Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-223-594/2014

Proceso Nr. 4-69-3-07519-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

45.4.2.;79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus (toliau–Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarimo G. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

G. T. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-10-23 nutarimu Nr. 20N-3078968-13 už tai, kad 2013-09-05 apie 7 val. Kaunas, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, pripažinta kalta padariusi teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 str. 4 d. ir nubausta 200 litų bauda.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarimu panaikintas 2013 m. spalio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas ir administracinė teisena prieš G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 4 d., sudėties.

Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-01-17 nutarimą, paliekant galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2013-10-23 priimtą nutarimą. Skunde nurodoma, kad aplinkybę, kad G. T. pažeidė KET, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, fotonuotrauka, paaiškinimas, pranešimas apie padarytą KET pažeidimą. Institucija mano, kad teismas nepagrįstai pritarė pažeidėjos argumentui, kad nėra aišku kada, kokiu laiku, kur buvo įvykdytas teisės pažeidimas, kadangi 2013-09-06 apie administracinės teisės pažeidimą buvo gautas pranešimas, kuriame yra nurodytas pažeidimo padarymo laikas, data ir vieta, bei kartu su pranešimu buvo atsiųsta fotonuotrauka. Akivaizdu, kad fotonuotraukoje užfiksuotas automobilis paliktas stovėti ant šaligatvio, t.y. ant pėstiesiems skirtos kelio dalies. G. T. neneigia, kad minėta transporto priemonė priklauso jai. Pareigūnas gavęs pranešimą apie minėtą nusižengimą atliko visus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakyme Nr. 5-V-546 „Dėl laikinųjų pranešimų policijai, teikiamų elektroniniu būdu, duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ numatytus veiksmus. Pažeidimo vieta, laikas ir data nurodyta pranešime.

Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad liudytojai A. M., A. M., G. S. betarpiškai įvykio vietoje nebuvo. Taip pat nebuvo nustatyta tiksli įvykio vieta, laikas bei asmuo, užfiksavęs pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo byloje esančios nuotraukos laikyti neginčijamu G. T. kaltės įrodymu. Iš nuotraukos matyti tik tai, jog automobilis pastatytas ant šaligatvio, t. y. neleistinoje vietoje, bet daryti kategoriškos išvados, kad pažeidimas padarytas būtent 2013-09-05 apie 7 val. (duomenys neskelbtini) Kaune nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ant pačios nuotraukos nėra nurodyta jos darymo data (nors sukūrimo data - 2013-09-05 nurodoma laikmenos pavadinime), tačiau net ir esant tokiems požymiams ant nuotraukos, tai nebūtų pakankamu pagrindu padaryti išvadą, kad nuotrauka padaryta būtent joje užfiksuotu laiku, kadangi datos ir laiko parametrus fotoaparate nustato fotoaparatu besinaudojantis asmuo, juos, kaip ir laikmenos sukūrimo datą nesudėtinga koreguoti. Nenustačius asmens pranešusio apie kelių eismo pažeidimą ir atsiuntusio minėtą fotonuotrauką nėra galimybės patikrinti nuotraukos padarymo laiko ir vietos, jos autentiškumo.

Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. nuostatomis, įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareigūnai, privalėję rinkti įrodymus, šios savo pareigos neįvykdė - tiesiogiai nepatikrino gautame pranešime nurodytos aplinkybės ir nesurinko pranešimą patvirtinančių įrodymų. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Nagrinėjamoje byloje vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis, nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tokia nuotrauka vertintina tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka. Taigi, fotonuotrauka, kurios pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT administracinė byla Nr. N-261-2988-10).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas priimdamas 2014 m. sausio 17 d. nutarimą G. T. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai G. T. atžvilgiu nutraukė administracinę teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 4 d., todėl keisti ar naikinti šį teismo nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Iš skundžiamo nutarimo taip pat matyti, kad apylinkės teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad panaikina „2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą Nr. 20AN-2980132-13“, tačiau iš nutarimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad buvo panaikintas 2013 m. spalio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas Nr. 20N-3078968-13. Ši netikslumas vertinamas kaip rašymo apsirikimas, todėl ištaisytinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad panaikintas 2013 m. spalio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas Nr. 20N-3078968-13.

Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                         Albinas Antanaitis