Civilinė byla Nr. e2S-671-650/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01804-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1;

3.1.18.2.1.; 3.1.18.7; 3.3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) D. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litekma“ patikslintą ieškinį atsakovams G. S., D. S., mažajai bendrijai „Biodex“, mažajai bendrijai „Gaupra“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuria išnagrinėtas ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Litekma“ pateikė teismui 2025 m. gegužės 7 d. ieškinį atsakovams su reikalavimais: 11) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento G. S. ir ieškovės 2023 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą automobilio Audi A3, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento G. S. ir ieškovės 2023 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą ratinio traktoriaus BRP, CAN-AM, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento G. S. ir ieškovės 2023 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą buitinio konteinerio pirkimo-pardavimo sutartį; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento mažosios bendrijos (toliau – MB) „Biodex“ ir ieškovės 2024 m. gegužės 10 d. sudarytą mobilaus namelio pirkimo-pardavimo sutartį; 5) taikyti restituciją natūra ir įpareigoti G. S. grąžinti ieškovei automobilį Audi A3, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ratinį traktorių BRP, CAN-AM, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir buitinį konteinerį, o tuo atveju, jei šis turtas nėra išlikęs – taikyti restituciją ir priteisti solidariai iš G. S. ir D. S. 18 900 Eur piniginį ekvivalentą bei 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos; 6) taikyti restituciją natūra ir įpareigoti MB „Biodex“ grąžinti ieškovei modulinį namelį, o tuo atveju, jei šis turtas nėra išlikęs – taikyti restituciją ir priteisti solidariai iš MB „Biodex“, G. S. ir D. S. 8 591 Eur piniginį ekvivalentą už modulinį namelį bei 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos; 7) priteisti iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti transporto priemonę Audi A3, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ratinį traktorių, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buitinį konteinerį, modulinį namelį ir paskirti ieškovę šio turto saugotoja.

2.       Savo ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė 2025 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi byloje tenkinus ieškovės prašymą dėl ginčo turto arešto bei 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimų ištaisymo buvo iš esmės pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tokia redakcija:

- „Pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančius: automobilį Audi A3, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių BRP, CAN-AM, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir buitinį konteinerį Art. Nr. (duomenys neskelbtini).

      - Pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovei mažajai bendrijai „Biodex“, juridinio asmens kodas 306651501, priklausantį 2024 m. gegužės 10 d. iš ieškovės įgytą mobilų namelį.

     - Paskirti ieškovę BUAB „Litekma“, juridinio asmens kodas 304558596, areštuoto turto saugotoja.“

3.       2025 m. birželio 2 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovams su reikalavimais: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento G. S. ir ieškovės 2023 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą automobilio Audi A3, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento G. S. ir ieškovės 2023 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą ratinio traktoriaus BRP, CAN-AM, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento G. S. ir ieškovės 2023 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą buitinio konteinerio pirkimo-pardavimo sutartį; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento mažosios bendrijos (toliau – MB) „Biodex“ ir ieškovės 2024 m. gegužės 10 d. sudarytą mobilaus namelio pirkimo-pardavimo sutartį; 5) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento MB „Biodex“ ir MB „Gaupra“ 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytą mobilaus namelio pirkimo – pardavimo sutartį; 6) taikyti restituciją natūra ir įpareigoti G. S. grąžinti ieškovei automobilį Audi A3, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ratinį traktorių BRP, CAN-AM, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir buitinį konteinerį, o tuo atveju, jei šis turtas nėra išlikęs – taikyti restituciją ir priteisti solidariai iš G. S. ir D. S. 18 900 Eur piniginį ekvivalentą bei 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos; 7) taikyti restituciją natūra ir įpareigoti MB „Biodex“ ir MB „Gaupra“ grąžinti ieškovei bankrutuojančiai UAB „Litekma“ modulinį namelį, o tuo atveju, jei šis turtas nėra išlikęs – taikyti restituciją ir priteisti solidariai iš MB „Biodex“, MB „Gaupra“ G. S. ir D. S. 8 591,00 Eur piniginį ekvivalentą už modulinį namelį bei priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos; 7) priteisti iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

4.       Ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė prašymą papildomai taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nepranešus atsakovei MB „Gaupra“,  areštuoti modulinį namelį, 2024 m. gruodžio 31 d. įgytą iš MB „Biodex“, paskirti ieškovės bankrutuojančios UAB “Litekma” nemokumo administratorių UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą modulinio namelio saugotoju. 

5.       Ieškovė, prašydama taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, nurodė motyvus, kad jai tapo žinoma, jog atsakovė MB „Biodex“ namelį perleido MB „Gaupra“; atsakovė G. S. sandorio sudarymo metu buvo vienintelė MB „Gaupra“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl nėra laikytina, kad turtas buvo sąžiningai įgytas. Šalys imasi nesąžiningų veiksmų, siekdamos perleisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Toks turtinių teisių perkėlimas tarp tarpusavyje susijusių subjektų rodo siekį ne tik nuslėpti turtą nuo ieškovės ir jos kreditorių, bet ir pasinaudoti formaliu nuosavybės perleidimu tam, kad išvengtų teismo sprendimo vykdymo ar eliminuotų galimybę taikyti veiksmingas procesines apsaugos priemones. 

II.         Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. birželio 4 d. nutartimi bei 2025 m. birželio 6 d. nutartimi dėl klaidos ištaisymo ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštavo atsakovei MB „Gaupra“ priklausantį 2024 m. gruodžio 31 d. iš MB „Biodex“ įgytą mobilų namelį; paskyrė ieškovę BUAB „Litekma“ areštuoto turto saugotoja.

7.       Teismas pažymėjo, kad teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi byloje jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl ginčo turto arešto, todėl teismas pakartotinai dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo nepasisako. Nurodė, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl turtui, kuriam jau pritaikytas areštas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi, taikytino arešto kito savininko atžvilgiu.

8.       Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, kad mobilusis (modulinis) namelis atsakovų jau buvo perleistas du kartus, o atsakovė G. S. susisiekė su trečiaisiais asmenimis, kurie nuomojo vieną iš ginčo objektų (konteinerį), reikalaudama jį atlaisvinti ir perduoti.

9.       Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad kyla rizika, jog MB „Gaupra“, kuriai vadovauja atsakovai, įgytą turtą perleis ir teismo sprendimas taps nevykdomas, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą.

10.       Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nemokumo statusą, į tai, kad jos vardu veikia bankroto administratorius, bei siekiant išvengti papildomų saugojimo kaštų, areštuotą turtą perdavė saugoti ieškovei.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Vienu atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas)  D. S. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti tiek 2025 m. gegužės 27 d., tiek 2025 m. birželio 4 d.  teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o teismui nusprendus nepanaikinti laikinųjų apsaugos priemonių,  prašo pakeisti 2025 m . birželio 4 d. nutartį ir MB „Gaupra“ priklausančio namelio saugotoja paskirti MB „Gaupra“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

         11.1.Apelianto įsitikinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų nėra, ir ieškovės deklaratyvūs pareiškimai nėra pagrįsti ar įrodyti.

      11.2. Pažymi, kad ieškinio suma atsakovams nėra didelė ir nekyla jokios rizikos teismo sprendimo įvykdymui, net jei būsimasis teismo sprendimas atsakovams būtų nepalankus.

     11.3. Apelianto vertinimu ieškovė nepateikė duomenų, kodėl areštuojamo turto saugotoja turi būti paskirta būtent ji, ir kokią grėsmę turtui keltų atsakovai, jei turtas būtų saugomas jo teisėtų savininkų.

   11.4.Nurodo, kad ieškovės procesiniai veiksmai yra orientuoti į kuo didesnio teisinio spaudimo atsakovams formavimą, o ne į procesinių teisių užtikrinimą bei lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

12.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė         BUAB „Litekma” prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                       Pažymi, jog teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pakanka duomenų konstatuoti, jog kyla rizika, jog MB „Gaupra“, kuriai vadovauja atsakovai, įgytą turtą perleis ir teismo sprendimas taps nevykdomas, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą.

12.2.                       Ieškovė nurodė, kad atskirajame skunde nėra pateikta jokių teisinių ar faktinių argumentų, kurie galėtų paneigti ar pagrįstai kvestionuoti nutartyje išdėstytus motyvus, todėl nėra pagrindo abejoti nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

12.3.                      Atskirojo skundo argumentai, kad atsakovai turi pakankamai nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų ir ieškinio suma atsakovams nėra didelė, nėra pakankami ar teisiškai reikšmingi tokia apimtimi, kad sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutartį.

12.4.                      Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos konkrečių ginčo kilnojamųjų daiktų, o ne atsakovų kito turimo turto atžvilgiu, tam, kad būtų įmanoma įvykdyti restituciją, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

12.5.                      Pažymi, kad paskirtas areštuoto ginčo turto saugotojas turėtų būti paliktas paskirtas ieškovės nemokumo administratorius. Ši priemonė yra būtina, siekiant užtikrinti efektyvią būsimo teismo sprendimo vykdymo galimybę ir apginti restitucijos tikslus. Tuo atveju, jei teismas spręstų nutarties dalį, kuria buvo paskirtas ginčo turto saugotojas, panaikinti, išliktų aiški ir pagrįsta rizika, kad minėtas turtas bus sąmoningai ar dėl neatsakingo elgesio sunaikintas, sugadintas ar eksploatuojamas netinkamai, o tai tiesiogiai lemtų jo vertės mažėjimą kiekvieną dieną. Tokie veiksmai ne tik apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, bet ir iš esmės paneigtų restitucijos natūra galimybę, taip pažeidžiant ieškovės teises. Akcentavo, kad nemokumo administratorius yra nepriklausomas asmuo, jis turi pareigą ginti visų kreditorių interesus, būtent jo paskyrimas saugotoju užtikrintų tinkamą turto priežiūrą bei panaikintų riziką, kad ginčo objektai bus valdomi ar naudojami netinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo  sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

3.                      Konstatuotina, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO  paskyrimo duomenis šios apeliacijos objektą sudaro 2025 m. birželio 4 d. pirmosios instancijos teismo nutarties dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. 

                Dėl atskirojo skundo esmės

4.                      Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas patikslintame ieškinyje pateiktas ieškovės prašymas dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo.

5.                      Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sąrašas nustatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje.

6.                      Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013, 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

7.                      Apeliantas (atsakovas) skundžia pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nurodydamas, jog atsakovams ieškinio suma nėra didelė, nekyla jokios rizikos teismo sprendimo įvykdymui, net jei būsimasis teismo sprendimas atsakovams būtų nepalankus.

8.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 4 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kuria pirmosios instancijos teismas pakartotinai dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo nepasisakė, nes 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi teismas iš esmės sprendė dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe ir ginčo turto (modulinio namelio) areštą. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 4 d. nutartyje, pasisakydamas dėl antrosios sąlygos, reikalingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pažymėjo, kad nagrinėjamu prašymu tik sprendžia klausimą dėl turtui, kuriam jau pritaikytas areštas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi, taikytino arešto kito savininko atžvilgiu.

9.                      Byloje yra duomenų, kad  2024 m. gruodžio 31 d. atsakovė MB „Biodex“ pardavė mobilų namelį atsakovei MB „Gaupra“. Ieškovė pateikė informaciją iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro, patvirtinančią, kad sandorio sudarymo metu MB „Gaupra“ (duomenys neskelbtini) buvo atsakovė G. S., o nuo 2025 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini)yra  atsakovas D. S..

10.                      Kaip ir minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, eliminuojant grėsmę jo įvykdymui ar pasunkėjimui. Todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas tokį procesinį prašymą turi identifikuoti, ar egzistuoja grėsmė, kad priimto palankaus prašančiosios laikinųjų apsaugos priemonių šalies atveju teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti ar kad jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio (priešieškinio ) reikalavimus, vykdymą.

11.                      Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Konkrečius duomenis bei argumentus apie ieškovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo. Gali būti įvardinti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).

12.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir ribojimų atsakovams taikymą iš esmės grindė kitos šalies nesąžiningumu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad kyla rizika, jog atsakovė MB „Gaupra“, kuriai vadovavo G. S., o dabar vadovauja D. S., įgytą turtą perleis ir  ieškovei palankus teismo sprendimas taps nevykdomas. Bylos duomenys patvirtina, kad mobilusis (modulinis) namelis atsakovų jau buvo perleistas du kartus, o atsakovė G. S. susisiekė su trečiaisiais asmenimis, kurie nuomojo vieną iš ginčo objektų (konteinerį), reikalaudama jį atlaisvinti ir perduoti. Apelianto argumentai, kad ieškinio suma atsakovams nėra didelė ir nekyla rizikos teismo sprendimo įvykdymui, net jei būsimasis teismo sprendimas atsakovams būtų nepalankus, atmestini kaip deklaratyvūs, nes atsakovų finansinė padėtis savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - ginčo turto (modulinio namelio) areštas yra nepagrįsta ar perteklinė. Teismas, skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įvertino galimas rizikas turto perleidimo sandorių nuginčijimui ir restitucijos taikymui. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė laikinosios  apsaugos priemonės taikymo būtinumą  ir taikė atsakovei MB “Gaupra” priklausančio mobilaus  (modulinio) namelio  areštą. 

13.                      Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog ieškovė nepateikė duomenų, kodėl areštuojamo turto saugotoja turi būti paskirta būtent ji, ir kokią grėsmę turtui keltų atsakovai, jei turtas būtų saugomas jo teisėtų savininkų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, perduodamas areštuotą turtą saugoti ieškovei atsižvelgė į ieškovės  nemokumo statusą, į tai, kad jos vardu veikia bankroto administratorius bei siekia išvengti papildomų turto saugojimo kaštų.

14.                      Apibendrinant konstatuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

15.                      Pažymėtina, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, teismo pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos ar naikinamos, jei tam yra įstatyme nustatytas pagrindas (CPK 148, 149 straipsniai). Taigi, atsakovai turi teisę kreiptis į teismą motyvuotu ir atitinkamais įrodymais pagrįstu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.

16.                      Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

17.                      Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18.                      Ieškovė BUAB „Litekma“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė apeliacinės instancijos teismo priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

19.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

21.                      Kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs baigiamojo akto byloje, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, spręsti ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (net jei ieškovė būtų pateikusi duomenis apie tai, kokias patyrė bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) nėra teisinio pagrindo. Tokios išlaidos, šalims pateikus prašymus ir juos pagrindžiančius duomenis, pirmosios instancijos teismo bus paskirstytos išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso  kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                             Alma Jurgelienė