Civilinė byla Nr. 3K–3–431/2006

                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1 (S)

 

                                                              

 

            LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

                               N U T A R T I S

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                             2006 m. liepos 11 d.

                                                                   Vilnius

 

 

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),  Dangutės Ambrasienės ir Antano Simniškio,

 

        rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų gyvenamojo namo savininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“, B. Z. , uždarosios akcinės bendrovės ,,Aljana“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų gyvenamojo namo savininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“, B. Z. , uždarosios akcinės bendrovės ,,Aljana“, B. A. , G. K. individualios įmonės ,,Autogika“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Dzūtra“ ieškinį atsakovams A. G. , Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja valstybės įmonės ,,Registrų centras“ Alytaus filialas, Alytaus apskrities viršininko administracija, notarė R. J. , A. K. , O. B. , E. K. , G. S. individuali firma, V. M. , A. P. , L. B. , E. V. , J. L. , M. Š. , O. B. , V. M. , P. M. , E. P. .

        Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

       Ieškovai prašė: 1) pripažinti negaliojančiais 1994 m. gruodžio 14 d. Alytaus miesto valdybos potvarkio Nr. 186-v 1 punktą, kuriuo O. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į iki nacionalizacijos turėtą sklypą Alytaus mieste, neatlygintinai suteikiant nuosavybėn naują 575 kv. m ploto žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini), ir šio žemės sklypo perdavimą O. B.; 1999 m. rugpjūčio 10 d. A. G. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (duomenys neskelbtini) ir paveldėjimo sandorį; 2) panaikinti teisinę šio žemės sklypo registraciją A. G. ir O. B. vardu.

       Ieškovas nurodė, kad ginčo sklypas yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių gyvenamųjų namų. Nuosavybės teisės atkūrimo metu šių namų gyventojai buvo teisėti ginčo žemės naudotojai. Namo (duomenys neskelbtini) gyventojai buvo teisėti šios žemės naudotojai nuo 1981 m. pagal namo statymo metu nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą kartu su kita projektine dokumentacija teritorijos tvarkymo planą. Žemės priskyrimą namui (duomenys neskelbtini) įrodo ieškovų turto techninės apskaitos bylos. Ginčo žemės sklypas nebuvo laisva žemė, dėl to, atstatant į jį nuosavybės teises, turėjo būti valstybės išpirktas.

        Ieškovai taip pat nurodė, kad patalpų savininkai neteko teisės naudotis tarp namų esančia automobilių stovėjimo aikštele, privažiavimu ir priėjimu prie šių namų laiptinių.      

 

                    II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

        Alytaus rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

        Teismas nustatė, kad 1993 m. balandžio 28 d. Alytaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 123-v buvo nutarta O. B. atstatyti nuosavybės teises į tėvų turėtą žemę. 1994 m. gruodžio 14 d. Alytaus miesto valdybos  potvarkiu Nr. 186-v O. B. buvo atstatytos nuosavybės teisės į vyro motinos turėtą 3,2615 ha žemės sklypą Alytaus mieste, už jai tenkančią dalį suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują 575 kv. m žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini). 1999 m. liepos 7 d. Alytaus miesto valdybos sprendimu Nr. 397 buvo iš dalies pakeistas 1994 m. gruodžio 14 d. Alytaus miesto valdybos potvarkio Nr. 186-v 1 punktas, įrašant: ,,575 kv. m ploto žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini)“.

        Teismas nurodė, kad pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymą ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnį žemė yra išperkama, jei ji šio įstatymo įsigaliojimo dieną priklauso miestams ar yra reikalinga gyventojų rekreaciniams poreikiams. Teismas padarė išvadą, kad ginčo sklypas nebuvo reikalingas valstybės reikmėms, nebuvo numatytas išpirkti. Teismas konstatavo, kad ieškovų teiginys, jog, grąžinus žemės sklypą, neliko privažiavimo bei priėjimo prie dviejų gyvenamųjų namų, yra nepagrįstas.

        Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovai UAB ,,Dzūtra“, B. A. yra praleidę trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas patenkino ieškovo G. K. IĮ prašymą atsiimti ieškinį.

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų gyvenamojo namo savininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“, B. Z. , uždarosios akcinės bendrovės ,,Aljana“ apeliacinį skundą, 2005 m. gruodžio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

       

                                             III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

        Kasaciniu skundu ieškovai gyvenamojo namo savininkų bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“, B. Z. , uždaroji akcinė bendrovė ,,Aljana“ prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Ieškovai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

        1. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo vieno iš apeliacinio skundo pagrindų,  nurodyto skundo 7 punkte. Atstačius nuosavybės teises O. B. ir suteikus jai neatlygintinai ginčo žemės sklypą, buvo apsunkintos apeliantų teisės valdyti ir naudotis jiems priklausančiu turtu.

        2. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad žemė yra valstybinė, kad ieškovams ji nebuvo suteikta, kad byloje esantis teritorijos tvarkymo planas įrodo tik faktą apie tuometį valstybinės nuosavybės sukūrimą, yra nepagrįsti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

        Teritorijos tvarkymo plane aiškiai nurodytos žemės sklypo, kuris yra priskirtas namui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, ribos. Plane nurodyta, kokia sklypo dalis yra naudojama privažiuoti, kokia skirta pėstiesiems ir vaikų žaidimo aikštelėms. Be to, sklype savivaldybės lėšomis yra įrengti  bendrojo naudojimo inžineriniai tinklai. Tai taip pat patvirtina, kad sklypas nėra laisva žemė.

        3. Nuosavybės teisių atstatymo bylą prie civilinės bylos prijungė tik apeliacinės instancijos teismas. Išnagrinėjus šioje nuosavybės teisių atstatymo byloje esančius dokumentus, paaiškėjo, kad nėra archyvinių dokumentų, galinčių patvirtinti, jog K. ir V. B. Alytaus mieste priklausė nekilnojamasis turtas, kuris buvo nacionalizuotas.

        Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad K. B. Alytaus mieste iki nacionalizacijos priklausė du žemės sklypai, netinkamai taikė įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1 straipsnio 1 dalies, 9 ir 10 straipsnių normas, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (1999 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4; 2003 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156).

        4. Teismai nenagrinėjo jokių su aikštelės pasiūlymu susijusių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neleido GNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei paaiškinti su šiuo pasiūlymu susijusių aplinkybių. Teismai procesinius sprendimus priėmė neišsiaiškinę visų bylos reikšmingų aplinkybių – buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263, 17 straipsnių nuostatos.

        AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ 2006 m. vasario 7 d. raštas Nr. SP-18 įrodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta automobilių stovėjimo aikštele neįmanoma naudotis. Ši aikštelė skirta bendrovės darbuotojams ir klientams, taip pat kaip privažiavimas prie bendrovės pastato. Be to, šalia aikštelės yra Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vandens rezervuaras.

        5. Prie ieškovų namų esanti automobilių stovėjimo aikštelė  yra neatskiriamai susijusi su žeme, kurioje ji yra. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktas Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymo aiškinimas, jog Aukščiausiojo Teismo dėl įkeitimo santykių išnagrinėtose bylose patikslinta priklausinių sąvoka nėra taikytina kitiems civiliniams teisiniams santykiams, tarp jų ir nuosavybės teisėms atkurti, yra negalimas.

        6. Byloje esantis planas, kuriame nurodyti atstumai tarp ginčo sklypo ribų ir ieškovų namų, buvo suderintas ir į bylą pateiktas po to, kai atsakovė pateikė teismui Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2005 m. spalio 12 d. pažymą Nr. 616, todėl tarnyba, šią pateikdama, atstumų nežinojo. Be to, pažyma buvo pateikta tik dėl privažiavimo prie namo (duomenys neskelbtini).

        Pagal Statybos techninio reglamento ,,Gyvenamieji pastatai bei visuomeninės paskirties statiniai“ STR 2.02.01:2004 54,57 punktus, STR 2.02.02:2004 26 punktą pravažiavimo plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 metro. Alytaus priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, rengdama pažymą Nr. 616, nežinojo, kad mažiausias Reglamento neatitinkantis atstumas tarp sklypo ir išsikišusių konstrukcijų – 2,84 m.

        7. 1993 m. detalusis teritorijų planavimas nebuvo vykdomas, todėl teismo išvada, kad, iki 1993 m. gruodžio 31 d. neparengus ir nepatvirtinus detaliųjų planų, iki šios datos likusi neišplanuota žemė grąžinama buvusiems savininkams, yra neteisinga.          

 

                                    IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

        Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Alytaus miesto savivaldybė prašė kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

        1. Kasatorių teiginys, kad O. B. nepateikė nuosavybės teisę įrodančių dokumentų apie turėtą namą ir žemės sklypą, neatitinka tikrovės. Alytaus miesto valdyba nepažeidė įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 9 ir 10 straipsnių reikalavimų.

        2. Pastatų, kuriose yra kasatoriams nuosavybės teise priklausančios patalpos, ir valstybės lėšomis įrengtos asfaltuotos žemės dangos buvimo žemės sklype faktas nedaro šių pastatų ir dangos žemės priklausiniais, kaip ir žemės nedaro pastatų ar dangos priklausiniu.

        Vyriausybės 1993 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 740 patvirtintos Valstybės išperkamos ar neprivatizuojamos žemės, esančios miestams ir gyvenvietėms plėsti bei rekreacijai numatytose teritorijose, nustatymo tvarkos 4 punkte buvo nustatyta, kad Vyriausybės patvirtintose miestų pirmaeilės statybos teritorijose žemė, likusi iki 1993 m. gruodžio 31 d. neišplanuota, grąžinama buvusiems savininkams. Aplinkybė, kad ginčo teritorijos detalusis planas iki šiol nėra patvirtintas, įrodo, jog ginčo sklypas neturi privatizuotinos miesto ar valstybės poreikiams naudotinos žemės statuso.

        3. Kasatorių teiginys, kad teisėja neleido GNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei paaiškinti visų aplinkybių bei priežasčių, dėl kurių gyventojai privalėjo atsisakyti siūlymo naudotis kita aikštele, neatitinka tikrovės. Gyventojai savo automobilius gali statyti didelėje automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro, kuri yra už 50-100 metrų nuo namų (duomenys neskelbtini). Pagal aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninio reglamento 3 dalies 3.2 punktą aikštelės gali būti įrengtos 150 m atstumu nuo namų.

        AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ 2006 m. vasario 7 d. rašte Nr. SP-18 pateikė paaiškinimus, neatitinkančius tikrovės. AB įrengta automobilių stovėjimo aikštelė yra jos žemės sklype, prieš pastatą. Žemės sklypo dalis tarp teatro ir bendrovės pastato yra laisva valstybinė žemė. Joje bus įrengta devyniolikos vietų aikštelė, kuria galės naudotis gyventojai.

        Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2006 m. vasario 28 d. raštas Nr. 3S-156-(3.40) įrodo, kad, projektuojant ginčo sklypą, Statybos techniniu reglamentu ,,Gyvenamieji pastatai ir visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti. Be to, atsakovė bet kokį statybos projektą turėtų derinti su atitinkamomis institucijomis.

        Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. G. prašė atmesti kasacinį skundą ir palikti galioti teismų priimtus procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

        1. Valstybine žeme, esančia prie ieškovų namų, gyventojai naudojasi ir dabar. Šios žemės pakanka daugiabučių namų eksploatavimui, priežiūrai, privažiavimui ir priėjimui prie namų.         Apeliacinio proceso metu buvo sudaryti tikslūs vietovės planai. Planuose nurodyti atstumai nuo gyvenamųjų namų iki ginčo sklypo atitinka statybos techninius reikalavimus.

       Ieškovų nurodyta automobilių stovėjimo aikštelė yra panaikinta 1992 m. patvirtintu kvartalo projektu.

        2. Ginčo sklypas nebuvo valstybės išperkama žemė, nes pagal 1991-1992 m. kvartalo projektą yra suprojektuota nauja pėsčiųjų gatvė su prekybos ir buitinio aptarnavimo paskirties pastatais.

       3. Ginčo sklypas teritorijų tvarkymo plane nėra priskirtas prie gyvenamųjų namų.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų ir yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.

1. Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Įstatymas) buvo nustatyta, kad šis Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, kuris šio įstatymo priėmimo dieną yra valstybinių, visuomeninių, kooperatinių organizacijų (įmonių) ar kolūkių žinioje, nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas. Taigi Aukščiausioji Taryba šiuo įstatymu pripažino, kad nuosavybės teisės į turtą, nacionalizuotą pagal Lietuvos TSR teisinius aktus ar kitaip neteisėtai suvisuomenintą, turi būti atkuriamos. Įstatyme taip pat nustatyta, kad neteisėtai nutrauktų teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal nustatytą tvarką ir nustatytomis sąlygomis. Priėmus Įstatymą, jis turėjo būti vykdomas, t. y. piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės.

         2. Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarime konstatuota, kad vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio reguliavimo būdo, tikslų – teisingumas. Negalima pasiekti teisingumo tenkinant tik vienos grupės arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus. Elgiantis vienašališkai, būtų ignoruojama humaniškoji teisės paskirtis, didėtų socialinių konfliktų galimybė. Teisė negali remtis vien tik daugumos ar mažumos interesais, todėl teisėkūroje siekiama derinti interesus panaudojant optimalias šalių susitarimo galimybes. Šis teisėkūros principas ypač aktualus, kai sprendžiami žmogaus prigimtinių teisių apskritai ir atskirai imant – nuosavybės teisių įgyvendinimo, teisės į nuosavybę gynimo klausimai“.

         3. Minėto principo buvimas teisėkūroje taip pat suponuoja jo laikymąsi teismui taikant teisę. Šioje byloje ieškovai kelia būtent šalių interesų suderinimo problemą atkuriant atsakovės motinai nuosavybės teises – viena vertus, buvusio savininko įpėdinio teisę atkurti nuosavybės teises, kita vertus, ieškovų, kurie turėjo galimybę naudotis ir naudojosi faktiškai valstybės valdomu žemės sklypo plotu. Kadangi atsakovei nuosavybės teisės atkurtos ne į valstybei nuosavybės teise priklausančią, o tik faktiškai valstybės valdomą žemę, būtina nustatyti, ar atsakovei suteiktas žemės sklypas buvo neužstatytas (laisvas).

         Atsakovės motinai nuosavybės teisės atkurtos 1994 m. gruodžio 14 d. Alytaus miesto valdybos potvarkiu. Pagal tuo metu galiojusio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame buvo nustatyta, kad Įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės teisė į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose bei šiems miestams ir miesto tipo gyvenvietėms šio įstatymo įsigaliojimo dieną nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama šia tvarka – kitiems asmenims, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui jo naudojamą mieste ar miesto tipo gyvenvietėje žemės sklypą, nenumatytą panaudoti miesto ūkio, valstybės ar visuomenės poreikiams bei individualių gyvenamųjų namų statybai, arba naują žemės sklypą individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste ar miesto tipo gyvenvietėje, kur buvo turėtoji žemė, arba šių asmenų pageidavimu pagal jų gyvenamąją vietą tame mieste (išskyrus Respublikos pavaldumo miestus). Teismai nustatė, kad atsakovės motinai nuosavybės teisės atkurtos į dalį jos tėvų turėtos žemės. Kasacinio skundo argumentai dėl to, ar atsakovės motinai atkurta nuosavybė į toje vietoje turėtą tėvų žemę, yra fakto klausimai. Minėta, kad kasacinis teismas jų nesvarsto ir nevertina.

4. Byloje nustatyta, kad atsakovės motinai suteiktame žemės sklype yra asfaltuota aikštelė, kurioje statomi automobiliai. Vyriausiasis administracinis teismas nutartyje, išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr.A⁶-64-2002, konstatavo, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Jeigu inžineriniai tinklai žemės sklypu yra nutiesti kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype, aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypą galima naudoti pagal paskirtį (nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar servitutus), todėl sklypas negali būti laikomas užstatytu ir negrąžinamu (neatkuriama nuosavybės teisė) buvusiems savininkams ar teisėtiems jų turto paveldėtojams. Šioje byloje teismai nenustatė, kad ginčo sklype būtų kokių nors statinių, kliudančių atkurti nuosavybės teises. Teismai konstatavo, kad asfaltuotos aikštelės buvimas nėra kliūtis atkurti nuosavybes teises. Ši teismų konstatacija kasaciniame skunde teisiniais argumentais nepaneigta. Kasacinio skundo argumentai, kad ieškovai nebeturės galimybės naudotis automobilių stovėjimo aikštele, nepaneigia buvusio savininko įpėdinių teisės atkurti nuosavybę į žemės sklypą.

         5. Potvarkio, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, priėmimo metu galiojusio 1964 m. CK 96 straipsnyje buvo nustatyta, kad savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Reikia sutikti su kasatorių argumentais, kad šios normos reikalavimų turėjo būti laikomasi ir atkuriant atsakovės motinai nuosavybės teises. Tačiau kasatorių argumentai dėl jų teisių naudotis faktiškai valstybės valdomu žemės sklypu teismuose buvo svarstomi ir dėl jų teismai motyvuotai pasisakė. Ieškovų interesai naudotis faktiškai valstybės valdomos žeme negali būti pripažinti prioritetiniais prieš savininko įpėdinių teisę atkurti nuosavybės teises. Be to, kasaciniame skunde nurodomų konkrečių atstumų tarp žemės sklypo ir pastatų nustatymas yra fakto klausimai. Pažymėtina, kad kasatoriai skundą grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. įsakymais patvirtintais Statybos techniniais reglamentais. Nuosavybės teisės atkurtos 1994 metais, todėl šie Reglamentai nepaneigia nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo. Savo argumentus dėl privalomai būtinų atstumų tarp gyvenamojo namo ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, kasatoriai grindžia kasacinės instancijos teismui pateiktais dokumentais. Jie yra nauji įrodymai, kuriais kasaciniame skunde negali būti remiamasi (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Be to, faktų klausimų kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Aiškinant šią įstatymo normą galima teigti, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados pagrįstos įrodymais, ir kasatoriaus samprotavimai jų nepaneigia.

         7. Teismai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalaujama CPK 183 ir 185 straipsniuose. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Teismai materialiąsias ir procesines teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl atsakovo kasacinis skundas netenkintinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                  Zigmas Levickis

 

 

Dangutė Ambrasienė

 

 

Antanas Simniškis