Civilinė byla Nr. e2S-2113-580/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03558-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.4.; 3.5.12.; 3.3.2.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėja Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija (toliau – NNTVA) prašė panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020-10-07 nutarimą Nr. 4-CB2-57 ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020-11-30 nutarimą Nr. 13.-12.-87. Nurodė, kad:
1.1. pareiškėja yra nuo 2016 m. veikianti nepriklausoma, nevyriausybinė ir ne pelno siekianti visuomeninė organizacija, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra atstovauti ir ginti valdžios bei valdymo institucijose, teismuose teisėtus nekilnojamojo turto vartotojų, bendruomenių bei asociacijų interesus, siekti sąžiningo nekilnojamųjų objektų statybos proceso. Pareiškėja veikia išimtinai visuomeniniais pagrindais ir siekia visuomenei naudingų tikslų, įskaitant ir aplinkosaugos srityje, tokiu būdu prisidėdama prie viešojo intereso gynimo. NNTVA teisę ginti viešąjį interesą aplinkosaugos (taip pat ir statybų) srityje užtikrina 1998-06-25 Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija);
1.2. įgyvendindama savo veiklos tikslus ir vadovaudamasi Orhuso konvencija bei reaguodama į visuomenės tarpe kilusį nepasitenkinimą ir pasipiktinimą, kai pajūrio juostoje, Palangoje, Meilės al. 26, buvo pastatytas naujas pastatas (toliau – Pastatas), akivaizdžiai skirtas atskirų asmenų individualiems poreikiams tenkinti, NNTVA atliko vidinį tyrimą dėl galimų teisės aktų pažeidimų. Nustačiusi akivaizdžius teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimus, NNTVA 2020-08-20 pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą, prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones, numatytas Prokuratūros įstatyme;
1.3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020-10-07 nutarimu Nr. 4-CB2-57 (toliau – Skundžiamas nutarimas 1) buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. NNTVA, nesutikdama su Skundžiamu nutarimu 1, 2020-11-05 pateikė skundą Generalinei prokuratūrai. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020-11-30 nutarimu Nr. 13.-12.-87 (toliau – Skundžiamas nutarimas 2) Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas paliktas galioti;
1.4. prokurorai nevertino šiurkščių Pajūrio juostos įstatymo pažeidimų. Nutarimuose nepagrįstai konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės 2014-11-28 išduotas statybos leidimas (toliau – Statybos leidimas), kurio pagrindu atlikta Pastato rekonstrukcija ir pakeista Pastato paskirtis iš dušinių į negyvenamosios paskirties poilsio aptarnavimo Pastatą, buvo teisėtas. Pastato statybai ir veiklai taikomas Pajūrio juostos įstatymas. Pagal šio įstatymo 7 straipsnį tuo atveju, kai yra keičiama pastato, esančio pajūrio juostoje, paskirtis, negali būti sukuriamos naujos neigiamos pasekmės gyvenimo ir aplinkos kokybei, o paskirties keitimui leidimą visais atvejais gali išduoti tik Vyriausybės įgaliota institucija. Tik tuomet, kai atliekama esamo pastato rekonstrukcija, nekeičiant jo paskirties, statybos leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius. Statybos leidimas rekonstrukcijai yra neteisėtas, nes jį išdavė tam teisės neturinti institucija – Palangos miesto savivaldybė. Išduodant Statybos leidimą nebuvo vertinta, ar naujos paskirties pastatas nesukurs naujų neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Išduodant Statybos leidimą Pastatui, skirtam išimtinai individualiems poreikiams, buvo pažeista Pajūrio juostos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, pagal kurią pajūrio juostoje teikiama pirmenybė šios juostos nustatymo tikslams neprieštaraujančiai veiklai plėtoti;
1.5. nutarimuose nepagrįstai teigiama, jog 2014 m. vykdyti statybos darbai buvo ne nauji darbai, o 2007 m. spalį-lapkritį pradėtų statybos darbų tęsinys. Nepagrįstai nevertinti įsiteisėję teismų sprendimai (Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-23 nutartis, Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimas ir 2012-04-03 nutartis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartis) ir šiuose sprendimuose konstatuoti prejudiciniai faktai, jog 2007 m. spalį-lapkritį buvo vykdoma naujo Pastato statyba, o ne rekonstrukcija ir kad tokiems darbams statybos leidimą galėjo išduoti tik Vyriausybės įgaliota institucija;
1.6. dušinių pastato rekonstrukcija 2014 m. negalėjo vykti, nes tuo metu dušinių pastatas jau neegzistavo ir jų vietoje buvo pastatytas Pastatas. 2014 m. Statybos leidimu negalėjo būti įteisinti 2007 m. pradėti statybos darbai, ką konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-07 nutartyje ir Klaipėdos apygardos teismas 2012-11-23 nutartyje. Pastato 2008-01-04 kadastriniai matavimai patvirtina, jog 2008 m. vietoje dušinių buvo pastatytas 36 proc. baigtumo naujas statinys, kuriam suteiktas kadastro unikalus numeris, o matininko 2007-11-21 fotofiksacija patvirtina, jog 2008 m. senosios dušinės pamatų liekanos neegzistavo, todėl dušinių pastato jau nebuvo;
1.7. prokurorai, turėdami informacijos apie viešojo intereso galimą pažeidimą, privalo išsamiai ir objektyviai ištirti pažeidimo aplinkybes, atlikdami Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus. Klaipėdos apygardos prokuratūra ir Generalinė prokuratūra, turėdamos informacijos apie viešojo intereso galimą pažeidimą ir atlikdamos tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, statant Pastatą pajūrio juostoje, savo funkcijas atliko paviršutiniškai, neįsigilino į imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nenustatė esminių faktinių aplinkybių, neatliko visų reikalingų tyrimo veiksmų ir ignoravo įsiteisėjusius teismų sprendimus. Prokurorai turėjo kreiptis į Aplinkos ministeriją, kuri išduoda leidimus statinių paskirties keitimui, o Palangos miesto savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos medžiagą vertinti kritiškai, nes šios institucijos nėra suinteresuotos viešojo intereso pažeidimo nustatymu. Prokurorai turėjo pasitelkti nepriklausomus ekspertus arba valstybės institucijų tarnautojus, siekiant objektyviai įvertinti, ar Pastatas buvo statomas naujai, ar rekonstruotas. Prokurorai turėjo apklausti Pastato projektuotojus, statytojus ir rangovus. Prokurorai netinkamai vykdė savo pareigas.
2. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad:
2.1. pareiškėjos argumentai yra deklaratyvūs. Pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, galinčių patvirtinti teiginius apie neišsamų jos prašymo (skundo) išnagrinėjimą. Skundžiami nutarimai priimti įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, išanalizavus ir įvertinus visas sprendimo priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes ir teisės normas;
2.2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė atliko visus reikiamus veiksmus pareiškimui išnagrinėti, rinko ir analizavo medžiagą, argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aukštesnysis prokuroras Skundžiamame nutarime 2 išsamiai atsakė į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl Skundžiamo nutarimo 1 panaikinimo, argumentavo savo išvadas. Jau anksčiau buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Pastato (Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2020-09-28 nutarimas ir aukštesniojo prokuroro 2020-10-30 nutarimas);
2.3. pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl prokurorų procesinių sprendimų pagrįstumo yra susiję su prokuroro pareiga kreiptis į teismą, o tai nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimu dalyku. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų atliktu aplinkybių vertinimu, nedaro skundžiamų nutarimų neteisėtais. Pareiškėja turi teisę dėl savo pažeistų teisių kreiptis į teismą bendra tvarka.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-16 nutartimi paliko pareiškėjos skundą dėl skundžiamų nutarimų panaikinimo nenagrinėtą, sprendęs, jog pareiškėja praleido terminą skundui paduoti. Vilniaus apygardos teismas 2021-05-13 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-16 nutartį dalyje dėl Skundžiamo nutarimo 2 panaikinimo, atnaujino pareiškėjai terminą skundui dėl šio nutarimo panaikinimo pateikti, ir skundą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas taip pat patikslino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-16 nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad civilinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Skundžiamą nutarimą 1 yra nutrauktina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad:
4.1. įstatymuose nėra specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuroro nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo. Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo;
4.2. Generalinė prokuratūra nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Pareiškėja neginčijo aplinkybių, jog prokurorai rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjos pareiškimui ir skundui išnagrinėti: a) kreipėsi į kitas valstybines institucijas ir įstaigas, renkant reikalingą medžiagą, apklausė įvairius asmenis, nagrinėjo civilinių bylų, susijusių su ginčo pastato statybomis/rekonstravimu, medžiagą; b) tyrė ir analizavo pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei argumentus; c) analizavo taikytinų teisės aktų nuostatas, aktualias pareiškimo nagrinėjimui; d) rinko bei analizavo susijusius dokumentus; e) pateikė motyvuotas išvadas dėl iš esmės visų pareiškėjos argumentų, susijusių su statybomis Meilės al. 26, Palangoje;
4.3. skundžiami nutarimai teismui pateikti nebuvo dėl juose esančių duomenų apie kitų asmenų privatų gyvenimą, tačiau iš pateiktų išvadų matyti, kokius duomenis rinko prokurorai, kokius dokumentus ir bylų medžiagą analizavo, kokie įstatymų reikalavimai taikytini nagrinėjamai situacijai įvertinti. Nėra pagrindo teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. Panaikinti priimtų nutarimų atsisakyti ginti viešąjį interesą nėra pagrindo, nes CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos;
4.4. klausimo dėl viešojo intereso gynimo svarstymo stadijoje pareigūnas neturi pareigos ir teisės nagrinėti patį pažeidimo faktą ir jo aplinkybes iš esmės, nes tuo metu sprendžiama tik dėl to, ar siekiamas apginti interesas pripažintinas viešuoju. Tokia situacija, kai sprendimo dėl viešojo intereso gynimo stadijoje pareigūnai nagrinėtų klausimą dėl jo pažeidimo iš esmės, neatitinka teisinės valstybės principo, kadangi teisingumą vykdo tik teismai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja NNTVA atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Skundžiamą nutarimą 2. Nurodo, kad:
5.1. tirdamas galimus proceso teisės normų pažeidimus teismas privalėjo vertinti pareigūnų veiksmus ne tik kiekybiniu, bet ir kokybinių aspektu. Konstatavęs, jog priimdama skundžiamą nutarimą prokuratūra atliko tam tikrus veiksmus (rinko duomenis, juos analizavo, išvadą argumentavo), teismas turėjo įvertinti, ar šie veiksmai atlikti tinkamai ir ar jie yra pakankami, kad Skundžiamas nutarimas 2 galėtų būti laikomas teisėtu. Teismas prokuratūros veiksmus vertino paviršutiniškai, nesigilindamas į esmines aplinkybes;
5.2. atlikdami tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo prokuratūros pareigūnai veikė paviršutiniškai, nesigilindami į imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nenustatydami esminių faktinių aplinkybių, neatlikdami visų reikalingų tyrimo veiksmų ir ignoruodami įsiteisėjusius teismų sprendimus. Teismas šias pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ignoravo ir nieko dėl jų nepasisakė;
5.3. tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė neatskleisdamas bylos esmės, patvirtina faktas, kad Skundžiamą nutarimą 2 teismas vertino su juo net nesusipažinęs. Pateikus Skundžiamą nutarimą 2, teismas bylos medžiagą galėjo pripažinti nevieša.
6. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad:
6.1. pareiškėjos skunde suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties. Skundą nagrinėjantis prokuroras savarankiškai atlieka tyrimą, gautos medžiagos teisinį įvertinimą, sprendžia, kokia apimtimi ir kokias viešojo intereso gynimo priemones taikyti. Prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme, t. y. tik proceso normų pažeidimo aspektu;
6.2. pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino prokuroro veiksmų priimant Skundžiamą nutarimą 2 teisėtumą tik proceso normų pažeidimo aspektu. Teismas teisingai konstatavo, jog tirdami pareiškėjos skundą prokurorai atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis, juos vertino, priėmė argumentuotas išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pareiškėja šių teismo konstatuotų aplinkybių neginčija, nenurodo, kokias konkrečiai proceso normas prokurorai pažeidė;
6.3. skundžiamuose nutarimuose pagal kompetenciją atsakyta į pareiškėjos klausimus, teisiškai bei argumentuotai nustatytų reikšmingų aplinkybių pagrindu padarytos pagrįstos išvados ir pateikti atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvai. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė. Faktas, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų argumentais, neleidžia teigti, kad pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas nepilnai, pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus;
6.4. teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti ginčo, kurį nagrinėjo prokuroras, iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Pareiškėja siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, tirtų ir vertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjos NNTVA skundas dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020-11-30 nutarimo Nr. 13.-12.-87 (Skundžiamas nutarimas 2) panaikinimo. Byloje sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, jog pareiškėja yra nuo 2016 m. veikianti nepriklausoma, nevyriausybinė ir ne pelno siekianti visuomeninė organizacija, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra atstovauti ir ginti valdžios bei valdymo institucijose, teismuose teisėtus nekilnojamojo turto vartotojų, bendruomenių bei asociacijų interesus, siekti sąžiningo nekilnojamųjų objektų statybos proceso, garsinti ydingus statybų verslo modelius (NNTVA 2016-01-14 įstatų 2.1.1. – 2.1.3. punktai).
11. NNTVA 2020-08-20 pareiškimu „Dėl galimai neteisėtos poilsio paskirties pastato statybos Meilės al. 26, Palangoje, 2015-11-17 pirkimo-pardavimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms ir viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į prokuratūrą, prašydama atlikti pakartotinį tyrimą, skirti Pastato statybos ekspertizę statybos rūšiai nustatyti bei projekto ir Statybos leidimo teisėtumui įvertinti bei taikyti viešojo intereso gynimo priemones, numatytas Prokuratūros įstatyme. Nurodė, kad reaguodama į visuomenės tarpe kilusį nepasitenkinimą, kai pajūrio juostoje, Palangoje, Meilės al. 26, buvo pastatytas naujas pastatas (toliau – Pastatas), NNTVA atliko vidinį tyrimą dėl galimų teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjos vertinimu, Statybos leidimas pajūrio juostoje buvo išduotas galimai neteisėtai, dėl ko Pastatas buvo neteisėtai pastatytas, bei 2015-11-17 pirkimo – pardavimo sutartimi perleistas ir įregistruotas.
12. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020-10-07 nutarimu Nr. 4-CB2-57 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o konstatavus, jog pareiškėja nei pagal iki 2020-07-01 nei pagal po 2020-07-01 galiojusias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo redakcijų nuostatas neturėjo ir neturi teisės ginti vartotojų viešojo intereso, pareiškėjai 2020-10-08 raštu buvo pateikti tik 2020-10-07 priimto nutarimo motyvai. Rašte nurodyta, jog pareiškėjos pareiškime keliami klausimai buvo išnagrinėti prokuroro 2019 m. atlikto tyrimo metu, kuris buvo įvertintas aukštesniojo prokuroro. Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo užbaigtas dar vienas tyrimas dėl Pastato teisėtumo, pradėtas pagal Palangos mero 2020-07-02 pareiškimą ir prokuroro nutarimu atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Statybos leidimas Pastato rekonstrukcijai buvo išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nes šis poilsio paskirties pastatas nepažeidžia Meilės al. 26, Palanga, detaliuoju planu nustatytų sklypo tvarkymo ir naudojimo reglamentų, t. y. žemės sklypo paskirties ir naudojimo pobūdžio, statinio aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo, Palangos miesto bendrojo plano, Pajūrio juostos specialiojo plano sprendinių ir ginčo objektui aktualių teisės aktų reikalavimų. Žemės sklypas Meilės al. 26, Palangoje, nebuvo Palangos miesto botanikos parko teritorijoje ir Statybos leidimo išdavimo metu nepateko į kultūros vertybės teritoriją. Statyba pradėta 2007 m. spalio pabaigoje – lapkritį. 2008 m. statyba pripažinta savavališka, dėl jos padarinių pašalinimo pradėtas teismo procesas. 2012 m. teismas sprendimu įpareigojo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiančius dokumentus. 2014 m. išduotas Statybos leidimas statinio rekonstrukcijai įteisino 2007 m. spalį – lapkritį pradėtus statybos darbus, dėl ko po Statybos leidimo vykę statybų darbai yra nėra naujų darbų pradžia. Statytojas, pradėjęs rekonstrukciją 2007 m., galėjo senas laikančiąsias konstrukcijas (senojo dušinių pastato pamatų konstrukcijas) pakeisti naujomis laikančiomis konstrukcijomis arba dalį jų pašalinti, kas ir buvo padaryta. Skirti Pastato statybos ekspertizę statinio rūšiai nustatyti netikslinga, nes statinio statybos rūšis yra „statinio rekonstravimas“. Pareiškėja nepagrįstai kvestionuoja Pastato atitikimą pajūrio juostos nustatymo tikslams. 2015-11-17 pirkimo–pardavimo sutartis nenagrinėtina, nes ji sudaryta tarp privačių fizinių asmenų ir nepatenka į viešojo intereso sritį.
13. NNTVA 2020-11-05 pateikė skundą Generalinei prokuratūrai, prašydama Skundžiamą nutarimą 1 panaikinti ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skunde pažymėta, jog Palangos miesto savivaldybės išduotas Statybos leidimas yra neteisėtas dėl Pajūrio juostos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pažeidimų; priimant Skundžiamą nutarimą 1 buvo nevertinti įsiteisėję Klaipėdos apygardos teismo, Palangos miesto apylinkės teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, kuriuose konstatuota, jog savavališkos statybos Meilės al. 26, Palangoje, buvo ne rekonstrukcijos, o naujos statybos rezultatas, ir kad tokiems darbams statybos leidimą gali išduoti tik Vyriausybės įgaliota institucija, o ne Palangos miesto savivaldybė; 2015-11-17 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti vertinta, nes šiuo sandoriu perleistos nuosavybės teisės į viešajame registre neregistruotą nekilnojamojo turto objektą, kuris patenka į viešojo intereso gynimo sritį.
14. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020-11-30 nutarimu Nr. 13.-12.-87 Skundžiamas nutarimas 1 paliktas galioti. Kadangi nurodytas galimas viešojo intereso pažeidimas nepažeidžia pareiškėjos teisių, prokuroro sprendime analizuojami duomenys apie kitų asmenų privatų gyvenimą, pareiškėjai 2020-11-30 nutarimas nebuvo siunčiamas, o 2020-11-30 raštu pateikti sprendimo motyvai. Rašte nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo iš naujo vertinti Statybos leidimo ir Pastato teisėtumo. Tyrimas dėl Pastato statybų Klaipėdos apygardos prokuratūroje inicijuotas 2019-08-22 ir 2019-12-13 nutarimu atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Generalinės prokuratūros prokuroro 2020-02-28 nutarimu 2019-12-13 nutarimas pripažintas teisėtu. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2020-09-28 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal 2020-07-03 Palangos miesto savivaldybės mero prašymą. Generalinės prokuratūros 2020-10-30 nutarimu 2020-09-28 nutarimas pripažintas teisėtu. Prokurorai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, VĮ „Registrų centras“, Kultūros paveldo departamentą, Klaipėdos regioninį valstybės archyvą, Klaipėdos apylinkės teismą, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus, Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymais pateikti duomenis ir specialistų išvadas. Prokurorai įvertino gautus duomenis bei teismų konstatuotus faktus. Nustatyta, jog senasis dušinių pastatas nugriautas iki pamatų ir 2007 m. pradėta statinio – rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis, statyba. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-02-26 raštu statytojas įpareigotas likviduoti savavališkos statybos padarinius. Palangos miesto apylinkės teismas 2012-02-15 sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismas 2012-11-23 nutartimi nusprendė, jog yra galimybė pašalinti savavališkos statybos padarius – teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas nebuvo įpareigotas gauti statybos leidimą naujai statybai. Dušinių pastatas buvo rekonstruotas į poilsio aptarnavimo pastatą, tuo pašalinti savavališkos statybos padariniai ir išduotas leidimas tęsti sustabdytą statybą. Nustačius, kad statinys buvo rekonstruojamas, nepagrįstas argumentas, kad Statybos leidimą išdavė netinkama institucija. 2015-11-17 Pastato pirkimo–pardavimo sutartis yra susijusi tik su privačių asmenų turtinio pobūdžio interesais.
Dėl viešojo intereso gynimo
15. Viešojo intereso sąvokos apibrėžimas įstatymuose nėra pateiktas. Konstitucinis Teismas ne karta? yra konstatave?s, kad vies?ojo intereso, kaip valstybe?s pripaz?into ir teise?s ginamo visuomeninio intereso, i?gyvendinimas yra viena is? svarbiausiu? pac?ios visuomene?s egzistavimo ir raidos sa?lygu? (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2005-05-13 nutarimai). Vies?uoju interesu Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reiks?minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Vies?uoju interesu laikytinas ne bet koks teise?tas asmens ar grupes asmenų? interesas, o tik toks, kuris atspindi ir is?reis?kia pamatines visuomene?s vertybes, kurias i?tvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Kiekviena? kartą, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vies?uoju, bu?tina nustatyti aplinkybe?, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupe?s asmenu? intereso, bu?tu? paz?eistos Konstitucijoje i?tvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybe?s (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrine?jant bylas pagal vies?a?ji? interesa? ginanc?iu? subjektu? skundus (pras?ymus), 2009-03-18 apibendrinimas).
16. Vienas iš subjektų, turinčių teisę reikšti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, yra prokuroras (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Ši prokuroro teisė ir jos įgyvendinimas reglamentuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nenustačius viešojo intereso pažeidimo prokuroras priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.
Dėl teisinio reglamentavimo
17. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo kompetenciją bylose, kurios inicijuotos pagal Prokuratūros 19 straipsnio 5 dalį, yra pasisakęs, kad teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina.
18. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą. Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
19. Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas klausimą, ar prokuratūra pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, vertina tik aplinkybes, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo), tačiau nevertina ir nesprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 13.-12.-87 panaikinimo. Pareiškėjos teigimu, tirdamas galimus proceso teisės normų pažeidimus teismas privalėjo vertinti pareigūnų veiksmus ne tik kiekybiniu, bet ir kokybiniu aspektu. Konstatavęs, jog prokuratūra atliko tam tikrus veiksmus (rinko duomenis, juos analizavo, išvadą argumentavo), teismas turėjo įvertinti, ar šie veiksmai atlikti tinkamai ir ar jie yra pakankami, kad skundžiamas nutarimas galėtų būti laikomas teisėtu.
21. Vertinant šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją svarbu pažymėti, jog pareiškėja reiškė reikalavimus panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020-10-07 nutarimą Nr. 4-CB2-57 ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020-11-30 nutarimą Nr. 13.-12.-87. Nei vienas iš prašomų panaikinti nutarimų nei pareiškėjai, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinėje instancijoje pateiktas nebuvo. Tiek Klaipėdos apygardos prokuratūra, tiek Generalinė prokuratūra pareiškėjai bei teismams savo 2020-10-08 ir 2020-11-30 raštais pateikė tik priimtų sprendimų motyvus.
22. Ši aplinkybė duoda pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas vertino prokurorų veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, nesusipažinęs su nutarimais, dėl kurių priėmė sprendimą, o vien tik vadovaudamasis nutarimų motyvų papasakojimu, kuris pateikiamas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020-10-08 raštu ir Generalinės prokuratūros 2020-11-30 raštu. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismui skundžiamas aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Įstatyme nėra numatyta, jog teismui gali būti skundžiamas ne pats procesinis dokumentas, o prokuroro raštas apie procesinio dokumento – prokuroro nutarimo, motyvus. Priimdamas procesinį sprendimą teismas turi susipažinti ir įvertinti skundžiamus procesinius dokumentus. Civilinio proceso kodekse nėra numatyta jokių išimčių, kad teismui gali būti pateikiamas ne pats procesinis dokumentas, o jo aprašymas.
23. Sprendimą nesiųsti pareiškėjai Skundžiamo nutarimo 2 Generalinė prokuratūra grindė Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų Generalinio prokuroro 2018-06-26 įsakymu Nr. I-218 (toliau – Rekomendacijos), 56.1–56.2 papunkčiais. Rekomendacijos nustato skundų, prašymų ginti viešąjį interesą nagrinėjimo, tyrimo pagal teismo atskirąją nutartį ar prokuroro inicijuoto tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlikimo ir sprendimų priėmimo tvarką, taip pat Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio taikymo ypatumus. Pareiškėjui nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą arba taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones ir aukštesniojo prokuroro nutarimo, kuriuo atmestas skundas, kopija nesiunčiama, o pateikiami priimto sprendimo motyvai, išaiškinama apskundimo tvarka ir terminai, jeigu: a) asmens, kuris kreipėsi į prokuratūrą prašydamas ginti viešąjį interesą, prašyme nurodytas galimas viešojo intereso pažeidimas tiesiogiai nepažeidžia jo paties teisių ir teisėtų interesų (56.1 papunktis); b) jeigu nutarime analizuojami duomenys apie kitų asmenų privatų gyvenimą (56.2 papunktis).
24. Nekvestionuojant Rekomendacijose nustatyto reguliavimo, turi būti konstatuota, jog Rekomendacijos negali pakeisti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies reglamentavimo. Nepriklausomai nuo to, kaip šiuo metu prokuratūra yra nustačiusi asmenų informavimo apie priimtus nutarimus tvarką, vidinė prokuratūros nustatyta tvarka negali pakeisti įstatymo nuostatų. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, jog teismui skundžiamas aukštesnio prokuroro nutarimas. Tai reiškia, jog teismui turi būti pateikiami prokurorų priimti nutarimai, kurie turi būti teisme išnagrinėjami bei įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas. Jokių išlygų, kurioms esant teismas galėtų nevertinti procesinio dokumento – nutarimo, nei dėl besikreipiančio asmens interesų pažeidimo fakto buvimo ar kitų asmenų privataus gyvenimo duomenų buvimo prokuroro nutarime, įstatyme nėra numatyta.
25. Sutiktina su pareiškėja, kad nagrinėdamas kreipimąsi pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį teismas turi įsitikinti ne tik tuo, jog buvo atlikti tam tikri įrodymų rinkimo veiksmai, tačiau ir įvertinti prokuroro veiksmų tinkamumą, pasisakydamas dėl duomenų rinkimo apimties, įvertindamas, ar buvo surinkti pakankami įrodymai faktų nustatymui, o taip pat turi įsitikinti, jog vertinant surinktus duomenis nebuvo padaryta aiškių duomenų vertinimo ar teisės normų taikymo klaidų. Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu. Tuo remdamasis ir nepažeisdamas prokuroro savarankiškumo, bendrosios kompetencijos teismas, vykdydamas Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies funkcijas, turi priimti sprendimą dėl prokuroro veiksmų tinkamumo tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės požiūriu. Vien fakto konstatavimas, kad prokuroras atliko tam tikrus procesinius veiksmus, nėra pakankamas teisingo sprendimo priėmimui.
26. Tik susipažinus su Klaipėdos apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros nutarimais, galima nustatyti, kokius konkrečiai duomenis rinko prokurorai, kokius dokumentus ir teismo bylų medžiagą bei sprendimus analizavo, kokie įstatymų reikalavimai taikytini nagrinėjamai situacijai įvertinti. Suinteresuotam asmeniui teigiant, jog nutarimai negali būti pateikti dėl jame esančių duomenų apie kitų asmenų privatų gyvenimą, vertintina, jog tokie duomenys gali būti atitinkamai nuasmeninami, o bylos medžiaga teismo proceso metu gali būti pripažįstama nevieša CPK 10 straipsnio 4 dalies tvarka.
27. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl prokuroro nutarimų teisėtumo, nebūdamas su jais susipažinęs, tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog teismas neatskleidė bylos esmės. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių, turinčių įtakos ginčo teisiniam įvertinimui aplinkybių. Kadangi teismui skundžiamas dokumentas nebuvo vertinamas pirmosios instancijos teisme, tai prokurorų nutarimų vertinimas vien tik apeliacinės instancijos teisme negalimas dėl asmens teisės į apeliaciją ribojimo. Pagal CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktą apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pastebėtina tai, jog iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020-10-09 rašto Nr. 2459 matyti, kad tyrimo medžiagą sudaro dviejų prašymų nagrinėjimo medžiaga, susidedanti iš 13 tomų. Svarstytina, ar iš naujo nagrinėjant pareiškėjos skundą, nėra reikalinga minėtą medžiagą pareikalauti ir ja vadovautis priimant sprendimą.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje reikalinga įvertinti pareiškėjos statusą ir teisę kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėja teigia, jog NNTVA teisę ginti viešąjį interesą aplinkosaugos (taip pat ir statybų) srityje užtikrina Orhuso konvencija. Skundžiamuose prokurorų nutarimuose konstatuota, jog pareiškėja neturi teisės ginti viešojo intereso, nes pareiškėjos nurodyta neteisėta Pastato statyba nepažeidžia pareiškėjos interesų, remiantis šiuo argumentu ribojamos pareiškėjos procesinės teisės.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016 teisėjų kolegija konstatavo, jog asmuo, pateikęs informaciją dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir nesutinkantis su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali skųsti šį aukštesniojo prokuroro nutarimą teismui. Tokia išvada suponuoja, jog kreipdamasis į teismą su skundu dėl aukštesnio prokuroro nutarimo panaikinimo pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį asmuo neturi pareigos įrodyti savo teisės ginti viešąjį interesą, kokį Orhuso konvencijos pagrindu įrodinėja pareiškėja. Visgi, iš byloje pateiktų prokuratūrų raštų matyti, jog pareiškėjos kreipimosi teisė yra ginčijama, dėl ko jai nėra pateikiami procesiniai dokumentai.
30. Orhuso konvencijos šalys įsipareigojo užtikrinti teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje (Orhuso konvencijos 1 straipsnis). Teisę visuomenei (jos atstovams) kreiptis į teismą užtikrina Orhuso konvencijos 3 straipsnio 9 dalis. Orhuso konvencijos įgyvendinimą nacionalinėje teisėje užtikrina Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą.
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl neatskleistos bylos esmės ir negalimumo bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartis turi būti panaikinama ir byla visa apimtimi perduodama nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337–338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Pareiškėjos Nacionalinės nekilnojamojo turo vartotojų asociacijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Margarita Stambrauskaitė
Jūra Marija Strumskienė
Jelena Šiškina