Civilinė byla Nr. e2-990-934/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00358-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1.2; 3.4.3.2.1.3; 3.4.2.2.1; 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Losrita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties, civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ vadovo T. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ iškėlimo ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sada LT“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Parakis“, uždaroji akcinė bendrovė „Grindolitas“, uždaroji akcinė bendrovė „Balt Soldas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Perdanga“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Losrita“ (toliau – ir atsakovė) vadovas T. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Nurodė, kad atsakovės veiklą tiesiogiai paveikė COVID-19 pandemija ir su tuo susiję veiklos apribojimai. Taip pat, karas Ukrainoje, dėl ko buvo sustojęs medžiagų tiekimas, uždraustas medžiagų tiekimas iš Rusijos ir Baltarusijos, staigiai pakilo medžiagų kainos. Kadangi atsakovė vykdo darbus objektuose pagal iš anksto pasirašytas sutartis ir sąmatas, todėl ji iš esmės neturėjo galimybių kompensuoti atsiradusių kainų skirtumų ir turėjo prisiimti medžiagų kainų išaugimą kaip savo nuostolį.
2. Pareiškėja UAB „Sada LT“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad su UAB „Losrita“ 2022 m. kovo 2 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėja (kreditorė) įsipareigojo atlikti statybos darbus (duomenys neskelbtini), o atsakovė (skolininkė) įsipareigojo už šių darbų atlikimą atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pareiškėja, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, darbus atliko tinkamai, laiku ir kokybiškai, atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų trūkumų. Už atliktus darbus pagal sutartį pareiškėja (kreditorė) atsakovei (skolininkei) išrašė sąskaitas faktūras: 2022 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą SADA0080 – 20 087,47 Eur sumai; 2022 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. SADA0082 - 8 966,30 Eur sumai; 2022 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. SADA0086 - 9 348,02 Eur sumai. Suėjus atsiskaitymo už atliktus darbus terminams 2022 m. rugsėjo 8 d. pareiškėja išsiuntė atsakovei pretenziją, reikalaudama nedelsiant atsiskaityti. Skolos suma (be delspinigių ir palūkanų) pagal išrašytas sąskaitas sudaro 38 401,79 Eur sumą, tačiau susidariusios skolos atsakovė nesumokėjo, neprašė atidėti skolos apmokėjimo termino ir (ar) mokėjimus atlikti dalimis.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-659-450/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Losrita“ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog restruktūrizavimas sudarys galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus, ir konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus, iš naujo įvertinti atsakovės finansinę padėtį, įsipareigojimus kreditoriams bei realias jos galimybes vykdyti veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė UAB ,,Losrita“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą.
6. Nurodė, kad nors atsakovė turi finansinių sunkumų ir nėra likviduojama dėl bankroto, tačiau neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos juridinio asmens gyvybingumo sąlygos, o būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje.
7. Teismas nustatė, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams didėja ir viršija turto vertę. Nors turto vertė didėja (padidėjo 7 345 Eur suma) tačiau, teismo vertinimu, toks padidėjimas yra mažareikšmis. UAB „Losrita“ turtas per 2022 metus sumažėjo daugiau nei dvigubai, nuo 1 601 293 Eur iki 745 656 Eur, tačiau įsipareigojimų dydis liko beveik nepakitęs ir viršijo 1,5 mln. tiek 2021 metais, tiek 2022 metais. Atsakovės 2023 m. liepos 30 d. balanse nurodyta, kad įmonė turi 853 639 Eur vertės turto, kurio didžiąją dalį –780 044 Eur sudaro trumpalaikis turtas, o pastarąjį sudaro: 403 903 Eur atsargos ir 373 840 Eur per vienerius metus gautinos sumos, tačiau atsargų pagrindimą atsakovė įrodinėja deklaratyviai. Įmonė centriniame sandėlyje turi atsargų už 5 441,92 Eur, visos kitos atsargos yra statybos objektuose (Paberžės socialinės globos namuose, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, bokso salėje Palangoje). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė disponuoja 398 461,08 Eur vertės atsargomis. Taip pat nepateikta paaiškinimų (įrodymų) apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, todėl jų realumas yra abejotinas ir neįrodytas. Atsakovės balanso eilutėje „per vienerius metus gautinos sumos“ nurodyta 373 840 Eur suma, tačiau atsakovė šios sumos nedetalizuoja, lieka neaišku, kas šią sumą sudaro. Pagal pateiktus į bylą duomenis, matyti, jog likusią atsargų dalį sudaro sumokėti avansai. Analizuojant sumokėtų avansų duomenis, nėra pagrindžiama, kokią sumą iš šių avansų įmonė realiai atgaus ir galės panaudoti savo veikloje. Dalis sumokėtų avansų yra nuo 2020-2021 metų, tačiau nenurodoma, ar už šiuos avansus prekės ir (ar) paslaugos jau yra gautos. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.
8. Nurodė, kad byloje taip pat nėra pakankamai duomenų spręsti, jog atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą. Iš atsakovės pateiktų banko sąskaitos išrašų, matyti, jog buvo gautos iš užsakovų piniginės lėšos, tačiau per šių metų pusmetį pagal atsakovės pateiktus preliminarius pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis jos gautas pelnas tebuvo tik 14 341 Eur. Banko išrašuose nurodytos kaip gautos pajamos piniginės lėšos nėra vertinamos, kaip atsakovės pajamos.
9. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, įmonė 2022 metais patyrė 912 518 Eur nuostolių, o 2023 m. liepos mėnesį 14 341 Eur pelno, tačiau teismas, atsižvelgdamas į prieš tai metais įmonės patirtų nuostolių dydį, vertino, kad tokia nurodoma pelno suma nėra pakankam vertinti, jog įmonės pelnas sistemingai didėja.
10. Pažymėjo, kad kritiškai vertina atsakovės argumentus, jog ji vykdo 4 statybos projektus ir planuoja iš jų gauti naudą. Atsakovė nenurodo, kiek lėšų įmonė yra gavusi, kiek realiai dar turi gauti, kiek įmonė patirs sąnaudų šiems objektams užbaigti ir sutartims įvykdyti. Nesant duomenų kokias sumas sudarys sąnaudos šių darbų atlikimui, koks bus pelnas, nėra galimybės įvertinti realų šių darbo pelną. Atsakovė tai pat nenurodė, kokios sumos, iš nurodytų sumų, atiteks subrangovams. Taigi, nėra pagrindo vertinti, jog atsakovė realiai gauna lėšas pagal šias atsakovės nurodomas sutartis.
11. Restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos savaime taip pat nepagrindžia aplinkybės, jog įmonė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o atsakovė nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priimti kitokią išvadą dėl įmonės gyvybingumo ir veiklos vykdymo.
12. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nevykdo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, o atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sistemingai didėja. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovės įsiskolinimą darbuotojams, tačiau atsakovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023 m. birželio 26 d. duomenimis siekė 121 417,15 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) – 26 752,29 Eur, kai 2023 m. kovo 16 d. skola VSDFV siekė 10 028,08 Eur, skola VSDFV 2023 m. rugpjūčio 30 d. siekė 33 513 92 Eur.
13. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti finansinių sunkumų, nes plano projekte nenumatyti esminiai bendrovės veiklos pokyčiai. Turint tikslą išsaugoti UAB „Losrita“ kaip veikiantį ūkio subjektą, restruktūrizavimo plane turėjo būti nurodomi organizaciniai sprendimai, įrodinėjamas esminis veiklos pertvarkymas ir nurodyta jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių ženkli įtaka vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimai, tačiau pateiktame plano projekte nenumatyta jokių naujų realių priemonių. Matyti, jog atsakovė iš esmės ketina tęsti iki šiol jos vykdytą veiklą, kuri norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą įveikiant finansinius sunkumus ir išsaugant gyvybingumą.
14. Pažymėjo, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie viršija įmonės turimo turto vertę. Todėl atsakovė yra nemoki, o pareiškėjo pateiktame atsakovės restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, kas yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir iškelti jai bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė UAB ,,Losrita“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo UAB „Losrita“ vadovo T. K. pareiškimą ir iškelti restruktūrizavimo bylą apeliantei, o pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
15.1. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliantė disponuoja atsargomis, tačiau į bylą pateiktos 2023 m. liepos 25 d. finansinės ataskaitos patvirtina, kad ji turi atsargų už 403 135 Eur sumą. Šį turtą sudaro: įsigytos medžiagos, kuras, smulkus inventorius, sumokėti avansai ir užstatai. Atsargų detalizacija pateikiama atsargų likučių didžiosios knygos išraše. Pateikiamoje detalizacijoje medžiagos yra suskirstytos pagal atskirus objektus, kuriuose vykdomi statybos darbai. Sunaudojus šias medžiagas jos uždirbs pajamas (statybos darbų užsakovams bus išrašomos sąskaitos faktūros už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas). Statybinių medžiagų buvimas statybos įmonės atsargose yra normali ir įprasta tokių įmonių veiklos praktika. Byloje nėra kitų duomenų, paneigiančių, kad tokios atsargos neegzistuoja. Kitą dalį atsargų sudaro įmonės sumokėti avansai kitoms įmonėms, tiekėjams, subrangovams ar kitiems kontrahentams. Už šiuos avansus bus tiekiamos prekės, atliekami darbai įmonės naudai. Atsižvelgiant į tai, avansų suma bus panaudota įmonei vykdant veiklą, gaunant prekes, paslaugas, atliekant darbus ir taip uždirbant pajamas. Atsargų dalį taip pat sudaro sumokėti užstatai draudimo bendrovėms. Šios sumos yra sumokėtos tam, kad būtų išduoti laidavimo draudimo liudijimai viešojo pirkimo statybos rangos sutarčių vykdymui. Užbaigus statybos rangos darbus objekte, šios sumos draudimo bendrovių bus grąžinamos apeliantei.
15.2. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl statybinių medžiagų sandėliavimo statybos objektuose padarytos visiškai nepagrįstai ir skubotai. Kartu su 2023 m. rugpjūčio 10 d. rašytiniais paaiškinimais pateikta 2023 m. liepos 25 d. buhalterinė medžiagų likučių ataskaita patvirtina, kad apeliantė turi medžiagų už 34 171,37 Eur. Perkamos medžiagos pajamuojant yra priskiriamos prie konkrečių statybos objektų (jeigu jis yra žinomas) arba prie centrinio sandėlio (jeigu toks objektas pajamavimo metu dar nežinomas). Vien buhalterinis priskyrimas nepatvirtina, kur faktiškai medžiagos sandėliuojamos, o patvirtina tik konkrečių medžiagų priskyrimą konkrečiam objektui. Dalis medžiagų gali būti saugoma ir statybų objekte, nes ten yra vykdomi statybų darbai iš šių medžiagų. Išvados, kad tariamai medžiagų nėra yra grįstos prielaidomis. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokios medžiagos egzistuoja, o jokių kitų paneigiančių rašytinių įrodymų nėra. Teismo nutartis negali būti grindžiama prielaidomis, ignoruojant byloje esančius rašytinius įrodymus.
15.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad sumokėtų avansų duomenys nepagrindžia, kokią sumą iš šių avansų apeliantė realiai atgaus ir galės panaudoti savo veikloje. Sumokėtų avansų duomenys patvirtina, kad apeliantė yra sumokėjusi 357 863,01 Eur avansinių mokėjimų. Visi šie mokėjimai galės būti panaudoti medžiagų, prekių ar paslaugų įgijimui ir konvertuojami į kitą įmonės turtą.
15.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės pelną ir pajamas, nepagrįstai sutapatino pajamų ir pelno sąvokas. Šios sąvokos yra skirtingos: pajamomis yra laikomos visos įmonės gautos pajamos (gautos lėšos) per ataskaitinį laikotarpį, grynuoju pelnu laikomas galutinis rezultatas (įmonės pelningumas), kuris apskaičiuojamas atmetus visas sąnaudas ir mokesčius iš gautų pajamų per ataskaitinį laikotarpį. Remiantis 2023 m. liepos 25 d. balanso duomenimis apeliantė turi turto už 853 639 Eur (turto kiekis padidėjo lyginant su 2022 m. gruodžio 31 d. balansu, kuriame turto buvo 846 294 Eur). Taip pat, turėjo 1 565 845 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų (mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų kiekis sumažėjo lyginant su 2022 m. gruodžio 31 d. balansu, kuriame buvo 1 573 176 Eur). Per 2023 metus apeliantės veikla buvo pelninga: nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 25 d. apeliantė gavo 14 341 Eur grynojo pelno.
15.5. Nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į ankstesnių metų apeliantės patirtų nuostolių dydį, pelno suma nėra pakankama vertinti, jog pelnas sistemingai didėja, kadangi nuostolingi buvo būtent 2022 metai, kurie lėmė apeliantės finansinius sunkumus ir jai 2023 metais teko kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šiuo metu panaikinti COVID- 19 ribojimai, dėl karo Ukrainoje pakilusių medžiagų kainos stabilizavosi, atsirado nauji tiekėjai kitose šalyse. Be to, apeliantė šiuo metu sudarydama naujas sutartis gali tinkamai įvertinti (pagal naujas medžiagų ir darbų kainas) savikainą ir sutarčių kainodarą. Taigi, apeliantė vėl gali gauti pelną iš statybų veiklos.
15.6. Apeliantės 2023 metų veiklos rezultatai rodo, kad ji sugebėjo pertvarkyti veiklą taip, jog ji būtų pelninga. Nors pelnas 2023 metų pirmąjį pusmetį ir nėra didelis (14 341 Eur), tačiau tai rodo, kad 2023 metais UAB ,,Losrita” veikla ne blogėja (kaip nepagrįstai daroma išvada nutartyje), bet gerėja, bendrovė gauna pelno (padengia veiklos išlaidas ir iš gauto pelno gali atsiskaityti su kreditoriais), o tai rodo gerėjančią įmonės situaciją ir patvirtina, kad įmonė susidūrė tik su laikinais finansiniais sunkumais ir atitinka gyvybingumo kriterijų. Šie duomenys rodo, kad įmonei turint galimybę toliau veikti, finansinė padėti gerės.
15.7. Apeliantė buvo pateikusi įrodymus, kad iš 4 objektų 2 objektuose (Palanga ir Klaipėda) darbai buvo sustabdyti dėl užsakovų kaltės – dėl projektinės dokumentacijos trūkumų. Sustabdymo terminas nėra įskaičiuojamas į bendrą sutarties terminą ir atnaujinus darbus sutarčių terminas pratęsiamas sustabdymo termino laikotarpiui. Viename objekte darbai jau yra atnaujinti (duomenys neskelbtini), todėl iš visų 4 statybos objektų apeliantė gaus pajamas.
15.8. Kartu su 2023 m. rugpjūčio 10 d. rašytiniais paaiškinimais apeliantė pateikė įrodymus dėl pelningumo 3 objektuose: Pelningumo skaičiavimo ataskaita Palangos objektui (su subrangovais), Pelningumo skaičiavimo ataskaita Vilniaus rajono savivaldybės objektui (su subrangovais), Pelningumo skaičiavimo ataskaita Paberžės socialinių globos namų objektui (su subrangovais). Šiuos prieduose yra detaliai nurodyta 3 objektų pelningumas, informacija apie turimas gauti pajamas, nurodytos planuojamos patirti sąnaudos šiems objektams užbaigti. Remiantis pateikta informacija, matyti, kad vien tik iš šių 3 objektų planuojama gauti 358 991,96 Eur pelno (pelną sudaro: pajamos – sąnaudos). Šis pelnas galėtų būti skiriamas atsiskaitymui su kreditoriais dengti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai vertino aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus susijusius su planuojamų pajamų iš esamų statybos objektų gavimu, nepagrįstai nurodė, kad byloje nepateikti duomenys apie šiuos objektus, nors tokie duomenys yra bylos medžiagoje.
15.9. Pirmosios instancijos teismas suabejojo kaip vykdomos sutartys užtikrins pajamų, atitinkamai pelno, sugeneravimą, kai to nepavyko pasiekti šias sutartis vykdant ankstesniais laikotarpiais. Ankstesniais laikotarpiais vykdant šias sutartis, apeliantės pelną ženkliai mažino padidėjusios statybinių medžiagų, žaliavų ir gaminių, mechanizmų, darbo jėgos, kuro ir elektros energijos kainų išaugimas bei padidėjusi metinė infliacija, kuri 2022 metų pabaigoje siekė net 21,6 proc., kas yra visuotinai žinoma informacija ir jos įrodinėti nereikia. Trumpalaikių įsipareigojimų augimui turėjo įtakos COVID-19 pandemija (įmonių uždarymas, veiklų apribojimas, logistinių grandinių nutrūkimas, ekonominiai ribojimai); dėl santykių su Kinija pablogėjimo 2021 metais nutrūko statybinių medžiagų ir gaminių transportavimas (pristatymas) iš Kinijos (dėl geopolitinių veiksnių) ir 2022 m. vasario 22 d. prasidėjęs karas Ukrainoje, dėl ko žaliavų rinkos buvo uždarytos Rusijoje, Baltarusijoje, šioms valstybėms pritaikytos tarptautinės ir nacionalinės sankcijos. Šiuo metu statybinių medžiagų ir gaminių kainos ne tik stabilizavosi, bet daugiau nekyla ir yra ženkliai sumažėjusios, palyginus su 2022 metais. Be to, apeliantės sąnaudas ankstesniais laikotarpiais didino per didelis darbuotojų skaičius ir didelis darbo užmokesčio fondas, įskaitant mokėtinus mokesčius. Darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki optimalaus kiekio, apeliantė 2022 metų pabaigoje persikėlė į pigesnes ir mažesnes patalpas. Dėl šių veiksmų atitinkamai sumažėjo biuro nuomos kaina, sumažėjo darbo užmokesčio fondas, kuro, mokesčių, interneto, elektros, telefono, organizacinės technikos įskaitant administravimo ir priežiūros sąnaudos. Taigi šiuo metu šių objektų vykdymas yra pelninga bendrovei veikla. Šiuo metu vykdomoms sutartims liks daugiau pelno (sumažinus sąnaudas), todėl pasitvirtinus restruktūrizacijos planą ilguoju laikotarpiu, apeliantė turės galimybę gauti pajamas, uždirbti pelną ir atsiskaityti su kreditoriais.
15.10. Apeliantė jau turi galimybę sudaryti naujas sutartis dėl naujų objektų, tačiau to daryti neskuba, nes nėra aiški situacija dėl restruktūrizavimo. Pradėjus restruktūrizavimo procesą būtų galima vykdyti restruktūrizavimo planą ir planuoti tolesnę veiklą. Apeliantė turi kvalifikacijos atestatą suteikiantį teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu (gyvenamieji, negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai), taip pat, kvalifikuotus darbuotojus, ilgalaikį įdirbį rinkoje, todėl užsitikrinus restruktūrizavimo galimybę, turės galimybę sudaryti naujas sutartis su naujais užsakovais.
15.11. Iškėlus restruktūrizavimo bylą ir patvirtinus restruktūrizavimo planą, kreditoriams VMI ir VSDFV bei kitiems kreditoriams skolos bus grąžintos pardavus rinkos kaina apeliantės nekilnojamąjį ir kitą nenaudojamą tiesioginėje veikloje turtą, bei gaunamomis lėšomis iš bendrovės vykdomos veiklos ir gaunamo pelno. VMI naudai yra įkeistas turtas – žemės sklypai. Per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 25 d., kai buvo inicijuotas restruktūrizavimo procesas, apeliantė sumokėjo VMI 18 000 Eur. Tik po 2023 m. balandžio 3 d. nutarties ir 2023 m. gegužės 15 d. nutarties priėmimo (ir tik atlikus veiksmus nutarties įgyvendinimui) apeliantei atsirado galimybė vykdant veiklą mokėti einamuosius mokėjimus.
15.12. Apeliantė tinkamai vykdo darbo užmokesčio mokėjimus darbuotojams ir yra visiškai su jais atsiskaičiusi. Tai patvirtina pridedama bendrovės pažyma bei išrašas iš buhalterinės apskaitos apie skolos darbuotojams nebuvimą, taigi byloje yra įrodymai apie atsiskaitymą su bendrovės darbuotojais.
15.13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė iš esmės ketina tęsti iki šiol vykdytą veiklą, kuri norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą įveikiant finansinius sunkumus ir išsaugant gyvybingumą. Apeliantės vadovas pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat restruktūrizavimo plano projekte nurodė, kad esminės priežastys lėmusios įmonės finansinius sunkumus buvo: 1) COVID-19 pandemija; 2) pailgėjo statybinių medžiagų, gaminių, žaliavų pristatymo terminai ir grandinės, išaugo logistikos ir (ar) transportavimo pristatymo išlaidos.; 3) karas Ukrainoje ir dėl šios priežasties sustojęs medžiagų tiekimas, ženkliai pakilusios kainos, išaugę transportavimo kaštai; 4) uždraustos medžiagos iš Rusijos ir Baltarusijos, dėl ko naudoti statybos objektuose reikėjo pirkti brangesnes medžiagas. Šiuo metu nurodytos aplinkybės yra išnykusios. Nors pelnas 2023 metų pirmą pusmetį ir nėra didelis (14 341 Eur), tačiau tai rodo, kad apeliantė sugeba uždirbti pajamas ir padengti veiklos išlaidas bei uždirbti papildomą pelną iš kurio gali atsiskaityti su kreditoriais, o tai rodo gerėjančią situaciją ir patvirtina, kad apeliantė susidūrė tik su laikinais finansiniais sunkumais ir atitinka gyvybingumo kriterijų. Apeliantės sąnaudas ankstesniais laikotarpiais didino per didelis darbuotojų skaičius ir didelis darbo užmokesčio fondas, todėl darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki optimalaus kiekio. Tęsti esamą statybų veiklą, nekeičiant įmonės verslo krypties, yra konkurencinga ir normalu, o įvestos priemonės ir ženklus rizikų sumažinimas leis įmonei gauti daugiau pelno bei atsiskaityti su kreditoriais.
15.14. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad apeliantė planuoja pradėti gaminių eksportą Švedijos Karalystėje, vėliau išplečiant šią veiklą visoje Skandinavijoje. Šiuo metu apeliantė yra ištyrusi gaminių poreikį, kainas ir potencialius pirkėjus Švedijos rinkoje bei planuoja gaminių eksportą. Apeliantės esami darbuotojai yra tinkami ir kvalifikuoti šiai veiklai, todėl nereikės priimti į darbą pardavimui ir eksportui naujų darbuotojų. Šiuo metu deramasi su potencialiu pirkėju Švedijoje. Byloje pateiktas elektroninis laiškas ir komercinis pasiūlymas. Pirmosios instancijos teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė, jų nevertino ir dėl jų niekaip nepasisakė.
15.15. Bankroto bylos iškėlimo pageidauja mažuma kreditorių, kurie savo skaitine išraiška sudaro nedidelę dalį nuo visų kreditorių. Dauguma kreditorių, nepaisant įsiskolinimo ir žinodami įmonės situaciją, tęsia bendradarbiavimą ir sutinka su restruktūrizavimu.
16. Pareiškėja UAB ,,Sada LT“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
16.1. Nors apeliantė teismui nurodo, kad susidūrė tik su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau iš pateikiamų duomenų yra akivaizdu, jog ji yra nemoki ir jos finansinė padėtis tik blogėja. Pateikdama preliminarius duomenis, kad 2023 metais gavo – 14 341 Eur pelną, galimai sąmoningai klaidina teismą, nes pelnas yra pajamos gaunamos atskaičius mokesčius, o atsakovė nenurodė kokia šios piniginių lėšų sumos dalis priklauso kreditoriams (subrangovams).
16.2. Apeliantės 2022 metų balanso duomenimis privalomasis jos rezervas sudaro tik 300 Eur, o nuostolis minus 924 938 Eur. Apeliantė nepateikė duomenų kaip akcininkai sprendė likviduoti tokį nuostolį, kai privalomasis rezervas tik 300 Eur. Apeliantės 2022 metų balanso duomenys taip pat rodo, kad jos pelningumas sumažėjo iki neigiamos ribos ir yra minus 28,19 proc.
16.3. Apeliantė jau kuris laikas yra nemoki ir kad tai nėra trumpalaikiai sunkumai, patvirtina 2020–2022 metų apeliantės finansiniai rodikliai. Apeliantę gelbsti tik subrangovai, kurie, sąžiningai vykdydami savo sutartinius įsipareigojimus atlieka darbus objektuose, o apeliantė, kaip generalinis rangovas, gavusi iš užsakovų pinigines lėšas su subrangovais neatsiskaito ir tai tęsiasi jau ne vienerius metus, todėl įsiskolinimai kreditoriams nemažėja. Apeliantė savo kreditoriams dalina neįvykdomus pažadus, savo įsipareigojimų su verslo partneriais savalaikiai nevykdo, kas sukelia grandinines reakcijas, stabdo ne tik užsakovų, bet ir tvarkingai dirbančių įmonių subrangovų verslą.
16.4. Apeliantė dėl prastų finansinių rezultatų kaltina išorinius aplinkos veiksnius (COVID-19, karas Ukrainoje), tačiau šie veiksniai palietė ne tik apeliantę, bet ir kreditorius, kurie įsipareigojimus įvykdė savo apyvartinėmis lėšomis. Kreditoriai yra išrašę apeliantei PVM sąskaitas daugiau nei 1,5 mln. Eur sumai ir šios sumos ji nėra sumokėjusi, tačiau kreditoriai negavę mokėjimų savo lėšomis sumokėjo pridėtinės vertės mokestį valstybei.
16.5. Nors apeliantė teigia, kad statybiniuose objektuose turi medžiagų už 34 171,37 Eur, nes visos kitos atsargos tai sumokėti avansai ir užstatai, tačiau galima tokia situacija, kai didžioji dalis nurodytų medžiagų jau yra sunaudota, bet sąmoningai (siekiant nebloginti ir taip blogos padėties) šios medžiagos vis dar nėra nurašytos taip sudarant galimybę jas atvaizduoti kaip vis dar turimą trumpalaikį turtą. Bet kokiu atveju tai nėra realizuotinas turtas, kuris galėtų būti naudojamas atsiskaitymui su kreditoriais.
16.6. Apeliantė nuosavo kapitalo nebeturi, nes jis yra neigiamas (minus 712 206 Eur), o įsipareigojimai kreditoriams (1 539 494 Eur) akivaizdžiai viršija turimo turto (853 639 Eur) vertę, todėl teigdama, jog šiais metais dirba pelningai, akivaizdžiai klaidina teismą. Šios aplinkybės jau buvo nurodytos procesiniuose dokumentuose, tačiau apeliantė dėl jų prieštaravimų nepateikė. Pelningai apeliantė dirbs tik tada, kai padengs įsiskolinimą kreditoriams, o padengti tokio dydžio įsiskolinimo neturint nei tinkamo turto, nei nuosavo kapitalo, galimybių nėra.
16.7. Apeliantės nurodomo turimo turto vertė (853 639 Eur) – tėra tik deklaratyvi, kadangi dalis turimo ilgalaikio turto 32 876,03 Eur sumai apeliantei priklauso laikinai. Šis turtas - žemės sklypai sutartinės hipotekos pagrindu yra įkeisti VMI, kas reiškia, jog tai nėra turtas iš kurio galėtų būti tenkinami skoliniai įsipareigojimai kreditoriams. Toks turtas iš esmės jau priklauso įkaito turėtojui.
16.8. Kreditoriai jau buvo atkreipę dėmesį į tai, kad Didžiosios knygos trumpalaikio turto skiltyje „2080 – sumokėti avansai tiekėjams“ nurodoma net 357 862,01 Eur suma, tačiau, kaip matyti iš pateiktos šios sumos detalizacijos, didžioji dalis avansinių mokėjimų buvo atlikta 2020 metais arba 2021 metais. Apeliantė, nesutikdama su nutarties motyvais, atskirajame skunde turėjo galimybę nurodyti priežastis, kodėl šie avansai per metus laiko nebuvo susigrąžinti, tačiau šiuo klausimu nepasisakė. Galima ir situacija, kai apeliantės sumokėtų avansų susigrąžinti nėra galimybės (pvz. avansus gavę asmenys bankrutavo ar pan.), taigi ši suma arba jos dalis turėtų papildyti Pelno nuostolių ataskaitos skiltį „Pardavimo savikaina“ ir tuomet vietoje – 353 464 Eur jau būtų – 711 327 Eur suma. Tai reiškia tik viena, jog vietoje apeliantės deklaruojamo 14 341 Eur pelno, pelno (nuostolių) ataskaitoje atsirastų nuostolis, kuris padidintų jau esamą apeliantės 2022 metų neigiamą (minus 924 938 Eur) nuostolį.
16.9. Apeliantė nepaaiškina ir kitos savo balanso eilutės „per vienerius metus gautinos sumos“ – 373 840 Eur. Kalbėdama apie tai kokius projektus ketina vykdyti šios sumos nedetalizuoja, todėl lieka neaišku, kas ją sudaro. Kokios tai pajamos ir kada šios pajamos ketinamos gauti. Be to, kokios bus patirtos sąnaudos šių lėšų gavimui ar tai nėra sumos, kurias apeliantė gavusi privalės sumokėti rangovams už pastarųjų atliktus darbus. Toks apeliantės deklaruojamas rodiklis niekaip neįrodo, kad ji tikrai tokį finansinį turtą turi ir (ar) gali realiai gauti ir, kad ši suma galės būti naudojama atsiskaitymams su kreditoriais. Kaip rodo praeities įvykiai, tai apeliantė jeigu kokias nors pajamas ir gauna, tai jas išleidžia savo nuožiūra, bet ne įsipareigojimų vykdymui savo verslo partneriams.
16.10. Remiantis viešai pateikiamais duomenimis, apeliantės skola VSDFV nuolat didėja. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. įsiskolinimas VSDFV sudaro 40 328,83 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-235-467/2023, pažymėta, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog apeliantės (kaip skolininkės, atsakovės) atžvilgiu vien 2023 metais inicijuota virš 20 bylų; apeliantė teigia neturinti lėšų 50 Eur žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti; savo kreditorius informavo apie nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iniciavimą; byloje yra duomenų, kad apeliantė nevykdo su kitais kreditoriais pasirašytų taikos sutarčių.
16.11. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, pareiškėja pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad restruktūrizavimo bylą turėtų būti atsisakoma kelti, nes restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.
17. Trečiasis asmuo UAB ,,Perdanga“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
17.1. Trečiojo asmens nuomone, apeliantės atskirasis skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos aplinkybės bei argumentai teismo išnagrinėti tinkamai. Atskirajame skunde iš esmės atkartojami apeliantės 2023 m. rugpjūčio 11 d. pirmosios instancijos teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai papildant juos tam tikromis interpretacijomis, tačiau kokybiškai jokios naujos informacijos, argumentų ar įrodymų nepateikiant.
17.2. Apeliantė taip ir nepateikė jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, kad atsargose minimos statybinės medžiagos realiai egzistuoja, o sumokėti avansai tikrai galės būti panaudoti įmonės veiklai. Apeliantės siekis perkelti įrodinėjimo naštą kitiems proceso dalyviams, teigiant, kad „nėra paneigta“ neatitinka įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, tuo labiau, kad ne kas kitas, o būtent apeliantė disponuoja visais duomenimis tiek apie statybines medžiagas, tiek apie avansus.
17.3. Apeliantė, teigdama, kad jai sunkūs buvo tik 2022 metai, toliau klaidina teismą, kadangi trečiasis asmuo pateikė duomenis, jog 1,7 mln. Eur skolos buvo susidariusios dar 2020 metais, todėl apeliantės argumentas, jog sunkus metas praėjo ir tuoj viskas grįš į ankstesnes vėžes yra visiškai nepagrįstas.
17.4. Trečiojo asmens nuomone, apeliantės teiginiai apie būsimą pelną nėra pagrįsti realiais skaičiavimais, nes pati apeliantė patvirtino, kad per pirmą 2023 metų pusmetį uždirbo labai nedidelį pelną, o naujų sutarčių dėl rangos darbų nesudarė. Taigi, galima daryti išvadą, kad ji yra nemoki, jos gyvybingumas bei turimas turtas yra pernelyg menki lyginant su įsipareigojimų kreditoriams dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
19. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti UAB ,,Losrita“ restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo
20. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB ,,Losrita“ neturi realios galimybės išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą ir atitinkamai nepagrįstai nusprendė iškelti UAB ,,Losrita“ bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
21. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
22. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
26. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė turi finansinių sunkumų, ar kad nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau ginčas iš esmės kyla dėl pagrindo iškelti bankroto bylą ir gyvybingumo sąlygos vertinimo pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos.
28. Kaip ir minėta (žr. šios nutarties 23 punktą), sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Vertinant apeliantės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 26 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne balanse įrašytą, įmonės turimo turto vertę.
29. Remiantis byloje pateikto 2021 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Losrita“ balanso duomenimis, nustatyta, kad 2021 metais apeliantė turėjo turto už 1 773 246 Eur, iš kurio: ilgalaikis turtas sudarė 159 119 Eur (nematerialusis turtas – 2 725 Eur, materialusis turtas – 156 394 Eur); trumpalaikis – 1 601 293 Eur (atsargos – 1 101 992 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 346 304 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 152 997 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2021 metais sudarė 1 575 190 Eur. Iš apeliantės 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ji iš viso gavo 58 985 Eur grynojo pelno.
30. Remiantis byloje pateikto 2022 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Losrita“ balanso duomenimis, nustatyta, kad 2022 metais apeliantė turėjo turto už 850 507 Eur, iš kurio: ilgalaikis turtas sudarė 91 130 Eur (nematerialusis – 1 333 Eur, materialusis – 89 797 Eur); trumpalaikis – 749 869 Eur (atsargos – 425 981 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 323 521 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 367 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2022 metais sudarė 1 564 969 Eur. Iš apeliantės 2022 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Losrita“ patyrė 912 518 Eur nuostolių.
31. Byloje taip pat pateiktas 2023 m. liepos 30 d. balansas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 25 d. Remiantis šiame balanse nurodytais duomenimis, nustatyta, kad minėtu laikotarpiu apeliantė turėjo turto už 853 639 Eur, iš kurio: ilgalaikis turtas sudarė 64 280 Eur (nematerialusis turtas – 636 Eur, materialusis turtas 63 644 Eur); trumpalaikis – 780 044 Eur (atsargos – 403 903 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 373 840 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 301 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 539 494 Eur. Iš apeliantės 2023 metų preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 25 d. ji iš viso gavo 14 919 Eur grynojo pelno.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB ,,Losrita“ finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės įsipareigojimai viršija turto vertę, o įsipareigojimai kreditoriams didėja. Laikotarpiu nuo 2021 metų iki 2023 m. liepos 25 d. UAB ,,Losrita“ mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės. Nepaisant to, kad apeliantė už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 25 d. gavo 14 919 Eur grynojo pelno, UAB ,,Losrita“ finansinių įsipareigojimų dydis iš esmės liko nepakitęs nuo 2021 metų, o turtas kiekvienais metais pastebimai mažėja (per 2022 metus sumažėjo daugiau nei dvigubai – nuo 1 601 293 Eur iki 745 656 Eur). Kaip matyti (žr. šios nutarties 29-31 punktus) didžiąją UAB ,,Losrita“ turto dalį nuo 2021 metų iki 2023 m. liepos 25 d. sudaro trumpalaikis turtas – atsargos ir per vienerius metus gautinos sumos. Viena vertus, vien tai, kad 2023 m. liepos 25 d. duomenimis UAB ,,Losrita“ per vienerius metus gautinos sumos sudaro 373 840 Eur, nepatvirtina, jog ši suma bus grąžinta ir ją bus galima panaudoti įmonės veikloje. Kita vertus, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad disponuoja 398 461,08 Eur vertės atsargomis, kurių didžioji dauguma yra statybos objektuose, pagrindu, apeliacinės instancijos teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo, kadangi į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie įrodytų tokių atsargų realumą. Į bendrą turto masę neįtraukiant atsargų, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai daugiau nei tris kartus viršija turimo turto vertę (1 539 494 Eur ÷ 440 421 Eur). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės turimo turto nepakankam finansiniams įsipareigojimams padengti.
33. Vertinant apeliantės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (apeliantė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad apeliantės finansiniai sunkumai nėra laikini. Apeliantė nevykdo įsipareigojimų ne tik kreditoriams, tačiau turi ir įsiskolinimų valstybės biudžetui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenų apie UAB ,,Losrita“ įsiskolinimą darbuotojams nėra, tačiau apeliantės skola VMI 2023 m. birželio 26 d. duomenimis siekė 121 417,15 Eur, o skola VSDFV 2023 m. rugpjūčio 30 d. duomenimis siekė 33 516,92 Eur. Remiantis finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytais duomenimis, nuo 2021 metų pastebima UAB ,,Losrita“ turto mažėjimo tendencija, o įsiskolinimai kreditoriams nuo 2021 metų iki 2023 m. liepos 25 d. sumažėjo nežymiai (nuo 1 575 190 Eur sumažėjo iki 1 539 494 Eur, t. y. 35 696 Eur). Remiantis Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad apeliantės atžvilgiu 2023 metais yra iškelta ne viena civilinė byla dėl skolos priteisimo. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad antstolis Rimantas Vižainiškis ir UAB ,,Julianus Inkaso“ apeliantės atžvilgiu vykdo priverstinį skolų išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad apeliantės vykdoma ūkinė komercinė veikla jau šiuo metu nėra pajėgi net iš dalies padengti pagrindinių finansinių prievolių.
34. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nors pelnas 2023 metų pirmąjį pusmetį ir nėra didelis (14 341 Eur), tačiau tai rodo, kad 2023 metais UAB ,,Losrita” veikla ne blogėja (kaip nepagrįstai daroma išvada nutartyje), bet gerėja, bendrovė gauna pelno (padengia veiklos išlaidas ir iš gauto pelno gali atsiskaityti su kreditoriais), o tai rodo gerėjančią įmonės situaciją ir patvirtina, kad įmonė susidūrė tik su laikinais finansiniais sunkumais ir atitinka gyvybingumo kriterijų. Teigia, kad jau turi galimybę sudaryti naujas sutartis dėl naujų objektų, tačiau to daryti neskuba, nes nėra aiški situacija dėl restruktūrizavimo. Atkreipia dėmesį, kad planuoja pradėti gaminių eksportą Švedijoje, o vėliau išplėsti šią veiklą visoje Skandinavijoje, be kita ko, yra ištyrusi gaminių poreikį, kainas ir potencialius pirkėjus Švedijos rinkoje bei planuoja gaminių eksportą.
35. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu UAB ,,Losrita“ restruktūrizavimo plano projektu, padarė išvadą, kad jame numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės įmonei atkurti jos gyvybingumo, nes plano projekte nenumatyti esminiai įmonės veiklos pokyčiai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino restruktūrizavimo plano projekte nurodytus duomenis, susijusius su priežastimis, lėmusiomis nemokumo problemas, esamą įmonės finansinę padėtį bei restruktūrizavimo plane numatytas priemones finansiniams sunkumams įveikti.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: vykdoma ūkinė komercinė veikla, šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.
37. UAB ,,Losrita“ restruktūrizavimo plano 4.8 papunktyje ,,Prognozuojamos veiklos pajamos“ nurodyta, kad restruktūrizavimo laikotarpiu pagrindiniai lėšų šaltiniai, iš kurių numatoma atsiskaityti su kreditoriais bei išspręsti finansines problemas yra šie: 1) iš einamosios įmonės veiklos uždirbtas pelnas; 2) pajamos už parduotą turtą; 3) atlaisvintos apyvartinės lėšos, gautos optimizuojant įmonės veiklą (atsargų valdymo, kaštų optimizavimo).
38. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos savaime nepagrindžia aplinkybės, jog įmonė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, apeliantė turi 10 darbuotojų. Byloje nėra duomenų apie apeliantės įsiskolinimą darbuotojams, tačiau pati apeliantė neneigia, kad turi įsiskolinimų valstybės biudžetui bei kreditoriams ir šie įsiskolinimai, kaip matyti iš byloje pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų turinio, bėgant laikui nemažėja. Kaip matyti iš restruktūrizavimo plano projekto turinio, apeliantė ir toliau ketina tęsti iki šiol vykdytą veiklą, kuri nesudaro prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą. Aplinkybė, kad apeliantė planuoja pradėti gaminių eksportą Švedijoje, o vėliau išplėsti šią veiklą visoje Skandinavijoje, derasi su potencialiu pirkėju Švedijoje, taip pat nepagrindžia, kad tokia veikla ateityje bus vykdoma, kadangi jokie susitarimai dar nėra sudaryti.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos išvados nepaneigia ir apeliantės byloje pateikti duomenys apie 4 vykdomus statybos projektus ir planuojamą iš jų gauti naudą. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl 1 statybos projekto vyksta teisminis ginčas, kituose 2 statybos objektuose vėluoja užsakovo vykdomas projektavimas, todėl sutarčių įvykdymo terminai pratęsti. Nors apeliantė kartu su 2023 m. rugpjūčio 10 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė įrodymus – pelningumo skaičiavimo ataskaitas Palangos objektui (su subrangovais), Vilniaus rajono savivaldybės objektui (su subrangovais), Paberžės socialinių globos namų objektui (su subrangovais), tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiose ataskaitose nėra nurodyta kiek lėšų įmonė yra gavusi, kiek realiai dar turi gauti, kiek patirs sąnaudų šiems objektams užbaigti ir sutartims įvykdyti. Be to, net ir tuo atveju, jei apeliantė iš 3 objektų gautų planuojamą gauti 358 991,96 Eur pelną, šių lėšų neužtektų padengti net pusės kreditorių reikalavimų.
40. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartyje nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 4 punktą), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad UAB ,,Losrita“ yra gyvybinga, sėkmingai vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas apeliantei iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau iškeldamas bankroto bylą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
41. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
42. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza