Civilinė byla Nr. e2-666-204/2019

Teisminio proceso Nr.2-43-3-00113-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.2. 

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 2 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Nijolė Bagdonienė, 

sekretoriaujant Marijai Razgauskienei,

dalyvaujant atsakovei V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM) ieškinį atsakovei V. M., trečiajam asmeniui Šilutės rajono 2-ojo notarų biuro notarei Selvinai Daugėlienei dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašo nustatyti, kad G. M., gim. (duomenys neskelbtini), miręs 2011-03-17, santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po 1/2 dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą:

-       1/2 dalį 1/48 gręžtinio vandens šulinio (gręžinio) – artezinio šulinio ir 1/2  dalį 1/48 vandentiekio bokšto, adresu (duomenys neskelbtini);

-       1/2 dalį piniginių lėšų 0,16 Eur, esančių Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI).

Nurodo, kad atlieka veiksmus dėl galimo 2011-03-17 mirusio G. M., kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdyto turto paveldėjimo valstybės vardu. VMI prie LR FM 2016-06-03 Šilutės rajono 2-ajam notarų biurui pateikė prašymą Nr. (28.8-08-4)RNA-17286 priimti G. M. palikimą bei 2018-10-18 raštą Nr. (28.8-08-4) RNA-29893. Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Selvina Daugėlienė į 2018-10-18 VMI prie LR FM raštą 2018-10-23 pateikė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, kuriame nurodė, kad paveldėtinas nekilnojamasis turtas: 1/48 gręžtinio vandens šulinio (gręžinio) – artezinio šulinio ir 1/48 vandentiekio bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), registruotas G. M. vardu, yra įgytas gyvenant santuokoje su V. M., todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimas į mirusiajam G. M. priklausančią turto dalį bus išduotas tik tuomet, kai turtas bus atidalintas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.

G. M. su V. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Palikimą, kuris įgytas santuokos su V. M. metu, sudaro G. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1/48 gręžtinio vandens šulinio (gręžinio) – artezinio šulinio ir 1/48 vandentiekio bokšto, adresu (duomenys neskelbtini) bei piniginės lėšos 0,16 Eur, esančios Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI).

Kito turto, registruoto G. M. vardu, jo mirties dienai nenustatyta.

G. M. pergyvenusi sutuoktinė V. M. turėjo kreiptis į notarą ir gauti nuosavybės teisės liudijimą į savo dalį bendro turto, įgyto santuokos metu, tačiau to nepadarė. Notarė Selvina Daugėlienė 2016-06-15 raštu Nr. S-98 nurodė V. M. atvykti į notarų biurą, tačiau ji į šį prašymą nereagavo. VMI prie LR FM taip pat kreipėsi į V. M. 2018-10-16 raštu Nr. (28.8-08-4)RNA-29546, tačiau jokių žinių negavo.

Mirus G. M., po jo mirties įstatyminiai įpėdiniai jo palikimo nepriėmė, todėl VMI prie LR FM pradėjo procedūrą dėl palikimo priėmimo valstybės vardu. VMI prie LR FM, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūrų, kadangi Šilutės rajono 2-ojo notarų biuro notarė Selvina Daugėlienė atsisako išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kol nebus atidalintas turtas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.

Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą, jos atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko pateiktus ieškinio reikalavimus.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Trečiasis asmuo Šilutės rajono 2-ojo notarų biuro notarė Selvina Daugėlienė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka.   

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. M. mirė 2011-03-17, jo santuoka su V. M. sudaryta (duomenys neskelbtini). G. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1/48 gręžtinio vandens šulinio (gręžinio) – artezinio šulinio ir 1/48 vandentiekio bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), kurie įgyti 2010-01-15.

Kadangi įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, o testamentinių palikėjo įpėdinių nebuvo, pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, pradėjo palikimo, likusio po G. M. mirties, priėmimo valstybės vardu procedūrą.

Ieškovė 2016-06-03 Šilutės rajono 2-ajam notarų biurui pateikė prašymą Nr. (28.8-08-4)RNA-17286 priimti G. M. palikimą bei 2018-10-18 raštą Nr. (28.8-08-4) RNA-29893. Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Selvina Daugėlienė į 2018-10-18 VMI prie LR FM raštą 2018-10-23 pateikė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, kuriame nurodė, kad paveldėtinas nekilnojamasis turtas registruotas G. M. vardu, yra įgytas gyvenant santuokoje su V. M., todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimas į mirusiajam G. M. priklausančią turto dalį bus išduotas tik tuomet, kai turtas bus atidalintas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.

Ieškovė, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūros, kadangi notarė neišduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nenustatytos palikėjo ir jo sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Vienam iš sutuoktinių mirus, notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsniu, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į 1/2 dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų, kad V. M. būtų kreipusis į notarą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.

Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2012-01-06 Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11, 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.

Tokiu būdu, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas, remiantis Notariato įstatymo 52 str.), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įgyvendinti ieškovės teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė, bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta G. M. bendro sutuoktinių turto dalis, nustatytina, jog sutuoktinių G. M. ir V. M. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam G. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. M. priklauso 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje situacijoje atsakovė savo procesines teises įgyvendino tinkamai, neignoravo ieškovės ieškinio, atvyko į teismo posėdį, taip pat atsižvelgtina į formalų ieškinio turinį, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a : 

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios.

Nustatyti, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo mirties dieną 2011-03-17 priklausė:

-       1/2 dalis 1/48 gręžtinio vandens šulinio (gręžinio) – artezinio šulinio, unikalus Nr. 4400-1755-1987, ir 1/2 dalis 1/48 vandentiekio bokšto, unikalus Nr. 4400-1750-3734, adresu (duomenys neskelbtini);

-       1/2 dalis piniginių lėšų 0,16 Eur, esančių Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėja        Nijolė Bagdonienė