TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 29 d.

Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

sekretoriaujant Linai Erlickienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Alginai Giniotienei, 

kaltinamajam R. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

        R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas

2013 m. spalio 9 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – terminuotu laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2014 m. gegužės 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (10 epizodų), 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

        R. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,50 promilių neblaivumas: 2022 m. spalio 22 d. apie 02.25 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 2022 m. spalio 22 d. 04.19 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0240, nustatytas 1,77 promilės neblaivumas.

Šiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. Ž. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad vairavo transporto priemonę išgėręs ir dėl to labai gailisi. Pasekmės kilo ne tik jam, bet ir jo šeimai. Jis yra prieš asmenis, kurie vairuoja išgėrę, pats to iš savęs nesitikėjo ir dėl to labai gailisi. Spalio 22 d. naktį nenorėjo namuose triukšmauti, nepagalvojęs įsėdo į transporto priemonę ir pastūmė toliau nuo butų, kad nebūtų triukšmo. Tą vakarą su pažįstamu išgėrė 0,7 l degtinės butelį, grįžęs dar alaus atsigėrė. Nuo (duomenys neskelbtini) namo nuvažiavo prie gedulo namų į aikštelę, paskui pažįstamas išėjo namo, o jis važiavo iki namo, bet pamatė policiją. Išsigandęs policijos į kiemą nevažiavo, važiavo toliau ir žiūrėjo, ką policija darys. Po kiek laiko pamatė švyturėlius ir išsigandęs pradėjo bėgti. Sakė, kad išvažiuojant kliudė automobilį. Jeigu būtų pajutęs, būtų sustojęs. Tuo metu jautėsi apsvaigęs. Automobilį paliko prie (duomenys neskelbtini) namo, paliko automobilį ir pradėjo bėgti, išsigando pasekmių. Jo sugyventinė tą dieną buvo namuose, ji miegojo, jai pasakė, kad pažįstamas pavogė mašiną, nenorėjo jai sakyti, kad bėgo nuo policijos. Paskui viską jai pasakė, kaip yra. Alkoholį vartojo dviese su draugu, išgėrė 0,7 l degtinės per kelias valandas, pradėjo gal apie 10 val. Gal girti per garsiai kalbėjo, sugyventinė paprašė, kad išeitų ir netriukšmautų. Mašinos raktelius pasiėmė, nes norėjo paklausyti muzikos. Kad nekeltų triukšmo sugalvojo, išvažiuoti. Policiją pamatė prie savo namo, prie „Norfos“. Į kiemą nesuko, išsigando ir važiavo toliau ir žiedu pasuko į miesto pusę. Pareigūnai sekė automobilį iki 10 min. Šiuo metu nedirba, prieš tai dirbo vilkiko vairuotoju, dirbo su pavojingais kroviniais. Šiuo metu turi tikriausiai vieną galiojančią nuobaudą, dirbant buvo, kad buvo gaudavo baudų, visos gautos darbe, darbdavys sumokėdavo. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam.

E. P., pretenduojanti būti laiduotoja, teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko prašymą dėl R. Ž. atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą, pateikė prašymą raštu. R. Ž. labai gailisi, yra labai susikrimtęs, neteko darbo, turi įsipareigojimų. Turi vieną bendrą vaiką, dar vienam suteikė savo pavardę, iš viso jie augina penkis vaikus, dar turi vaiką iš pirmos draugystės. Šiuo metu augina vaikus, pajamas sudaro išmokos už vaikus ir gaunamas išlaikymas. Ji mano, kad darytų teigiamą įtaką, kad jis galėtų susirasti darbą, išlaikyti šeimą. Daug kartų aptarė, gailisi, dabar nieko negali pakeisti. Nusivylė sugyventiniu. Nežino, ar sugyventinis ateitų pas ją, nesupranta, kas tąkart įvyko. Ji neteista ir nebausta administracine tvarka.

Paskelbus kaltinimą, R. Ž. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis.

Kaltinamojo R. Ž. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais: 

– R. V. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2022 m. spalio 21 d. nuo 19.00 val. dirbo Akmenės rajono policijos komisariate, reagavimo skyriuje, kartu su vyr. patrule K. S.. Dirbo ekipaže E 3046. 2022 m. spalio 22 d. apie 2.20 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pasišalina (duomenys neskelbtini) spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis, kuriuo kieme buvo kliudytos dvi transporto priemonės, vairuotojas galimai neblaivus. Skubiai reaguojant į pranešimą, ties (duomenys neskelbtini) namu prasilenkė su (duomenys neskelbtini) spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sukėlė įtarimą, kad būtent šis automobilis ir šalinasi iš įvykio vietos. Įsijungus tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, vijosi šį automobilį. Automobilio vairuotojas, nepakluso reikalavimui sustoti bei padidinęs greitį pavojingai važiavo kiemų gatvėmis. Šį automobilį persekiojant jį visuomet matė, automobiliui gal specialiai buvo išjungtos šviesos. Prie (duomenys neskelbtini) namo persekiojamas automobilis sustojo, iš jo iššoko vairuotojas ir pradėjo bėgti link miesto centro, bei pasuko link PC MAXIMA, vėliau link PC JUPOJA, ir įbėgo į šalia esantį miškelį. Kadangi vieta, kurioje buvo paliktas automobilis, buvo neapšviesta, todėl asmens veido nematė. Šis asmuo vilkėjo (duomenys neskelbtini) spalvos džemperiu su gaubtuvu, ir (duomenys neskelbtini) sportinėmis kelnėmis, kuo avėjo neįsidėmėjo. Šis asmuo buvo (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) ūgio. Šiam vyriškiui iššokus iš automobilio ir bėgant jis maždaug 5 metrų atstumu nuo automobilio pametė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurį paėmė ir yra prijungtas prie medžiagos. Vyriškiui pasišalinus, iš budėtojo gavo informacija, kad šis automobilis priklauso R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) d. Šis asmuo, t. y. R. Ž., buvo jo klasiokas, todėl jį gerai pažįsta, turi jo kontaktus „Messenger“ programėlėje. Jam po šio įvykio parašė žinutę, kad jis sugrįžtų prie savo automobilio ir nesidarytų sau bereikalingų problemų. Matė, kad ši žinutė buvo atsiųsta į rastą telefoną, todėl abejonių, kad pamestas telefonas yra R. Ž., nekilo. Įforminant eismo įvykį, t. y. pasišalinimą, buvo priėjęs Ukrainos pilietis, kuris ir pranešė apie pasišalinimą, jam buvo davę savo telefono numerį. Po kiek laiko būtent šis pranešėjas paskambino ir pranešė, kad jam grįžus prie (duomenys neskelbtini) namo mato įtartinai vaikščiojantį asmenį. Paprašė, kad jis pastebėtų, kur šis asmuo nueis. Vėliau Ukrainos pilietis pranešė, kad šis vyriškis nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Iš duomenų registrų buvo nustatę, kad R. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl nuvyko į šį butą. Bute buvo rastas neblaivus R. Ž., kuris vilkėjo (duomenys neskelbtini) spalvos sportine marškinėliais ir šortais, jam buvo nustatytas girtumas (1 pūtimas – 1,85, 2 pūtimas – 1,77 promilių girtumas). Jis aiškino, kad su automobiliu nevažiavo, nurodė, kad bute girtavo su asmeniu, kurio asmenybės nenori nurodyti, nes jis ne ožys. Būtent šis sugėrovas jam nežinant paėmė jo automobilį. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes liudytoju apklausė R. Ž. sugyventinę. Nors ir nematė pasišalinusio asmens veido, tačiau iš bendro kūno sudėjimo, judesių, gali teigti, kad automobiliu iš įvykio vietos pasišalino ir automobilį palikęs pabėgo būtent R. Ž. (b. l. 42-43);

– liudytoja E. P. parodė, kad 2022 m. spalio 21 d. apie 21 val. į namus grįžo sugyventinis R. Ž., kuris kartu parsivedė namo jai nepažįstamą vyriškį, kuriam maždaug 30 metų amžiaus, aukštas, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, kuris buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini) kelnes, (duomenys neskelbtini) spalvos megztinuką, daugiau labai ir neatkreipė dėmesio. Nepažįstamas vyriškis kalbėjo kartu su jos vyru lietuvių kalba, vėliau prisėdo prie stalo ir jie vartojo alkoholį, o ji buvo kartu su jais, tačiau alkoholio nevartojo, ilgai su jais nebuvo ir nuėjo į kambarį. Jie kambaryje pradėjo garsiai kalbėti, buvo padauginę alkoholio, todėl neapsikentusi triukšmo supyko bei paprašė jų išeiti iš namų. Nepažįstamas vyriškis kartu su sugyventiniu išėjo į lauką, tai galėjo būti 1 val. nakties, o kada į namus grįžo nežino, pasakyti negali, nes miegojo. Vėliau, tikslaus laiko nepasakys, sugyventinis pažadino ir pranešė, kad jam pavogė jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, aplinkybių daugiau nežino. Nori pasakyti, kad tą vyriškį, kuris vartojo alkoholinius gėrimus kartu su sugyventiniu matė pirmą kartą (b. l. 14-15);

– papildomai apklausta liudytoja E. P. parodė, kad R. Ž. yra jos sugyventinis. Su juo bendrą ūkį veda ir kartu gyvena 4 metai. R. Ž. yra drausmingas, pavyzdingas vyras, darbštus, geras, paslaugus, rūpestingas, mylintis ne tik savo, bet ir jos vaikus. Iš pirmos santuokos ji turi 4 vaikus, R. Ž. iš savo pirmų santykių taip pat turi vieną vaiką, o šiuo metu augina dar vieną jųdviejų vaiką. R. Ž. su savo vaiku iš pirmų santykių taip pat rūpinasi, moka alimentus. Viso su R. Ž. rūpinasi 5 mažamečiais vaikais. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir perduoti sugyventinį R. Ž. jos atsakomybei pagal laidavimą be piniginio užstato, nes ji šiuo metu nedirba, augina vaiką iki 3 metų, o R. Ž. dirbo ir gaudavo didesnes pajamas, tačiau jų vos užtekdavo vaikų poreikiams tenkinti. Ji sutinka būti sutuoktinio R. Ž. laiduotoja vienerių metų laikotarpiui baudžiamojoje byloje ir daryti teigiamą poveikį, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Suprantama, kad R. Ž. nusižengė įstatymui, veiką, kuri jam inkriminuojama įvykdė spontaniškai, neapgalvojęs savo veiksmų ir kilsiančių pasekmių. Teko kalbėtis su sugyventiniu R. Ž. apie pastarojo elgesį, analizuoti tokio elgesio priežastis. R. Ž. suprato padaręs negerai, teigė, kad pats nesupranta, nes jokio poreikio taip elgtis nebuvo ir dėl šio tokio poelgio labai gailisi ir pergyvena. Anksčiau niekada nėra vairavęs automobilio būdamas neblaivus. R. Ž. vairuotojo teisės buvo kažkas tai, dėl ko teises labai saugojo ir vertino, nes turėjo labai gerą darbą. Jis suprato, kad dabar netekęs vairuotojo pažymėjimo, gali netekti darbo, o tai jį labai gniuždo, dėl to jis išgyvena. Ji įsitikinusi, kad R. Ž. padarė atitinkamas išvadas ir yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad jos asmeninės savybės atitinka BK 40 straipsnio numatytas laiduotojo sąlygas bei įrodo, kad yra verta teismo pasitikėjimo. Ji įsitikinusi, kad sugyventiniui R. Ž. galės daryti teigiamą poveikį, jų santykiai labai geri. Kaltinamasis R. Ž. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir jam būtinas vairuotojo pažymėjimas, todėl nežino kaip šeima išgyvens toliau. R. Ž. planuoja susirasti kitokio pobūdžio darbą, kur nebūtų reikalaujamas vairuotojo pažymėjimas. Automobilis (duomenys neskelbtini) yra bendras turtas įgytas gyvenant kaip sugyventiniai, tik registruotas jo vardu. Ji neturi vairuotojo pažymėjimo. Yra užsiregistravusi vairuotojo pažymėjimui gauti, laukia pranešimo, kada prasidės kursai. Įgyti vairuotojo pažymėjimą atsirado būtinybė nuo tada, kai R. Ž. išvykdavo į darbą ir jai nebūdavo galimybės vienai nuvežti vaikus pas gydytoją, o dabar kai R. Ž. yra sustabdyta teisė vairuoti, atsirado dar didesnis poreikis. Prašo teismo automobilį pasilikti ir leisti sumokėti automobilio vertę. Esant galimybei prašo leisti automobilio vertę sumokėti dalimis per pusantrų metų laikotarpį. Automobilis jų šeimai yra labai reikalingas, nes planuoja kuo greičiau išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą, ieškoti darbo. Automobilis gali būti reikalingas vykstant į darbą arba R. Ž. vežioti į darbą. Taip pat automobilis reikalingas jųdviejų mažamečių vaikų poreikiams, nes jis yra septynių vietų, pritaikytas gausiai šeimai (b. l. 109-111);

– tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodytos 2022 m. spalio 22 d. įvykio aplinkybės ir įtariamojo nustatymo aplinkybės (b. l. 9);

– įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ (b. l. 24-33);

– 2022 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl galimai pavogto automobilio nurodytos pranešimo apie galimai pavogtą automobilį aplinkybės (b. l. 21);

– 2022 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įtariamojo R. Ž. apklausos metu jis nurodė, kad automobilio registracijos liudijimas yra automobilio daiktadėžėje. Nuvykus į UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Naujojoje Akmenėje, J. D. g. 3F, iš automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžės paimtas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pridedamas prie atliekamo ikiteisminio tyrimo (b. l. 36-38);

– iš alkoholio kiekio matavimo pritaiso žurnalo išrašo matyti, kad R. Ž. 2022 m. spalio 22 d. 3.58 val. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, 4,19 val. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas (b. l. 18-20);

– priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę, esančią J. D. g. 3F, Naujoji Akmenė (b. l. 34);

– įvykio vietos apžiūros metu rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ grąžintas savininkui R. Ž. (b. l. 53-55);

– VĮ Regitra duomenimi automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra R. Ž. (b. l. 35);

– 2022 m. lapkričio 3 d. savanoriško daiktų pateikimo metu R. Ž. pateikė automobilio (duomenys neskelbtini) raktelį (b. l. 103-104);

– apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu apžiūrėti tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys E3046) priekinės vaizdo kameros įrašas, pareigūnų BODY kamerų įrašai 15 failų (po 5 min. trukmės), kuriuose užfiksuota:

tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys E3046) priekinės vaizdo kameros įrašas priklausomai nuo apšvietimo yra spalvotas arba juodai baltas. 2022 m. spalio 22 d. 02.20 val. gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini)  gatvės (duomenys neskelbtini) namo kieme bandantį pasišalinti automobilį, kuris kliudė kitas transporto priemones, vairuotojas galimai neblaivus. Gavus pranešimą nedelsiant vykstamą į įvykio vietą, 02.23 val. įvažiuojama į Naująją Akmenę, 02.25 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve priešais pastebimas automobilis „(duomenys neskelbtini), kuriuo važiuojantis asmuo padidina greitį, siekia pabėgti. Tarnybinis automobilis apsisuka, su įjungtais šviesos signalais persekiojamas šis automobilis, kuris pasuka per gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gatvėje kiemus, dideliu greičiu, pavojingai važiuodamas per pėsčiųjų takus nuvažiuoja iki (duomenys neskelbtini)  namo galo ir sustoja. 02.27 val. atidarius vairuotojo dureles iššoka vyriškis, vilkintis tamsios spalvos šortus ir striukę-liemenę su gaubtuvu, ir bėga (duomenys neskelbtini) gatvės link. Pasišalinęs vyriškis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  plaukų. (Foto lentelėje nuotrauka Nr. 1).

„Body“ kameros įraše 2022-1022-0352 52-016, kurio trukmė 5 min., užfiksuota, kaip pareigūnai lipa laiptais, prieina ir beldžiasi į butą Nr. 25. Buto duris atidaro R. Ž., kuris vilki (duomenys neskelbtini) spalvos marškinėliais, (duomenys neskelbtini)  spalvos šortais (foto lentelėje nuotrauka Nr. 2). Jam pareigūnai praneša, kad dėl pasišalinimo automobiliu reikia eiti iki tarnybinio automobilio, jis pasako, kad gėrė su draugu, kuris pavogė jo automobilį. Pokalbio metu pareigūnai pasako apie jo pamestą telefoną, R. Ž. pasako, kad jo telefonas automobilyje. R. Ž. nuvedamas į tarnybinį automobilį.

„Body“ kameros įraše 2022-1022-0352 52-017, kurio trukmė 5 min., 2022 m. spalio 22 d. 03.57 val. užfiksuotas pirmasis R. Ž. pūtimas į alkotesterį (1,85 promilės), kalbėdamas su pareigūnais atsisako pateikti duomenis asmens, su kuriuo girtavo ir kuris pavogė jo automobilį.

„Body“ kameros įrašuose 2022-1022-0352 52-018, kurio trukmė 5 min., 2022-1022-0352 52-019, kurio trukmė 5 min., 2022-1022-0352 52-020, kurio trukmė 5 min., fiksuotas vaizdas, kaip pareigūnai apžiūri kieme sugadintus automobiliu, daro nuotraukas, bendrauja su automobilio savininkais. Priėjus prie automobilio R. Ž. pasako, kad nesakysiu, su kuo vartojau alkoholį, sakysiu, kad automobilį pavogė.

„Body“ kameros įraše 2022-1022-0352 52-021, kurio trukmė 5 min., 2022 m. spalio 22 d. 04.19 val. fiksuotas antras R. Ž. putimas į alkotesterį (1,77 promilės).

„Body“ kameros įraše 2022-1022-0352 52-022, kurio trukmė 5 min., 2022 m. spalio 22 d.  04.50 val. fiksuotas pranešimas apie pavogtą automobilį, atvykstama pas R. Ž., bute žmonai nustatomas girtumas (0 prom.). R. Ž. pasako, kad rašys pareiškimą.

„Body“ kameros įraše 2022-1022-0352 52-023, kurio trukmė 5 min., 2022 m. spalio 22 d.  04.55 val. fiksuotas R. Ž. pasakymas, kad neišduosiu asmens, kuris pavogė jo automobilį, žmona tikrai neduos parodymų apie šį asmenį. R. Ž. žmona atsivedama į tarnybinį automobilį, pradedama medžiaga, atliekama jos kaip liudytojos apklausa, kuri fiksuota įrašuose: 2022-1022-0352 52-024, 2022-1022-0352 52-025, 2022-1022-0352 52-026, 2022-1022-0352 52-027, 2022-1022-0352 52-028, 2022-1022-0352 52-029, 2022-1022-0352 52-030 (b. l. 48-51).

BK 2811 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika padaroma tyčia, nes asmuo žino, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairuoja automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o atsiradę ar galintys atsirasti nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas pavojus eismo saugumui ar pan. – yra už baudžiamojo įstatymo ribų.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. Ž. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis R. Ž. teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: liudytojų R. V., E. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, kitų objektų apžiūros protokolas, alkoholio matavimo prietaiso rodmenys, tarnybiniai pranešimai, ir kiti. R. Ž. buvo nustatytas vidutinis girtumas, ir tai patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, bet vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo sugyventinė E. P. prašo perduoti R. Ž. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Prokuroras nesutiko, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. R. Ž. praeityje teistas du kartus, tačiau teistumas šiuo metu yra išnykęs, todėl laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis iš pradžių nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, bandė suklaidinti policijos pareigūnus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tik minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nustatyti duomenys, nesudaro pakankamo pagrindo teismui vertinti, kad kaltinamasis R. Ž. šią sąlygą atitinka. Nors kaltinamasis teigiamai charakterizuojamas buvusio darbdavio (duomenys neskelbtini), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad R. Ž. per paskutinius penkerius metu baustas dešimt kartų administracine tvarka, daugelis nusižengimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, aštuonios nuobaudos galioja. Nors padaryti pažeidimai nėra labai šiurkštūs ir nesusiję su vairavimu išgėrus, tačiau jų kiekis ir pobūdis rodo kaltinamojo atsainų požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo pavojingų krovinių vairuotoju, todėl šiuo atveju turėjo būti ypatingai atidžiai laikomasi Kelių eismo taisyklių, nes net ir nešiurkštūs pažeidimai galėjo sukelti pavojų aplinkai ir žmonėms. Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu neišreiškė kritiško požiūrio į savo padarytus nusižengimus, juos bandė pateisinti ir sumenkinti. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis atsainų požiūrį tiek į taisyklių laikymąsi, tiek į kitų asmenių sveikatą ir turtą parodė bėgdamas nuo policijos pareigūnų, neblaivus vairuodamas daugiabučių namų kiemais bei pėsčiųjų takais, kai tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudžių pasekmių. Be to, kaltinamasis policijos pareigūnus iš pradžių bandė suklaidinti, nepripažino veikos, kaltino kitą asmenį, kurio duomenų neatskleidė, automobilio vagyste.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teismui pateiktas E. P. sutikimas būti kaltinamojo laiduotoja ir prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Atvykusi į teismo posėdį E. P. palaikė prašymą. Teismui ji paaiškino, kad 4 metus gyvena kartu su kaltinamuoju, iš viso augina penkis vaikus. E. P. patvirtino, kad nėra teista ar bausta administracine tvarka, kad kaltinamasis dėl savo veiksmų gailisi, tačiau negalėjo teismui nurodyti, kaip ir kokią ji galėtų įtaką kaltinamajam padaryti. Iš bylos duomenų matyti, kad E. P. buvimas namuose kartu su kaltinamuoju jam niekaip nesukliudė pasiimti transporto priemonės raktelį ir vairuoti transporto priemonę neblaiviam, taip pat iš pateiktų paaiškinimų teismo posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu galima daryti išvadą, kaltinamasis iš pradžių klaidino ne tik policijos pareigūnus, bet ir sugyventinę, neleido jai atskleisti su kaltinamuoju alkoholį tą vakarą vartojusio asmens. Iš pateiktų paaiškinimų apie šeimos pajamas, darytina išvada, kad E. P. yra priklausoma finansiškai nuo kaltinamojo, kaltinamojo darbo ir pajamų netekimas yra skausmingas ne tik kaltinamajam, bet ir visai šeimai. Šiuo atveju, nors laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo yra teigiamai charakterizuojamas, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad E. P. galimybės būti autoritetu kaltinamajam ir daryti teigiamą įtaką yra abejotinos.

Įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę bei jo padarytą nusikalstamą veiką, vertintina, kad nėra pakankamo pagrindo R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, R. Ž. atžvilgiu taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtų ne tik nepasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai, bet ir būtų neįgyvendinti teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principai.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. R. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. Ž. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis paskutinį kartą teistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (10 epizodų), 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs (b. l. 72-77), administracine tvarka taip pat daug kartų baustas, baudos sumokėtos (b. l. 61-70). R. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „Transportera“ (b. l. 64). Duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra. Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui – 54 MGL (2700 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam R. Ž. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 36 MGL (1800 Eur) bauda. Nors kaltinamasis R. Ž. šiuo metu nedirba ir neturi pajamų, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas vyras, turi šeimą, turi galimybę dirbti ir užsidirbti, todėl teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis labiausiai atitinka bausmės tikslus. Atsižvelgus į R. Ž. turtinę padėtį nustatytina, kad bauda sumokėtina per 9 mėnesių terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). 

2022 m. spalio 13 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – panaikintinos įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (b. l. 91-102).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų proceso klausimų

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. Ž. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis, t. y. 1,77 promilės, neblaivumas, neteisėti R. Ž. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, neblaivus vairuodamas kaltinamasis bėgo nuo policijos pareigūnų, pavojingai manevravo daugiabučių namų kiemuose ir tik atsitiktinai nenukentėjo žmonės. Pažymėtina ir tai, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, jo procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas ir sąžiningas, nes prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailėjosi. Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – termino, teismas mano, kad nustatytinas artimas vidutiniam specialios teisės atėmimo terminas. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. spalio 31 d.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės savininkas yra kaltinamasis R. Ž., todėl transporto priemonė (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini) BK 72 straipsnio 3 dalies pagrindu konfiskuotina. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas laikytinas pagrįstu ir taikytinas (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taip pat teismas neturi pagrindo tenkinti kaltinamojo prašymo dėl transporto priemonės grąžinimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 

– automobilis (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas ir 2022 m. spalio 22 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu pristatytas į Naująją Akmenę, J. D. g. 3A, konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini),  ir automobilio rakteliai, saugomi voke prie bylos, perduotini valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

– DVD ir CD laikmenos su vaizdo įrašais paliktinos byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 54 MGL dydžio – 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Ž. galutinę bausmę 36 MGL dydžio – 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. spalio 31 d.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį (duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti R. Ž., kad paskirtą baudą, nurodžius įmokos kodą 6801, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam R. Ž. 2022 m. spalio 31 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą ir 2022 m. spalio 22 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu pristatytą į Naująją Akmenę, J. D. g. 3A, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio raktelį, saugomus voke prie bylos, perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;

– DVD ir CD laikmenas su vaizdo įrašais palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                                            Jolanta Jasutienė