Civilinė byla Nr. 2-1715/2014

Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2014 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014 pagal ieškovo AB-F „VITI“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo tinkamai įvykdyta.

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas AB-F „VITI“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir UAB „Vilniaus vandenys“, prašydamas pripažinti 2007 m. birželio 8 d. rangos sutartį Nr. V/2007/V50 tinkamai įvykdyta, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti AB DNB bankui išmokėti atsakovui LR Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai garantinę išmoką pagal rangos sutartį Nr. V/2007/V50 ir banko garantiją Nr. GP24-1459592. Prašymą ieškovas grindė tuo, kad atsakovas, nepaisydamas vykstančio teisminio ginčo ir aplinkybės, jog byloje esant eksperto išvadai apie galimų statybos darbų defektų ištaisymo kainą, kuri galėtų būti ne didesnė kaip 163 680 Lt, atsakovas pakartotinai kreipėsi į DNB banką dėl garantijos pagal 2010 m. gruodžio 23 d. garantiją Nr. GP24-1459592 pagal rangos sutartį Nr. V/2007/V50 – t. y. 1 293 358,90 Lt sumos jai išmokėjimo. Nurodė, kad DNB bankas informavo jį, jog liepos 7 d. sumokės atsakovui reikalaujamą garantinę išmoką. Anot ieškovo, DNB bankui įvykdžius atsakovo reikalavimus, ieškovas gali patirti esminių nuostolių.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi patenkino ieškovo AB-F „VITI“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė garantinės išmokos pagal 2010 m. gruodžio 23 d. banko garantiją Nr. GP24-1459592 išmokėjimo procedūrą.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nesustabdžius garantinės išmokos pagal 2010 m. gruodžio 23 d. banko garantiją Nr. GP24-1459592 išmokėjimo procedūros, galimai nepagrįstai garantijos suma gali būti išmokėta atsakovui, todėl teismui patenkinus ieškovo reikalavimus, sunku būtų grąžinti šalis į pradinę padėtį, ieškovas galimai patirtų žalą. Pažymėjo, kad byloje esant              2013 m. lapkričio 27 d. teismo ekspertizės aktui apie galimų statybos darbų defektų ištaisymo kainą, kuri galbūt skirsis nuo atsakovo reikalaujamos išmokėti garantinės išmokos sumos, yra pagrindas spręsti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Todėl teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes nenurodydamas naujų faktinių aplinkybių, teikia analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių taikymo nepagrįstumą ne kartą pripažino tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismai.
2. Nagrinėjamu atveju nėra jokios grėsmės, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo. Atsakovas yra valstybės biudžetinė įstaiga, kurios veikimą ir funkcionavimą užtikrina valstybė, todėl nėra jokio pavojaus, kad teismine tvarka patvirtinti ieškovo reikalavimai negalėtų būti įvykdyti. Apeliantui negali būti iškelta bankroto byla, o jo prievolės visais atvejais vykdomos iš valstybės biudžeto.
3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, nes agentūros interesai  liktų neužtikrinti. Atkreipia dėmesį, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su viešuoju interesu, t. y. gauta garantinė išmoka būtų naudojama atstatant Tarandėje išardytas gatvių dangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2012; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2199/2013). Be to, kyla grėsmė, kad Europos Sąjungos fondo lėšomis finansuojamas projektas bus pripažintas netinkamai įgyvendintu ir už nustatytus pažeidimus paramos gavėjas bus priverstas grąžinti gautas finansavimo lėšas, o pagal teismų praktiką, tinkamas ir savalaikis naudingo visuomenei projekto įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-803/2010).
4. Nepagrįstai teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės ėmėsi vertinti garantiją išdavusio banko teisę nurodytą garantiją išmokėti. Pažymi, kad ieškovo ir garantiją išdavusio banko santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o asmuo, kurio atžvilgiu prašoma uždrausti atlikti veiksmus, apskritai nedalyvauja šioje byloje. Be to, nuostolių bei sutarties netinkamo vykdymo pagrindimas nėra būtinas mokėjimo pagal banko garantiją sąlyga.
5. Ieškovas ieškiniu reiškia neturtinį reikalavimą – pripažinti, kad rangos sutartis įvykdyta tinkamai. Teismo ekspertui teismo ekspertizės aktu patvirtinus, kad sutartis nėra įvykdyta tinkamai, nėra suprantamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB – firma „VITI“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Atlikus ekspertizę, paaiškėjo nauja aplinkybė, lemianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą – t. y. kad banko garantija šiuo atveju beveik dešimt kartų didesnė už galimas defektų šalinimo išlaidas.
2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštu reikalavimu, jos nepažeidžia nei ekonomiškumo, nei proporcingumo principų, nei viešojo intereso. Vien tai, kad ginčas kilęs dėl projekto, susijusio su viešojo intereso tenkinimu, tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad bet kokie atsakovui taikomi apribojimai taip pat lemia ir viešojo intereso pažeidimą. Pažymi, kad šiuo atveju ginčas nėra susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, o išimtinai susijęs su rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Be to, apeliantas nepateikia teiginius apie žalą viešajam interesui pagrindžiančių įrodymų. Tik išnagrinėjus ieškinį iš esmės, paaiškėtų, ar gatvių dangų atstatymas būtinas visu pločiu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis naikintina.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti garantinės išmokos pagal 2010 m. gruodžio 23 d. banko garantiją Nr. GP24-1459592, kurią AB-F „VITI“ pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai Aplinkos projektų valdymo agentūrai darbų pagal 2007 m. birželio 8 d. rangos sutartį Nr. V/2007/V50 „Vandentiekio ir nuotekynės tinklai bei įrenginiai Tarandėje, Vilniaus mieste“ įvykdymui užtikrinti, išmokėjimo procedūrą.

Teismas tenkino ieškovo prašymą, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad, anot jo, nesustabdžius garantinės išmokos pagal 2010 m. gruodžio 23 d. banko garantiją Nr. GP24-1459592 išmokėjimo procedūros, galimai nepagrįstai gali būti garantijos suma išmokėta atsakovui, todėl teismui patenkinus ieškovo reikalavimus, sunku būtų grąžinti šalis į pradinę padėtį, ieškovas galbūt patirtų žalą. Taip pat, pirmosios instancijos teismo vertinimu, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę apsprendžia tai, kad šioje byloje gali paaiškėti, kad defektų ištaisymo kaina gali skirtis nuo atsakovo reikalaujamos išmokėti garantinės išmokos sumos.

Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti 2007 m. birželio 8 d. rangos sutartį Nr. V/2007/V50 tinkamai įvykdyta. Teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas toks materialinis teisinis reikalavimas visa apimtimi ar iš dalies, pats savaime nereikalauja vykdymo, taigi, ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas ar netaikymas šiuo atveju neturi jokios tiesioginės reikšmės byloje priimto galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Kita vertus, šioje byloje priimto galutinio teismo procesinio sprendimo rezultatas apspręs, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra teisėtai reikalauja AB DNB banko išmokėti 1 293 358,90 Lt dydžio išmoką pagal 2010 m. gruodžio 23 d. banko garantiją Nr. GP24-1459592. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad yra priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, nereiškia, jog jis yra galutinis, kadangi šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Be to, apeliacinės instancijos teismas ne kartą šioje byloje spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių – garantinės išmokos pagal 2010 m. gruodžio 23 d.  AB DNB banko garantiją išmokėjimo atsakovui sustabdymo – taikymo klausimą, akcentavo, kad patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovas galėtų reikalauti banko išmokėtos ir pastarojo vėliau iš ieškovo išieškotos garantinės išmokos atlyginimo iš atsakovo, o kadangi atsakovas yra biudžetinė įstaiga ir ji yra finansuojama valstybės lėšomis, aptariamos sumos susigrąžinimas būtų objektyviai įmanomas (77-79, 106-108 b. l.). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti esant grėsmei, jog teismui visiškai ar iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimus ir paaiškėjus, jog atsakovui nepagrįstai buvo išmokėta visa ar dalis garantijos suma, sunku būtų grąžinti šalis į pradinę padėtį.

Be to, kaip ir teikiant ankstesnius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas ir šį kartą nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog nepagrįstai atsakovui išmokėtos garantinės išmokos sugrąžinimas reikalautų neprotingai didelių ieškovo išteklių ir pastangų.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetant (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovų gautą garantinę išmoka ketinama panaudoti išardytai gatvių dangai atstatyti, taigi, šios garantinės išmokos gavimas turi reikšmės viešajam interesui. Todėl ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonė netaikytinos ir siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AB-F „VITI“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.

Teisėjas                                                                                             Donatas Šernas