Administracinė byla Nr. eI-1160-342/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02280-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Mūsų laikas“ atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,
2016 m. kovo 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Mūsų laikas“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. dėl patikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
n u s t a t ė :
pareiškėja UAB „Mūsų laikas“ (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015-10-29 žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. 16-KAM-117645;
2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių iš naujo patikrinti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 18356 kv.m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir surašyti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.
Akcentuoja, jog skundžiamu sprendimu nuspręsta nederinti/netvirtinti formuojamo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog bendrovė kartu su L. K. nuosavybės teise valdo statinių kompleksą, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog statiniai (septyni trijų – keturių aukštų poilsio paskirties pastatai) stovi valstybinėje žemėje ir jų eksploatavimui ir naudojimui žemės sklypas nėra suformuotas. Teigia, jog bendrovės užsakymu UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliko žemės sklypo suformavimo procedūras: atliko žemės sklypo matavimus, surašė žemės sklypo kadastro duomenis, parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir ją pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui derinimui. Nesutinka su priimtu sprendimu netvirtinti formuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos. Paaiškina, jog stovinčių pastatų naudojimui ir eksploatavimui Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu yra priskirtas 17600 kv.m. žemės sklypas, detaliojo plano kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) brėžinyje pažymėta (duomenys neskelbtini) numeriu. Teigia, jog sklypo ribos detaliojo plano brėžinyje yra pažymėtos tik preliminariai ir schematiškai, kvartalo (duomenys neskelbtini) brėžinyje pateikta pastaba, kad sklypų plotai yra tikslinami atlikus geodezinius matavimus. Nurodo, jog atlikus geodezinius matavimus ir vadovaujantis detaliuoju planu formuojamas 18356 kv.m. ploto žemės sklypas. Paaiškina, jog tokio ploto žemės sklypas formuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintų taisyklių 23 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Akcentuoja, jog žemės sklypas buvo suformuotas didesnis nei numatyta detaliajame plane, su leistina maksimalia (ribine) ploto paklaida, siekiant, kad neliktų laisvų neužstatytų plotų, kurie negalėtų būti naudojami kaip savarankiški žemės sklypai.
Mano, jog patikrinimo akto turinys yra neaiškus, iš jo nesuprantama, kokius veiksmus turi atlikti pareiškėja, ar kokius žemės sklypo kadastro duomenų bylos trūkumus ištaisyti, siekiant, kad institucija patvirtintų formuojamo žemės sklypo kadastro duomenis. Taip pat akcentuoja, jog skundžiamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, priimtas neišanalizavus faktinių duomenų, nesilaikant įstatymo viršenybės, objektyvumo principų, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis. Prašo panaikinus skundžiamą sprendimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus - iš naujo patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir surašyti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Pažymėjo, jog nekelia klausimų dėl ginčijamo akto patikrinimo nebaigtos procedūros, tačiau prašo panaikinti skundžiamą aktą, kadangi jis yra neteisėtas iš esmės, nemotyvuotas, nepagrįstas teisės normomis, iš turinio neįmanoma suprasti, kokius veiksmus būtina atlikti, siekiant, jog žemės sklypo kadastro duomenų byla būtų patvirtinta.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (b.l. 5) prašo pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą, kadangi nebuvo laikytasi išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos. Nurodo, jog pareiškėja 2015-11-27 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė skundą dėl teritorinio subjekto – Palangos skyriaus – 2015-10-29 kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 16KAM-117645 panaikinimo. Argumentuoja, jog keliamas analogiškas ginčas, o pareiškėja nesilaikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 punkte nustatytas privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Pabrėžia, jog centinis padalinys pareiškėjos skundo neišnagrinėjo.
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamą aktą surašęs asmuo ir asmuo, kuris laikinai ėjo teritorinio padalinio vadovo pareigas sutapo, todėl apskundus ginčijamą aktą ikiteismine tvarka, klausimas buvo perduotas Nacionalinei žemės tarnybai, kuri skundo nagrinėjimą sustabdė. Atstovės vertinimu priimtas aktas yra teisėtas, pagrįstas, jame aiškiai nurodyti kadastrinių matavimų bylos trūkumai, kuriuos ištaisius, pareiškėjas pakartotinai galės kreiptis į atsakovą dėl minėto akto tikrinimo. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu (b.l. 11).
Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus 2015-10-29 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 16KAM-117645 pagrįstumo ir teisėtumo.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog pareiškėjai UAB „Mūsų laikas“ ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Nustatyta, jog statiniai stovi valstybinėje žemėje ir statiniams eksploatuoti nėra suformuotas žemės sklypas. Šiuo tikslu pareiškėjos užsakymu UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pagal elektroninės bylos medžiagą matyti, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą siekdama, kad būtų suderintas žemės sklypo planas, pateikdama NŽT Palangos skyriui tikrinti kadastro duomenų bylą pagal pareiškėjos pateiktą projektą. Skundžiamu administraciniu aktu pareiškėjai nurodyta, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyti pažeidimai (Taisyklių Nr. 55 11 punkto, 29.8.6, 10 punktų ir Nuostatų Nr. 534 64.11 punkto pažeidimai) dėl žemės sklypo ribų nustatymo, jų paženklinimo bei ploto. Nagrinėjamu atveju priėmus byloje ginčijamą tikrinimo aktą ir nurodžius nustatytus trūkumus, pareiškėjai nesutinkant su nustatytais trūkumais ir manant, jog jie konstatuoti nepagrįstai, pareiškėjai iš esmės užkirstas kelias žemės sklypo projekto suderinimui.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Taisyklės), Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo priėmimo procedūros aprašas (toliau - ir Aprašas), patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-69.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2014-12-11 įstatymo Nr. XII-1427 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-01-01, galiojusi skundžiamo akto priėmimo metu) 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje. Parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.
Pagal Nuostatų (2014-07-22 nutarimo Nr. 724 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-01-01) 12 punktą, žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Pasisakydama dėl kadastro bylos tikrinimo procedūros, kai yra atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatų 65 punktas numato, jog pagal Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo (Nuostatų 67 p.). Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 p.). Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Žemėtvarkos skyrius pakartotinai pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turi patikrinti ir žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas nuo jo gavimo (Nuostatų 69 p.).
Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos tikrinimo bei sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus atliekant žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimą bei derinimą ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis, pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo tvarką išsamiai reglamentuoja Aprašas.
Taisyklių 9 punkte numatyta, kad atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Taisyklių 1 priedas). Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas. Teritorinio padalinio darbuotojo surašytas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo elektroninėmis priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1P-97 „Dėl Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo elektroninėmis priemonėmis tvarkos aprašo tvirtinimo“, nustatyta tvarka turi būti užregistruotas elektroniniame žurnale ir paskelbtas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Taisyklių 7-8 punktai apibrėžia konkrečius veiksmus, kuriuos privalo atlikti patikrinimą atliekantis darbuotojas, t.y. turi nustatyti, ar kadastro duomenų byla parengta pagal teisės aktų reikalavimus bei patikrinti ar byloje yra dokumentai, išvadinti Taisyklių 8 punkte. Taisyklių 12 punktas nustato, jog jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, nustatoma pažeidimų, tačiau nekyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti. Tuo atveju, kai iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir (arba) situacijos elementų tikslumo, atliekamas žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje (Taisyklių 13 punktas). Taisyklių Baigiamosiose nuostatose nurodoma, jog Teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (25 punktas), o teritorinio padalinio vadovo veiksmai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. (Taisyklių 26 punktas).
Nors nurodyti teisės aktai – Taisyklės ir Aprašas – išsamiai reglamentuoja kadastro duomenų bylos tikrinimo procedūrą, tačiau atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą šiais teisės aktais nesivadovavo. Skundžiamas 2015-10-29 NŽT Palangos skyriaus tikrinimo aktas Nr. 16KAM-117645 iš esmės grindžiamas Nuostatų 21 punktu bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis 2002-12-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklės). Minėtas Nuostatų 21 punktas nustato, jog žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.
Vertintina tai, kad Kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklės reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką (1 punktas), o ne kadastro duomenų bylos tikrinimo procedūrą. Minėtų taisyklių 11 punktas nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 29.8.6 punkte ir 29.8.10 punkte nustatyta, jog ženklinant žemės sklypo ribas vietovėje šeštame punkte nurodomas riboženklių skaičius ir konkretūs objektai, prie kurių riboženkliai nebuvo įtvirtinti (upė, ežeras, medžių eilė, tvora, pastato siena ir kt.); dešimtame punkte įrašomos žemės sklypui ar jo daliai nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šios taisyklės yra skirtos asmenims, organizuojantiems (atliekantiems) kadastrinius matavimus, tačiau kaip minėta aukščiau, institucijai, atliekančiai specialią funkciją – kadastro duomenų patikrinimą – yra skirtos taisyklės, reglamentuojančios žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai, žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą (-us) ir patvirtinti pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis priėmimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos tvarką.
Viešojo administravimo institucijas (tame tarpe ir atsakovą), priimančias administracinius aktus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įpareigoja laikytis tam tikrų reikalavimų, kurių bene svarbiausias – individualaus administracinio akto pagrindimas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.1 Nesilaikant šio reikalavimo būtų pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, be kita ko numatantis, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).
Gero administravimo, atsakingo valdymo principai, be kita ko, yra sietini su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010 ir jame nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).
Atkreiptinas dėmesys, jog tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu. Visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą aktą, vadovavosi Taisyklių 1 priede nurodyta forma, tačiau nustatyti pažeidimai nurodyti netiksliai. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamame akte netiksliai nurodyta, jog žemės sklypo plotas neatitinka detaliojo plano sprendinių, t.y. nenurodyta, kokių sprendinių jis neatitinka, taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribos, suprojektuotos Šventosios gyvenvietės detaliajame plane, padidintos valstybės sąskaita, tačiau nedetalizuota skaitine išraiška, kiek nustatoma riba viršija detaliojo plano sprendinius (vertinant aukščiau cituotą teisės normą – Nuostatų 21 punktą, kuri numato tam tikros paklaidos galimybę), nenurodyta tikslios viršytos ribos koordinatės. Pagal Aprašo nuostatas tikrinant žemės sklypo ribų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams turi būti patikrinama, ar atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo konfigūracija bei nurodyti žemės sklypo ribų ilgiai atitinka teritorijų planavimo dokumente, kuriame suformuotos ar keičiamos žemės sklypo ribos, nustatytą žemės sklypo konfigūraciją ir nurodytus žemės sklypo ribų ilgius. Jeigu nustatoma, kad žemės sklypo konfigūracija neatitinka teritorijų planavimo dokumente nustatytos žemės sklypo konfigūracijos arba žemės sklypo konfigūracija atitinka teritorijų planavimo dokumente nustatytą žemės sklypo konfigūraciją, tačiau žemės sklypo ribų ilgiai ženkliai skiriasi nuo teritorijų planavimo dokumente arba preliminariame plane, abrise, sodo sklypo plane M 1:5 00 (privatizavimo schemoje) nurodytų žemės sklypo ribų ilgių. Tikrinimo akte pažymima nuoroda ,,Neteisingai“ ir laukelyje ,,Pastabos“ nurodomos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurios buvo pažeistos ir aprašomas konkretus pažeidimas. Aprašas taip pat nustato privalomus veiksmus, tikrinant žemės sklypo plotą, t.y. darbuotojas, tikrinantis bylą, pagal Nuostatų 1 priede nurodytą formulę apskaičiuoja, ar žemės sklypo plotas atlikus kadastrinius matavimus, neviršija leistinos (ribinės) ploto paklaidos. Jeigu nustatoma, kad žemės sklypo ploto paklaida viršija leidžiamą santykinę ploto paklaidą, Tikrinimo akte pažymima nuoroda ,,Neteisingai“ ir laukelyje ,,Pastabos“ nurodomas Nuostatų 21¹ p. Tikrinimo akto eilutėje „Kitos pastabos“ nurodoma formulė, pagal kurią apskaičiuota žemės sklypui taikytina leistina (ribinė) ploto paklaida ar leidžiama santykinė ploto paklaida ir nurodoma paklaidos skaičiavimo eiga. Tokie veiksmai atsakovo nebuvo atlikti. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog tikrinimo akto 3.7 punkte nurodytas pažeidimas ištaisytas. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kadastrinių matavimų byla atsakovui pateikiama jau antrą kartą ir trūkumai būtų ištaisomi, jei jie būtų nurodyti tiksliai, suprantamai ir aiškiai. Liudytoju apklaustas A. K. (matininkas, atlikęs kadastrinius matavimus) parodė, jog visi trūkumai, nurodyti akte, yra ištaisomi, tačiau atsakovo žodžiu nurodytas reikalavimas žemės sklypo plotą sumažinti pusiau yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Taigi matyti, kad pareiškėjai, gavus patikrinimo aktą, jame nurodyti neaiškūs kadastrinių matavimų bylos trūkumai, neapibrėžta, kokius konkrečius veiksmus turi atlikti, siekiant ištaisyti trūkumus, vertinant tai, kad kadastrinius matavimus atliekančiam asmeniui atsakovas (žodžiu) nurodo dar kitokius esminius trūkumus ir reikalauja atlikti veiksmus, nenurodydamas teisinio pagrindo. Todėl nustačius tikrinimo akto trūkumus, skundžiamas aktas naikintinas kaip nepagrįstas ir nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Iš bylos medžiagos matyti, jog žemės sklypo kadastro duomenų bylą patikrino ir 2015-10-29 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 16KAM-117645 surašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vyr. specialistas M. M., kuris atsakovo atstovės paaiškinimu tuo metu laikinai ėjo Palangos skyriaus vadovo pareigas (nuo 2015-07-03 iki 2016-03-14). Vadinasi, tiek žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą atlikęs asmuo, tiek ir asmuo, kuriam gali būti skundžiami žemės sklypo kadastro duomenų tikrinusio asmens veiksmai pagal Taisyklių 25 punktą, sutapo. Vadinasi susiklostė tokia situacija, kai M.M., kaip specialistas, atlikęs žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, turėjo tikrinti ir savo atliktų veiksmų teisėtumą (būdamas teritorinio padalinio vadovas). Todėl tokia situacija laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, prieštaraujančiu objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams (žr. pvz. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-461/2014). Atsakovo atstovė paaiškino, jog pareiškėjui apskundus tikrinimą atlikusio asmens veiksmus, ir sutapus vadovui ir tikrinimą atliekančiam asmeniui, NŽT Palangos skyrius skundą persiuntė nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai. Teisėjų kolegijos nuomone toks persiuntimas nėra ginčo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūra, tačiau vertintinas kaip perdavimas subjektui, turinčiam reikiamus įgaliojimus pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad NŽT iš kadastrinius matavimus atlikusio matininko pareikalavo pateikti kadastrinių duomenų bylą (b.l. 7-8), apie tai informavo pareiškėją (b.l. 6). Tačiau vėliau Nacionalinė žemės tarnyba skundo nagrinėjimo procedūrą sustabdė, kol teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. eI-1160-342/2016. Teisėjų kolegija dėl tokio sprendimo nepasisako, nes tai nėra šios administracinės bylos dalykas. Be to pareiškėjos atstovas paaiškino, kad NŽT sprendimo dėl procedūros sustabdymo teismui neskundė. Iš šios faktinės situacijos matyti, kad perdavus skundą dėl priimto tikrinimo akto teisėtumo nagrinėti NŽT ir nagrinėjimą sustabdžius, pareiškėja prarado galimybę pasinaudoti Taisyklių 25 punkte nurodyta ir Viešojo administravimo įstatyme reglamentuota administracine procedūra.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas 2015-10-29 NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 16KAM-117645 nėra pagrįstas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, todėl priimtas pažeidžiant tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, gero administravimo principus. Taip pat nustatyta, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnis).
Panaikinus skundžiamą aktą, atsakovas įpareigojamas atlikti veiksmus - iš naujo patikrinti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 18356 kv.m., adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Mūsų laikas“ skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015-10-29 žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. 16-KAM-117645.
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių atlikti veiksmus - iš naujo patikrinti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 18356 kv.m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Aušrelė Mažrimienė
Remigijus Arminas
Laimutė Jokubauskaitė