Administracinė byla Nr. 2AT-19-677/2015

Teismo proceso Nr. 4-68-3-03848-2014-1

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                      40.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. ir jo atstovo advokato Andriaus Juonio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimo bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M. buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB ,,A. G.“ direktoriumi, sudaręs darbo sutartį su G. L., leido jai nuo 2014 m. kovo 7 d. dirbti UAB ,,A. G.“ veiklos vykdymo vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apie G. L. priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui, ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimu R. M. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ATPK 301 straipsnį, jam paskirta 1000 Lt (289 Eur) bauda.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi R. M. apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktas galioti be pakeitimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. ir jo atstovas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydami atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi šis prašymas patenkintas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėjas ir jo atstovas, vadovaudamiesi ATPK 30221 straipsnio 8 dalimi ir 14 dalies 2 punkto nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Prašyme nurodoma, kad teismai padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtų nutarimo ir nutarties priėmimui.

Pareiškėjas ir jo atstovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, jog asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 413 straipsnį gali būti patrauktas tik esant jo kaltei. Pažeidimas, numatytas ATPK 413 straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Asmens veikoje nesant nei tyčios, nei neatsargumo, toks asmuo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį netrauktinas. Analogiškos nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teigdamas, kad taikant administracinę atsakomybę būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę (2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17/2014). Tačiau, kaip matyti iš teismų sprendimų, pažeidžiant cituotą teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, šioje byloje kaltės forma iš viso nebuvo vertinama, nes, pasak teismo, ji neturi teisinės reikšmės pažeidimo faktui konstatuoti. Šioje byloje teismams pripažinus, kad jo veiksmuose nėra tyčios, pritardamas tokiai teismų išvadai, plačiau šiuo aspektu nediskutuos ir pasisakys tik dėl neatsargios kaltės formos buvimo jo elgesyje. Taigi, norint jo veiksmuose konstatuoti neatsargią kaltės formą, teismai nagrinėdami šią administracinio teisės pažeidimo bylą privalėjo: 1) esant lengvabūdiškam pasitikėjimui nustatyti, ar jis apskritai numatė savo veikos žalingus padarinius ir jei taip, tuomet ar lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; 2) esant nerūpestingumui nustatyti, ar jis objektyviai galėjo ir turėjo numatyti savo veikos žalingus padarinius. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais , todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas Darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio 1 dalis, kuris turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam ar juridiniam asmeniui (DK 24 straipsnio 2 dalis). Taigi, remdamasis DK 24 straipsnio 2 dalimi, sutartimi, dalį savo pareigų teisės srityje, inter alia pranešimų apie valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (toliau – VSDFAĮ) teisės aktų nustatyta tvarka, perdavė UAB ,,S.“, kurios pagrindinė veikla – buhalterinių paslaugų teikimas fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant ir pranešimų teikimą bei atstovavimą VSDFAĮ. Šią faktinę aplinkybę patvirtino ir UAB ,,S.“ vadovas, administracinio teisės apžeidimo byloje apklaustas kaip liudytojas. Būtent UAB ,,S.“ vadovas sutarties pagrindu VSDFAĮ administruojamame draudėjų portale buvo identifikuotas kaip UAB ,,A. G.“ (darbdavio) įgaliotas asmuo ir šios bendrovės vardu vykdė darbdaviui teisės aktais priskirtas pareigas (surašydavo ir pateikdavo būtinus pranešimus bei ataskaitas). UAB ,,S.“ vadovas 2014 m. kovo 6 d. elektroniniu laišku bei telefoninio pokalbio metu patikino, jog pranešimas apie G. L. VSDFAĮ buvo pateiktas 2014 m. kovo 6 d., todėl jis net hipotetiškai negalėjo žinoti apie DK 99 straipsnio 6 dalimi darbdaviui nustatytos pareigos neįvykdymą.

Darytina išvada, kad jo elgesyje nėra subjektyviosios ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės pagrindinio požymio – kaltės, todėl ATPK 9 straipsnio 1 dalies, 250 straipsnio 1 punkto pagrindu jam pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina, o teismų sprendimai laikytini nepagrįstais ir neteisėtais.

Teismų įsitikinimu, visais atvejais būtent pats darbdavys privalo pateikti pranešimą apie VSDFAĮ, o darbdavio įgaliotas asmuo turi teisę tik teikti (pasirašyti) pranešimą. Tokia teismo išvada loginiu požiūriu sunkiai suvokiama.

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovo advokato Andriaus Juonio pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vinantas Plukas prašo pareiškimą atmesti, o teismų sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sutinka su teismų priimtais nutarimu ir nutartimi, kuriuose pažymima, kad nors R. M. veiksmuose nenustatyta tyčia, tačiau ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nenumatyta jokių papildomų šį teisės pažeidimą kvalifikuojančių požymių, todėl kaltės forma šiuo atveju neturi reikšmės pažeidimo faktui konstatuoti. Visgi atsiliepime išdėstoma nuomonė, kad R. M. jam kvalifikuotą administracinį teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo – jo nerūpestingumas pasireiškė tuo, kad pagal sudarytą sutartį tarp UAB „A. G.“ ir „S.“ ilgainiui nusistovėjo ydinga sutarties vykdymo praktika ir UAB „S.“ vykdomos funkcijos buvo tinkamai nekontroliuojamos; A. M., kaip įmonės vadovas, pats nepatikrino VSDFAĮ bazėje duomenų, o lengvabūdiškai pasitikėjo įgaliotu juridiniu asmeniu. R. M. kaltė dėl ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo yra visiškai įrodyta ir teisiškai pagrįsta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. ir jo atstovo prašymas tenkintinas.

ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų (2012 m. birželio 3 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas dirba UAB ,,A. G.“ direktoriumi.

2010 m. sausio 5 d. tarp UAB ,,A. G.“ ir UAB ,,S.“ sudaryta paslaugų sutartis. Pagal sutarties objektą užsakovas (UAB ,,A. G.“) užsako, o vykdytojas (UAB ,,S.“) įsipareigoja vesti užsakovo 2010 m. ir vėlesnių finansinių metų buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų registrus, tvarkyti buhalterinę apskaitą laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų galiojančių normatyvinių aktų reikalavimų, teikti konsultacijas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais. Sutarties punkte 2.1.8 nurodyta, kad vykdytojas: ,,pildo ir pateikia užsakovui „Sodros“ formas, atskaitas mokesčių inspekcijai, statistines formas pagal nustatytus šių institucijų terminus bei atstovauja šiose institucijose“. Iš liudytojo J. R. 2014 m. gegužės 5 d. apklausos teismo posėdyje protokolo nustatyta, kad jis yra UAB ,,S.“ direktorius ir įmonė įpareigota pranešti reikalingus duomenis „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. „Sodrai“ duomenis teikia jis, kaip įgaliotas fizinis asmuo ,,J. R.“. 2014 m. kovo 5 d jis (J. R.) gavo elektroninį pranešimą iš UAB ,,A. G.“ direktoriaus R. M., kad po dviejų dienų bus įdarbinta nauja darbuotoja G. L. bei pateikti jos duomenys.

2014 m. kovo 6 d. elektroniniu laišku UAB ,,A. G.“ direktorius R. M. informavo UAB ,,S.“ vadovą, kad G. L. pradės dirbti UAB ,,A. G.“ nuo 2014m. kovo 7 d.

2014 m. kovo 6 d. UAB ,,S.“ vadovas elektroniniu laišku informavo UAB ,,A. G.“ direktorių R. M., kad pranešimas apie G. L. valstybinio socialinio draudimo pradžia išsiųstas VSDFAĮ.

2014 m. kovo 6 d. UAB ,,A. G.“ direktorius R. M. ir G. L. sudarė darbo sutartį Nr. 10, kurioje nurodyta, kad ji pradeda dirbti 2014 m. kovo 7 d. G. L. pradėjo dirbti sutartyje nustatytu laiku, tačiau apie jos priėmimą į darbą VSDFAĮ teritoriniam skyriui buvo pranešta tik po 2014 m. balandžio 2 d., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai atliko UAB ,,A. G.“ patikrinimą. UAB ,,S.“ vadovas J. R. parodė, kad reikalinga pažyma „Sodrai“ turėjo būti išsiųsta, tačiau paaiškėjo, kad ji nebuvo išsiųsta, o dėl kokių priežasčių, jis negali paaiškinti.

2014 m. balandžio 1 d. UAB ,,S.“ vadovas atsiuntė elektroniniu paštu jo surašytą UAB ,,A. G.“ darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 28 už kovo mėnesį, kuriame tarp visų darbuotojų buvo nurodyta ir G. L. bei jai priskaičiuotas darbo užmokestis ir mokėtini mokesčiai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. mano, kad sutarties pagrindu reikalingus teikti VSDFAĮ pranešimus privalėjo teikti UAB ,,S.“ vadovas J. R., kuris buvo jo įgaliotas, todėl jis (R. M.) nėra tinkamas atsakomybėn patrauktas subjektas, taip pat jo veiksmuose nėra pagrindinio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – kaltės, tad ATPK 9 straipsnio 1 dalies bei 250 straipsnio 1 punkto pagrindu jam pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti nutraukta, o teismų sprendimai laikytini nepagrįstais ir neteisėtais.

Teismai konstatavo, kad DK 99 straipsnio 6 dalis įpareigoja, jog visais atvejais būtent pats darbdavys privalo pateikti pranešimą VSDFAĮ apie asmens darbo pradžią, o darbdavio įgaliotas asmuo turi teisę tik teikti pasirašyti pranešimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo pritarti tokiai teismų padarytai išvadai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių bendrųjų nuostatų 4 dalies pagrindu elektroninius pranešimus ir elektroninius prašymus teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui turi teisę teikti darbdavys ar jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Šioje byloje UAB ,,A. G.“ direktorius R. M. sutartimi perleido juridiniam asmeniui UAB ,,S.“ pareigą pranešti VSDFV apie asmens darbo pradžią. Taigi R. M., kaip darbdavys, DK 99 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintą darbdavio pareigą įgyvendina per darbdavio įgaliotą asmenį įstatymo nustatyta tvarka (DK 24 straipsnio 2 dalis). UAB ,,S.“ vardu veikiantis direktorius J. R. buvo registruotas Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje kaip UAB ,,A. G.“ atstovas. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtos sutarties sudarymas nešalina UAB ,,A. G.“ direktoriaus R. M. atsakomybės už DK 99 straipsnio 6 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymą.

ATPK 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13/2014).

Teismai pripažino, kad R. M. veiksmuose nėra tyčios padaryti jam inkriminuojamą administracinį pažeidimą.

Atsižvelgdama į tai ir į bylos medžiagą, kuri rodo, jog R. M. atsakingai ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta jo pareiga, numatyta DK 99 straipsnio 6 dalyje, nustatytu terminu informuoti VSDFV apie asmens darbo pradžią, ir kontroliavo jos įvykdymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. M. veikoje nėra subjektyviosios ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties pusės – kaltės, todėl jam pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį.

R. M. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjai                                                                                                                              Dalia Bajerčiūtė

                                                                                                                                            Olegas Fedosiukas

                                                                                                                                            Viktoras Aidukas