Administracinė byla Nr. I-1454-365/2012
(Proceso Nr. 3-61-3-02556-2011-5)
Procesinio sprendimo kategorija 33.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovei Laurai Daškevičiūtei, atsakovei J. Š., jos atstovui J. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros skundą atsakovei J. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra kreipėsi į teismą su skundu prašydama tenkinti Agentūros prašymą dėl grąžintinų lėšų grąžinimo ir priteisti iš atsakovės J. Š. pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros naudai: 1) 4 156,84 dydžio įsiskolinimą už neteisėtai gautas išmokas; 2) 132,69 Lt palūkanas, apskaičiuotas nuo 2011 03 31 iki 2011 11 18 įskaitytinai; 3) 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 13-14.1 punktais ir skaičiuojamas nuo 2011 11 19 iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (t. 1, b. l. 1-2).
Pareiškėja skunde nurodė, kad pagal atsakovės J. Š. 2006 12 19 pateiktą Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau - Agentūra) paraišką paramai pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano (KPP) priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ gauti (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Paraiška) bei 2007 06 11 mokėjimo prašymą kompensuoti patirtas išlaidas pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Mokėjimo prašymas) Agentūra, vadovaudamasi Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2004 07 16 įsakymu Nr. 3D-429 (toliau - Taisyklės), atsakovei išmokėjo 4 156,84 Lt išmokų sumą. Agentūros Kontrolės departamento Kauno skyriaus 2008 12 09 atliktos Paraiškos patikros vietoje metu nustatyta, kad faktiškai rastas sklypo plotas daugiau nei 20 procentų mažesnis už deklaruotą (rastas 0,86 ha plotas, tačiau Paraiškoje deklaruotas 1,04 ha plotas). Pateikdama Agentūrai Paraišką atsakovė pasirašė Pareiškėjo deklaraciją, kurios pirmoje pastraipoje nurodyta, kad pareiškėja yra susipažinusi su paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis. Agentūra, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Taisyklių 50.1.3 punktu, kuriame nurodyta, kad, kai neapželdinta daugiau kaip 20 proc. deklaruoto ploto, miško įveisimo išmokos suma mažinama 100 proc., paramos sutartis nutraukiama, Agentūra susigrąžina visą suteiktą paramą, bei Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondo priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 02 13 nutarimu Nr. 137 (toliau - Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 7.1.1 punktu, kuriame nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti, 2011 02 24 priėmė sprendimą Nr. 25 „Dėl J. Š. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ susigrąžinti atsakovei išmokėtą 4 156,84 Lt išmokų sumą ir 2011 02 28 raštu Nr. BR6-(3.82)-2084 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ informavo atsakovę apie susidariusias grąžintinas lėšas. Rašte ir sprendime Agentūra nurodė grąžintinų lėšų atsiradimo priežastis ir aplinkybes, teisės aktus kaip pagrindą susigrąžinti grąžintinas lėšas, grąžinamą sumą ir palūkanų skaičiavimą, jei atsakovė per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo išsiuntimo dienos negrąžins skolos. Agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 13-14 punktais, nuo 2011 03 31 pradėjo atsakovei skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo negrąžintos 4 156,84 Lt skolos.
Atsakovė J. Š. su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. 2, b. l. 30-32) nurodė, kad 2006 12 19 Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paraišką „Žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku“, kurioje deklaravo 1,04 ha želdinamą plotą. Šią paraišką padėjo parengti Prienų miškų urėdijos specialistai, kurie 2006 m. želdinamą plotą apskaičiavo paprastu metru. Plotas kurį apželdino mišku yra šlaite. 2008 metais Agentūros specialistas, atlikęs patikrą vietoje, nustatė, kad apželdintas plotas yra 0,86 ha. Paprašius, kad dar kartą pamatuotų plotą specialistas pasakė, kad sunku pagauti palydovo signalą dėl šalia esančio miško (todėl net kelis kartus pakartotinai reikėjo gaudyti palydovo signalą kol buvo išmatuotas plotas); aparatas kuriuo atliekami matavimai turi paklaidą ir dėl šalia esančio miško gali būti nemažas nuokrypis; sklypas yra šlaite, todėl sklypas bus didesnis. Gavusi tokius specialisto patikinimus pasirašė ant protokolo. NMA atsiuntė 2011 02 24 sprendimą Nr. 25 „Sprendimas dėl J. Š. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ ir 2011 02 28 sprendimą Nr. BR6-(3.82)-2084 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“. Nesutikdama su šiais sprendimais „Valstybės žemės fonde“ užsakė sklypo apželdinto mišku matavimus. Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinierius A. K. atliko matavimus, LKS-94 koordinačių sistemoje, panaudojant prietaisą „Leica“. Atlikus matavimus nustatyta, kad apželdintas mišku plotas yra 0.98 ha. Turėdami miškininkų atliktus matavimus 1,04 ha ir „Valstybės žemės fondo“ rezultatus 0.98 ha, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (toliau - ŽŪM) ir NMA su prašymu atlikti papildomą šio sklypo patikrą. Iš NMA 2011 04 29 gavo raštus Nr. 31N-Š-376-634 „Dėl J. Š. skundo“ ir Nr. 31N-Š-376-635 „Dėl skundo“, kuriuose nurodyta, kad bus atlikta pakartotinė sklypo patikra. Iš NMA buvo atvykęs specialistas ir vietoje atliko patikrą. Pakartotinai pamatavus sklypą buvo rastas 1,01 ha sklypas. Vadovaujantis patikros rezultatais buvo surašytas aktas. Specialistas atsakingas už matavimus, atlikęs patikrą ir surašęs aktą informavo, kad aktą perduos kitiems specialistams, kurie administruoja bylą. Deja iki šios dienos taip ir negavo pakartotinės patikros metu surašyto akto nei iš ŽŪM nei iš NMA.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Pareiškėja paaiškino, kad Žemės ūkio ministerija gavusi J. Š. skundą įpareigojo Agentūrą atlikti pakartotiną patikrą. Patikros metu buvo rastas 1,01 ha plotas, kai deklaruotas - 1,04 ha plotas. Pakartotinos patikros rezultatai J. Š. jokių pasekmių nesukelia, nes teisiniai santykiai su ja nutrūko jau 2009 m., kai jai buvo pranešta apie paramos mokėjimo nutraukimą. 2008 m. patikroje ir vėlesnėje pakartotinoje patikroje tikrinta buvo skirtingais prietaisais, turinčiais skirtingą matavimo paklaidą. Dėl to galėjo atsirasti matavimo neatitikimų. Agentūra vadovavosi patikros ataskaita, kurią tikrintojas surašė 2008 m. Negalėjo atsakyti, kas lemia, kokį matavimo prietaisą naudoja tikrintojas. 2008 m. atliktos patikros rezultatais neturėjo pagrindo abejoti. Be to J. Š. patikrinimo akto ir pranešimo neskundė, todėl sprendimas buvo priimtas 2008 m. patikros rezultatų pagrindu. Negalėjo atsakyti, koks būtų buvęs sprendimas, jei Agentūra vadovautųsi naujos patikros duomenimis. Kadangi santykiai su paramos gavėja buvo nutrūkę dar 2009 m. po 2008 m. patikros, todėl nebuvo vadovautasi nauja patikra. Taip pat negalėjo pasakyti kodėl išmokų susigrąžinimo buvo laukta nuo 2009 m. iki 2011 m.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė ir jos atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Nurodė, kad pirminis patikrinimas buvo atliktas 2008 m. Apie jo rezultatus buvo informuoti 2009 m. pradžioje. Sprendimo nutraukti paramą neskundė, nes lėšos mums buvo išmokėtos. Apie lėšų sugrąžinimą tame rašte Agentūra nieko neminėjo. Kai pirmą kartą buvo atliekami matavimai juose dalyvavo. Buvo pasakyta, kad trūksta 20 proc. apželdinto ploto, tačiau buvo sakoma, kad nereikia jaudintis, nes apželdinamas plotas yra miško šlaite, dėl ko gali atsirasti paklaidos. Taip pat įtakos turi ir tai, kad šalia yra miškas ir matavimo aparatas nesugeba tiksliai nustatyti koordinačių. Buvo pasakyta, kad bus atsižvelgta į minėtas paklaidas ir nėra jokio sankcijų pavojaus. Žino, kad yra terminai kreiptis į teismą, tačiau, kol nebuvo raginimo grąžinti paramos lėšas, tol nieko nesiėmė. Projektą apželdinti mišku parengė miško urėdijos specialistai. Matavimus atliko paprastu metru. Buvo gautas 1 ha ir 4 arų plotas. Pagal Agentūros matavimus apsodintas plotas siekė 86 arus. Gavę raginimą grąžinti lėšas 2011 m. VĮ „Valstybės žemės fonde“ užsakė sklypo apželdinimo mišku matavimus, kuriuos atliko Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinierius A. K.. Matavimus atliko LKS-94 koordinačių sistemoje, naudojant prietaisą „Leica“. Atlikus matavimus nustatyta, kad apželdintas mišku plotas yra 0,98 ha. Turėdami miškininkų atliktus matavimus – 1,04 ha ir VĮ „Valstybės žemės fondo“ rezultatus 0,98 ha, kreipėsi į ŽŪM su prašymu atlikti papildomą šio sklypo patikrą. Šios patikros metu buvo nustatyta, kad mišku apželdintas plotas yra 1,01 ha.
Skundas netenkinamas.
Byloje nustatyta, kad J. Š. 2006 12 19 pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraišką paramai pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano (KPP) priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ gauti (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodoma, kad įveisiamo miško plotas yra 1,04 ha (t. 1, b. l. 82-90). Pateikdama Agentūrai Paraišką J. Š. pasirašė Pareiškėjo deklaraciją (Paraiškos VII dalis), kurios nurodyta, kad pareiškėja yra susipažinusi su paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis.
Įvertinusi J. Š. paraišką Agentūra 2007 03 06 pranešimu AM/M Nr. 11968 informavo J. Š., kad pagal paraiškoje paramai gauti pateiktus duomenis, jai yra apskaičiuota preliminari 20 483,08 Lt mokėtina suma (t. 1, b. l. 101)
Agentūra ir J. Š. 2007 04 27 pasirašė paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paramos suteikimo (t. 1, b. l. 102-113).
Agentūra 2007 06 11 gavo J. Š. mokėjimo prašymą kompensuoti patirtas išlaidas pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 140-149).
Agentūra, patikrinusi prašymą ir vadovaudamasi Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 07 16 įsakymu Nr. 3D-429, J. Š. išmokėjo 4 156,84 Lt išmokų sumą (t. 1, b. l. 150-164).
Agentūra 2008 12 09 atliko paraiškos patikrą vietoje ir surašė ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas želdinamas plotas 1,04 ha, patikros vietoje metu pamatuotas bendras apželdintas plotas 0,86 ha (t. 1, b. l. 165-167).
Agentūra 2009 05 18 įvertintos paraiškos ataskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) IR Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė nustatytus neatitikimus: patikros metu nustatyta, kad želdinamas plotas yra daugiau nei 20 proc. mažesnis už deklaruotą ir padarė išvadą, kad paraiška vertinama neigiamai (t. 1, b. l. 168-170, 172-174).
Agentūra 2009 06 04 raštu Nr. BR6-(10.51)-7709 ,,Dėl paramos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę ,,Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ nutraukimo“ informavo J. Š., kad atlikus patikrą vietoje nustatytas daugiau kaip 20 proc. deklaruoto ploto, miško įveisimui neatitikimas, todėl išmokos suma mažinama 100 proc. ir kompensavimo išmokos nebus mokamos (t. 1, b. l. 176-177).
Agentūra 2011 02 22 patikrinusi J. Š. vertinimo ataskaitos tikrinimo elementų sąrašą nustatė, kad pareiškėja privalo grąžinti 4 156,84 Lt paramos sumą (t. 1, b. l. 180, 182-183) ir priėmė 2011 02 24 sprendimą Nr. 25 ,,Dėl J. Š. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuriuo nusprendė susigrąžinti permokėtą 4 156,84 Lt paramą (t. 1, b. l. 185). Apie sprendimą 2011 02 28 raštu Nr. BR6-(3.82)-2084 ,,Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ informavo J. Š. apie susidariusią skolą ir prašė ją grąžinti (t. 1, b. l. 184).
J. Š. 2011 03 24 raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. Rašte nurodė, kad nesutinka su priimtais sprendimais. Paaiškino, kad VĮ ,,Valstybės žemės fondas“ užsakė sklypo apželdinimo mišku matavimą LKS-94 koordinačių sistemoje, panaudojant prietaisą ,,Leica“, atlikus matavimus buvo nustatyta, kad apželdintas mišku plotas yra 0,98 ha. J. Š. prašė atlikti papildomą sklypo patikrą (t. 1, b. l. 187). Šio prašymo kopija 2011 04 01 gauta ir Agentūroje.
Agentūra 2011 04 14 raštu Nr. BR6-(3.82)-3444 ,,Dėl skolos išieškojimo sustabdymo“ informavo, kad administracinė grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūra sustabdoma, iki bus išnagrinėtas prašymas (t. 1, b. l. 192).
Agentūra 2011 04 15 raštu Nr. BR6-(2.30)-3501 ,,Dėl skundo“ priminė J. Š., kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 7 d., dėl skundo adresuoto keliems viešojo administravimo subjektams ir priklausančio kelių viešojo administravimo subjektų kompetencijai, administracinę procedūrą pradeda ir skundo nagrinėjimą organizuoja pirmasis skunde nurodytas viešojo administravimo subjektas. Pirmuoju adresatu yra nurodyta Žemės ūkio ministerija, todėl Agentūra administracinės procedūros nepradės (t. 1, b. l. 191).
Agentūra 2011 06 01 atliko paraiškos patikrą vietoje ir surašė ataskaitą Nr. AM/P-PAR-16376, kurioje nurodė, kad patikros metu pamatuotas želdomas plotas 1,01 ha prie ataskaitos pridedama pamatuoto ploto duomenys su matavimo schema (Priedas Nr. 2), VĮ VŽF Kauno žemėtvarkos skyriaus inž. A. K. matavimo duomenys su arto foto žemėlapiu (t. 1, b. l. 194-197, 198, 199).
Agentūra 2011 07 27 raštu Nr. BR6-(1.14)-6297 ,,Dėl paraiškos administravimo“ informavo J. Š. ir Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamentą, kad J. Š. buvo informuota apie tai, kad turi grąžinti jai išmokėtą paramą pagal Priemonę vadovaujantis taisyklių 50.1.3 punktu, kuriame nurodyta, kad, kai neapželdinta daugiau kaip 20 proc. deklaruoto ploto, miško įveisimo išmokos suma mažinama 100 proc., paramos sutartis nutraukiama, Agentūra susigrąžina visą suteiktą paramą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo numatyta želdinti 1,04 ha žemės ūkio naudmenų plotą, o 2008 12 09 patikros vietoje metu rastas želdinamas plotas buvo 20 proc. mažesnis nei įsipareigota, į tai, kad Paramos sutartis buvo nutraukta , o J. Š. ir Agentūros teisiniai santykiai pasibaigė dar 2009 metais, Paraiškos administravimas nebuvo atnaujinamas (t. 2, b. l.1-2).
Agentūra 2011 08 10 raštu Nr. BR6-(3.82)-6659 ,,Dėl skolos išieškojimo atnaujinimo“ informavo J. Š., kad atnaujino skolos išieškojimą ir už laikotarpį nuo 2011 03 31 iki 2011 08 03 nuoi negrąžintos lėšų dalies buvo apskaičiuota 71,76 Lt palūkanų (t. 2, b. l. 3).
J. Š. 2011 08 26 prašymu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. Nurodė, kad Agentūra informavo apie paramos grąžinimą, tačiau apie pakartotinos patikros rezultatus neužsiminė. Prašė išsiaiškinti, kodėl Agentūra nutyli apie pakartotinos patikros rezultatus (t. 2, b. l. 5).
Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Agentūrą dėl informacijos, susijusios su prašyme nurodytomis aplinkybėmis. Apie tai informavo J. Š. (t. 2, b. l. 6, 7).
Agentūra 2011 09 02 raštu Nr. BR6-(3.82)-7286 ,,Dėl skolos išieškojimo sustabdymo“ informavo, kad administracinė grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūra sustabdoma, iki bus išnagrinėtas prašymas (t. 2, b. l. 18).
Žemės ūkio ministerija 2011 09 26 raštu Nr. 31N-Š-376/2-1305 ,,Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ nurodė, kad dėl atsakovės 2011 03 24 rašte išreikšto prašymo 2011 06 01 Agentūros Kontrolės departamento Kauno patikrų vietoje skyrius atliko pakartotinę pateiktos paraiškos patikrą vietoje, kurios metu buvo nustatyta, kad želdinamas plotas yra 1,01 ha. Pažymėjo, kad pagal Taisyklių 50.2 punkto nuostatas Agentūra, administruodama paramą, vadovaujasi mažiausiu patikrų vietoje metu rastu želdinamu (faktiniu) plotu, t. y. 2008 12 09 atliktos patikros vietoje metu nustatytu plotu, todėl šiuo atveju ir nebuvo atsižvelgta į 2011 m. patikros rezultatus. Taip pat, pažymėjo ir tai, kad paramos sutartis su Ja buvo nutraukta, o Jos ir Agentūros teisiniai santykiai pasibaigė dar 2009 metais (t. 2, b. l. 19-20).
Agentūra 2011 09 28 raštu Nr. BR6-(3.82)-8069 ,,Dėl skolos išieškojimo atnaujinimo“ informavo, kad atnaujino skolos išieškojimą ir apskaičiavo 30,75 Lt palūkanų (t. 2, b. l. 21-22).
Atsakovė negrąžina neteisėtai gautą paramą ir palūkanas, todėl pareiškėja dėl jų grąžinimo kreipėsi į teismą.
Kaip nustatyta byloje atsakovei pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ buvo patvirtinta 4 156,84 Lt paramos suma (miško įveisimo išmoka), kuri 2007 08 06 buvo pervesta į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą. 2008 12 09 Agentūra atlikusi atsakovės pateiktos paraiškos patikrą vietoje nustatė, kad želdinamas plotas yra 0,86 ha, o paraiškoje buvo nurodytas 1,04 ha želdinamas plotas. Agentūra, vadovaudamasi Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 07 16 įsakymu Nr. 3D-429 (Žin., 2004, Nr. 115-4308; 2005, Nr. 42-1339). 49.1.3 punktu atsakovei pritaikė sankciją ir miško jveisimo išmokos sumą sumažino 100 proc., kadangi neapželdinta daugiau nei 20 proc. deklaruoto ploto. Atsakovė nesutikdama su patikros metu nustatytu apželdinto sklypo plotu, VĮ ,,Valstybės žemės fondas“ užsakė sklypo apželdinimo mišku matavimą LKS-94 koordinačių sistemoje, panaudojant prietaisą ,,Leica“. Atlikus matavimus buvo nustatyta, kad apželdintas mišku plotas yra 0,98 ha. Atsakovė skundu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. Skundo nagrinėjimo metu Agentūra 2011 06 01 atliko pakartotiną paraiškos patikrą vietoje ir nustatė, kad patikros metu pamatuotas želdomas plotas yra 1,01 ha. Nors patikros rezultatas kardinaliai skyrėsi nuo pirminės patikros rezultato, tačiau tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Agentūra nurodė, kad atsakovė privalo grąžinti gautą paramą. Priimant sprendimą vadovavosi Taisyklių 25 p., 50.2 p.
Taisyklių 25 punktas nurodo galimas kompensuoti išlaidas ir pažymi, kad kompensuojamos tos išlaidos. Nustačius pažeidimus pagal Taisyklių 49.1.3. p. kai neapželdinta daugiau nei 20 proc. deklaruoto ploto, miško įveisimo išmokos suma mažinama 100 proc. Taisyklių 50.2 punkte nustatyta, kad parama mokama pagal mažiausią patikrų vietoje metu rastą želdinamą (faktinį) plotą ir Agentūra susigrąžina visą gautų išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui (išskyrus kai neapželdinta daugiau kaip 20 proc. deklaruoto ploto), o patikrų vietoje metu rastam plotui pritaikomos aukščiau minėtos sankcijos ir toliau parama mokama už mažiausią patikrų metu rastą plotą.
Kaip nustatyta byloje atsakovė paraiškoje nurodė, kad apželdins 1,04 ha plotą. Pirmosios patikros metu nustatytas 0,86 ha želdinamas plotas. Ginčo dėl Paraiškos paramos grąžinimo metu buvo atlikti dar du sklypo matavimai, kurių metu nustatyti skirtingų matmenų apželdinti plotai. Pagal Atsakovės užsakymą matavimą atlikęs VĮ ,,Valstybės žemės fondas“ inžinierius A. K. nustatė, kad apželdintas mišku plotas yra 0,98 ha. Matavimą jis atliko LKS-94 koordinačių sistemoje, panaudojant prietaisą ,,Leica“. Pakartotiną patikrą vietoje atlikusi Agentūra nustatė, kad apželdintas plotas yra 1, 01 ha. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad Projektą apželdinti mišku parengė miško urėdijos specialistai, kurie matavimus atliko paprastu metru, nustatė 1,04 ha. Kaip matyti Projekte nurodytas sklypas buvo matuotas kelis kartus ir visais atvejais gauti skirtingi rezultatai. Žymiai mažesnis nei deklaruotas plotas buvo nustatytas pirmosios patikros metu. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė patvirtino, kad abiejų patikrų metu plotai buvo matuojami skirtingais prietaisais, turinčiais skirtingą matavimo paklaidą. Mano, kad dėl šių aplinkybių galėjo atsirasti matavimo neatitikimai. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės tvirtino, kad pirminės patikros metu matavimą atlikęs specialistas liepė nesijaudinti dėl nustatytų matavimų, nes pritaikius paklaidą dėl miško užsodinimo šlaituose, matavimo rezultatas pasikeis ir nebus pagrindo taikyti sankcijos. Tiek iš pareiškėjos atstovės, tiek iš atsakovės atstovo teiginių teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad atliekant matavimus didelę reikšmė turi prietaisas, kuriuo matuojama, landšafto ypatumai ir taikoma paklaida. Patikros ataskaitose nėra duomenų, kuriuose atsispindėtų šią informaciją - kokiu prietaisu buvo matuotas sklypas, kokia prietaiso matavimo paklaida, kokia paklaida taikoma dėl landšafto ypatybių (sklypo dalis yra ant šlaito, apželdintas sklypas ribojasi su mišku) ir ar įvertinta galima paklaida fiksuojant matavimo duomenis.
Norminių aktų, kurie kokiu nors būdu konkretizuotų, kurie prietaisai gali būti naudojami, o kokie ne – nėra. Tokiu atveju prietaiso pasirinkimo klausimas – tai grynai subjektyvinių kriterijų įtakotas veiksmas. LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. nustato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nelaiko galimu priešpastatyti NMA darbuotojo subjektyviai pasirinkto prietaiso matavimo rodmenų kitų specialistų atliktų matavimų, naudojant kitus leistinus prietaisus, rodmenims. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad pirmą kartą NMA darbuotojas fiksavo 0.86 ha apželdintą plotą, o kitą kartą vėlgi NMA darbuotojas fiksavo 1,01 ha apželdintą plotą, t.y. tos pačios žinybos darbuotojai kiekvieną kartą matuodami gauna skirtingus rezultatus ir abu juos vertina kaip teisingus, tačiau remiasi tuo rezultatu, kuris naudingas NMA, o ne asmeniui. (neaišku kodėl buvo nuspręsta apsiriboti dviem matavimais, o ne trimis- galbūt būtų gautas dar mažesnis apželdintas plotas).
Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą.
Šiame kontekste vertinant byloje susiklosčiusią situaciją teismas daro išvadą, kad atsakovei, kaip silpnesnei pusei, turėjo būti sudaryta galimybė ginti savo poziciją remiantis visais įmanomais būdais, tarp jų – ir tikslinant želdinių plotus visais leistinais ir tai veiklai tinkamais prietaisais.
Pareiškėja remiasi pirmosios patikros metu galiojusių Taisyklių 50.2 punktu, kuris numatė, kad parama mokama pagal mažiausią patikrų vietoje metu rastą želdinamą (faktinį) plotą ir Agentūra susigrąžina visą gautų išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui (išskyrus kai neapželdinta daugiau kaip 20 proc. deklaruoto ploto), o patikrų vietoje metu rastam plotui pritaikomos aukščiau minėtos sankcijos ir toliau parama mokama už mažiausią patikrų metu rastą plotą.
Ši norma kalba apie faktinį mažiausią rastą želdinamą plotą, bet ne apie plotą, kurį nustato nežinia dėl kokių priežasčių tos pačios žinybos darbuotojų konkrečiam atvejui pasirinkto prietaiso, fiksuojančio mažiausius rezultatus, rodmenys. Akivaizdu, kad pirmosios patikros metu mažiausias apželdintas plotas būtų buvęs 1,01 ha, jei NMA darbuotojas būtų pasiėmęs tą matavimo prietaisą, kuriuo buvo atlikti matavimai 2011 metais. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo pirmosios patikros metu nustatytą apželdintą plotą laikyti faktiniu mažiausiu apželdintu plotu. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjos atstovė neneigė, kad skirtingi matavimų rezultatai galėjo būti naudotų matavimo prietaisų ypatumų pasekmė, t.y. ne atsakovė apželdino mažesnį nei deklaruotą plotą, o faktinis apželdintas plotas nustatytas netiksliai ir/ar neteisingai.
Kitas argumentas, kuriuo NMA grindė savo poziciją, yra tai, kad apželdintas daugiau nei 20 % mažesnis plotas nei deklaruota. Kaip minėta, buvo deklaruota 1,04 ha. Tam, kad NMA galėtų reikšti pretenzijas, turėjo būti nustatytas apželdintas plotas mažesnis nei 0,83 ha, o rastas 0, 86 ha (1,04 x 20 % = 0,208 )(1,04 – 0,208=0,83). Todėl ir šis argumentas yra nepagrįstas .
Kolegijos nuomone Agentūros patikros ataskaita surašyta formaliai, atsakovės argumentai nepaneigti. Todėl tenkinti NMA reikalavimo nėra pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad atsakovė reiškė pretenzijas dėl NMA atliktų matavimų, nesutiko su šiais matavimais. Jos pretenzijos buvo priimtos ir nagrinėjamos, atliekami kontroliniai patikrinimai. Kai šių – kontrolinių patikrinimų - metu gauti rezultatai prieštaravo pirminės patikros rezultatams, kai reikėjo priimti sprendimą ir vertinti pirminės patikros rezultatus ir sprendimą dėl išmokėtų lėšų grąžinimo, tuomet tiek Žemės ūkio ministerija, tiek NMA pakeitė poziciją ir atsisakė tęsti patikras, motyvuodami tuo, kad paramos sutartis buvo nutraukta o NMA ir atsakovės teisiniai santykiai pasibaigė dar 2009 metais. Kolegijos nuomone tokia pozicija nesuderinama su nepiktnaudžiavimo valdžia principu ir nelaikytina pagrįsta.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija Povilaitienė
Milda Vainienė
Gintaras Dzedulionis