Civilinė byla Nr. 2-2207/2013

Procesinio sprendimo kategorija 126.1; 126.2; 126.8;

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MAXI logistic“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. B2-2138-413/2013, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MITNIJA“ pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MAXI logistic“ pareiškimą.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „MAXI logistic“ prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB ,, MITNIJA”, kadangi atsakovas neatsiskaitė su ieškovu 2012 m. rugpjūčio 6. d. statybos subrangos sutarties Nr. SR42 bei 2012 m. rugpjūčio 27 d. susitarimo Nr. 1 pagrindu (1 t., 10-19, 20-21 l.). Nors ieškovas atliko subrangos sutartyje numatytus darbus ir perdavė juos atsakovui atliktų darbų aktais, tačiau atsakovas iki galo neatsiskaitė ir pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras liko skolinga ieškovui 398039,08 Lt bei 4830,73 Lt delspinigių, iš viso 402 869,91 Lt. Į ieškovo raginimus tiek raštu, tiek žodžiu atsakovas nereagavo, viešai prieinami įmonės finansiniai duomenys rodė, kad atsakovas galimai buvo nemokus.

Atsakovas su bankroto bylos iškėlimu nesutiko ir prašė skirti ieškovui 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat pripažinti įmonės konfidencialią informaciją nevieša (atsiliepimo priedai Nr. 5, 7, 8, 9, 10). Nurodė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudarė vos 0,6 proc. į balansą įrašyto turto vertės, atsakovas neturėjo pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetams, darbuotojams. Ieškovui nesumokėjo už atliktus darbus todėl, kad nesutiko su jo reikalavimais, tarp šalių vyko ginčas dėl darbų atlikimo terminų, apimčių, kokybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2011 metų atsakovo balanso duomenimis, 2011 m. pabaigoje įmonė turėjo turto už 56934777 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 69275439 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 37100885 Lt; 2011 metų pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, 2011 metus įmonė baigė patyrusi 2373819 Lt nuostolį (1 t., 108-111 l.). 2012 metų atsakovo balanso duomenimis, 2011 metų pabaigoje įmonė turėjo turto už 107898000 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 123944000 Lt; 2012 m. Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, 2012 metus įmonė baigė patyrusi 3703000 Lt nuostolį (1 t.,112-115 l.). 2013 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, 2013 metų kovo mėnesio pabaigoje įmonė turėjo turto už 63220127 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 69786425 Lt, 2013 m. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, 2013 metų kovo mėnesio pabaigoje įmonė buvo patyrusi 1371265 Lt nuostolį (1 t., 146-148 l.). Taip pat teismas, įvertinęs atsakovo kreditorių sąrašą, nustatė, jog 2013 metų kovo mėnesio pabaigoje atsakovo pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 384568 Lt (1 t., 128-145 l.), 2013 m. liepos 5 d. pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 764746,62 Lt, likusių įsipareigojimų terminai nebuvo pasibaigę. Kadangi atsakovo turimo turto vertė siekė 63220127 Lt, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 764746,62 Lt, pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo, leidžiančio konstatuoti atsakovo nemokumą. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovui pradelsti įsiskolinimai sudarė 978703 Lt, pagal dar neįsiteisėjusius teismų sprendimus atsakovui priteistos sumos sudarė 6436706,99 Lt (1 t., 149-150 l.). Taip pat atsakovas tinkamai vykdė kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus AB DNB bankui (1 t., b. l. 191) bei Danske bankui (1 t., 192 l.). Tiek atsakovo Finansų skyriaus duomenimis, tiek ir viešai prieinami VSDFV duomenys patvirtino, jog atsakovas neturėjo įsiskolinimų valstybės biudžetams, darbuotojams (1 t., 151-152 l.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį ir bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2013 m. liepos 4 d. nutartimi dalį kartu su minėtu procesiniu dokumentu pateiktos informacijos pripažino konfidencialia informacija, todėl neteikė susipažinti ir neleido to daryti nei byloje dalyvaujantiems, nei kitiems tretiesiems asmenims. Tokiu būdu teismas pažeidė pareiškėjo teises bei nesudarė prielaidų tinkamai proceso eigai. Ieškovui buvo užkirstas kelias įvertinti atsakovo pateiktuose dokumentuose užfiksuotų duomenų pagrįstumą, jų reikšmę sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nes jų pagrindu daroma išvada dėl pagrindo bankroto bylai iškelti egzistavimo/ neegzistavimo. Ieškovas šiuo klausimu neturėjo galimybių pateikti savo paaiškinimų, nes dalies dokumentų turinys jam nebuvo žinomas. Tokiu būdu buvo pažeisti rungimosi, šalių lygiateisiškumo principai.

2. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo mokumo, atliko tik formalų atsakovo finansinių dokumentų vertinimą, tačiau visapusiškai netyrė juose užfiksuotų duomenų įtakos realiai finansinei būklei. Teismas privalėjo atsižvelgti ne tik į formalią turto vertės išraišką, atvaizduotą įmonės balanse, bei ir į turto pobūdį. Vertindamas atsakovo turto balansinę vertę, teismas turi atsižvelgti į atsakovo turimą turtą, iš kurio realiai būtų galima išieškoti. Teismas netyrė, ar atsakovo trumpalaikis turtas realiai egzistuoja. Akivaizdu, jog dalis į balansą įtrauktų pirkėjų gali būti bankrutavę juridiniai asmenys arba su atsakovu susiję nemokūs asmenys, iš kurių išieškojimas nebūtų įmanomas. Todėl atsakovo reali finansinė būklė liko neįvertinta. Be to, nors skundžiamojoje nutartyje nurodyta, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai 2013 m. liepos 5 d. sudaro 764746,62 Lt, tačiau teismo sprendimais iš atsakovo yra priteista ženkliai didesnė suma, viršijanti 1 mln. litų. Taip pat teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, jog atsakovo finansinės problemos yra sisteminės ir besitesinčios nebe pirmus metus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį; nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovo 2013 m. liepos 10 d. prašymo dėl susipažinimo su bylos medžiaga ir nuorašų darymo; skirti ieškovui 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovui; priteisti iš ieškovo atsakovui patirtas 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo. Atsakovas prašo prijungti prie bylos atsakovo 2013 m. liepos 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, taip pat 2013 m. rugpjūčio 13 d. susirašinėjimą su UAB „Omnitel“.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Įmonių bankroto instituto tikslas ir paskirtis yra apsaugoti finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių interesus, o taip pat ir turinčios finansinių sunkumų įmonės interesus, išsaugoti darbo rinkos dalyvį. Todėl sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą yra labai svarbu tinkamai nustatyti įmonės mokumą, jos galimybes vykdyti veiklą bei pagerinti savo finansinę padėtį. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto byla iškeliama jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1. įmonė yra nemoki ir vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2. įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas dėl atsakovo mokumo, vertino atsakovo 2011-2013 metų balanso duomenis (1 t., 108-110, 112-114, 146-147), 2011-2013 metų pelno (nuostolių) ataskaitas (1 t., 111, 115, 148), taip pat kreditorių sąrašą (1 t., 128-145). Atsižvelgdamas į tai, jog 2013 metų kovo mėnesio pabaigoje įmonė turėjo turto už 63220127 Lt, 2013 m. liepos 5 d. pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 764746,62 Lt (2 t. 20 l.), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė teisinio pagrindo, leidžiančio konstatuoti atsakovo nemokumą.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atliko tik formalų atsakovo finansinių dokumentų vertinimą, tačiau visapusiškai netyrė juose užfiksuotų duomenų įtakos realiai finansinei būklei. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus laiko nepagrįstais, kadangi apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti atsakovo pateiktų finansinių dokumentų patikimumu, taip pat byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrįstą pagrindą abejoti, kad balanse nurodyto turto vertė neatitinka realios turto vertės. Taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovo pradelstus mokėjimus valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei įmonės darbuotojams. Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovas yra aktyvus rinkos dalyvis, vykdantis statybos veiklą, todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, jog atsakovo finansinės problemos yra sisteminės ir besitesinčios nebe pirmus metus taip pat laiko nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turi teisę siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti skolininkui bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-713/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012). Ginčas, kilęs tarp šalių, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovą nemokiu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė atsakovo finansinius duomenis apie mokumą ir pagrįstai konstatavo atsakovą esančiu mokiu. Atsakovas – veikianti įmonė, todėl bankroto bylos iškėlimas atsakovui prieštarautų bankroto instituto tikslui – iš rinkos šalinti tik akivaizdžiai nemokius subjektus.

Atsižvelgiant į tai, jog atskirasis skundas netenkintinas, iš apelianto atsakovui priteistini 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą (CPK 93 str. 1 d.).

Dėl kitų atskirtajame skunde išdėstytų argumentų, teismas nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijama nutartimi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „MAXI logistic“ atsakovui UAB „MITNIJA” 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                                                                                                       Marytė Mitkuvienė