Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-193-316/2018

Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00214-2018-3                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 21.11.8.;  21.11.10.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK) 2018 m. birželio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A. M. skundas netenkintas.

Teismas

n u s t a t ė : 

I.                      Bylos esmė

1. A. M.  (duomenys neskelbtini) AVPK Radviliškio r. PK Veiklos skyriaus tyrėjos L. P. 2018 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)  nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį 600 Eur bauda už tai, kad 2018 m. kovo 30 d. 22 val., (duomenys neskelbtini) esančiame kieme vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus tarpo iš šono, kliudė kieme stovintį šulinį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino iki atvykstant policijai. Padaryta 50 Eur žala.

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. M. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi A. M. skundo netenkino, Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK 2018 m. birželio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1.  Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino to, jog jam (A. M.) inkriminuotas pažeidimas administracinio nusižengimo protokole suformuluotas ydingai, nenurodant pažeidėjo tyčios formos, o nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka nusižengimo fabulos. Teigia, kad pagal protokole nurodytą pažeidimo būdą – automobilio vairavimą nepasirenkant saugaus tarpo iš šono ir kieme stovinčio šulinio kliudymą, kontakto atveju automobiliui turėjo būti padaryti šoniniai pažeidimai, tačiau protokole nenurodyta, kad jo automobiliui būtų padaryti pažeidimai, taigi neaišku, ar iš tikrųjų įvyko eismo įvykis. Protokole taip pat nenurodyta, kokia konkrečiai puse automobilis kontaktavo su šuliniu, kokie apgadinimai padaryti šuliniui, kokia jų lokalizacija. Kadangi nuotraukose nematyti jokių daikto sužalojimų, kyla abejonių dėl paties įvykio.

3.2. Pažymi, kad ne bet koks pasitraukimas iš eismo įvykio vietos iki atvykstant policijos pareigūnams užtraukia atsakomybę – toks veiksmas užtraukia atsakomybę tik tuomet, kai jis padaromas tiesiogine tyčia vairuotojo, kuris yra susijęs su eismo įvykiu. Teigia, kad jis (A. M.) pasitraukė iš tariamos įvykio vietos dėl to, kad įvyko konfliktas su kaimynais, o ne vengdamas atsakomybės. Šią aplinkybę, pasak apelianto, patvirtina tai, kad automobilis buvo paliktas kieme ir pareigūnai galėjo apžiūrėti įvykio vietoje esantį automobilį.

3.3. Nurodo, kad 50 Eur žala nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, teismas, apklausęs liudytojus, neatkreipė dėmesio į tai, kad šulinys buvo apgadintas iki nagrinėjamo įvykio, prieš 5–7 metus, sunkvežimis buvo kliudęs šulinį ir dėl to buvo trūkęs šulinio žiedas. Pažymi, kad šią aplinkybę patvirtino liudytojai J. T., ir A. T., be to, ir byloje esančioje fotonuotraukoje matyti, jog šulinio žiedas sutvirtintas juosta. Taigi, apelianto teigimu, akivaizdu, kad šulinys buvo apgadintas dar iki incidento su juo (A. M.).

3.4. Kartu pažymi, kad administracinė teisena pradėta nesant nukentėjusio asmens skundo, byloje nėra šulinio savininko pretenzijos dėl padarytos žalos, nenustatyta, kam priklauso šulinys. Teigia, kad esant tokioms aplinkybėms administracinė teisena negalėjo būti pradėta. Atkreipia dėmesį, jog analogiškose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad sprendžiant dėl ATPK straipsnių, nustatančių atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (pvz., ATPK 127, 130 straipsniai), turi būti įvertinama, ar konkrečioje situacijoje yra kelių transporto eismo saugumo ar bendrųjų atsargumo reikalavimų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-2014). Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad asmuo, atlikdamas žemės ūkio darbus (vagojęs bulves) traktoriumi privačiame kito asmens žemės sklype, sugadino (nuvertė) gelžbetoninę elektros tiekimo oro linijos atramą. Pagal teismų praktiką tokiais atvejais transporto priemonės vairuotojas atsako ne už eismo įvykį dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, bet priklausomai nuo kilusių padarinių arba civiline tvarka už turto sugadinimą, arba baudžiamąja tvarka už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo. Apelianto manymu, paminėtos bylos aplinkybės atitinka nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas tai turėjo vertinti kaip precedentą. Teigia, kad byloje nesant visumos objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę galėjus padaryti ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, administracinė teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

4. Atsiliepimu į A. M. apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK Veiklos skyriaus viršininkas prašo A. M. apeliacinio skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad apylinkės teismas nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, reikšmingas teisingam sprendimui priimti, išanalizavo visus A. M. skundo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes, apklausė liudytojus ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, pagrįstai  A. M. skundo netenkino.

                Apeliacinis skundas netenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde A. M. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

5.       Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

6.       Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, šios teisės normos dispozicijoje yra įtvirtinta tik viršutinė žalos dydžio riba – penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kartu pažymėtina, kad žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl sugadinus ar tik apgadinus turtą negali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan. Be to, šios administracinio nusižengimo teisenos straipsniui taikyti (požymiui konstatuoti) neturi teisinės reikšmės galimi šios žalos dydžio apskaičiavimo svyravimai į vieną ar į kitą pusę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018). 

7.       Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius.

8.       Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

9.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

10.       Iš administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  esančio A. T. paaiškinimo matyti, kad jis 2018 m. kovo 30 d. būdamas daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, matė, kaip apie 21.50 val. į bendro naudojimo kiemą automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo kaimynas  A. M.. Pastatęs automobilį prie savo garažo, A. M. nuėjo į namus, tačiau jo niekas neįsileido. Tuomet jis grįžo į automobilį ir stumdamas jį atbuline eiga užklimpo savo darže. Netrukus jis vėl išvažiavo į bendro naudojimo kiemą ir važiuodamas link ūkinio pastato, savo automobilio kairės pusės šonu kliudė daugiabučio namo kieme stovinčio geriamo vandens šulinį, atlaužė šulinio dangčio skardą, ir pastūmė į vieną pusę šulinio viršutinę medinę dalį. Kliudęs automobiliu šulinį, A. M. pavažiavo atgal, po to į priekį, pastatė automobilį ir priėjo prie jo (A. T.). Jis pamatė kad  A. M. neblaivus – nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Jam (A. T.) paklausus A. M., kodėl pastarasis gadina svetimą turtą, A. M. atsakė, kad automobilį vairavo ne jis, nuėjo už savo namo ir dingo. Apie tai, kad A. M. automobiliu apgadino šulinį, jis (A. T.) SMS žinute informavo savo brolį A. T.. Brolis, išėjęs į lauką, mobiliojo ryšio telefonu nufilmavo A. M. (b. l. 5–6). Apylinkės teismo posėdyje liudytojas A. T. nurodė matęs, kad 2018 m. kovo 30 d. A. M. kieme vairavo automobilį, pavažiavo iki šulinio, girdėjo garsą, lyg būtų brėžiamas automobilis. Jis (A. T.) parašė SMS žinutę savo broliui ir brolis atėjęs nufilmavo A. M., stovintį prie automobilio. Nurodė, kad A. M. kliudžius šulinį, buvo atlupta šulinio skarda, nukritusios lentos. Paaiškino, kad šulinys priklauso daugiabučio namo gyventojams, tačiau juo naudojasi ir privačiame name gyvenantis A. M.. Jam pasirodė, kad A. M. buvo neblaivus. Minėtus liudytojo A. T. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo. Liudytojas A. T. teismo posėdyje nurodė, kad 2018 m. kovo 30 d. būdamas namuose girdėjo automobilio garsą, gavęs iš brolio A. žinutę, kad girtas kaimynas atsitrenkė į šulinį ir išėjęs į kiemą pamatė, jog šulinys pastumtas, persukta šulinio viršutinė medinė dalis. Jis ėmė telefonu filmuoti A. M., tačiau pastarasis pabėgo. Jie iškvietė policijos pareigūnus, bet atvykę pareigūnai namuose A. M. nerado. Paaiškino, kad žala apskaičiuota vertinant šulinio medinės dalies atstatymo kainą. Liudytoja A. T. teismo posėdyje patvirtino, kad 2018 m. kovo 30 d. jai su vyru būnant namuose, vyras iš savo brolio gavo žinutę, kad  A. M. atsitrenkė į šulinį. Ji matė vaikštinėjantį A. M., iškvietė policiją, tačiau A. M. dingo, policijos pareigūnai namuose jo nerado. Patvirtino, kad buvo sugadinta šulinio „kepurės“ apačia. Taip pat nurodė, kad šulinio rentinys buvo sudaužytas prieš 5 metus, kai jie vežė namelį, tačiau medinė šulinio dalis tuomet nebuvo apgadinta. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas I. S. nurodė, kad jis nufotografavo šulinį, matė, kad buvo perstumta šulinio medinė dalis, apgadintos šulinio vietos aukštis atitiko automobilio apgadinimo žymes. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad 2018 m. kovo 30 d. 22.03 val. automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastas prie (duomenys neskelbtini), kieme esančio šulinio, 2018 m. kovo 30 d. transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad automobiliui „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrėžtas priekinis bamperis, automobilis apgadintas galimai į kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), stovėjusį šulinį (administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 4, 7 lapai). Tai, kad buvo apgadinti šulinys – atplėšta skarda, pasukta šulinio viršutinė medinė dalis, ir automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ir administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  esančios fotonuotraukos (b. l. 10–12). Iš šių nuotraukų, priešingai nei teigiama skunde, akivaizdžiai matyti, kad šulinys ir T. M. įvykio metu vairuotas automobilis apgadinti, šulinio ir automobilio apgadinimo aukštis sutampa.  

11.       Taigi, byloje surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad T. M. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

12.       ANK 609 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys. Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 16 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)  matyti, kad jis surašytas nepažeidžiant ANK 609 straipsnio reikalavimų. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kaltinimas suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant administracinių nusižengimų padarymo vietą, laiką ir esmę (kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryti administraciniai nusižengimai), tiksliai nurodant visas svarbias bylai aplinkybes, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą užtikrinimui. Atkreipiamas dėmesys, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinio nusižengimo protokole neturi būti nurodoma tyčios forma, o A. M. padarytų nusižengimų esmė administracinio nusižengimo protokole nurodyta tinkamai. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad A. M. inkriminuotas pažeidimas administracinio nusižengimo protokole suformuluotas ydingai, o nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka nusižengimo fabulos.

13.       Taip pat nesutiktina su apelianto teiginiu, kad jis iš įvykio vietos pasitraukė ne vengdamas administracinės atsakomybės, o dėl įvykusio konflikto su kaimynais. Kaip minėta šios nutarties 10 punkte, liudytojas A. T., kurio parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti bylos įrodymai, nuosekliai nurodė, jog jam paklausus A. M., kodėl pastarasis gadina svetimą turtą, A. M. atsakė, kad automobilį vairavo ne jis, nuėjo už savo namo ir dingo. Byloje nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad A. M. vairuodamas automobilį kliudė šulinį, o liudytojui A. T. pasakius, kad pastarasis apgadino svetimą turtą, A. M. atsakęs, kad automobilį vairavo ne jis, nuėjo už savo namo ir atvykę policijos pareigūnai jo nerado, yra pakankamos pripažinti, kad A. M. suprato apgadinęs šulinį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

14.       A. M. skunde taip pat nurodė, kad byloje nepagrįstai konstatuota, jog įvykio metu buvo padaryta 50 Eur žala, be to, šulinys buvo apgadintas prieš 5–7 metus – sunkvežimis buvo kliudęs šulinį ir dėl to buvo trūkęs šulinio žiedas, t. y. šulinys buvo apgadintas dar iki incidento su juo. Atsakant į šiuos skundo argumentus atkreipiamas dėmesys, kad, nors liudytoja J. T. apylinkės teismo posėdyje nurodė, jog šulinio rentinys buvo sudaužytas prieš 5 metus, kai jie vežė namelį, tačiau kartu ji paaiškino, jog medinė šulinio dalis tuomet nebuvo apgadinta. Tai, kad  A. M. automobiliu kliudė ir apgadino kieme stovintį šulinį, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Kaip minėta šios nutarties 6 punkte, žala yra vertinamoji kategorija, žalos buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl sugadinus ar tik apgadinus turtą negali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės galimi šios žalos dydžio apskaičiavimo svyravimai į vieną ar į kitą pusę. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas nenumato, jog administracinė teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį pradedama tik esant nukentėjusio asmens skundui. Kadangi bylos duomenimis šuliniu, kurį apgadino A. M., naudojosi ir daugiabučio namo gyventojai, ir pats A. M., teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad savo veiksmais A. M. pažeidė ir kitų asmenų teises tinkamai naudotis daiktu.

15.       Atsakant į A. M. skundo argumentą, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo bylą, turėjo kaip precedentu vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-2014, pažymima, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima teigti, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytos ir  A. M. administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės yra tapačios ar labai panašios. 

16.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį A. M. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nėra teisinio pagrindo.

               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a : 

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                                            Boleslovas Kalainis