Civilinė byla Nr. e2A-100-372/2017 

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00322-2016-6

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                  2.4.2.3; 3.3.1.15.;3.3.1.18.2

                                                                             (S)                                

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-505-496/2016, iškeltoje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. R. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrių parduoti ieškovui 0,30 ha dydžio žemės sklypą pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2015-05-04 Kelmės skyriui pateiktą žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą.

2. Ieškovo atstovė nurodė, kad M. R. yra savininkas pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pastatas statytas 1961 m., buvo sąžiningai, atvirai ir teisėtai valdomas visą laiką, tačiau dėl atmosferos poveikio, buvusių savininkų nerūpestingumo, yra būtina jį atstatyti. Pastato eksploatacijai yra reikalingas žemės sklypas. Prie šio pastato nuo 1961 m. buvo išskirtas žemės plotas pastato eksploatacijai, tačiau  Viešame registre sklypas neregistruotas, nes tuo metu nebuvo reikalaujama. Nurodė, kad ieškovas turi teisę iš valstybės pirkti be aukciono žemės sklypą, reikalingą turimo pastato eksploatacijai. Tačiau, atsakovė atsisakė ieškovui parduoti žemės sklypą prie turimo pastato. Atstovė teigė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė parduoti žemės sklypą ieškovui, nes sklypas yra reikalingas nuosavybės teisėms priklausančio pastato eksploatacijai.

3. Atsakovė Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad ieškovas pateikė prašymą pirkti žemės sklypą prie jo nuosavybės teise turimo pastato. Patikrinus statinio vietą nustatyta, jog žemės sklype vietoje turėjusių būti ieškovo statinių yra tik statinio liekanos ­– pamatai, betoninės grindys ir durų staktos, neturintys aiškios funkcinės naudojimo paskirties, visa aplink esanti teritorija yra apleista ir nenaudojama. Mano, kad nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį, o tai reiškia, jog ir žemės sklypas nebenaudojamas statinio eksploatacijai, todėl valstybinės žemės sklypas, kuriame yra nunykusio statinio pamatai, negali būti parduotas ar išnuomotas asmenims be aukciono. Nurodo, kad ieškovo ieškinio reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas dar ir tuo pagrindu, jog atsakovė nėra priėmusi sprendimo suformuoti žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą kadastrinių matavimų bylą. Minėtas 0,30 ha žemės sklypas nėra registruotas nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, jis, pagal CK 1.109 str. nuostatas negali būti civilinių teisių objektu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovo M. R. ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę Nacionalinę Žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti M. R. 0,30 ha dydžio žemės sklypą pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2015-05-04 Kelmės skyriui pateiktą žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą.

5. Priimdamas sprendimą rėmėsi tuo, jog ieškovo vardu pastatas yra įregistruotas VĮ Registrų centre, kaip ūkio paskirties pastatas, įgytas įgyjamosios senaties būdu pagal Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-78-446/2014. Ieškovas nori pastatą rekonstruoti ir naudoti pagal paskirtį, šiems veiksmams atlikti reikalingas žemės sklypas, kuris pagal žemės reformos įstatymą yra suformuotas ir įtrauktas į patvirtintą žemėtvarkos projektą. Atsakovė pripažino ieškovo teisę naudotis suformuotu žemės sklypu prie jos nuosavybės teise turimo statinio bei atsakovė neturi teisės nuspręsti, kaip ieškovui elgtis su jam nuosavybės teise priklausančiu ūkiniu pastatu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Skųsdama Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. 19 d. sprendimą apeliantė (atsakovė) Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.  
2.  
3.  
4.  
5.  
1. Teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, sprendimas prieštarauja suformuotai Aukščiausiojo teismo praktikai, byla išnagrinėta paviršutiniškai, formaliai, neatskleista bylos esmė.

2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ieškovo statinių atitikimo Statybos įstatyme nustatytiems reikalavimams aplinkybių, nors, tai yra esminis klausimas, sprendžiant ieškovo pirmenybės teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, teisinius pagrindus.

3. Teismas, vertindamas tai jog ieškovo nuosavybės teisė į ūkinį pastatą yra registruota Nekilnojamojo turto registre kaip besąlyginės teisės ieškovui į valstybinės žemės sklypo įgijimą lengvatine tvarka įrodymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles pagal CPK 185 str.

4. Ieškovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kuris yra besiribojantis su suprojektuotu 0,30 ha ginčo plotu, negali būti vertinamas kaip ieškovo reikalavimus patvirtinantis įrodymas, kadangi galiojančiame teisiniame reguliavime, apibrėžiančiame pirmenybės teisę į žemės sklypą, gretimybė nėra nurodoma kaip pirmenybę patvirtinanti sąlyga.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigojo ieškovui parduoti nesuformuotą ir viešajame registre neįregistruotą nekilnojamąjį daiktą, kuris pagal CK 1.109 str. nuostatas negali būti civilinių teisių objektu.

6. Atsiliepdamas į apeliantės apeliacinį skundą, ieškovas M. R. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš apeliantės (atsakovės) bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, tinkamai pritaikytos procesinės teisės bei materialinės teisės normos, visapusiškai įvertinti byloje surinkti įrodymai bei išaiškintos visos aplinkybės, susijusios su ieškovo reikalavimu, taip pat su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais dėl nesutikimo su ieškiniu.

2. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai išaiškino, kodėl atsakovas yra neteisus dėl ieškovo turimos nekilnojamojo turto nuosavybės – apgriautų pastatų galimybės stovėti ant lengvatinėmis sąlygomis išpirktos iš valstybės žemės, reikalingos šių pastatų eksploatacijai. LR Konstitucijos 23 str. garantuoja kiekvieno Lietuvos piliečio teisę į turimos nuosavybės neliečiamumą, todėl atsakovas neturi įgaliojimų be teismo sprendimo konfiskuoti, nacionalizuoti ar kitaip nurašyti turimą Viešąjame registre registruotą turtą.

3. Atsakovas pripažįsta, kad iki šios dienos galioja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2014-10-22 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), jog dalyvavo Kelmės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-78-446/2014 nagrinėjime ir neprieštaravo dėl ieškovo pareiškimo tenkinimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

              Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio  ministerijos parduoti  ieškovui M. R. 0,30 ha dydžio žemės sklypą, pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2015-05-04 Kelmės skyriui pateiktą žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 263 str. 1 d.).

9. Byloje nustatyta, jog ieškovas pareiškė teisme materialinį subjektinį reikalavimą dėl valstybinės žemės sklypo lengvatinėmis sąlygomis, t. y. ne aukciono būdu, įsigijimo. Kolegija konstatuoja, kad ieškovui M. R. suprojektuotas žemės sklypas negali būti parduotas lengvatinėmis sąlygomis ir šią išvadą remia žemiau nurodytais argumentais.

10. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

11. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams.

12. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Minėto įstatymo 7 dalyje įtvirtinta, kad pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, o 2 straipsnio 72 dalyje reglamentuoja, jog statinio naudojimas yra esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti.

13. Byloje pateikta medžiaga nustatyta, kad 2016-06-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akte vyresnysis specialistas  A. T. patikrinęs situaciją vietoje, nurodė, jog žemės sklype M. R. priklausančių ir eksploatuojamų pastatų nėra, jų vietoje stovi ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) liekanos – pamatai, betoninės grindys ir durų staktos, pastatas pagal paskirtį nenaudojamas, aplink esanti teritorija yra apaugusi pavieniais medžiais bei krūmais. Nurodė, kad sulyginus fotonuotraukas, pateiktas M. R., kurios darytos 2013 m. ir esančios Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, su darytomis patikrinimo metu, nustatyta, jog pastatas nuo 2013 m. iki 2016 m. nėra esmingai pasikeitęs. Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad pastatas - ūkio pastatas, 0.00 kv. m ploto, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis Nekilnojamojo turto registre įregistruota – Kita (ūkio), būklė – fiziškai pažeistas, baigtumo procentas – 14 proc. (b. l. 40).

14. Remiantis anksčiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, ginčo žemės sklype yra išlikę tik buvusio statinio pamatai, statinys nėra naudojamas, neprižiūrimas, todėl apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovui priklausantis objektas negali būti laikomas statiniu. Pažymėtina, jog pagal faktinę padėtį ieškovui priklausantis objektas – pamatai – yra nebaigtas statyti statinys. Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 5 p., nebaigtas statinys – tai statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Todėl ieškovo statinio atkūrimas reikštų naują statinio statybą, nes pačių pamatų likučių kaip atskiro statinio pagal registre numatytą paskirtį nėra galimybės naudoti.

15. Esant minėtoms aplinkybėms, kolegija panaikina skundžiamą sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškovo M. R. ieškinį atmeta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Teisėjai                                                                                                                 

                                                                                                                                               Danutė Burbulienė

                                                                                                                                     Vytautas Kursevičius

                                                                                                                                         Birutė Simonaitienė