagal ginčo vykdomąjį raštą, priėmimui, todėl tenkinti kasacinį skundą –
panaikinti apeliacinės instancijų teismų nutartį bei atmesti pareiškėjos Z. S. skundą – nėra pagrindo.
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas patyrė 65,10 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus suinteresuoto asmens
kasacinio skundo ir palikus nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį,
šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš suinteresuoto asmens AB DnB
NORD banko (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1
dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, CPK 359 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a
r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto
asmens AB DnB NORD banko, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės
adresas: (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys
neskelbtini), AB DnB NORD banke, į valstybės biudžetą 65,10
(šešiasdešimt penkis litus 10 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė,
neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Vincas Verseckas
Juozas Šerkšnas