Civilinė byla Nr. e2-114-308/2022

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-451-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5.;3.5.20.2; 3.2.6.1;    

3.1.7.6.;3.5.26;3.1.14.1

(S)

ALYTAUS apyLINKĖs teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,

sekretoriaujant Akvilei Steiblienei, Jolantai Ivančikienei,

dalyvaujant ieškovėms -J. Č.,V. Č. ,A. Č., ieškovių atstovui advokatui G. G. (prisijungusiems nuotoliniu būdu su „Zoom“ vaizdo konferencijos programa),

atsakovės- antstolės A. M. atstovui adv. V. V.,

atsakovų-J. B. ir UAB“ (duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei D. V.( prisijungusiai nuotoliniu būdu su vaizdo konferencijos „Zoom“ programa),

trečiųjų asmenų- UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. R.( prisijungusiam nuotoliniu būdu su vaizdo konferencijos „Zoom“programa) , AB“ (duomenys neskelbtini) „ atstovei R. Č. (prisijungusiai nuotoliniu būdu su vaizdo konferencijos „Zoom“programa),

vertėjai D. J.(prisijungusiai nuotoliniu būdu su vaizdo konferencijos „Zoom“ programa)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių- J. Č. ,V. Č. ir A. Č. ieškinį atsakovams- antstolės A. M. kontorai, J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“,  bei tretiesiems asmenims- UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“  ir AB “ (duomenys neskelbtini)“ dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

Teismas

nustatė:

          Ieškovės pateiktu ieškiniu prašo :

          1. Pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo surašymo momento) 2020-09-11 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

         2. Pripažinus aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, taikyti restituciją: iš atsakovo J. B. priteisti ieškovėms A. Č. 13/16 žemės sklypo dalį, o V. Č. 3/16 žemės sklypo dalį, iš ieškovės J. Č. priteisti atsakovui J. B. - 14 512 Eur.

3.Pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo surašymo momento) 2020-09-11 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

 4.Pripažinus aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, taikyti restituciją: iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti ieškovėms A. Č. 13/16 žemės sklypo dalį, o V. Č. 3/16 žemės sklypo dalį, iš ieškovės J. Č. priteisti atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 7 600 Eur.

 5. Priteisti iš antstolės A. M. ieškovių naudai visas vykdymo išlaidas (būtinas, papildomas ir atlygį antstolei), kurias antstolė išieškojo realizavusi turtą.

6.Priteisti iš antstolės A. M. ieškovių naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7.Priteisti iš atsakovų visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

Ieškovės pateiktu ieškiniu nurodė, kad :

1.       Antstolės A. M. kontoroje buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose buvo vykdomas skolos išieškojimas pagal Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą (notaro vykdomasis įrašas) Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomojo dokumento pagrindu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš skolininkės J. Č. (toliau - ir Ieškovė) ir hipoteka užtikrinto turto, įkaito davėjų Ieškovės dukrų A. Č. ir V. Č. (toliau - Ieškovės arba Turto savininkės), hipotekos kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Vykdomojoje byloje buvo išieškoma

20744,00 Eur skola, 318,26 Eur palūkanų ir 72,64 Eur notaro atlyginimas.

2.       Ieškovė J. Č. 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžioje atsitiktinai sužinojo apie antstolės A. M. (toliau - Antstolė) vykdomose bylose paskelbtas nekilnojamojo turto varžytines. Varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtos dėl žemes sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas 1), o varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas 2). J. Č. susilaukė skambučių iš įvairių asmenų, kurie domėjosi žemės sklypų įsigijimu, todėl ji pradėjo klausinėti skambinančių interesantų iš kur tokią informaciją jie gauna ir jai buvo nurodytas tinklapis www.evarzytines.lt. J. Č. sužinojus, jog antstolės A. M. kontora yra paskelbusi apie vykdomą nekilnojamojo turto pardavimą per viešąsias varžytines, o nei jai, nei turto savininkėms dukroms V. Č. ir A. Č. (kuri buvo nepilnametė) nebuvo pranešta apie vykdomą turto pardavimą per viešąsias varžytines. Ieškovė nuvykusi į deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)) ir patikrinus pašto dėžutę, surado didelį kiekį registruotos korespondencijos, kuri buvo paprasčiausiai sumesta į pašto dėžutę. Nuvykus į pašto skyrių ir bendraujant su pašto siuntas nešiojančių darbuotoju sužinojo, jog karantino metu pašto darbuotojas pristatantis registruotas pašto siuntas jas sumesdavo į pašto dėžutę, o sistemoje pats atžymėdavo, jog siunta yra įteikta asmeniškai J. Č., o už dukras taip pat neva pasirašė mama J. Č.. Tačiau ieškovė J. Č. 2020 m. birželio - liepos mėnesiais negavo jokių pašto siuntų iš antstolės A. M. kontoros ir nepasirašė apie siuntų priėmimą, nes ji realiai nebuvo adresu, (duomenys neskelbtini), kur buvo siunčiamos siuntos.

3.       Ieškovė J. Č. sužinojusi apie varžytinių procesą, operatyviai kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją, kad atliktų parduodamo turto vertinimą, nes www.evarzytines.lt. nurodytos turto vertės buvo labai žemos. UAB (duomenys neskelbtini) 2020-08-20 atliko nekilnojamojo turto vertinimą ir nustatė, jog Žemės sklypo 1 vidutinė rinkos vertė yra 11 800 Eur (vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai eurų), o Žemės sklypo 2 vidutinė rinkos vertė yra 11 900 Eur (vienuolika tūkstančių devyni šimtai eurų). Antstolė varžytinėse skelbė, jog Žemės sklypo 1 pradinė pardavimo kaina yra 5 568 Eur, o Žemės sklypo 2 pradinė pardavimo kaina yra 5 608 Eur. Įvertinant tai, kad pirmųjų varžytinių kaina yra 80 proc. nustatytos vertės, kas atitinkamai būtų Žemės sklypo 1 vertė 6 960 Eur, o Žemės sklypo 2 vertė 7 010 Eur. Tačiau tai sudaro ženklų skirtumą nuo realiai rinkoje egzistuojančių kainų ir antstolės parinktų vertintojų nustatytos vertės, ką beje, patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) nustatytos turto vertės. Skirtumas tarp antstolės vertintojų nustatytos vertės ir pareiškėjos vertintojų yra 4 840 Eur arba 41 proc. dėl Žemės sklypo 1, o dėl Žemės sklypo 2 skirtumas yra 4 890 Eur arba 40 proc., antstolės vertintojų nustatytą vertė mažesnė nei ieškovių iniciatyva nustatyta vertė.

4.       Atsižvelgiant į tai, kad nei viena iš ieškovių nebuvo gavusios antstolės patvarkymų, dėl turto vertės nustatymo, varžytinių paskelbimo, todėl vadovaujantis civilinio proceso kodekso (CPK) 703 straipsnio 1 dalies nuostatomis 2020-08-20 raštišku prašymu buvo kreiptasi į Antstolę su prašymu atšaukti paskelbtas varžytines.

5.       Antstolė 2020-08-25 raštu atsakė, jog atšaukti nekilnojamojo turto varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra realaus pagrindo. Anot, Antstolės, visoms Č. byloms buvo išsiųsti visi privalomi procesiniai dokumentai. Paskutiniai dokumentai dėl turto pardavimo iš varžytinių buvo įteikti 2020-07-24 J. Č., A. Č., V. Č.. Antstolė laikė, jog Ieškovė ir turto savininkės apie paskelbtas varžytines žinojo. Varžytinės įvyko 2020-08-­21. Objektas (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas už 14 512 Eur. Objektas (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas už 7 600 Eur.

6.       Siekiant paneigti Antstolės teiginius apie korespondencijos įteikimą Ieškovei ir Turto savininkėms, buvo pateiktas prašymas AB Lietuvos paštas, kuriuo buvo prašoma pateikti registruotos siuntos siųstos iš antstolės A. M. kontoros įteikimą Ieškovei J. Č. ir Turto savininkėms pateikiant įteikimo šakneles pasirašytas gavėjų. AB Lietuvos paštas atsakė, jog siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresuotos J. Č. ((duomenys neskelbtini)) (toliau - Siuntos), dėl Siuntų pristatymą vykdžiusio laiškininko neatsakingo darbo pareigų atlikimo buvo pristatytos (įdėtos) į gavėjos gaunamųjų laiškų dėžutę kaip paprastosios korespondencijos siuntos, nesilaikant registruotosioms pašto siuntoms nustatytų įteikimo pasirašytinai reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių nėra galimybės pateikti siuntos gavėjo parašo. Kitaip sakant nėra pagrindo teigti, jog pašto siuntos buvo tinkamai įteiktos ir nėra žinoma kada bei kam jos buvo įteiktos. Todėl Antstolės teiginys, jog dokumentai dėl turto pardavimo iš varžytinių buvo įteikti 2020-07-24 J. Č., A. Č., V. Č. buvo paneigtas AB Lietuvos paštas atsakymu.

7.       Antstolei neužtikrino ir neįsitikimo, jog vykdymo procese vykdant skolos išieškojimą apie vykdomą priverstinį turto pardavimą viešose varžytinėse nebuvo tinkamai pranešta nei skolininkei J. Č., nei Turto savininkėms. Antstolės netinkamas pareigų atlikimas lėmė, jog buvo pažeistos tiek Ieškovės, tiek Turto savininkių teisės ir teisėti interesai, o taip pat ir kreditoriaus teisės. Vykdant turto pardavimą už ženkliai mažesnę pradinę turto kainą (kaina mažesnė net 40 proc.) neužtikrino nei skolininkės J. Č., nei Turto savininkių interesų, o taip pat buvo pažeistas kreditoriaus (išieškotojo) interesas, nes nebuvo sudarytos galimybės maksimaliai atgauti skolą. Ieškovė J. Č. ir Turto savininkės nežinojo apie antstolės A. M. kontoroje vykdomą įkeisto turto priverstinio pardavimo procesą viešosiose varžytinėse. Ieškovės negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl paskirto turto vertintojo, dėl nustatytos nekilnojamojo turto vertės, nors ji ženkliai skiriasi nuo Antstolės pasirinktų vertintojų nustatytos vertės. Ieškovės negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir siūlyti eksperto pateiksiančio turto vertę, nors Antstolės patvarkyme nurodyta, kad vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo to dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Šia teise Ieškovės negalėjo pasinaudoti, nes 2020-06-22 patvarkymas buvo rastas krūvoje laiškų su kitais dokumentai 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kai ieškovė J. Č. atvyko į deklaruotos gyvenamosios vietos adresu esantį namą. Be to, Ieškovės negalėjo pasiūlyti savo pasirinkto turto pirkėjo, nors tokia teisė joms buvo išaiškinta 2020-06-29 dienos Antstolės patvarkyme, kurio taip pat negavo laiku.

8.       Dėl Antstolės veiksmų vykdymo procese buvo teikiami skundai, tačiau Kauno apygardos teismas nutraukė civilinę bylą pasakęs, jog vykdomosiose bylose esant 2020 m. rugsėjo 11 d. turto pardavimo iš varžytynių aktui, vien antstolės veiksmų įvertinimas, nagrinėjant bylą CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, nesukels pareiškėjoms jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjos, vadovaujantis CPK 602 straipsniu, įgijo tik teisę paduoti ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių

akto pripažinimo negaliojančiu.

9.       Todėl Ieškovės gindamos savo pažeistas teises teikia ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2020-09-11 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo parduotas Žemės sklypas Nr. 1 ir pripažinti negaliojančiu 2020-09-11 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas Žemės sklypo Nr. 2 pardavimas bei taikyti restituciją. Iš atsakovės Antstolės priteisti ieškovių naudai visas vykdymo išlaidas (būtinas, papildomas ir atlygį antstolei), kurias Antstolė išieškojo realizavusi turtą bei priteisti iš Antstolės Ieškovių naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

      Teisiniai argumentai

10.       Civilinio proceso kodekso (CPK) 602 straipsnis numato, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

11.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 90/2009).

12.       CPK 681 straipsnyje nurodyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

13.       Pagal CPK 682 str. nuostatas antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomu priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai.

14.       Ieškovės pagrįstai teigia, kad Antstolė nesiėmė visų reikiamų priemonių tinkamam turto įvertinimui, dėl ko, parduodant turtą varžytinėse mažesne nei rinkos kaina padaryta žala tiek ieškovės J. Č., tiek Turto savininkių, tiek išieškotojo interesams.

15.       CPK 704 str. numato skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315- 469/2015; 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017, 26 punktas).

16.       Kaip jau buvo nurodyta prie ieškinio faktinėse aplinkybėse Ieškovėms nebuvo laiku įteikti Antstolės patvarkymai nei dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, nei pranešimai apie turto vertės nustatymą ir varžytinių paskelbimą. Todėl Ieškovės negalėjo tinkamai ginti savo teisių ir teikti prašymus, siūlymus, nušalinimus. 2020 m. rugpjūčio mėnesį iš asmenų, kurie domėjosi žemės sklypų pirkimais sužinojo apie varžytines ir aktyviai ėmėsi veiksmų savo teisėms apginti. Atliko turto vertinimą, kuris patvirtina, kad Antstolės vertės neatitinka rinkos kainų ir skirtumas yra labai ženklus, net 40-41 proc. Jeigu varžytinės būtų pradėtos vykdyti nuo Ieškovės teikiamų nekilnojamojo turto verčių, tai tikėtina, turtas būtų realizuotas už ženkliai didesnę vertę ir būtų užtekę vieno sklypo pardavimo padengti visą išieškomą skolą, o šiuo atveju, net dviejų sklypų neužteko padengti vykdomojoje byloje išieškomą skolą. Todėl Antstolės netinkamas pareigų vykdymas pažeidė ieškovės J. Č. ir Turto savininkių teises ir teisėtus interesus, todėl vadovaujantis CPK nuostatomis turto pardavimo iš varžytynių aktai turi būti pripažinti negaliojančiais bei taikoma restitucija, o iš Antstolės priteisiamos visos Ieškovių patirtos išlaidos.

      Dėl restitucijos.

17.       Teismui pripažinus negaliojančiais turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini)ir turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti sprendžiamas restitucijos klausimas. Sandorio negaliojimo pasekmes teismas taiko ex officio ir teismo nesaisto šalių prašymai dėl restitucijos, tačiau Ieškovės prašo priteisti Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2 natūrą ieškovėms A. Č. ir V. Č., o atsakovams iš J. Č. jų sumokėtas įmokas pagal turto pardavimo iš varžytynių aktus, atitinkamai J. B. - 14 512 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 7 600 Eur.

18.       Panaikinus ginčijamus turto pardavimo iš varžytynių aktus sandoryje dalyvavusių šalių teisės ir pareigos būtų atkurtos grąžinant Ieškoves ir atsakovus, žemės sklypų įgijėjus, į pradinę padėtį, kuri buvo iki ginčijamų turto pardavimo iš varžytynių aktų priėmimo.

     Teismo posėdžio metu ieškovės ir jos atstovas pilnai palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais ir pagrindais.

Atsakovė- antstolės A. M. kontora pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės kreipėsi su ieškiniu į teismą, be kita ko, prašydamos :

1.       pripažinti negaliojančiu 2020-09-1 1 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją.

2.       pripažinti negaliojančiu 2020-09-11 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją.

3.       priteisti iš antstolės A. M. ieškovių naudai visas vykdymo išlaidas, kurias antstolė išieškojo realizavusi turtą bei bylinėjimosi išlaidas.

4.       priteisti iš antstolės A. M. ieškovių naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Skolininkių Č. pateiktas teismui nagrinėti ieškinys dėl antstolės A. M. vykdymo veiksmų ( įkeisto turto varžytinių organizavimo ir kt.) atlikimo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios šiuo metu yra baigtos, visiškai įvykdžius. Antstolė A. M. šiose vykdomosiose bylose vykdė Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. Č. gim. (duomenys neskelbtini) ir įkaito davėjų A. Č. gim. (duomenys neskelbtini) ; V. Č. gim. (duomenys neskelbtini) (pagal sutartinės hipotekos sandorį, įkeistas turtas, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) hipotekos kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), naudai.

    2020-11-12 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai nutartimi atmetė skolininkių J., A., V. Č. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, kuriame skolininkės prašė atnaujinti praleistą terminą ir priimti skundą pripažįstant, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtos ir organizuoti varžytines iš naujo, skolininkių atstovas skunde rašė, jog skolininkės apie turto pardavimą sužinojo varžytinių metu, kai asmenys domėjosi parduodamų žemės sklypų įsigijimu. Nagrinėjant minėtą skundą buvo nustatyta, kad varžytinės baigėsi 2020-08-21, skolininkių atstovui advokatui G. G. buvo išsiųstas pranešimas apie įvykusias varžytines ir skųsti minėtą veiksmą laiko buvo užtektinai, advokato skundas buvo gautas daugiau nei po mėnesio - 2020-09-24, t.y. praleidus įstatyme nustatytą terminą, todėl įvertinus visas aplinkybes, skolininkių skundas buvo atmestas. Tiesa, Kauno apygardos teismas 2021-02-04 d. nutartimi nusprendė, kad pirmos instancijos teismas turėjo atsisakyti iš viso priimti pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų, nes vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstoliu veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.

Nesutiktina su ieškovių ieškiniu, kur teismo prašoma 2020-09-11 turto pardavimo iš varžytinių aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiais.

Turto        pardavimo        iš        varžytinių        aktas        Nr.        (duomenys neskelbtini)        buvo surašytas,        pardavus

A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą - žemės sklypo 13/16 dalis, 15. a. (0.15 ha) (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą - žemės sklypo 3/16 dalis, 15. a. (0.15 ha) (duomenys neskelbtini). Varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą nupirko UAB “ (duomenys neskelbtini)”, j.a.k. (duomenys neskelbtini). Varžytinės įvyko 2020 m. rugpjūčio 21 dieną.

Turto        pardavimo        iš        varžytinių        aktas        Nr.        (duomenys neskelbtini)        buvo        surašytas,        pardavus

A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą - žemės sklypo 13/16 dalis, 14.9 a. (0.149 ha) (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą - žemės sklypo 3/16 dalis, 14.9 a. (0.149 ha) (duomenys neskelbtini). Varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą nupirko J. B., a.k. (duomenys neskelbtini). Varžytinės įvyko taip pat 2020 m. rugpjūčio 21 dieną.

Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalis imperatyviai reglamentuoja atvejus kai turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, t.y.:

1)       jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas;

2)       jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse;

3)       jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių;

4)       jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina;

5)       jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas;

6)       jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė

esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

Nei vieno iš šių punktų reikalavimų antstolė nepažeidė. Įkeisto turto pardavimas vyko laikantis įstatyme numato eiliškumo bei teisės normų. Skolininkių prašoma taikyti restitucija prieštarauja šalių pusiausvyros principams, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, tai sukeltų didelių nepatogumų šalims, būtų pažeisti daikto išreikalavimo iš atsakovo, kaip sąžiningo įgijėjo principai, numatyti CK 1.80 str. 4 p. bei CK 4.96 str.

Nesutinkama su skolininkų ieškinyje pateiktu motyvu, kad antstolė neužtikrino ir neįsitikino, jog vykdymo procese vykdant skolos išieškojimą apie vykdomą priverstinį turto pardavimą viešose varžytinėse nebuvo tinkamai pranešta. Atmestinas skolininkių advokato argumentas, kad pristatytos (įdėtos) į gavėjos gaunamųjų laiškų dėžutę kaip paprastosios korespondencijos siuntos, nesilaikant registruotosioms pašto siuntoms nustatytų įteikimo reikalavimų. Antstolė A. M. 2020-05-18 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, raginimus įvykdyti sprendimą išsiuntė skolininkių gyvenamosios vietos adresu bei el.paštu. Vykdant vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skolininkėms jų deklaruotu bei vykdomajame dokumente nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) buvo siųsti visi privalomi procesiniai dokumentai. Dokumentai taip pat buvo siųsti 2020 m. birželio 2 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė turto pardavimo procesą pradėjo, gavusi AB Lietuvos paštas dokumentų įteikimo pranešimus. Pavyzdžiui, 2020-06-22 d. Patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo asmeniškai įteiktas 2020-06-27 d. A. Č.. Įteikimo pranešime pasirašiusi pašto darbuotoja J. N.. 2020-06-29 d. antstolės išsiųsto Pranešimo dėl turto vertės ir turto pardavimo iš varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) pašto įteikimo pranešime atžymėta, kad gavo J. Č., pasirašė pašto darbuotoja M. M.. Taigi skolininkės buvo tinkamai informuotos apie pradėtą vykdymo procesą.

         Pagal CPK 604 straipsnį procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruota pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nustatytus atvejus.

     Už tinkamą siuntos įteikimą atsako paslaugas pagal sutartį teikianti įmonė AB “Lietuvos paštas”. Pranešimas su atžyma, kad siunta įteikta asmeniškai adresatui yra tinkamas pagrindas antstoliui atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus.

LR CPK 643-644 straipsniai numato pareigą skolininkui aktyviai domėtis vykdymo eiga, dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, ginčyti turto įkainojimą. LR CPK 644 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo: 1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; 2) antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus; 3) kviečiamas atvykti pas antstolį; 4) aktyviai domėtis vykdymo eiga; 5) nedelsdamas pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai, kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečių vaikų; 6) nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; 7) vykdyti kitas CPK jam numatytas pareigas. Atmestinas skolininkių argumentas, jog jos negavo procesinių dokumentų iš antstolės, nes AB “Lietuvos paštas” darbuotojai jų neįteikdavo, o tiesiog palikdavo skolininkių pašto dėžutėje kaip paprastas korespondencines siuntas. Pareiškėjos nenurodė jokių priežasčių, kodėl reguliariai netikrino savo pašto dėžutės ir kodėl nesidomėjo vykdymo eiga, nes apie skundžiamus antstolės veiksmus turėjo žinoti. Skolininkės apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą antstolei jokių duomenų nepateikė. Lietuvos respublikos gyventojų registre nebuvo fiksuojama informacija, kad skolininkės būtų deklaravę išvykimą į užsienį, todėl procesiniai dokumentai buvo siunčiami vykdomuosiuose dokumentuose nurodytu ir skolininkių deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, laikantis visų teisės normų reikalavimų, t.y. tinkamai.

       Nesutinkama su skolininkų ieškinyje pateiktu motyvu, kad vykdant turto pardavimą už ženkliai mažesne pradine turto kaina neužtikrino nei skolininkių interesų, o taip pat buvo pažeistas kreditoriaus (išieškotojo) interesas, nes nebuvo sudarytos galimybės maksimaliai atgauti skolą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditorius (išieškotojas) UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus M. R., pats pasiūlė antstolei kreiptis į turto vertintoją UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), skolininkių nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įvertinti. Visi procesiniai dokumentai išieškotojui, kaip ir skolininkėms, buvo išsiųsti, proceso šalys apie antstolės vykdomus veiksmus buvo informuotos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti - ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Pagal CPK 681 str. 1 d. areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

             Įstatyme nustatyta tvarka skolininkių Č. areštuoto turto vertę nustatė ekspertas- UAB “ (duomenys neskelbtini)”, todėl areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Pareiškėjų atstovo teiginiai apie tai, kad turtas buvo netinkamai įkainotas ir parduotas už mažesnę, nei rinkos kainą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, varžytinės vyksta rungimosi būdu, laimi tas, kas moka didesnę pinigų sumą už parduodamą daiktą, todėl argumentas, kad parduodami objektai įvertinti per maža kaina yra nepagrįstas, kadangi sklypo (duomenys neskelbtini) pradinė kaina buvo 5,568.00 Eur, o parduotas už daug didesnę - 14,512.00 Eur sumą. Sklypas (duomenys neskelbtini) parduotas už 7,010.00 Eur, beveik dvigubai didesnę už pradinę turto pardavimo kainą. Kadangi varžytinių pardavimo procesas yra įvykęs teisėtai ,tai nėra jokio pagrindo vėl iš naujo organizuoti skolininkių Č. turto pardavinėjimo.

         Teismo posėdžio metu antstolės A. M. atstovas ieškinį prašė atmesti atsiliepime ir jo posėdyje nurodytų motyvų pagrindu.

        Atsakovas- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti bei priteisti iš ieškovių solidariai atsakovui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

       Atsiliepimu nurodė, kad Ieškinys grindžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 602 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

        CPK 718 straipsnyje įtvirtinta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

         Iš prie ieškovių ieškinio pateikto 2021-07-27 nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3760 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2019-09-30. Iš VĮ Registro centro svetainėje pateikiamos viešos informacijos matyti, kad minėto žemės sklypo vidutinės rinkos vertė 2021-01-01 dienai 4510 Eur.

Iš antstolės A. M. atsiliepimo į ieškinį yra aišku, kad kreditorius (išieškotojas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė antstolei kreiptis į turto vertintoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkų nekilnojamajam turtui įvertinti. Antstolė kreipėsi į turto vertintoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2020-06-25 dienai yra 7010 Eur, o žemės sklypo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2020-06-25 dienai 6960 Eur. Gavusi ekspertizės aktą, antstolė 2020 m. birželio 29 d. išsiuntė ieškovėms pranešimą dėl turto vertės ir turto pardavimo iš varžytynių. Ieškovėms pranešimas įteiktas 2020 m. liepos 1 d.

          Antstolė 2020 m. liepos 22 d. patvarkymais dėl turto pardavimo iš varžytynių paskelbė pirmąsias turto varžytynes, varžytynių pradžia 2020 m. liepos 22 d., varžytynių pabaiga 2020 m. rugpjūčio 21 d., pradinės turto kainos 5 608 Eur (ekspertizės aktu nustatyta 7 010 Eur) ir 5 568 Eur (ekspertizės aktu nustatyta 6 960 Eur).

        Lietuvos Respublikos turto verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis nustato, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Ieškovės tik deklaratyviais teiginiais kelia abejones dėl atlikto turto vertinimo, tačiau nepateikia jokių teisiškai reikšmingų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusių ekspertų kompetencija.

        Vertinant vidutinę šio žemės sklypo vertę atkreiptinas dėmesys, kad per sklypo teritoriją eina elektros tinklų linija, todėl sklypas priskirtas elektros tinklų apsaugos zonai (III skyrius, ketvirtasis skirsnis). Tai savaime mažina sklypo rinkos vertę, nes yra apribotas jo naudojimas ir norint pasistatyti namą minėtame sklype būtina laikytis teisės aktų nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Iš bylos dokumentų matyti, kad sklypas parduotas už 7600 Eur kainą.

          Ieškovės į bylą pateikė Turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuri buvo surašyta 2020-08-20, t.y. dieną prieš įvykus varžytynėms. Šios ataskaitos duomenimis vertinamo turto, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, yra 11900 Eur. Taip pat pateikta ataskaita ir dėl kito žemės sklypo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini). Anot vertinimo ataskaitos, minėto sklypo rinkos vertė lygi 11800 Eur. Taigi rinkos vertė abiejų įvertintų sklypų yra iš esmės tapati, tačiau pirmu atveju turto vertintojas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad kaip jau minėta, sklypas, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), priskirtas elektros tinklų apsaugos zonai (III skyrius, ketvirtasis skirsnis). Projektuojant ir statant statinius tokiame sklype būtina laikytis papildomų įsipareigojimų, pavyzdžiui, būtino atstumo nuo elektros tinklų laikymasis, raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo gavimas ir kt. Šie apribojimai ir papildomi įstatymo nustatyti įpareigojimai mažina žemės sklypo rinkos vertę. Tai nebuvo paminėta ir įvertinta Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis vertinimas yra ydingas. Be to, šis vertinimas atliktas pačių ieškovių privačiu užsakymu, todėl vertinimas galėjo būti atliktas subjektyviai, turint tikslą padidinti parduodamo turto vertę, atšaukti varžytynes ir sukliudyti antstolei realizuoti areštuotą turtą teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Registro centro duomenimis atliktas minėtų sklypų vertinimas nėra tapatus, o sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2021-01-01 dienai 4510 Eur) yra įvertintas perpus mažiau nei sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2021-01-01 dienai 8060 Eur).

          Antstolė A. M. šias ataskaitas su prašymu atšaukti minėtų žemės sklypų varžytynes gavo 2020-08-21, t.y. varžytynių termino pabaigos dieną. Per tokį trumpą iki varžytynių pabaigos likusį laiką antstolė neturėjo jokių objektyvių galimybių įvertinti pareiškėjo pateiktą informaciją, susipažinti su turto vertinimo ataskaitomis bei priimti atitinkamą patvarkymą, kuriuo būtų išsprendžiamas klausimas dėl varžytynių atšaukimo. Dėl to nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju antstolė pažeidė CPK 703 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias antstolio teisės atšaukti varžytynes įgyvendinimo tvarką. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti ir atšaukti varžytynes, nes pasibaigusios varžytynės negali būti sustabdytos ar atšauktos.

          Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatęs, jog turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kainą, ir spręsdamas klausimą dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Manytina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

         Taigi vertinus nagrinėjamą situaciją yra aišku, kad žemės sklypas, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), parduotas už 7600 Eur kainą, t.y. kaina kuri iš esmės sutampa su antstolės ekspertizės aktu nustatyta kaina (7 010 Eur). Todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės.

        DĖL ANTSTOLĖS PATVARKYMŲ NEGAVIMO

        Kitas ieškinio argumentas yra tai, kad ieškovėms realiai nebuvo pranešta apie vykdomą turto pardavimą iš varžytynių. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės iš kitų asmenų, kurie domėjosi parduodamų žemės sklypų įsigijimu, sužinojo, jog antstolės A. M. kontora yra paskelbusi apie vykdomą nekilnojamojo turto pardavimą per viešąsias varžytynes. Ieškovė nuvykusi į deklaruotos gyvenamosios vietą pašto dėžutėje surado didelį kiekį registruotos korespondencijos, kuri buvo paprasčiausiai sumesta į pašto dėžutę, o ne palikti pranešimai apie registruotos korespondencijos gavimą.

        Skolininkas vykdymo procese, be CPK 643 straipsnyje numatytų teisių, turi taip pat ir CPK 644 straipsnyje įtvirtintas pareigas, ir viena iš jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Tai reiškia, kad skolininkė, žinodama, jog jos atžvilgiu vykdomos net trys vykdomosios bylos dėl priverstinio išieškojimo, jai priklausantis turtas yra įkeistas, areštuotas, įkainotas ir apie tai jai pranešta asmeniškai, įteikti pranešimai, patvarkymai dėl turto pardavimo iš varžytynių, varžytynių paskelbimo, skolininkei išaiškinta apie tai, kokius veiksmus ji gali atlikti, galėjo ir turėjo imtis nurodytų veiksmų, tačiau to nepadarė. Todėl ieškovės teiginiai, kad ji apie varžytynes nebuvo informuota, sužinojo tik iš elektroninės varžytynių sistemos, vertintini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

         Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Ieškovės apie jų atžvilgiu antstolio vykdomus vykdymo veiksmus žinojo ir/ ar turėjo žinoti, kadangi jų minėtam turtui buvo nustatyta hipoteka dar 2019-10-03. Ieškovėms buvo žinoma, kad nevykdant hipoteka užtikrintos skolininko prievolės, skola bus išieškoma hipoteka užtikrintą turtą parduodant iš varžytynių. Tikėtina, kad Kėdainių rajono 3-asis notaro biuras išduodamas vykdomąjį dokumentą (notaro vykdomasis įrašas) Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat raštu informavo ieškoves apie galimas pasekmes vykdant vykdomąjį įrašą.

        Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, galima teigti, kad ieškovės turėjo aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, tačiau to nedarė, dėl ko pačios turėtų prisiimti neigiamas pasekmes.

        Atsakovas- J. B. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti, bei priteisti iš ieškovių solidariai atsakovui J. B. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

         Dėl parduoto turto kainos

         Atsiliepimu nurodė, kad ieškinys grindžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 602 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

         CPK 718 straipsnyje įtvirtinta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

         Iš prie ieškovių ieškinio pateikto 2021-07-27 nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 6720 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2019-09-30. Iš VĮ Registro centro svetainėje pateikiamos viešos informacijos matyti, kad minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2021-01-01 dienai 8060 Eur.

         Iš antstolės A. M. atsiliepimo į ieškinį yra aišku, kad kreditorius (išieškotojas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė antstolei kreiptis į turto vertintoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkų nekilnojamajam turtui įvertinti. Antstolė kreipėsi į turto vertintoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2020-06-25 dienai yra 6960 Eur. Gavusi ekspertizės aktą, antstolė 2020 m. birželio 29 d. išsiuntė ieškovėms pranešimą dėl turto vertės ir turto pardavimo iš varžytynių. Ieškovėms pranešimas įteiktas 2020 m. liepos 1 d.

         Antstolė 2020 m. liepos 22 d. patvarkymais dėl turto pardavimo iš varžytynių paskelbė pirmąsias turto varžytynes, varžytynių pradžia 2020 m. liepos 22 d., varžytynių pabaiga 2020 m. rugpjūčio 21 d., pradinė turto kaina 5 568 Eur (ekspertizės aktu nustatyta 6 960 Eur).

         Lietuvos Respublikos turto verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis nustato, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Ieškovės tik deklaratyviais teiginiais kelia abejones dėl atlikto turto vertinimo, tačiau nepateikia jokių teisiškai reikšmingų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusių ekspertų kompetencija.

Ieškovės į bylą pateikė Turto vertinimo ataskaitą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuri buvo surašyta 2020-08-20, t.y. dieną prieš įvykus varžytynėms. Šios ataskaitos duomenimis vertinamo turto, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 11800 Eur.

            Antstolė A. M. šias ataskaitas su prašymu atšaukti minėtų žemės sklypų varžytynes gavo 2020-08-21, t.y. varžytynių termino pabaigos dieną. Per tokį trumpą iki varžytynių pabaigos likusį laiką antstolė neturėjo jokių objektyvių galimybių įvertinti pareiškėjo pateiktą informaciją, susipažinti su turto vertinimo ataskaitomis bei priimti atitinkamą patvarkymą, kuriuo būtų išsprendžiamas klausimas dėl varžytynių atšaukimo. Dėl to nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju antstolė pažeidė CPK 703 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias antstolio teisės atšaukti varžytynes įgyvendinimo tvarką. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti ir atšaukti varžytynes, nes pasibaigusios varžytynės negali būti sustabdytos ar atšauktos.

           Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatęs, jog turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kainą, ir spręsdamas klausimą dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Manytina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

          Iš pateikiamo 2020-09-11 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemės sklypas, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), parduotas už 14512 Eur kainą, t.y. 23 procentais daugiau nei nustatyta ieškovių pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje ir dvigubai daugiau nei ekspertizės aktu nustatyta vertės suma. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės.

        DĖL ANTSTOLĖS PATVARKYMŲ NEGAVIMO

        Kitas ieškinio argumentas yra tai, kad ieškovėms realiai nebuvo pranešta apie vykdomą turto pardavimą iš varžytynių. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės iš kitų asmenų, kurie domėjosi parduodamų žemės sklypų įsigijimu, sužinojo, jog antstolės A. M. kontora yra paskelbusi apie vykdomą nekilnojamojo turto pardavimą per viešąsias varžytynes. Ieškovė nuvykusi į deklaruotos gyvenamosios vietą pašto dėžutėje surado didelį kiekį registruotos korespondencijos, kuri buvo paprasčiausiai sumesta į pašto dėžutę, o ne palikti pranešimai apie registruotos korespondencijos gavimą.

          Skolininkas vykdymo procese, be CPK 643 straipsnyje numatytų teisių, turi taip pat ir CPK 644 straipsnyje įtvirtintas pareigas, ir viena iš jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Tai reiškia, kad skolininkė, žinodama, jog jos atžvilgiu vykdomos net trys vykdomosios bylos dėl priverstinio išieškojimo, jai priklausantis turtas yra įkeistas, areštuotas, įkainotas ir apie tai jai pranešta asmeniškai, įteikti pranešimai, patvarkymai dėl turto pardavimo iš varžytynių, varžytynių paskelbimo, skolininkei išaiškinta apie tai, kokius veiksmus ji gali atlikti, galėjo ir turėjo imtis nurodytų veiksmų, tačiau to nepadarė. Todėl ieškovės teiginiai, kad ji apie varžytynes nebuvo informuota, sužinojo tik iš elektroninės varžytynių sistemos, vertintini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

           Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis(žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Ieškovės apie jų atžvilgiu antstolio vykdomus vykdymo veiksmus žinojo ir/ ar turėjo žinoti, kadangi jų minėtam turtui buvo nustatyta hipoteka dar 2019-10-03. Ieškovėms buvo žinoma, kad nevykdant hipoteka užtikrintos skolininko prievolės, skola bus išieškoma hipoteka užtikrintą turtą parduodant iš varžytynių. Tikėtina, kad Kėdainių rajono 3-asis notaro biuras išduodamas vykdomąjį dokumentą (notaro vykdomasis įrašas) Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat raštu informavo ieškoves apie galimas pasekmes vykdant vykdomąjį įrašą.

         Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, galima teigti, kad ieškovės turėjo aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, tačiau to nedarė, dėl ko pačios turėtų prisiimti neigiamas pasekmes.

           DĖL RESTITUCIJOS TAIKYMO

         Teismai negynė sąžiningų įgijėjo interesų (CK 4.26 straipsnio 2 dalis, 4.96 straipsnio 4 dalis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pažymėta ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014 grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo nurodė, kad negalimas restitucijos taikymas, kai priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, todėl pažeistas asmenų teises teismas gina taikydamas civilinę atsakomybę.

        Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas išimtiniais atvejais gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šios nuostatos patvirtina, kad restitucijos taikymo sąlygiškumas gali pasireikšti tais atvejais, jeigu jos taikymas suponuotų sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimą.

        Kasacinis teismas formavo praktiką, kad, esant teisės aktuose įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, orientuojantis į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą; asmeniui prašant apginti jo civilines teises keliais gynimo būdais, teismas turi įvertinti, kuriam būdui ieškovas teikia prioritetą ir kuris yra tinkamiausias bei efektyviausias, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė šalių, dalyvavusių vykdymo procese, pažeistoms teisėms apginti, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

         Atsakovas pažymi, kad per metus laiko nuo minėto žemės sklypo įsigijimo jis patyrė dvigubai daugiau išlaidų nei žemės sklypo rinkos vertė, t.y. 24800 Eur išlaidų pagerindamas žemės sklypą. Buvo gautas statytos leidimas namui statyti, padarytas projektas ir pradėtos vykdyti gyvenamojo namo statybos – suformuotas sklypas, įrengti namo pamatai, jau įsigytos kitos statybinės medžiagos tolimesniems statybos darbams atlikti.

   Atsakovas detalizuoja patirtas išlaidas:

1. Namo projektas su statybos leidimu - 2800 eurų.

2. Elektros įvadas į sklypą - 700 eurų.

3. Sklypo formavimas ir namo pamatų įrengimas - 16000 eurų.

4. Blokeliai namo statybai - 5000 eurų.

5. Sklypo priežiūros darbai nuo sklypo įsigijimo - 300 eurų.

         Įvertinus atliktus žemės sklypo pagerinimus ir atsakovo patirtas išlaidas, restitucijos taikymas aiškiai suponuotų sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimą ir nepagrįstai bei nesąžiningai pablogintų atsakovo padėtį.

         Teismo posėdžių  metu atsakovų - UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir J. B. atstovė adv. D. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą šių atsakovų atsiliepimuose  bei jos posėdžių metu nurodytais motyvais.

          Trečiojo asmens- UAB “ (duomenys neskelbtini) „ atstovas- direktorius M. R. teismo posėdžio (2022-01-18) metu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovėms nustatytu terminu negrąžinus paskolos jis kreipėsi pas notarą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kur pirmiausia atsakovėms buvo išsiųstas pranešimas, o po to buvo išduotas vykdomasis dokumentas , bei jis kreipęsis pas antstolę A. M. dėl išieškojimo proceso pradėjimo. Per laikotarpį nuo 2020 m kovo mėn. iki rugpjūčio mėn. vedęs pokalbius telefonu su J. Č. dėl skolos grąžinimo, ji prašė sustabdyti skolos išieškojimą. 2020-05-15 su ja susirašinėjęs ir elektroniniu paštu, birželio mėn. J. Č. pati jam paskambino ir nurodė, jog skolą bus galima išieškoti tik iš įkeisto turto, kadangi ji neturi piniginių lėšų skolai sumokėti. Jai nurodęs, kad išieškojimo nestabdys, o išieškojimą galėtų sustabdyti tik jeigu būtų sumokėta skola. Po to varžytynių metu skambino ieškovių atstovas adv. G. G., kuris reikalavo sustabdyti varžytynes. Kadangi nebuvo jokio pagrindo stabdyti paskelbtas varžytynes, tai jis ir neprašęs antstolės sustabdyti varžytynes. Antstolę A. M. pasirinkęs atsitiktinai, su ja anksčiau jokių reikalų nėra turtėjęs.

          Trečiojo asmens- AB “ (duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdyje(2022-01-18) nurodė, kad nuo 2020-03-16 Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas ir buvo įvesta įvairūs apribojimai. Tam tikri apribojimai priimtais teisės aktais buvo nustatyti ir pašto veikloje, kur buvo apribotas paštininkų artimas kontaktas su klientais. Dėl to buvo pakeista siuntų įteikimo tvarka, kur tiek paprastos siuntos, tiek siuntos su įteikimu buvo įmetamos į klientų pašto dėžutes ir nebuvo būtina gauti gavėjų parašų bei buvo laikoma, kad siunta yra įteikta. Siuntų gavėjų pareiga yra pašto dėžutes laikyti tvarkingas ir nuolat tikrinti pašto dėžutę dėl pristatomos korespondencijos.

          Trečiojo asmens- UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, bei į bylą nepateikė savo atsiliepimo.

           Iš sutartinės hipotekos matosi, kad ieškovė J. Č. 2019-10-02 su UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ,kartu su įkaitų davėjomis A. Č. ir V. Č., gautos 20 000 Eur paskolos užtikrinimui įkeitė du žemės sklypus-,esančius (duomenys neskelbtini), kur prievolės įvykdymo terminas buvo numatytas iki 2020-03-01(vykdomosios bylos t.1  3-6 lapai).

           2020-05-13 notaro išduotu vykdomuoju įrašu UAB “ (duomenys neskelbtini)“ patvirtinama, kad buvo išduotas šis įrašas dėl 20 000 Eur skolos ir 744 Eur delspinigių išieškojimo kreditoriui iš J. Č., A. Č. ir V. Č.(vykd.b. t.1 1-2 lapai) .

           2020-05-14 prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo patvirtinama, kad kreditorius- UAB “ (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi pas antstolę A. M. dėl išieškojimo iš J. Č., A. Č. ir V. Č. įkeisto nekilnojamojo turto(vykd.b. t.1 b.l.7), bei 2020-05-18 antstolės patvarkymu vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti (vykd.b. t.1 b.l.10).

         2020-05-18 antstolė išsiuntė J. Č. raginimus įvykdyti sprendimą dėl skolos, palūkanų ir notaro atlyginimo sumokėjimo kreditoriui (vykd.b . t.1 b.l.12-14),o patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini), bei 2020-05-27 antstolė surašė  turto arešto aktą(vykd.b. t.1 b.l.20-22 ).

           2020-05-27 ir 2020-06-27 antstolė surašė patvarkymus dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo pavedant vertinimą atlikti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ,kur vertintoją buvo pasiūlęs kreditorius(vykd.b. t.1 b.l.13,26-30,40), bei patvarkymai 2020-06-27 buvo išsiųsti J. Č., A. Č. ir V. Č. gyv. (duomenys neskelbtini) (vykd.b. t.1 b.l.29-38).

           2020-06-02 antstolė elektroniniu paštu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paštą išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad šį sprendimą išsiuntė ir paštu adresu (duomenys neskelbtini) 2020-05-19 (vykd.b. t.1 b.l.39).

  Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad buvo atliktas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) įvertinimas(vykd.b. t.1 b.l.87-122).

2020-06-29 antstolė surašė pranešimą J. Č., A. Č. ir V. Č. dėl turto vertės ir turto pardavimo iš varžytynių (vykd.b. t.1 b.l.138-139), bei 2020-07-02 antstolės kontoroje buvo gauta įteikimo pranešimas apie siuntą ,kur nurodyta, jog buvo įteikta asmeniškai (vykd.b. t.1 b.l.137(1) ).

  2020-07-22 antstolė surašė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių (vykd.b. t.1 b.l.123-124),kuriuo varžytynių pradžia buvo nurodyta nuo 2020-07-22 09.56 val. iki 2020-08-21 09.56 val. , bei buvo patalpintas skelbimas antstolių informacinėje sistemoje (vykd.b. t.1 b.l.123,131).

  Iš 2020-07-28 antstolės surašyto vykdymo išlaidų apskaičiavimo matosi, kad prie atžymos „kam skirta „ ties J. Č. pavarde yra nurodytas (duomenys neskelbtini) adresas, ties A. Č. elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini) ,o ties V. Č. pavarde elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini) (vykd.b. t.1 b.l.152-153).

 Iš advokato G. G. 23:57:40 išsiųsto elektroninio prašymo atšaukti nekilnojamojo turto varžytynes matosi, kad 2020-05-18 sudarytos teisinių paslaugų sutarties su J. Č. Gyv. (duomenys neskelbtini) pagrindu jos atstovas prašė atšaukti paskelbtas varžytynes , prašė skubos tvarka suteikti prieigą prie vykdomųjų bylų ir pateikė turto vertinimo ataskaitas dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), prašymas antstolės kontoroje buvo įregistruotas 2020-08-21 (vykd.b. t.1 b.l.158-233).

         Iš 2020-08-21 10:20 val. ir 2020-08-21 10:30 VĮ Registrų centras išsiųstų pranešimų antstolei A. M. matosi, kad buvo pranešta, jog varžytynės Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) baigėsi ir yra paskelbti laimėtojai(vykd.b. t.2 b.l.1, 6).

         Iš 2020-08-26 antstolės A. M. pranešimo matosi, kad J. Č., A. Č. ir V. Č. gyv. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta pranešimas apie įvykusias varžytynes(vykd. B. t.2 b.l.10-18).

         Iš ieškovių pateiktos 2020-08-20 UAB“ (duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitų dėl abiejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), įvertinimo matosi, kad turto apžiūra vietoje buvo atlikta 2020-08-18, o ataskaitos parengtos 2020-08-20 , bei prie ataskaitos pridėtų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 2020-05-13 yra padaryti įrašai apie Hipotekos registro pranešimus apie notaro vykdomųjų įrašų atlikimą (vykd.b. t.1 b.l.196, 232 )

         2020-11-12 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ( vykd.b. t.3 b.l.9-13) buvo atmestas pareiškėjų J. Č. ,A. Č. ir V. Č. skundas dėl antstolės A. M. veiksmų, kur skundu buvo ginčijamas įvykusių varžytynių teisėtumas, bei apskundus apeliacine tvarka 2021-02-04 priimta  Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta 2020-11-12 nutartis ir byla nutraukta(vykd.b. t.3 b.l.9-13,33-37).

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmestinas

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Iš nagrinėjimo metu šalių nurodytų pozicijų matosi, kad šalys kardinaliai priešingai vertina atsakovės - antstolės A. M. veiksmus dėl ieškovių turto pardavimo varžytynių metu. Todėl šiuo atveju svarbi aplinkybė dėl ieškovių žinojimo apie pradėtą skolos iš jų išieškojimo procesą, kur šio proceso metu varžytynių būdu buvo parduoti joms priklausę bei kreditoriui įkeisti žemės sklypai. Iš 2019-10-02 sutartinės hipotekos dokumentų matosi, kad data paskolai grąžinti buvo nustatyta -2020-03-01 ir dėl to buvo pasirašiusios visos trys ieškovės, t.y. paskolos grąžinimo terminas buvo aiškus visoms trims ieškovėms. Ieškovės neginčija šio fakto, kad joms būtų buvę neaišku kada turėjo būti gražinta paskola kreditoriui, bei ieškovės neginčija, kad iki 2020-03-01 buvo grąžinta paskola ar jos dalis ir nebuvo įstatyminio pagrindo kreditoriui- UAB „ (duomenys neskelbtini) „ pradėti skolos išieškojimą iš skolininkės(ių) ar įkaito davėjų. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad skolininkėms(šioje byloje ieškovėms) po 2020-03-01 turėjo tapti aišku, kad negrąžinus paskolos galimai bus pradėtas išieškojimo procesas į įkeistą turtą bei atsiranda skolininko teisės ir pareigos, numatytos CPK 643-644 str. CPK 644 str.1d.2 p. numato pareigą skolininkui nedelsiant pranešti antstoliui apie savo negyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą ir jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus; 4 p. numato pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Iš trečiojo asmens- UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo paaiškinimo teismo posėdyje matosi, kad po paskolos grąžinimo termino pasibaigimo jis bendravo su J. Č. dėl skolos grąžinimo galimybių, bei nesutarus dėl skolos grąžinimo jis informavo J. Č. ,kad kreipsis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, t.y. J. Č. tapo aišku, jog bus pradėtas priverstinio išieškojimo procesas. Kadangi V. Č. ir A. Č. yra J. Č. dukros, tai teismas laiko, kad ir joms turėjo tapti žinoma apie skolos nesumokėjimą kreditoriui ir gręsiantį priverstinį skolos išieškojimą bei tuo pačiu jos turėjo suprasti, jog tampa skolininkėmis kaip įkaito davėjos bei tuo pačiu ir joms atsiranda skolininko teisės ir pareigos išieškojimo procese.

Iš aukščiau aptartų dokumentų - 2020-05-18 J. Č. antstolės išsiųsto raginimo įvykdyti sprendimą dėl skolos, palūkanų ir notaro atlyginimo sumokėjimo kreditoriui bei patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti matosi, kad ji buvo tinkamai informuota apie pradėtą priverstinio išieškojimo procesą, bei po šių dokumentų išsiuntimo tiek J. Č., tiek V. Č. ir A. Č. turėjo tapti žinoma apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą.

Ieškovės (skolininkės išieškojimo procese)bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, jog jos visos trys ar kuri nors iš jų būtų pakeitę savo gyvenamąją vietą ir pradėjus vykdymo procesą būtų nustatyta tvarka informavę apie pasikeitusią jų gyvenamąją vietą. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės pripažino, kad jos 2020 m gyveno nurodytoje gyvenamojoje vietoje- (duomenys neskelbtini), o tik nurodė faktą, kad joms pašto darbuotojai siųstų dokumentų neįteikė pasirašytinai, o paliko pašto dėžutėje ,o jos negalėjo laiku pastebėti gautos korespondencijos iš antstolės. Tokiu būdu galima konstatuoti, kad antstolė ,vadovaudamasi CPK 644 str.1d.2 p., turėjo teisę laikyti, kad jos išsiunčiami procesiniai dokumentai yra siunčiami tinkamu adresu  bei gavus pranešimus iš pašto apie įteikimą laikyti, jog pašto siuntos yra įteiktos tinkamai. 

LR Pašto įstatymo 13 str.5p. numato, kad „ pašto paslaugų teikėjai įdeda pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes, įrengtas individualiųjų namų savininkų prie įėjimų į jų sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų, stovelių. Šios dėžutės turi būti lengvai prieinamos nuo gatvės ar kelių, šaligatvių ir šalikelių.“ Nagrinėjamu  atveju pašto siuntos buvo siunčiamos bei pristatomos Lietuvos Respublikoje nuo 2020-03-16 paskelbto karantino dėl COVID-19 epidemijos sąlygomis, kur buvo apribotas žmonių bendravimas bei priimtais poįstatyminiais aktais buvo nustatytos specialios sąlygos pašto siuntų pristatymui ir ieškovės turėjo domėtis bei savalaikiai pasiimti į jų pašto dėžutę įdedamas pašto siuntas. Šiuo atveju teismas kritiškai vertina ieškovių teiginį, kad jos antstolės siųstus dokumentus rado tik prieš varžytynių pabaigą, kas rodytų, jog pašto dėžutės jos netikrino apie dviejų mėnesių laiką(2020-05-18-2020-08-18 laikotarpį).Kadangi ieškovių pakviestas turto vertintojas nuvyko apžiūrėti turto vietoje 2020-08-18 ,tai galima padaryti išvadą, kad susitarimas su vertintoju dėl vertinimo buvo sudarytas dar prieš šią datą. Kartu iš ieškovių pateiktų turto vertinimo ataskaitose esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matosi, kad įrašai viešajame registre apie vykdomųjų įrašų padarymą buvo atlikti 2020-05-13 ir ieškovės vien iš šios informacijos galėjo sužinoti apie prasidedantį išieškojimo procesą ir pradėti domėtis jo eiga.

Teisminio nagrinėjimo metu (2022-01-18 posėdyje) ieškovė J. Č. nurodė, kad pasibaigus skolos grąžinimo terminui ji bendravusi su kreditoriumi ir prašiusi leisti sklypus parduoti savarankiškai ,bet kreditorius nesutiko ir ji supratusi, kad perdavė antstoliui. Taip pat ji pripažino, kad 2020 m naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu, o šiuo metu ten jau nedirba . Nurodė, jog jai paskambino keli asmenys, kurie teiravosi dėl žemės sklypų pardavimo bei kainų, iš jų ir sužinojusi, jog yra paskelbtos turto pardavimas varžytynėse ir iš šių asmenų niekas nepareiškė konkrečių pasiūlymų. jog galėtų nupirkti sklypus .Po to iš karto kreipusis pas savo atstovą dėl teisinės konsultacijos dėl paskelbtų varžytynių bei užsakiusi turto vertinimą. Tačiau atsakovė J. Č. nieko nenurodė apie jos informavimą dėl pradėto priverstinio išieškojimo ,kadangi dalis antstolės dokumentų buvo siųsta jai elektroniniu paštu. Todėl teismas daro išvadą, kad J. Č. bei kitoms ieškovėms(jos dukroms) apie pradėtą priverstinį išieškojimą neskaitant informavimo pašto siuntomis, turėjo tapti žinoma jau 2020-05-18, bet ne vėliau kaip 2020-07-28. Šiuo atveju ieškovė(vykdomojoje byloje skolininkė) J. Č. turėjo teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pati arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis),kur įstatymo leidėjo yra suteikta teisė skolininkui išvengti priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, kurių metu jis negali turėti jokios įtakos kainos nustatymui ar pirkėjo parinkimui. Ieškovė neapteikė įrodymų, jog ji būtų teikusi nustatyta tvarka antstolei tokį pirkėją(us) ir antstolė be teisinio pagrindo būtų atmetusi tokį pirkėją(ar pirkėjus) ir po to paskelbusi varžytynes.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės ginčijo, jog skelbiant varžytynes buvo atliktas sklypų vertės nustatymas, kur jų supratimu pagal antstolės paskirtą vertinimą buvo nustatyta sklypų vertė mažesnė, nei rinkos vertė, kuri neatitiko jų pasamdyto turto vertintojo nustatytai žemės sklypų vertei.  Tačiau ieškovės nereiškė reikalavimo pripažinti 2020-06-25 UAB “ (duomenys neskelbtini)“ atlikto vertinimo (ekspertizės)negaliojančiu, kada turto arba verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str.1d. nurodo, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, jog 2020-06-25 UAB “ (duomenys neskelbtini)“ atlikto vertinimo išvada dėl žemės sklypų vertės buvo neteisinga ir laikyti, jog antstolė skelbdama varžytynes ir nurodydama pradinę varžytynėse parduodamų žemės sklypų kainą būtų pažeidusi CPK 681 str.1d. Kartu iš  iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo pripažinti ,kad varžytynės būtų buvę paskelbtos pažeidžiant CPK nustatytus reikalavimus dėl varžytynių skelbimo tvarkos.

Iš pateiktų varžytynių protokolų matosi, kad varžytynėse dėl abiejų žemės sklypų dalyvavo pakankamas kiekis dalyvių, bei varžytynės buvo pripažintos įvykusiomis. Todėl antstolė po 2020-08-21 įvykusių varžytynių ir gavusi pranešimus apie laimėtojus, bei gavusi mokėjimus už nupirktus žemės sklypus neturėjo įstatyminio pagrindo(CPK 724 str.) nesurašyti Turto pardavimo iš varžytynių aktų(aktai buvo surašyti 2020-09-11) (vykd.b. t.2 b.l.21-22,24-25). Kartu teismas nenustato jokių pagrindų, numatytų CPK 602 str.1d., kurių pagrindu būtų galima pripažinti 2020-09-11 surašytus Turto pardavimo iš varžytynių aktus negaliojančiais , bei kad šie surašyti aktai pažeidė esmines ieškovių teises ar sudarė sąlygas, jog iš ieškovės nebūtų buvę galima išieškoti pilnai buvusios skolos.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021-06-29 nutarties Nr.e3K-7-69-313/2021 23 ir 24 punktais nurodo, kad :

„Antstolio patvirtinti turto pardavimo aktai gali būti pripažinti negaliojančiais dėl CPK 602 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių (pagrindų). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagrindu panaikinti antstolio patvirtintą aktą, be CPK 602 straipsnio 1 dalyje konkrečiai įvardytų įstatymo pažeidimų, gali būti kitokie esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, taip pat imperatyviųjų kitų įstatymų nuostatų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015). Tokie esminių suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai kaip pagrindas panaikinti CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytus aktus yra nustatyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

         Ieškovas turi teisę pasirinkti, kokiu konkrečiai CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu siekia ginčyti antstolio patvirtintą pardavimo aktą. Įrodinėdamas sandorių negaliojimo pagrindus sudarančias aplinkybes ir taip siekdamas nuginčyti antstolio patvirtintą pardavimo aktą, ieškovas turi kartu įrodyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą akto negaliojimo aplinkybę – kad aktas pažeidė esmines ieškovo teises ir (arba) kitas CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytas akto negaliojimo aplinkybes, ir (arba) imperatyviąsias CPK, CK bei kitų įstatymų teisės normas. „

Todėl teismas įvertinęs ginčo faktines aplinkybes bei teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus sprendžia, kad ieškovių ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi ieškinys dėl Turto iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais netenkinamas, tai teismas nepasisako dėl pateiktų ieškinyje reikalavimų dėl restitucijos taikymo bei dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ieškovėms.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

         Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Priimant ieškinį pagal ieškovių prašymą joms 336 Eur žyminio mokesčio mokėjimas 2021-08-02 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Kadangi ieškinys atmetamas, tai iš ieškovių priteistinas 336 Eur nesumokėtas žyminis mokestis valstybei.

          Atsakovės- antstolės A. M. atstovas pateikė 2022-02-23 pinigų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo už dokumento surašymą ir atstovavimą antstolė sumokėjo 1500 Eur, bei atstovas prašė priteisti atsakovei(antstolei) jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

          Atsakovų- UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. B. atstovė adv. D. V. pateikė įrodymus apie atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas: 1) 2021-10-07 sąskaitą už teisines paslaugas ir 2021-10-07 sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei sumokėjo 1000 Eur už atstovavimą byloje bei 2022-01-10 sumokėjo VĮ Registrų centras 3,74 Eur už varžytynių protokolų gavimą;  2) 2021-08-25 sąskaitos išrašą, kad J. B. už teisines paslaugas sumokėjo 500 Eur bei 2021-05-04 sumokėjo 300 Eur.

Įvertinus ieškovių reikštų reikalavimų apimtį ,būtinumą atsakovų atstovams surašyti atsiliepimus į ieškinį, dalyvavimą teismo posėdžiuose iš ieškovių atsakovams priteistina pilnai jų turėtos išlaidos. 

         Dėl taikytų laikinų apsaugos priemonių

         Ieškovių prašymu 2021-08-02 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų- J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini) „ atžvilgiu, kur buvo areštuoti žemės sklypai jų įsigyti varžytynių metu. Todėl priėmus sprendimą paskirtos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovių J. Č. a.k(duomenys neskelbtini) , V. Č. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. Č. a.k(duomenys neskelbtini) po 112(vieną šimtą dvylika ) Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš J. Č. a.k(duomenys neskelbtini) , V. Č. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. Č. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei - antstolei A. M. po 500(penkis šimtus) Eur turėtų  bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos.

Priteisti   atsakovei - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (jurid.asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš J. Č. a.k(duomenys neskelbtini) 334(tris šimtus trisdešimt keturis) Eur, o iš V. Č. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) po 333(tris šimtus trisdešimt tris) Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl suteiktos advokato teisinės pagalbos ir po 1,25 Eur(vieną eurą dvidešimt penkis centus) kitų turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų.

Priteisti atsakovui J. B. iš J. Č. a.k(duomenys neskelbtini) , V. Č. a.k(duomenys neskelbtini) po 267 (du šimtus šešiasdešimt septynis) Eur ,o iš A. Č. a.k(duomenys neskelbtini) 236(du šimtus šešiasdešimt šešis) Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl suteiktos advokato teisinės pagalbos.

2021-08-02 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi (buvęs bylos Nr.e2-4602-308/2021) taikytas laikinąsias apsaugos priemones- atsakovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio 0.1490 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui -UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio 0.1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas                                                                Kęstutis Lukošiūnas

         Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: