Civilinė byla Nr. e3K-3-365-701/2015 (S)

              Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01424-2009-9

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:124.2.7; 124.2.9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 10 d.

Vilnius             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. P. ir A. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. P. ir A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Edex“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“ dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė DNB bankas, kiti suinteresuoti asmenys – Lietuvos centrinė kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „RBC Klaipėda“ ir Klaipėdos kredito unija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjai 2014 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punkto pagrindais procesą civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011, įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį ir ieškinį atmesti. Pareiškėjai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 pagal ieškovo UAB „Edex“ (UAB „Saulės kupolas“ teisių perėmėjas) ieškinį atsakovui BUAB „Neto“ dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi ieškovas atsisakė 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) finansinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje, o atsakovas įsipareigojo su ieškovu sudaryti turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį ir perdavimo aktus, kuriais atsakovas parduos, o ieškovas nupirks žemės sklypus Klaipėdoje, Tauralaukio g. 1 ir 2, už 1 900 000 Lt (550 278,04 Eur). Pareiškėjai mano, kad teismas, patvirtinęs taikos sutartį, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų ir padarė materialiosios teisės normų taikymo klaidą. Pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įkeistas (svetimo turto hipoteka) trečiojo asmens naudai, užtikrinant atsakovo prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymą. Šių prievolių vykdymui užtikrinti buvo įkeisti ir žemės sklypai Klaipėdoje, Tauralaukio g. 1 ir 2. Nuo to, kaip ir už kokią kainą parduodami ar kitaip perleidžiami tos pačios prievolės vykdymą užtikrinantys įkeitimo objektai, priklauso, ar bus nukreiptas išieškojimas į svetimo daikto hipoteka įkeistus daiktus, ir kokia apimtimi. Viešose varžytynėse pardavus žemės sklypus Klaipėdoje, Tauralaukio g. 1 ir 2, už kainą, atitinkančią jų rinkos vertę, pasibaigtų atsakovo prievolės pagal kreditavimo sutartį, kartu ir pareiškėjams priklausančių nekilnojamųjų daiktų hipoteka. Pareiškėjai mano, kad teismo nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – žemės sklypas negalėjo būti parduotas ieškovui; dėl žemės sklypų pardavimo atsakovo kreditoriai nepriėmė sprendimo; taikos sutartis sudaryta su netinkamai pakeistu ieškovu; taikos sutartimi susitarta dėl žemės sklypo, dėl kurio nepareikšti reikalavimai, perleidimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad apie UAB „Edex“ ir BUAB „Neto“ sudarytą taikos sutartį jie sužinojo po to, kai civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014 (2014 m. sausio–vasario mėnesiais) buvo gauti atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, 2008 m. lapkričio 28 d. sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo dalies ir sublokuoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) žinojo, jog turtas yra įkeistas trečiojo asmens naudai, užtikrinant BUAB „Neto“ prievolių vykdymą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 14 d. gavo Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro pranešimą apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio bei AB DNB bankui įkeisto turto, todėl galėjo pasidomėti išieškoma skola. Teismas sprendė, kad trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti turi būti skaičiuojamas nuo informacijos apie priverstinį skolos išieškojimą gavimo dienos, t. y. nuo 2013 m. spalio 14 d., todėl konstatavo, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus trijų mėnesių terminą, o tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą. Pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 dalies taikymo teismas nurodė, kad pagal CK 4.195 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) nebuvo draudimo svetimo turto hipoteka įkeistą turtą parduoti pirmiau ar tuo pačiu metu, kai vyksta skolininko turto pardavimo procedūros, juolab kai skolininkui iškelta bankroto byla. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjų argumentus, kad pagal civilinės bylos Nr. 2-495-159/2011 nagrinėjimo metu galiojusį reglamentavimą jie privalėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nes nuo jos baigties tiesiogiai priklausė jų įsipareigojimų atsakyti savo įkeistu turtu apimtis. Teismas nustatė, kad žemės sklypai buvo parduoti už rinkos kainą, nustatytą nepriklausomų turto vertintojų, nepardavus iš varžytynių ir susirinkime pritarus BUAB „Neto“ kreditoriams, kreditorių susirinkimas buvo priėmęs nutarimus dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos pagal Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjai neturi pagrindo kvestionuoti kreditorių valios dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo ir reikalauti, kad jiems priklausantis turtas skolai išieškoti būtų parduotas tik pardavus visą įkeistą skolininko BUAB „Neto“ turtą. Teismas pažymėjo, kad prieš iškeliant UAB „Neto“ bankroto bylą UAB „Saulės kupolas“ (jos procesines teises perėmė UAB „Edex“) ir UAB „Neto“ buvo sudarę preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, bankrutavusi įmonė gali tęsti iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sutarčių vykdymą. Teismas nurodė, kad taikos sutartimi tarpusavio nuolaidų būdu spręsdamos kilusį ginčą šalys turi teisę taikos sutartyje susitarti ir dėl tų sąlygų, kurios tiesiogiai nesusijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, bet turi įtakos šalių apsisprendimui dėl taikaus civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimo. Pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo teismas, nurodęs, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, konstatavo, kad pareiškėjai neturi procesinės teisės reikšti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pažymėjęs, kad pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, taip pat pažymėjęs, jog teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir užbaigta civilinė byla Nr. 2-495-159/2011, yra priimta 2011 m. vasario 28 d., t. y. prieš daugiau kaip trejus metus, teismas konstatavo, kad pareiškėjai yra praleidę terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pareikšti. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjų argumentų, kad susiklosčiusi situacija ir nurodomos aplinkybės yra išimtinės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą vienerių metų terminą.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą, 2014 m. spalio 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad: 2007 m. gegužės 7 d. UAB „Saulės kupolas“ su UAB „Neto“ sudarė preliminariąją žemės sklypo Klaipėdoje, Tauralaukio g. 1, pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2008 m. gegužės 27 d. sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį; UAB „Neto“ pasiūlė UAB „Saulės kupolas“ pirkti turtą už 5 000 000 Lt (1 448 100,09 Eur), UAB „Saulės kupolas“ pasiūlymą priėmė ir sumokėjo 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur) avanso; 2008 m. liepos 8 d. šalys nukėlė pagrindinės sutarties pasirašymo terminą iki 2009 m. balandžio 30 d.; 2008 m. lapkričio 10 d. šalys pasirašė preliminariosios sutarties priedą, kuriuo pakeitė sutarties 1.1. bei 1.2. punktus ir nustatė, kad parduodamo sklypo kaina nustatoma sklypo pardavimo dieną galiojančiais dviejų nepriklausomų turto vertintojų padarytais preliminariais vertinimais; Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi UAB „Neto“ iškelta bankroto byla; bankroto administratorius 2009 m. balandžio 3 d. pranešė UAB „Saulės kupolas“, kad neketina nutraukti sutarties, ir pasiūlė sumokėti už perkamą žemės sklypą 5 000 000 Lt (1 448 100,09 Eur); 2009 m. lapkričio 23 d. turto vertinimo ataskaitoje turtas įvertintas 1 370 000 Lt (396 779,43 Eur); dėl parduodamo žemės sklypo kainos kilo UAB „Saulės kupolas“ ir bankroto administratoriaus nesutarimas, todėl UAB „Saulės kupolas“ 2009 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti žemės sklypo Klaipėdoje, Tauralaukio g. 1, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą pagal preliminariosios sutarties sąlygas, nurodant, kad sklypas parduodamas už 1 370 000 Lt (396 779,43 Eur); UAB „Saulės kupolas“ 2010 m. gruodžio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Edex“ įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį ir visus su šios sutarties pakeitimus ir papildymus; šalys 2011 m. vasario 28 d. pateikė teismui patvirtinti taikos sutartį ir nustatė esmines sąlygas – ieškovas atsisako savo 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje, o atsakovas įsipareigoja sudaryti be varžytynių parduoto turto pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavimo aktus, kuriais atsakovas už 500 000 Lt (144 810 Eur) parduos, o ieškovas nupirks žemės sklypą Klaipėdoje, Tauralaukio g. 1, ir už 1 400 000 Lt (405 468,03 Eur) sklypą Tauralaukio g. 2; šalys 2011 m. kovo 1 d. sudarė pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį, kuria ieškovui už 1 900 000 Lt (550 278,04 Eur) parduoti nurodyti žemės sklypai; užtikrindamas prievolių pagal tas pačias kredito sutartis vykdymą atsakovas bankui buvo įkeitęs tiek žemės sklypus Klaipėdoje, Tauralaukio g. 1 ir 2, tiek kitus sklypus, tarp jų pareiškėjams nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); pareiškėjai civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014 yra kreipęsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovo ir atsakovo 2011 m. kovo 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį ir taikyti restituciją, ir nurodyta civilinė byla yra sustabdyta iki bus išnagrinėtas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-495-15-/2011; pareiškėjas civilinėje byloje Nr. 2-771-528/2014 yra pareiškęs ieškinį AB DNB bankui dėl hipotekos nekilnojamajam turtui išregistravimo ir nurodyta civilinė byla yra sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-917-123/2014. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino, sutiko su pareiškėjų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. spalio 14 d. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pranešimas apie priverstinį skolos išieškojimą reiškia, jog neužtenka asmens turto, kurio prievolių įvykdymui užtikrinti įregistruota pareiškėjams priklausančio turto hipoteka, tačiau, gavę šį pranešimą, pareiškėjai nesužinojo ir negalėjo sužinoti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 patvirtinta taikos sutartis. Nustatęs, kad pareiškėjai, pradėję domėtis išieškojimo iš įkeisto turto aplinkybėmis ir sužinoję, jog atsakovui priklausantys žemės sklypai Klaipėdoje, Tauralaukio g. 1 ir 2, parduoti ieškovui 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartimi, 2014 m. sausio 1 d. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti šią sutartį negaliojančia, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas laikyti, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. pareiškėjai sužinojo arba turėjo sužinoti apie Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011, patvirtintą taikos sutartį. Pažymėjęs, kad į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 atnaujinimo pareiškėjai kreipėsi 2014 m. kovo 27 d., apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog trijų mėnesių termino tokiam prašymui pateikti pareiškėjai nepraleido, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjų prievolė atsakyti savo įkeistu turtu atsakovo BUAB „Neto“ kreditoriui AB DNB bankui atsirado ne teismui patvirtinus šalių taikos sutartį, o iš hipotekos sandorio, kuriuo pareiškėjai įsipareigojo atsakovui nevykdant prievolių atsakyti įkeistu turtu atsakovo kreditoriui, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad, teismui patvirtinus taikos sutartį, kokiu nors būdu buvo pasisakyta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų ar kad taikos sutartis sukūrė jiems atitinkamas teises ar pareigas. Tai, kad pradėta priverstinio išieškojimo procedūra iš pareiškėjų turto, nereiškia, kad tokią pareigą jiems nustatė teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis. Sudarydami hipotekos sandorį pareiškėjai žinojo, kad, atsakovui nevykdant ar netinkamai vykdant kredito sutartyje nustatytus įsipareigojimus, skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į hipotekos objektus, o norėdami išvengti skolos išieškojimo iš savo įkeisto turto, pareiškėjai galėjo už atsakovą įvykdyti jo prievolę bankui ir įgyti regreso teisę skolininkui. Nurodęs, kad taikos sutartimi nepasisakyta dėl pareiškėjams priklausančio turto vertės, jiems nenustatyta nauja pareiga atsakyti už atsakovo prievoles bankui, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė, jog taikos sutartį patvirtinusia teismo nutartimi buvo nustatytos ar pakeistos jų materialiosios teisės ar pareigos. Pažymėjęs, kad prašomoje atnaujinti byloje pareiškėjai neturėjo galimybės daryti įtakos turto kainai ar spręsti dėl kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog net ir įtraukti į bylos nagrinėjimą pareiškėjai savo dalyvavimu nedarytų įtakos tarp šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Atkreipęs dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010, pateiktą išaiškinimą, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjų prašomoje atnaujinti byloje nebuvo sprendžiama dėl jiems nuosavybės teise priklausančio ir hipoteka įkeisto turto, jie neturėjo teisių į ginčo objektą, todėl patvirtintos taikos sutarties įtaka pareiškėjų teisių pasikeitimui nebuvo reali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra reikšmingos pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl buvusio ginčo turto kainos nustatymo tvarkos ir vertės sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, savo pažeistas teises pareiškėjai turi galimybę ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais, ir jie tuo pasinaudojo: civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014 bus tiriamos ir vertinamos ieškovų nurodytos aplinkybės dėl sandorio kainos netinkamo nustatymo, bus sprendžiama, ar sutartis nebuvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas; civilinėje byloje Nr. 2-771-528/2014 taip pat bus tiriamas ir vertinamas banko elgesys, jo veiksmai ieškovo ir atsakovo taikos sutarties ir pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties sudarymo kontekste. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pareiškėjų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjęs bylos iš esmės, t. y. neatnaujinęs proceso, negalėjo konstatuoti, jog žemės sklypai buvo parduoti už rinkos kainą, kadangi nenagrinėjo su nurodyto turto kainos nustatymu ir pardavimo tvarka susijusių aplinkybių. Pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai neturi teisės reikšti prašymo atnaujinti procesą šiuo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad proceso atnaujinimas šioje byloje nenagrinėjamas visais įmanomais proceso atnaujinimo pagrindais, o yra apibrėžtas CPK 365 straipsnio 1 dalyje ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimas dėl teismo padarytų teisės taikymo ar aiškinimo klaidų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio  24 d. nutartį bei Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį ir jų prašymą tenkinti – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir svetimo daikto hipoteką (CK 4.195 straipsnis). Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 nebuvo sprendžiama dėl kasatoriams nuosavybės teise priklausančio ir hipoteka įkeisto turto, kasatoriai neturėjo teisių į ginčo objektą, todėl civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 patvirtinta taikos sutartis nelėmė kasatorių teisių. Tačiau kasatoriai yra svetimo daikto hipoteka įkeistų daiktų savininkai, užtikrinę atsakovo prievoles pagal kredito sutartis trečiojo asmens naudai. Tų pačių prievolių, kurias užtikrina kasatoriams priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, vykdymui užtikrinti atsakovas buvo įkeitęs jam priklausantį turtą (sklypus Klaipėdoje, Tauralaukio g. 1 ir 2). Trečiasis asmuo turi pirmenybės teisę į pajamas, gautas pardavus jo naudai įkeistą turtą, todėl įkeistų žemės sklypų, priklausiusių bankrutuojančiai įmonei, pardavimas varžytynėse ar perdavimas trečiajam asmeniui, ar kitoks pardavimas tiesiogiai lemia jo likusio neįvykdyto įsipareigojimo trečiajam asmeniui dydį. Nuo atsakovui priklausančio įkeisto turto pardavimo  kainos priklauso ir svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkų (kasatorių) atsakomybės apimtis ir su tuo susijusi teisė sumokėti likusį nepadengtą įsipareigojimą. Pagal CK 4.195 straipsnį įkaito davėjas subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos, todėl atsako įkeisto turto verte. Kasatorių subsidiarioji atsakomybė priklauso nuo skolininkui (atsakovui) priklausančio ir įkeisto turto pardavimo sąlygų. Taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 nustatytos trečiojo asmens naudai atsakovui priklausančio turto (dviejų žemės sklypų) perleidimo sąlygos, žemės sklypų kaina bei jos sumokėjimo terminas. Nors civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 nebuvo vykdomas išieškojimas iš žemės sklypų, tačiau teisinis rezultatas tas pats — nuosavybės teisė į žemės sklypus perleista. Teismui nepatvirtinus taikos sutarties, šalys neturėtų pagrindo sudaryti 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties. Kasatoriai turi materialinį suinteresuotumą, susijusį būtent su įkeistų žemės sklypų verte ir jų kaina, kuri nustatyta taikos sutartyje ir kurią patvirtino teismas, nes tai tiesiogiai lemia jų, kaip svetimo daikto hipoteka turtą įkeitusių asmenų, atsakomybę. Taikos sutartimi buvo nustatyta mažesnė nei 2007 m. gegužės 7 d. preliminariojoje sutartyje sklypų vertė, todėl, pardavus du žemės sklypus ieškovui taikos sutartimi nustatytomis sąlygomis, trečiojo asmens reikalavimas atsakovui liko nepadengtas ir jis įgijo teisę inicijuoti priverstinį išieškojimą iš kasatoriams nuosavybės teise ir svetimo daikto hipoteka įkeisto turto. Taikos sutartis turėjo esminę reikšmę kasatorių teisių pasikeitimui. Neteisingai nusprendus dėl kasatorių teisių pažeidimo, be teisinio pagrindo buvo atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011.

2. Kasatoriai mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis išaiškinimais, padarytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013. Šioje byloje konstatuota, kad materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi gali turėti asmenys, kurie turi suinteresuotumą turto pardavimo verte; kurių nuosavybės teisė į turtą suvaržoma vykdymo procese ar esant kitoms materialinį teisinį suinteresuotumą patvirtinančioms aplinkybėms, susijusiomis su parduodamo turto priklausomybe, verte, iš pardavimo gautų lėšų panaudojimu ar kt. Kasatoriai, svetimo daikto hipoteka įkeitę turtą, atsakingi už tą pačią prievolę, turi materialinį suinteresuotumą, suteikiantį teisę prašyti atnaujinti procesą. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo rėmėsi išaiškinimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010, kuria išaiškinta, jog asmuo, prašantis atnaujinti procesą, turi turėti tam tikras teises į ginčo objektą. Kasatoriai mano, kad praktika šiuo klausimu (proceso atnaujinimas dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų interesų pažeidimo) nevienoda, nes vienu atveju reikalaujama, kad asmuo turėtų turėti teises į ginčo objektą, o kitu atveju – materialinį suinteresuotumą įkeisto turto pardavimu.

3. Kasatoriai pažymi, kad jie nesudarė hipotekos sandorio – jie įsigijo nekilnojamąjį turtą, suvaržytą hipoteka. Taip paprastoji hipoteka tapo svetimo daikto hipoteka, pagal kurią trečiasis asmuo įgijo teisę reikalauti išieškoti iš kasatoriams priklausančio turto vertės. Tas pats nutiko ir su dviem žemės sklypais, kuriuos įsigijo ieškovas taikos sutarties pagrindu. Ieškovas 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartimi įsigijo hipoteka suvaržytus žemės sklypus, o trečiasis asmuo įgijo teisę nukreipti išieškojimą į juos, tačiau išieškojimo nenukreipė, hipoteką panaikino ir varžytynių eilės nenustatė. AB DNB bankas pradėjo priverstinį išieškojimą iš kasatoriams priklausančio turto dėl likusios skolos: 16 232,46 Lt (4701,25 Eur) pagal 2007 m. sausio 16 d. kredito sutartį ir 1 570 601,75 Lt (454 877,71 Eur) pagal 2007 m. sausio 8 d. kreditavimo sutartį. Jeigu ieškovas ir atsakovas nebūtų sudarę taikos sutarties civilinėje byloje Nr.2-495-159/2011, jie nebūtų galėję sudaryti ir 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties ir parduoti dviejų žemės sklypų už tokią menką kainą (1 900 000 Lt (550 278,03 Eur), nors jų vertė buvo daug didesnė (daugiau kaip 12 000 000 Lt (3 475 440,22 Eur). Žemės sklypų pardavimas ieškovui ar perėmimas už 3,5 mln. Lt (1,01 mln. Eur) būtų lėmęs hipotekos pasibaigimą kasatoriams priklausančiam turtui, jau nekalbant apie galimybę trečiajam asmeniui nukreipti išieškojimą į ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus po jų įsigijimo. Taikos sutartimi buvo nustatytas privalomas įsipareigojimas parduoti žemės sklypus atsakovui už 1 900 000 Lt (550 278,03 Eur). Toks susitarimas dėl kainos tiesiogiai lėmė kasatorių turtines teises: šiuo sandoriu nepadengus visos skolos, kasatoriai netenka įkeisto turto nuosavybės teisės arba turi sumokėti trečiajam asmeniui įkeisto turto vertės dydžio sumą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, kad prašomoje atnaujinti procesą byloje kasatoriai neturi galimybės nulemti turto kainos ar spręsti dėl kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas galėjo tik spręsti, ar taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 galėjo lemti materialiąsias kasatorių teises ir pareigas. Kasatoriai, įtraukti į civilinę bylą Nr. 2-495-159/2011 trečiaisiais asmenimis, turėtų teisę teikti įrodymus dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir apsisprendimo tvirtinti taikos sutartį, t. y. įrodinėti žemės sklypų vertę, būtinybę pardavinėti žemės sklypus varžytynėse, siūlant juos viešai įsigyti, preliminariosios sutarties pakeitimų nebuvimą ir jos pasibaigimą iki ieškinio pareiškimo dienos, jos pakartotinį nutraukimą ir kt. Tokioms aplinkybėms įrodyti nebūtina turėti kreditorių susirinkimo pritarimo. CPK 42 straipsnio normoje nurodyta, kad teismas netvirtina taikos sutarties, jei tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ar viešajai tvarkai. Kasatorių nurodytos aplinkybės, ypač susijusios su materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimais, sudaro pagrindą teigti, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą ieškovo ir atsakovo sudaryta taikos sutartis nebūtų teismo tvirtinama ir atsakovas neturėtų teisės perleisti du žemės sklypus už 1 900 000 Lt (550 278,03 Eur) ieškovui, o kitose bylose 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties galiojimas būtų vertinamas ne pagal taikos sutarties teisėtumą.

4. Kasatorių nuomone, jų nurodomos aplinkybės yra išskirtinės, sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje ne tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, bet ir 9 punkto pagrindu. Anot kasatorių, tokią galimybę nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinis bankas „Sekundės bankas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-233/2004, kuria jie rėmėsi savo prašyme. Aplinkybės, į kurias turėjo atsižvelgti teismai, yra: 1) ieškovas su atsakovu taikos sutartyje susitarė parduoti žemės sklypą prieš tai nepaskelbę nė vienų varžytynių, nors Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje imperatyviai nustatyta tokia turto pardavimo varžytynių keliu tvarka; 2) ieškovas su atsakovu taikos sutartyje susitarė dėl žemės sklypo Tauralaukio g. 2 pirkimo ir pardavimo, dėl kurio nebuvo nei susitarta 2007 m. gegužės 7 d. preliminariojoje sutartyje, nei pareikštas reikalavimas ieškinyje; 3) preliminarioji ieškovo ir atsakovo sutartis, kurios pagrindu ieškinyje suformuluotas reikalavimas, buvo pasibaigusi jau 2008 m. gegužės 7 d., todėl jos pagrindu pradinis ieškovas (UAB „Saulės kupolas“) negalėjo reikšti tokio pobūdžio ieškinio; 4) 2011 m. vasario 15 d. atsakovas su UAB „Saulės kupolas“ susitarė nutraukti 2007 m. gegužės 7 d. preliminariąją sutartį, taigi iki taikos sutarties šioje civilinėje byloje patvirtinimo buvo išnykęs net pagrindas pareikšti tokį ieškinį; 5) 2011 m. vasario 15 d. atsakovo ir UAB „Saulės kupolas“ susitarimas dėl preliminariosios sutarties nutraukimo patvirtina, kad teisių ir pareigų pagal preliminariąją sutartį perleidimas ieškovui galėjo būti apsimestinis; 6) atsakovo kreditoriai nepriėmė nutarimo parduoti du žemės sklypus už 1,9 mln. Lt ieškovui; 7) taikos sutartis sudaryta su byloje nedalyvaujančiu asmeniu, ieškovu, nes teismas netinkamai pakeitė ieškovą, nepriimdamas tuo klausimu nutarties; 8) taikos sutarties sąlygos – tai preliminarus susitarimas sudaryti pagrindinį sandorį ateityje, tokia sąlyga priverstinai negalėtų būti įgyvendinama, jei viena iš taikos sutarties šalių atsisakytų sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo pareiškėjų kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Trečiasis asmuo nurodo, kad atnaujinant procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą. Banko nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kasatoriai neįrodė materialinio teisinio suinteresuotumo civiline byla Nr. 2-495-159/2011, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą. Kasatoriai savo materialinį teisinį suinteresuotumą civiline byla Nr. 2-495-159/2011 iš esmės motyvuoja CK 4.195 straipsnio 1, 3 dalimis. Šios CK nuostatos įsigaliojo tik 2012 m. liepos 1 d., po teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo, todėl negalima remtis teisiniu reglamentavimu, kuris įsigaliojo po nutarties priėmimo. Kasatorių prašomos atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-495-159/2011 nagrinėjimo metu galiojo teisinis reglamentavimas, suteikiantis teisę svetimo daikto hipoteka įkeistą turtą parduoti tiek prieš parduodant įkeistą skolininko turtą, tiek jį pardavinėti lygiagrečiai tuo metu, kai vyksta ir skolininko turto pardavimo procedūros. Kasatorių prašoma atnaujinti civilinė byla Nr. 2-495-159/2011 iškelta pagal UAB „Saulės kupolas“ ieškinį dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo pagal ginčo šalių pasirašytą 2008 m. gegužės 7 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais, t. y. visi susitarimai iki tol, kol kasatoriai tapo už UAB „Neto“ prievoles bankui įkeisto turto savininkais. Šios faktinės aplinkybės papildomai patvirtina, kad nebuvo pagrindo kasatorius įtraukti trečiaisiais asmenimis į civilinę bylą Nr. 2-495-159/2011. Bankas mano, kad kasatoriai per plačiai aiškina svetimo turto hipoteka įkeisto turto savininkų teises. Reikšminga šiuo atveju ir aplinkybė, kad kasatorių turto įkeitimas už BUAB „Neto“ prievoles būtų pasibaigęs dar 2008 m., jei jie būtų tinkamai įvykdę 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo už įsigyjamą bankui įkeistą turtą. Pažeisdamas minėtos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, kainą už įsigytą turtą kasatorius M. P. įmokėjo grynaisiais pinigais į UAB „Neto“ kasą, bet ne į specialiąją sąskaitą, todėl nebuvo atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi banku ir hipoteka nepanaikinta. Dėl paties kasatoriaus nesąžiningumo ir pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų pažeidimo kasatoriams priklausantis turtas tebėra įkeistas už BUAB „Neto“ prievoles, tačiau jų teisės negali būti ginamos sąžiningų asmenų sąskaita.

2. Bankas pažymi, kad kasatoriai, įrodinėdami nukrypimą nuo teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013) suformuluotų taisyklių, nepagrįstai plečiamai aiškina šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus. Minėtoje nutartyje kasacinio teismo išdėstyta pozicija nepaneigia skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų, kad kasatoriai turėtų įrodyti, jog jie turi tam tikras teises į ginčo objektą. Suinteresuotumas įkeisto buto pardavimo verte, leidžiantis asmeniui dalyvauti kilusiame ginče dėl buto pardavimo, galėtų būti tik tų asmenų, kurie po hipotekos kreditoriaus vykdymo procese pretenduoja patenkinti savo finansinius reikalavimus iš šio turto pardavimo lėšų. Kasatoriai prie tokių asmenų nepriskirtini ir neturi jokių teisių į civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 ginčo objektu buvusį turtą. Banko nuomone, kasatoriai, nepagrįstai plečiamai aiškindami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013, įžvelgia joje prieštaravimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010, pozicijai. 2010 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010, pakartojama jau anksčiau praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Ši taisyklė nepaneigta ir 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013, kurioje tik išsamiau pasisakyta dėl materialiai suinteresuotų asmenų konkrečiai kilus ginčui dėl įkeisto turto (buto) pardavimo vykdymo procese.

3. Kasatoriai nepagrįstai įrodinėja, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais. Kasatoriams neturint procesinės teisės reikšti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje neanalizavo. Be to, nagrinėjamu atveju praleistas ir naikinamasis senaties terminas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo

Kasatoriai atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal „Swedbank“, AB, prašymą, bylos Nr. 3K-3-42/2010, ir 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. S. v. antstolis S. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-260/2013, pateiktus CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto išaiškinimus bei teigia, kad kasacinio teismo praktika dėl šios proceso teisės normos yra nevienoda, nes vienu atveju reikalaujama, kad asmuo turėtų turėti teises į ginčo objektą, o kitu atveju – materialinį suinteresuotumą įkeisto turto pardavimu.

Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų veiksnių) turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.

CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindas – jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Kai kasacinis skundas paduodamas šiuo pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose, kurių kurių faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009; kt.). Galima remtis tik tokiomis teismo pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2012; 2015 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. UAB „SEB gyvybės draudimas“, bylos Nr. 3K-3-249/2015; kt.).

Šioje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriais kasatorius grindžia savo teiginį apie nevienodą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo, taip pat įvertinusi aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, kad šį kasatoriaus teiginį pripažinti pagrįstu nėra teisinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal „Swedbank“, AB, prašymą, bylos Nr. 3K-3-42/2010, kaip kasacinio teismo praktika remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-188/2005, pateiktais išaiškinimais, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Bylų, kuriose buvo priimtos šios kasacinio teismo nutartys, ir bylos Nr. 3K-3-260/2013 I. S. v. antstolis S. U. ir kt., kurioje 2013 m. gegužės 3 d. priimta kasacinio teismo nutartis, faktinės aplinkybės, reikšmingos aiškinant ir taikant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nėra tokios pačios arba labai panašios. Teisės normų aiškinimas ir taikymas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes nevertintinas kaip teismų praktikos nevienodumas (nenuoseklumas, prieštaringumas). Kaip teismų praktikos nevienodumas nevertintinas ir teismų praktikos neišsamumas, t. y. tie atvejai, kai teismo precedentas dar nėra sukurtas. Kasacinio skundo teiginiai apie kasacinio teismo praktikos aptariamu klausimu nevienodumą neteikia galimybės konstatuoti CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindo šioje byloje egzistavimą.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir svetimo daikto hipoteką (CK 4.195 straipsnis). Kasatorių teigimu, jie yra svetimo daikto hipoteka įkeistų daiktų savininkai, užtikrinę atsakovo prievoles pagal kredito sutartis trečiojo asmens naudai. Tų pačių prievolių, kurias užtikrina kasatoriams priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, vykdymui užtikrinti atsakovas buvo įkeitęs jam priklausantį turtą (sklypus Tauralaukio g. 1 ir 2). Trečiasis asmuo turi pirmenybės teisę į pajamas, gautas pardavus jo naudai įkeistą turtą, todėl įkeistų žemės sklypų, priklausiusių bankrutuojančiai įmonei, pardavimas varžytynėse ar perdavimas trečiajam asmeniui, ar kitoks pardavimas tiesiogiai lemia jo likusio neįvykdyto įsipareigojimo trečiajam asmeniui dydį. Nuo atsakovui priklausančio įkeisto turto pardavimo kainos priklauso ir svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkų (kasatorių) atsakomybės apimtis ir su tuo susijusi teisė sumokėti likusį nepadengtą įsipareigojimą. Kasatorių subsidiarioji atsakomybė priklauso nuo skolininkui (atsakovui) priklausančio ir įkeisto turto pardavimo sąlygų. Taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 nustatytos trečiojo asmens naudai atsakovui priklausančio turto (dviejų žemės sklypų) perleidimo sąlygos, žemės sklypų kaina bei jos sumokėjimo terminas. Kasatoriai turi materialinį suinteresuotumą, susijusį būtent su įkeistų žemės sklypų verte ir jų kaina, kuri nustatyta taikos sutartyje ir kurią patvirtino teismas, nes tai tiesiogiai lemia jų, kaip svetimo daikto hipoteka turtą įkeitusių asmenų, atsakomybę. Taikos sutartimi buvo nustatytas privalomas įsipareigojimas parduoti žemės sklypus atsakovui už 1 900 000 Lt (550 278,03 Eur), joje nustatyta turto vertė yra mažesnė nei 2007 m. gegužės 7 d. preliminariojoje sutartyje. Toks susitarimas dėl kainos tiesiogiai lėmė kasatorių turtines teises. Kasatorius, įtraukti trečiaisiais asmenimis į civilinę bylą Nr. 2-495-159/2011, turėtų teisę teikti įrodymus dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir apsisprendimo tvirtinti taikos sutartį, t. y. įrodinėti žemės sklypų vertę, būtinybę pardavinėti žemės sklypus varžytynėse, siūlant juos viešai įsigyti, preliminariosios sutarties pakeitimų nebuvimą ir jos pasibaigimą iki ieškinio pareiškimo dienos, jos pakartotinį nutraukimą ir kt.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010, ir kt.). CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Girstučio kultūros ir sporto rūmai v. R. I. U. IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal P. S. ir kt. prašymą, bylos Nr. 3K-3-355/2014; kt.). Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė jo neįtraukęs į procesą, pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pirmiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-181/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal S. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-445/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pinigų medis“ v. BŽŪB „Miežaičiai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-128/2015; kt.). Siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai; asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pinigų medis“ v. BŽŪB „Miežaičiai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-128/2015). Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais, bet nevertinamas naujų duomenų turinio tikrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal B. S. S. prašymą, bylos Nr. 3K-3-370/2011).

Šioje byloje pareiškėjai (kasatoriai) prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad: jiems priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įkeistas (svetimo turto hipoteka) trečiojo asmens naudai, užtikrinant atsakovo prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymą; tų pačių prievolių vykdymui užtikrinti buvo įkeisti ir atsakovui priklausantys žemės sklypai Klaipėdoje, Tauralaukio g. 1 ir 2; nuo to, kaip ir už kokią kainą parduodami ar kitaip perleidžiami atsakovui priklausantys žemės sklypai Klaipėdoje, Tauralaukio g. 1 ir 2, priklauso, ar bus nukreiptas išieškojimas į svetimo daikto hipoteka įkeistą kasatorių nekilnojamąjį turtą, ir kokia apimtimi; viešose varžytynėse pardavus nurodytus atsakovui priklausančius žemės sklypus už kainą, atitinkančią jų rinkos vertę, pasibaigtų atsakovo prievolės pagal kreditavimo sutartį, kartu ir pareiškėjams priklausančių nekilnojamųjų daiktų hipoteka. Byloje nustatyta, kad užtikrindamas prievolių pagal kredito sutartis vykdymą atsakovas bankui buvo įkeitęs tiek žemės sklypus Klaipėdoje, Tauralaukio g. 1 ir 2, tiek kitus sklypus, tarp jų pareiškėjams (kasatoriams) nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 pagal ieškovo UAB „Edex“ (UAB „Saulės kupolas“ teisių perėmėjas) ieškinį atsakovui BUAB „Neto“ dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi ieškovas atsisakė 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) finansinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje, o atsakovas įsipareigojo su ieškovu sudaryti turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį ir perdavimo aktus, kuriais atsakovas parduos, o ieškovas nupirks žemės sklypus Klaipėdoje, Tauralaukio g. 1 ir 2, už 1 900 000 Lt (550 278,04 Eur); šalys 2011 m. kovo 1 d. sudarė pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį, kuria ieškovui už 1 900 000 Lt (550 278,04 Eur) parduoti nurodyti žemės sklypai. Pareiškėjas M. P. 2013 m. spalio 14 d. iš Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro gavo pranešimą apie priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjams priklausančio bei trečiajam asmeniui įkeisto turto.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos arba labai panašios į pirmiau šioje nutartyje jau minėtų civilinių bylų Nr. 3K-3-188/2005, Nr. 3K-3-42/2010, Nr. 3K-3-260/2013 faktines aplinkybes, todėl nurodytose bylose priimtose kasacinio teismo nutartyse pateikti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo išaiškinimai šioje byloje nevertintini kaip teismo precedentai, į juos atsižvelgtina tik kaip į tokius. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. S. v. antstolis S. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-260/2013, pateiktais išaiškinimais.

Svetimo turto hipoteka – tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens – skolininko – skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 straipsnis, 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Esant sutartinei svetimo daikto hipotekai šios davėjas kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako tik hipoteka įkeistu turtu (CK 6.195 straipsnio 1 dalis, 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija). Svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (CK 4.195 straipsnio 2 dalis, 6.112 straipsnio 2 punktas, 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija). Jeigu skolinis įsipareigojimas įvykdytas, įkeisto daikto savininkas gali reikalauti, kad tam daiktui būtų panaikinta hipoteka (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija). Hipotekos santykiai yra bendros civilinių santykių sistemos dalis, jie tvarkomi vadovaujantis bendraisiais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais: subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos ir kt. (CK 1.2 straipsnis). Hipotekos teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Nurodyti principai lemia ir tai, kad teisė patenkinti reikalavimus hipotekos instituto normų nustatyta tvarka turi būti garantuota sąžiningiems kreditoriams, kurių reikalavimai yra teisėti.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste konstatuoja, kad kai prievolės įvykdymas užtikrintas skolininko turto hipoteka bei svetimo turto hipoteka ir, jos neįvykdžius, išieškojimas pirmiau nukreipiamas į skolininkui priklausantį įkeistą turtą, tai svetimo turto hipotekos davėjas turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl skolininkui priklausančio įkeisto turto pardavimo  kainos, nes ši turi reikšmės jo materialiosioms pareigoms, jo prievolei apskritai bei jos apimčiai. Dėl to nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad taikos sutarties patvirtinimas nėra susijęs su kasatorių teisėmis ir pareigomis. Pažymėtina, kad bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, o įmonės administratorius, gindamas kreditorių interesus, gina ir viešąjį interesą. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams. Teismas, spręsdamas bylą, kurioje viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė (šioje byloje atsakovas yra bankrutavusi įmonė), taip pat turėtų būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Minėta, kad taikos sutartimi ne konstatuojami faktai, bet, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir viešojo intereso, nustatomos tarpusavio teisės ir pareigos, o CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl taip pat negalima pripažinti pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvados, jog pareiškėjai (kasatoriai), net ir įtraukti į bylos nagrinėjimą, negalėtų darytų įtakos taikos sutarties patvirtinimui, teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį teisėtumui ir pagrįstumui. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje, atsižvelgiant į bylų faktines fabulas, nepagrįstai teismo precedentu laikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal „Swedbank“, AB prašymą, bylos Nr. 3K-3-42/2010, ir nepagrįstai sprendė, jog nėra reikšmingos pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties objektu esančio turto kainos nustatymo tvarkos ir vertės. Tai, kad, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjai kitoje byloje ginčija sandorį, sudarytą teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu, ir tokios aplinkybės gali būti ištirtos bei įvertintos toje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje neeliminuoja pareiškėjų nurodytų aplinkybių dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties objektu esančio turto kainos bei realios įtakos pareiškėjų (kasatorių) teisėms ir pareigoms reikšmingumo bei galimybės konstatuoti proceso atnaujinimo pagrindo, nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, egzistavimą. Aplinkybių, susijusių su teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties objektu esančio turto kaina, nustatymas ir vertinimas priskirtinas bylą iš esmės nagrinėjančio teismo prerogatyvai, todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje, neatnaujinęs proceso, neturėjo teisės dėl jų pasisakyti.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, atsisakydami tenkinti kasatorių prašymą atnaujinti procesą, netinkamai aiškino ir taikė aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, todėl apskųstos nutartys naikintinos, procesas civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kasatoriai įtrauktini į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis, 360 straipsnis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu pagal neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų prašymą

Pareiškėjai, kurie nėra civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 dalyvaujantys asmenys, prašė atnaujinti jos procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostata, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais, konstatavo, jog pareiškėjai neturi teisės reikšti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Kasatoriai, ginčydami šią teismų išvadą, kasaciniame skunde teigia, kad jų nurodytos faktinės aplinkybės yra išskirtinės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, be to, tokią galimybę nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinis bankas „Sekundės bankas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-233/2004. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CPK 365 straipsnio 1 dalį. Joje įtvirtinta nuostata, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais, yra imperatyvioji. Kasatorių nurodytos faktinės aplinkybės neteikia pagrindo šią imperatyviąją nuostatą aiškinti taip, kad būtų paneigtas joje įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje komercinis bankas „Sekundės bankas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-233/2004, išaiškinta, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą. Tačiau joje nėra pasisakyta dėl šioje byloje aktualios CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių, todėl nurodyta kasacinio teismo nutartis nėra teismo precedentas šioje byloje.

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir įtakos procesiniam bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl išlaidų bylinėjimosi išlaidų

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 20,18 Eur. Kadangi procesas byloje atnaujintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 360, 362 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 pagal ieškovo UAB „Edex“ ieškinį atsakovui BUAB „Neto“, trečiasis asmuo AB DNB bankas, dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Antanas Simniškis