Civilinė byla Nr. e2A-251-1120/2022
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00171-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.3.10.2; 2.6.10.5.2.15.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės Estetinės odontologijos centro „VivaDens“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės Estetinės odontologijos centro „VivaDens“ ieškinį atsakovei S. J. dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 56-111 panaikinimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, G. S., uždaroji akcinė bendrovė „Kaniūkų sveikatos priežiūros centras“.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė Estetinės odontologijos centras „VivaDens“ (toliau – IĮ „VivaDens“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. J., prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisijos) 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 56-111 „Dėl S. J. pareiškimo“ (toliau – Komisijos sprendimas), priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 18 d. atsakovė S. J. kreipėsi į ieškovę dėl viršutinio ir apatinio žandikaulių dantų protezavimo ant implantų. Viršutiniame žandikaulyje atsakovė turėjo keturis kitoje klinikoje įsuktus implantus ir pageidavo ant jų uždėti protezus. Apatiniame žandikaulyje dantys ant keturių implantų buvo suprotezuoti cirkonio protezu kitoje klinikoje. Atsakovė skundėsi nepatogumu, skausmu, taip pat nurodė, kad jai nepatinka apatinio žandikaulio protezo dantų spalva, todėl pageidavo perdaryti apatinio žandikaulio protezą į estetiškesnį, funkcionalesnį ir patogesnį. Atsakovės S. J. dantų protezavimo darbai ieškovės centre vyko laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. birželio 21 d., juos atliko gydytoja odontologė G. S. (ankstesnė pavardė A.). Kadangi atsakovė buvo nepatenkinta kitoje klinikoje padarytu cirkonio oksido protezu, dantų protezus iš estetiškesnės BioHPP medžiagos karkaso su e.max dantų vainikais pagamino laboratorija uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Kaniūkų sveikatos priežiūros centras“ (toliau – Laboratorija).
3. Atsakovė S. J. ieškovei IĮ „VivaDens“ sumokėjo: už viršutinio žandikaulio protezą – 5 980 Eur, už apatinio žandikaulio protezą – 5 980 Eur, už gijimo galvučių įsukimą viršutiniame žandikaulyje – 180 Eur, už konsultaciją – 80 Eur, už 3D rentgeno nuotrauką – 55 Eur, už bazinę burnos higieną – 55 Eur, iš viso – 12 330 Eur.
4. Kontrolinės apžiūros metu 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustatyta, kad atsakovės S. J. dantys Nr. 24 ir Nr. 44 yra nuskilę. Gydytoja G. S. bandė juos nuimti, kad galėtų nusiųsti į Laboratoriją korekcijai. Apatinio protezo varžtai atsisuko ir protezas buvo nuimtas, bet viršutinį protezą laikančių varžtų atsukti nepavyko. Pakartotinio vizito 2019 m. rugpjūčio 2 d. metu, atsakovei reikalaujant, gydytoja G. S. dar kartą bandė atsukti viršutinio žandikaulio protezą, bet nesėkmingai. Dėl protezo nuėmimo IĮ „VivaDens“ ir gydytoja G. S. konsultavosi su dantų techniku P. K., gydytoja endodonte A. G., kitais IĮ „VivaDens“ gydytojais. Viršutinio žandikaulio protezo varžtus 2019 m. rugpjūčio 7 d. bandė atsukti periodontologas, medicinos daktaras A. P., tačiau jam to padaryti taip pat nepavyko.
5. Nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. gydytoja G. S. ir Laboratorija perdarė nuskilusį dantį Nr. 24 ir jį pricementavo. Atsakovei kategoriškai reikalaujant nuimti viršutinį protezą, ieškovė susitarė dėl vizito pas žinomą specialistą bedančių žandikaulių implantacijos ir protezavimo srityje, gydytoją odontologą – ortopedą R. S., kuriam 2019 m. rugsėjo 24 d. vizito metu taip pat nepavyko atsukti protezo varžtų. Gydytojas R. S. nurodė, kad varžtai yra „užsivalcavę“ – neatsisuka dėl neaiškių technologinių priežasčių, ribotų mokslo ir praktikos galimybių. Tai yra retai pasitaikanti komplikacija. Pats protezas ir implantai yra kokybiški. Šio gydytojo nuomone, dėl stipraus bruksizmo (dantų griežimo naktį) nuskilo protezo e.max apdaila. Gydytojas rekomendavo palikti esamą protezą, jei reikia, atlikti pataisas burnoje protezo nenuėmus. Jei vėliau atsirastų poreikis, nuimti protezą jį nugręžiant. Pažymėjo, kad gręžiant protezą didelė rizika pažeisti dantų viršutiniame žandikaulyje implantus ir jų netekti. Gydytoja G. S. rekomendavo protezą nuiminėti tik tada, jei ateityje iškiltų odontologinės indikacijos, o įskilusius dantis proteze pakoreguoti nenuėmus protezo. Dėl stipraus atsakovės griežimo dantimis rekomenduota apsauginė kapa nakčiai. Taip pat atsakovei pateiktos rekomendacijos dėl protezo priežiūros, siūlant profesionalią higieną, atliekamą odontologo kabinete, ir individualią protezo priežiūrą namuose.
6. Atsakovė S. J. 2019 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į ieškovę su skundu dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų, prašydama ištaisyti pažeidimus, t. y. sutvarkyti dantų užraktus bei pakeisti nekokybiškai pagamintus protezus naujais. Ieškovė 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė atsakymą į skundą, kuriame dėl mokslo ir technologijų ribotumo bei atsakovės fiziologinių ypatumų (bruksizmo) rekomendavo viršutinio žandikaulio protezo nenuiminėti, kol tam nėra indikacijų – odontologiškai ir mediciniškai pagrįsto poreikio. Protezus pagaminusios Laboratorijos teigimu, protezas pagamintas kokybiškai, todėl jį perdaryti ar grąžinti už jį pinigus nėra reikalo.
7. Atsakovė 2019 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Komisiją, prašydama pripažinti, kad ieškovė atsakovei suteikė netinkamos kokybės dantų protezavimo paslaugas, įpareigoti ieškovę atlyginti atsakovei padarytą 13 745 Eur turtinę žalą ir 10 000 Eur neturtinę žalą.
8. Komisija kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas (toliau – Kauno klinikos) dėl informacijos, reikalingos Komisijos sprendimui priimti, pateikimo. Kauno klinikų specialistai pateikė atsakymus į Komisijos užduotus klausimus, nurodė, kad atsakovės dantų protezavimas buvo atliktas tinkamai ir kokybiškai, klaidų nebuvo padaryta. Nepaisant to, Komisija 2020 m. rugpjūčio 11 d. nusprendė, kad žala sveikatai teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta ir atsakovės prašymą atlyginti žalą tenkino iš dalies, įpareigojant ieškovę atlyginti atsakovei 12 245 Eur turtinę ir 1 500 Eur neturtinę žalą.
9. Ieškovės vertinimu, nebuvo nei vienos iš sąlygų ieškovės civilinei atsakomybei taikyti, todėl Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Komisijos sprendime nenurodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko ieškovė. Kauno klinikų specialistai konstatavo, kad ieškovė sveikatos priežiūros paslaugas atsakovei suteikė tinkamai. Protezo varžtų „užsivalcavimas“ (neatsisukimas) yra retai pasitaikanti gydymo komplikacija. Remiantis moksline literatūra, odontologinių implantų dengiamųjų varžtų „užsivalcavimo“ tikimybė 0,5 – 8 proc., dažnai šios komplikacijos priežastys lieka neaiškios. Ieškovės darbuotojai dėjo maksimalias pastangas tam, kad varžtai būtų atsukti, konsultavosi su kitais specialistais, išbandė įvairius varžtų atsukimo būdus, tačiau to padaryti nepavyko. Protezo varžtų „užsivalcavimą“ lėmė objektyvios, nuo gydytojų nepriklausančios priežastys, protezavimas buvo atliktas tinkamai, jokių paties protezo kokybės trūkumų taip pat nenustatyta.
10. Ieškovė laikosi pozicijos, kad nors „užsivalcavusių“ protezų varžtų atsukti nepavyko, tai savaime nesukėlė jokios žalos atsakovės sveikatai. Ieškovė siūlė atlikti viršutinio žandikaulio protezo pataisą estetinėmis restauracijomis nenuėmus protezo, tačiau atsakovė šio sprendimo būdo atsisakė. Šiuo atveju perprotezavimas ne tik nėra reikalingas, bet ir nerekomenduotinas.
11. Jei atsakovė jautė ar jaučia diskomfortą, labai abejotina, kad jis būtų susijęs su neatsisukančiais protezo varžtais, juolab, jog po tokių sudėtingų protezavimų darbų vyksta adaptacija ir turi būti atliekama korekcija, į kurią atsakovė neatvyko.
12. Apie nuskilusį protezą IĮ „VivaDens“ sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio 1 d. planinio vizito metu. To taip pat buvo galima išvengti, jei ieškovė būtų buvusi informuota apie bruksizmą ir atitinkamai pritaikius atsakovei kapas. Kita vertus, protezo skilimas pats savaime taip pat nesukėlė žalos atsakovei. Atsakovės S. J. susirūpinimą dėl burnos higienos ateityje paneigė Kauno klinikų specialistai, nurodydami, kad užtikrinti tinkamą burnos higieną, esant nenusukamam protezui, galima.
13. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad ta aplinkybė, jog kilusi komplikacija yra reta, nepaneigia ieškovės atsakomybės dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Ieškovės atsakomybę dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų patvirtino Komisija sprendime ir jame išdėstytais argumentais. Komisiją konsultavusių Kauno klinikų specialistų išvada, kuria vadovaujasi ieškovė, yra itin neišsami ir neaiški, atsakymai trumpi ir nepagrindžiami argumentais, tad nėra aišku, kodėl specialistai nusprendė, kad suteiktos protezavimo paslaugos buvo kokybiškos ir atitiko teisės aktų reikalavimus.
14. Atsakovė kritiškai vertina ir ieškovės argumentą, kad protezo varžtų atsukti nepavyko ne dėl ieškovės atliktų veiksmų, bet dėl objektyvių priežasčių – individualių atsakovės organizmo ypatumų ir jame vykstančių procesų, ribotų medicinos mokslo ir praktikos galimybių. Akivaizdu, kad protezo varžtų atsukimas yra savaime suprantama procedūra, kurią privalo būti įmanoma atlikti siekiant tinkamos protezų priežiūros ar jų taisymo. Vien ta aplinkybė, kad varžtų atsukti neįmanoma, patvirtina, jog varžtų įsukimo procedūra buvo atlikta netinkamai.
15. Atsakovė pažymi, kad papildomai kreipėsi į estetinės odontologijos ir implantologijos kliniką UAB „Gidenta“. UAB ,,Gidenta“ nustatė, kad apatinio žandikaulio protezas neprisuktas iki galo, ypač ties dantimi Nr. 36. Dantų Nr. 44, Nr. 34 implantų išeinamosios angos atplombuotos ne pagal anatomiją. Viršutinio žandikaulio implantai prigiję, dantys Nr. 13 ir Nr. 23 atskilę nuo protezo. Kaip vienas iš gydymo plano punktų numatytas viršutinio protezo taisymas ir (arba) keitimas. Protezą reikia atsukti arba supjaustyti, gaminti naują.
16. Atsakovė nurodė, kad dantų griežimas yra specifinė būklė, apie kurią atsakovė negalėjo žinoti. Kadangi dantys griežiami miegant, pats asmuo neturi galimybės to pastebėti. Tokia būsena dažniausiai pastebima tik gydytojų specialistų. Stiprų bruksizmą pirmą kartą gydytoja odontologė G. S. paminėjo tik 2019 m. rugsėjo 24 d. atsakovės asmens kortelėje atliktame įraše, nurodydama, kad tokią galimą varžtų neatsisukimo priežastį nurodė konsultavęs gydytojas odontologas R. S.. Įrašas buvo atliktas įrašius kito gydytojo konsultacijos rezultatus, todėl įraše nurodytos gydymo rekomendacijos atsakovei nebuvo perduotos, nes realios konsultacijos dėl galimo tolimesnio gydymo ieškovės gydymo įstaigoje atsakovė tą dieną neturėjo.
17. Atsakovė mano, kad mediciniškai nepagrįsti ir tik kaip gynybinė pozicija naudojami ieškovės argumentai, jog viršutinio žandikaulio protezo, atliekant burnos higieną, nuimti nereikia. Mano, kad tokia ieškovės rekomendacija yra siekis išvengti atsakomybės, net nepateikiant argumentų, kodėl tokiems patiems protezams (viršutiniam ir apatiniam) yra taikoma skirtinga priežiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
18. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 12 245 Eur turtinės žalos, 1 500 Eur neturtinės žalos bei 3 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
19. Teismas nurodė, kad jis nevykdo Komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo (peržiūrėjimo) procedūros, nes tokia procedūra įstatyme nenustatyta, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta tvarka iš naujo ir iš esmės nagrinėja ginčą, nustato ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas.
20. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. birželio 21 d. IĮ „VivaDens“ gydytoja G. S. (buvusi A.) atsakovei S. J. atliko viršutinio ir apatinio žandikaulių protezavimo darbus. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. į gydymo įstaigą atvyko su nuskilusiais dantimis Nr. 24 ir Nr. 44. Gydytojai nusprendus nuimti protezus ir siųsti juos technikui korekcijai, nusukus apatinio žandikaulio protezą, niekaip nepavyko atsukti viršutinio žandikaulio protezo varžtų. Nors iki tol gydytoja tvirtino, kad burnos higiena turi būti atliekama 1-2 kartus per metus, nuėmus dantų protezus, viršutinio protezo nepavykus atsukti nei ieškovės gydytojams, nei kitiems specialistams, gydytoja rekomendavo protezą nuiminėti tik tada, jei ateityje iškiltų odontologinės indikacijos. Siūlė pakoreguoti įskilusius dantis viršutiniame proteze, atlikti burnos higieną nenuėmus viršutinio žandikaulio protezo.
21. Teismas nurodė, kad procesinė pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius jos veiksmų teisėtumą, teko ieškovei. Ieškovė aplinkybę, kad viršutinio žandikaulio protezo varžtai „užsivalcavo“ dėl to, jog atsakovė naktį griežia dantimis (bruksizmo), iš esmės įrodinėjo moksline literatūra, o aplinkybės, kad atsakovė turi bruksizmą, išvis neįrodinėjo, ši aplinkybė buvo grindžiama tik tokia prielaida. Teismo vertinimu atsakovė, kaip fizinis asmuo, sumokėjusi už dantų protezavimą didelę kainą, šiai dienai negali tinkamai naudotis jai suteikta paslauga, keli dantys yra nuskilę, jai negalima tinkamai atlikti burnos higienos (nuėmus protezą). Nors ieškovė ir trečiasis asmuo G. S. teigė, kad tiek sutvarkyti nuskilusius dantis, tiek atlikti burnos higieną galima nenuėmus dantų protezo, tą neabejotinai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, teismas pažymėjo, kad atsakovei ateityje susidūrus su bet kokiomis problemomis, esant būtinumui ir reikalingumui nuimti viršutinio žandikaulio protezą, jį reiktų šalinti supjaustant, kas lemtų didelę tikimybę pažeisti viršutinio žandikaulio dantų implantus ir jų netekti. Taigi, ką pastebėjo ir Komisija, atsakovė yra palikta visiškoje nežinioje.
22. Teismas, pasisakydamas dėl ginčo atveju reikalingų specialiųjų medicinos srities žinių poreikio, pažymėjo, kad suteiktų gydymo paslaugų kokybė nagrinėjamu atveju galėjo tapti ekspertinio tyrimo objektu, tačiau ieškovė teismo pasiūlymo skirti byloje ekspertizę atsisakė, nurodydama, jog nėra specialistų, kurie galėtų atlikti ekspertizę. Byloje esantys rašytinai įrodymai, tarp kurių ir medicininiai dokumentai, taip pat atitinkamos medicinos srities specialistų (gydytojų) nuomonės (R. S., UAB „Gidenta“) jokiais kitais tokios pačios arba didesnės įrodomosios galios duomenimis nebuvo paneigti. Pasak teismo, įrodymų visuma neleidžia padaryti išvados, kad ne dėl ieškovės darbuotojos netinkamai suteiktos dantų protezavimo paslaugos atsirado tokių padarinių atsakovei, jog ji negali naudotis brangiai kainavusia paslauga pagal jos paskirtį. Kadangi ieškovė neįrodė, kad žala atsakovei atsirado ne dėl jos neteisėtų veiksmų, jog tarp žalos ir ieškovės atsakovei suteiktų paslaugų nėra priežastinio ryšio, kad atsakovė dėl ieškovės suteiktų paslaugų nepatyrė turtinės žalos ar patyrė mažesnę žalą, teismas ieškinio netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Ieškovė IĮ „VivaDens“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės IĮ ,,VivaDens“ civilinės atsakomybės sąlygų, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176-178 ir 185 straipsniuose.
24.2. Atsakovė, turėdama pareigą įrodyti ieškovės neteisėtus veiksmus, nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad darbus atliko kvalifikuoti ir licencijuoti specialistai, kvalifikuotose ir licencijuotose įstaigose, sveikatos priežiūros paslaugos atsakovei buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai. Ieškovės darbuotojai dėjo visas maksimalias pastangas tam, kad viršutinio žandikaulio protezo varžtai būtų atsukti.
24.3. Pirmosios instancijos teismas ir Komisija nemotyvavo, kodėl nesirėmė Kauno klinikų specialistų išvadomis, kuriose konstatuota, kad ieškovė gydyme klaidų nepadarė, protezavimas atliktas tinkamai ir kokybiškai. Specialistų, įskaitant UAB ,,Gidenta“, išvadose nėra nurodyta, kad pasirinkta netinkama gydymo eiga ar darbai atlikti nekokybiškai. Pačių protezų kokybę patvirtina byloje pateiktas Laboratorijos kokybės pažymėjimas (techninis pasas).
24.4. Kelių specialistų išvadose paminėtų trūkumų atsiradimas yra paaiškinamas nebaigtu gydymu bei burnos nepriežiūra. Be to, gydymas nebuvo baigtas dėl to, kad atsakovė nesutiko darytis naktinės kapos, kurios užsidėjimas naktimis būtų apsaugojęs nuo dantų lūžinėjimų, taip pat dėl to, jog atsakovė neatvyko perdaryti lūžinėjančių dantų e.max sluoksnio, kuris dantis būtų sustiprinęs. Atsakovė skausmu skundėsi ir iki gydymo IĮ ,,VivaDens“, skausmas dingo po protezų uždėjimo ir galėjo visai ar beveik neatsinaujinti, jei atsakovė būtų užbaigusi gydymą. Atsakovė, nutraukusi gydymą, ilgiau nei metus tinkamai neprižiūrėjo ir netvarkė dantų, dėl ko odontologinė situacija blogėjo.
24.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kokia buvo pacientės burnos būsena iki ir po gydymo IĮ ,,VivaDens“ klinikoje. Atsakovė dėl savo fiziologijos, dantų priežiūros ypatumų buvo praradusi visus dantis. IĮ ,,VivaDens“ klinikoje abiejų žandikaulių dantys buvo estetiškai ir kokybiškai suprotezuoti. Tam buvo naudojamos tinkamiausios technologijos, dėl kurių naudojimo ginčo nekilo. Atsakovė prašė estetiškų dantų, todėl ant kaulo elastingumą atitinkančio, lengvo ir estetiško karkaso iš BioHPP medžiagos, buvo dedami optimalaus storio ličio disilikato (e.max) vainikėliai, kuriuos uždėjus dantys atrodė estetiškiau, tačiau liko skilimo rizika esant nefiziologinėms – padidintoms sąkandžio jėgoms, t. y. perkrovai kramtymo metu. Šios aplinkybės buvo aptartos ir pažymėtos protezavimo rizikose.
24.6. Apeliantės vertinimu taip pat nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Protezo varžtų atsukti nepavyko ne dėl ieškovės atliktų veiksmų (neveikimo), bet dėl individualių atsakovės organizmo ypatumų ir jame vykstančių procesų, ribotų medicinos mokslo ir praktikos galimybių. Varžtų „užsivalcavimas“ yra retai pasitaikanti komplikacija, kuri gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl labai tikslaus atitikimo tarp implanto, jo atramos ir varžto, dėl kaulo nuolaužų bei išdžiūvusio kraujo likučių ant implanto komponentų, ar dėl didelės kramtymo jėgos ir trinties, atsirandančios dėl parafunkcinio kramtomųjų raumenų aktyvumo – bruksizmo. Nors tikrąsias šios komplikacijos priežastis nustatyti sudėtinga, apeliantė pažymi, kad bruksizmas, remiantis moksline literatūra, yra labai tikėtina varžtų „užsivalcavimo“ priežastimi. Pati atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji neturi bruksizmo. Atsakovė S. J. atvyko į IĮ ,,VivaDens“ kliniką neturėdama nuosavų dantų, todėl ieškovė negalėjo nustatyti bruksizmo. Atsakovė odontologinės anamnezės 31 klausime nurodė neturinti dantų griežimo. Kai tik buvo pastebėtas galimas bruksizmas, atsakovei buvo pasiūlyta apsauginė kapa nakčiai (ambulatorinės kortelės 2019 m. rugsėjo 24 d. įrašas).
24.7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė negali tinkamai naudotis dantų protezais, atsakovei negalima tinkamai atlikti burnos higienos. Teismo posėdžio metu pati atsakovė S. J. patvirtino, kad šiuo metu naudojasi tais pačiais ieškovės uždėtais protezais. Remiantis Kauno klinikų specialistų, gydytojo R. S., gydytojos G. S. ir kitų IĮ ,,VivaDens“ gydytojų išvadomis, užtikrinti tinkamą burnos higieną, atlikti protezo estetinę restauraciją, esant nenusukamam protezui, galima. Viršutinio žandikaulio protezą reiktų nuimti tik tuo atveju, jei reiktų jį perprotezuoti. Atsakovės atveju perprotezavimas ne tik nėra reikalingas, bet ir nerekomenduotinas. Atsakovei 2019 m. rugpjūčio 14 d. nenuėmus protezo buvo pakoreguota danties Nr. 24 apdaila. Ši aplinkybė įrodo, kad metodas koreguoti protezą jo nenuėmus yra tinkamas.
24.8. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei S. J. žalos atlyginimą tiek už viršutinio, tiek ir už apatinio žandikaulių protezus, nors apatinio žandikaulio protezo varžtai atsisuka ir vien dėl vieno nuskilusio danties nėra jokios būtinybės protezo keisti.
24.9. Apeliantė nurodė, kad teismo siūlymo skirti byloje ekspertizę nebuvo ir iki šios bylos nagrinėjimo stadijos ekspertizės skyrimo klausimas nebuvo keliamas. Apeliantė pažymėjo, kad domėjosi ekspertizės atlikimo galimybe, tačiau tokio tipo ekspertizė, apeliantės žiniomis, atliekama tik Kauno klinikose. Kadangi Komisijos sprendimas paremtas Kauno klinikų specialistų išvada, pakartotinai atlikti iš esmės tą pačią ekspertizę būtų neracionalu. Be to, atsakovė prašymo dėl ekspertizės skyrimo bylos nagrinėjimo metu taip pat nepateikė.
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. J. prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
26.1. Aplinkybė, kad atsakovei sveikatos priežiūros procedūrą atliko licencijuoti specialistai, nepaneigia faktinės aplinkybės, jog sveikatos priežiūros paslauga buvo suteikta netinkamai – licencijos turėjimas neapsaugo specialisto ir gydymo įstaigos nuo galimų klaidų.
26.2. Aplinkybė, kad kreipimosi į ieškovę metu atsakovė jau buvo su protezuotais dantimis, neturėjo daryti įtakos atsakovei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei.
26.3. Gydytojas odontologas R. S. ir Komisiją konsultavę specialistai nurodė, kad atsukti dantų implantų varžtų galimybės nėra, todėl protezas turėtų būti šalinamas jį supjaustant, kas sąlygotų didelę tikimybę pažeisti viršutinio žandikaulio dantų implantus ir jų netekti. Vien ta aplinkybė, kad protezo varžtų atsukti neįmanoma, patvirtina, jog varžtų įsukimo procedūra buvo atlikta netinkamai. Ieškovei tinkamai suteikus protezavimo paslaugas, atsakovei vienintele gydymo išeitimi neturėtų tapti protezo supjaustymas. Be to, aplinkybė, kad kilusi komplikacija yra reta, nepaneigia ieškovės atsakomybės dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.
26.4. Apeliantės nurodomi argumentai, kad atsakovė, nutraukusi gydymą IĮ ,,VivaDens“, po to ilgiau nei metus tinkamai neprižiūrėjo ir netvarkė dantų, nėra reikšmingi, nes nėra susiję su ginčo dalyku – ieškovės netinkamai atlikta procedūra.
26.5. Komisiją konsultavusių Kauno klinikų specialistų išvada yra itin neišsami ir neaiški, specialistų atsakymai yra trumpi ir nepagrindžiami argumentais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar svarių argumentų, kurie leistų abejoti UAB „Gidenta“ konsultacijos kokybe ar šios įmonės darbuotojų kompetencija. Atsakovė pažymi, kad pas gydytoją odontologą R. S. atsakovę nusiuntė pati ieškovė.
26.6. Atsakovei šiuo atveju viršutinio žandikaulio perprotezavimas nerekomenduotinas, nes ieškovė netinkamai suteikė sveikatos priežiūros paslaugas. Jeigu ieškovė būtų tinkamai atlikusi viršutinio žandikaulio protezavimą, atsakovei viršutinio žandikaulio protezas jau būtų sutvarkytas. Atsakovė šiuo metu jaučia viršutinio žandikaulio diskomfortą, jautrumą, skausmą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.
Dėl neteisėtų veiksmų ir atsakovės kaltės
28. Ieškovė teigia, kad ji sveikatos priežiūros paslaugas atsakovei suteikė tinkamai, buvo maksimaliai atidi ir rūpestinga, atsakovei sudėti dantų protezai yra kokybiški, o viršutinio žandikaulio protezo varžtai neatsisuka dėl mokslo ir technologijų ribotumo bei atsakovės fiziologinių ypatumų (bruksizmo). Atsakovė nurodo, kad jai sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai.
29. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi protezavimo paslaugos teikimo metu, t. y. nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) (toliau – PTIŽSAĮ), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).
30. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta PTIŽSAĮ V skyriuje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose aktuose (PTIŽSAĮ 13, 24 straipsniai). Atitinkamai, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą (PTIŽSAĮ), jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos.
31. Civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų / nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma tada, kai nustatoma neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama. Tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, būtina įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę.
32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, nes priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atitinkamą atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą. Todėl sprendžiant dėl gydytojo veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, (ne)teisėtumo turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą dėdamas maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), ar ėmėsi visų galimų ir reikalingų priemonių, ar šias priemones naudojo atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumą, turi nustatyti ne tik tai, ar prievolė pacientui buvo vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, taikant esančius gydymo metodus bei susiformavusią gydymo praktiką, bet ir aplinkybę, ar buvo dedamos maksimalios atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangos, juolab kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami net esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012).
33. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
34. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi šalims buvo pasiūlyta raštu pateikti savo nuomonę dėl teismo ekspertizės reikalingumo, t. y. išreikšti sutikimą / nesutikimą skirti byloje teismo ekspertizę, ją apmokėti, pasisakyti dėl ekspertų kandidatūrų, ekspertizės atlikimo kainos ir termino, suformuluoti, jų manymu, užduotinus klausimus teismo ekspertui. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė išreiškė nuomonę, kad ekspertizės skyrimas būtų perteklinis, ekspertizė nagrinėjamoje byloje paskirta nebuvo, todėl teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovės veiksmų (ne)teisėtumo, remiasi kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais – atsakovės medicininiais dokumentais, atitinkamos medicinos srities specialistų paaiškinimais.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno klinikų specialistai Komisijos nurodymu tyrimą atlikto ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, todėl nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, specialistų pateikta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010). Ši išvada teismui nėra privalomo pobūdžio ir yra vertinama kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
36. Kauno klinikų specialistai savo išvadoje, kuria rėmėsi Komisija priimdama atsakovei palankų sprendimą, viena vertus, konstatavo, kad ieškovės sudarytas gydymo planas buvo tinkamas, protezavimas atsakovei buvo atliktas tinkamai ir kokybiškai, kita vertus, sprendė, jog nuimti protezo jo nesupjausčius nėra galimybės.
37. Ieškovės teigimu, ji neatliko neteisėtų veiksmų, nes varžtų „užsivalcavimas“ yra retai pasitaikanti komplikacija, kuri gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl labai tikslaus atitikimo tarp implanto, jo atramos ir varžto, dėl kaulo nuolaužų bei išdžiūvusio kraujo likučių ant implanto komponentų, ar dėl didelės kramtymo jėgos ir trinties, atsirandančios dėl parafunkcinio kramtomųjų raumenų aktyvumo – bruksizmo. Nors tikrąsias šios komplikacijos priežastis nustatyti sudėtinga, apeliantė pažymi, kad bruksizmas, remiantis moksline literatūra, yra labai tikėtina varžtų „užsivalcavimo“ priežastimi.
38. Su apeliante sutiktina iš dalies. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju pats protezavimas buvo atliktas tinkamai, tačiau dėl nuo apeliantės galimai nepriklausančių priežasčių materializavosi rizika dėl varžtų „užsivalcavimo“. Nesutiktina su apeliante, kad tokios rizikos materializavimasis visais atvejais šalina jos atsakomybę.
39. Tais atvejais, kai įvyksta konkrečiai gydymo sričiai būdinga komplikacija, svarbu nustatyti, ar pacientas buvo tinkamai informuotas dėl galimos komplikacijos ir, remdamasis suteikta informacija, galėjo priimti sprendimą dėl aptartos rizikos prisiėmimo (PTIŽSAĮ 5, 14-17 straipsniai). Jei nustatoma, kad pacientas sutiko su galimomis procedūros komplikacijomis, joms įvykus, žala neatlyginama. Jei dėl konkrečios rizikos pacientą buvo būtina informuoti, tačiau to nebuvo padarytas ir / ar sutikimas nebuvo gautas, tokiu atveju sveikatos priežiūros įstaigos neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji veikė negavusi paciento sutikimo šiuo konkrečiu aspektu ir, jei žala vis dėlto kilo, jai tenka pareigą šią žalą atlyginti.
40. Taigi, sprendžiant dėl gydymo įstaigos veiksmų teisėtumo įvertinimo, esminę reikšmę turi ir aplinkybė, ar pacientas buvo tinkamai informuotas apie galimas komplikacijas, būdingas atliekamai procedūrai, ir su jomis sutiko. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo, o šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus (PTIŽSAĮ 5 straipsnio 3 dalis).
41. Ieškovė nurodo, kad remiantis moksline literatūra, odontologinių implantų dengiamųjų varžtų „užsivalcavimo“ tikimybė yra 0,5 – 8 proc. Nors protezo varžtų neatsisukimo tikimybė sąlyginai nėra didelė, tačiau, kaip nurodo pati ieškovė, mokslinėje literatūroje protezų varžtų neatsisukimas išskiriamas kaip galima komplikacija, be kita ko, sukelianti sunkius padarinius – neatsisukant protezo varžtams protezo pašalimas įmanomas tik jį išpjaunant. Teisėjų kolegijos vertinimu, komplikacija, kuri tikėtina ir protingai numatoma, o jos padariniams šalinti reikalinga chirurginė intervencija, turi būti išskirta paciento sutikimo formoje, pacientas turi būti su ja supažindintas bei informuotas apie komplikacijos tikimybę didinančius veiksnius.
42. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, be kita ko, buvo pasirašytinai supažindina su Protezavimo ir implantacijos procedūrų, galimų komplikacijų ir nepageidaujamų išeičių aprašu (toliau – Aprašas). Iš Aprašo matyti, kad jame paminėtos tokios komplikacijos kaip protezo atsipalaidavimas, ,,atsicementavimas“, tačiau protezo ar protezo varžtų ,,užsivalcavimas“ (neatsisukimas) kaip galima komplikacija nepaminėtas. Aprašo 8 punkte nurodyta, kad klientas gali būti paprašytas naktį dėvėti apsauginę kapą dėl dantų skilimo tikimybės, burnoje kontaktuojant jau esantiems seniau pagamintiems metalo – keramikos ar kitiems protezams su naujais protezais. Apsauginės kapos dėvėjimas naktimis dėl galimo protezo ar protezų varžtų neatsisukimo Apraše neišskirtas. Tiesa, Aprašo 18 punkte pažymėta, kad itin retais atveji gali pasireikšti kitų, Apraše nepaminėtų ar dar nežinomų komplikacijų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš ieškovės pateiktų duomenų negalima daryti išvados, jog odontologinių implantų dengiamųjų varžtų „užsivalcavimo“ komplikacija patenka į itin retų kategoriją. Taigi, apibendrinus darytina išvada, kad pacientė apie šią riziką turėjo būti, tačiau faktiškai nebuvo informuota.
43. Ieškovė nurodo, kad odontologinių implantų dengiamųjų varžtų „užsivalcavimo“ komplikacijos tikimybę ypatingai padidina didelės kramtymo jėgos ir trinties, atsirandančios dėl parafunkcinio kramtomųjų raumenų aktyvumo – bruksizmo, atsiradimas, ir teigia, jog kilusios komplikacijos priežastis tikėtinai yra pacientės bruksizmas. Taigi, iš esmės ieškovė teigia, kad žala kilo dėl pacientės kaltės. Dėl šio ieškovės argumento visų pirma pažymėtina, kad tam, jog aplinkybe, kad bruksizmas gali sukelti komplikaciją – varžtų „užsivalcavimą“, būtų galima remtis kaip pagrindu netaikyti ieškovei civilinės atsakomybes nesant ieškovės neteisėtų veiksmų, ji turėjo būti aptarta prieš gaunant pacientės sutikimą dėl gydymo plano ir galimų protezavimo komplikacijų. Antra, tuo atveju, jei ieškovė siekia remtis atsakovės kalte, siekdama atlygintinos žalos sumažinimo, ji turi įrodyti, kad neinformavusi ieškovės apie bruksizmą, atsakovė veikė tyčia ar su dideliu neatsargumu (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė veikė tyčia ar su dideliu neatsargumu.
44. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki sutikimo dėl siūlomo gydymo davimo buvo įspėta, jog bruksizmas gali sukelti varžtų „užsivalcavimo“ komplikaciją, taip pat duomenų, kad atsakovė veikė tyčios ar didelio neatsargumo kaltės forma neinformuodama apie bruksizmą. Aplinkybė, kad atsakovė atsisakė naktinės kapos jau po protezo uždėjimo, pati savaime neįrodo jos tyčios ar didelio neatsargumo, padidinusio varžtų „užsivalcavimo“ tikimybę, nes žala jau buvo kilusi, kai buvo iškelta bruksizmo diagnozės hipotezė ir buvo nurodyta kapos nešiojimo būtinybė.
45. Iki gydymo plano sudarymo atsakovė odontologinės anamnezės 31 klausime nurodė neturinti dantų griežimo. Kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 24 d. įrašo atsakovės ambulatorinėje kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą atsakovei bruksizmas nustatytas tik po atsakovės vizito pas gydytoją R. S.
46. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad buvo galima įtarti bruksizmo diagnozę, nes atsakovė į kliniką atvyko be nuosavų dantų. Viršutiniame žandikaulyje atsakovė turėjo keturis kitoje klinikoje įsuktus implantus, apatiniame žandikaulyje dantys buvo suprotezuoti cirkonio protezu ant keturių implantų kitoje klinikoje. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė turi protezus abiejuose žandikauliuose ant implantų ir dėl atitinkamų dantų nervų nebuvimo nejunta, kokia jėga kanda. Šios pačios ieškovės nurodomos aplinkybės patvirtina, kad jau pirmo atsakovės vizito metu gydytoja odontologė, atsižvelgusi į tai, jog atsakovė neturėjo nuosavų dantų bei dėl įdėtų implantų pati negalėjo jausti, kokia jėga kanda, galėjo ir turėjo įvertinti tikimybę, kad atsakovė turi bruksizmą bei informuoti atsakovę dėl galimų komplikacijų rizikos. Šios gydytojos pareigos nepaneigia aplinkybė, kad atsakovė odontologinėje anamnezėje nurodė neturinti bruksizmo, nes, kaip minėta, pačios ieškovės teigimu implantai neturi periodonto mechanoreceptorių, kurie perduoda informaciją apie padidėjusią apkrovą, todėl asmuo, turintis implantus, pats nejaučia kandimo jėgos stiprumo ir gali nežinoti apie turimą bruksizmą.
47. Atsižvelgiant į tai, kad pacientė nebuvo informuota apie galimą protezavimo komplikaciją – protezų varžtų neatsisukimą ir bruksizmo įtaką komplikacijos tikimybei, nors pagal bylos duomenis ieškovė galėjo ir turėjo tai padaryti, konstatuotina, kad ieškovės neteisėti veiksmai įrodyti (CPK 179-180 straipsniai).
48. Sutiktina su apeliantės nurodoma aplinkybe, kad ji dėjo visas maksimalias pastangas, kad viršutinio protezo varžtai būtų atsukti, tačiau šiuo atveju ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės.
49. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės veiksmai, nors ir kitais argumentais, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti neteisėtais.
Dėl žalos fakto ir priežastinio ryšio
50. Apeliantės vertinimu nėra priežastinio ryšio tarp jos neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, nes protezo varžtų atsukti nepavyko ne dėl jos atliktų veiksmų (neveikimo), bet dėl individualių atsakovės organizmo ypatumų ir jame vykstančių procesų, ribotų medicinos mokslo ir praktikos galimybių.
51. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginama yra tik ta žala, kuri yra neteisėtų veiksmų padarinys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesas susideda iš dviejų etapų. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015).
52. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsukti viršutinio žandikaulio protezo varžtų nėra galimybės, todėl vienintelis galimas protezo pašalinimo būdas – jį supjaustyti. Pjaunant protezą yra didelė tikimybė pažeisti viršutinio žandikaulio dantų implantus ir jų netekti. Šią aplinkybę patvirtinta Kauno klinikų specialistų, gydytojo R. S., gydytojos G. S. ir kitų IĮ ,,VivaDens“ gydytojų išvados.
53. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad pacientei padarytas viršutinio žandikaulio protezas turi trūkumą – neatsisuka, todėl jis negali būti eksplotuojamas tokiais pačiais būdais, kaip ir protezas, kuris šio trūkumo neturi, spręstina, kad pacientei padaryta žala. Komisijos sprendime nurodoma, kad dėl protezo defekto išlieka jo nuėmimo tik supjaustant grėsmė. Dėl pačios protezo nuėmimo būtinybės pažymėtina, kad nors pacientės atveju tai nerekomenduotina ir ji turi teisę pasirinkti alternatyvų gydymo planą – protezo bei burnos ertmės priežiūrą atlikti jo nenuėmus, byloje nėra patikimų įrodymų, jog esamo protezo eksploatavimui netrukdys varžtų „užsivalcavimas“ – viena vertus, nors Komisijos nurodyta, kad burnos higieną galima atlikti ir nenuėmus viršutinio protezo, byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog burnos higienos atlikimas nenusukus protezo toks pat efektyvus kaip protezą nusukus.
54. Spręstina, kad tai, jog atsakovės atveju viršutinio žandikaulio perprotezavimas šiuo metu nėra būtinas ir nuskilusius dantis galima koreguoti ir burnos higieną atlikti nenusukus protezo, nereiškia, kad ieškovei nebuvo padaryta žala, kadangi viršutinio žandikaulio protezas negali būti ekslpotuojamas taip, kaip būtų eksplotuojamas protezas, kurį galima atsukti, be to, neįrodyta, jog poreikis nusukti viršutinio žandikaulio protezą dėl perprotezavimo ar kitų medicininių priežasčių nekils ateityje.
55. Įvertinus bylos aplinkybes, konstatuotinas faktinis priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų (neinformavimo dėl varžtų ,,užsivalcavimo“ komplikacijos ir tikimybės turėti protezą, kurio nebus galimybės nuimti) ir žalos, nes tinkamai informavus pacientę galimai ši žala nebūtų kilusi arba procedūros ji apskritai būtų atsisakiusi. Taip pat spręstina, kad yra ir teisinis priežastinis ryšys, nes neteisėto veiksmo padariniai nėra pernelyg nutolę nuo kilusios žalos ir galėjo būti prognozuojami neteisėto veiksmo metu.
56. Ieškovei nepaneigus savo kaltės prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės civilinės atsakomybės egzistavimą.
Dėl žalos dydžio
57. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 12 245 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą tiek už viršutinio, tiek ir už apatinio žandikaulių protezus. Teisėjų kolegija sutinka apeliantės argumentu, kad pagrindo priteisti žalos atlyginimą už apatinio žandikaulio protezą nėra, nes byloje nenustatyta, jog apatinio žandikaulio protezavimo paslaugos būtų suteiktos netinkamai, apatinio žandikaulio protezo varžtai atsisuka, protezo kokybės trūkumų nenustatyta. Bylos duomenimis, atsakovė už apatinio žandikaulio protezą sumokėjo 5 980 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant iš ieškovės IĮ ,,VivaDens“ atsakovei S. J. priteistinos turtinės žalos dydį iki 6 265 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
58. Apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – iš ieškovės IĮ ,,VivaDens“ atsakovei S. J. priteistos turtinės žalos dydis mažintinas iki 6 265 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas.
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
61. Ieškovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 1 818,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.
62. Atsakovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 3 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.
63. Pagal galutinį procesinį rezultatą perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos – konstatuotina, kad ieškovei priklauso 982 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei 1 720 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus šių procesinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės IĮ ,,VivaDens“ atsakovės S. J. naudai priteisiama 738 Eur bylinėjimosi išlaidų.
64. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat patirta 18,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atitinkamai iš ieškovės priteistina 10 Eur, o iš atsakovės 8,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
65. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
66. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 028,50 Eur išlaidų. Ieškovės patirtos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.
67. Atsakovė teismui pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 450 Eur išlaidų. Atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimo apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.
68. Patenkinus 54 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, IĮ ,,VivaDens“ priklauso 555,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o S. J. 667 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus šių procesinių reikalavimų įskaitymą, iš apeliantės IĮ ,,VivaDens“ S. J. naudai priteisiama 111,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti, šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės individualios įmonės Estetinės odontologijos centras „VivaDens“, juridinio asmens kodas 125212357, atsakovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 265 Eur (šešis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos bei 738 Eur (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės individualios įmonės Estetinės odontologijos centras „VivaDens“, juridinio asmens kodas 125212357, 10 Eur (dešimt eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, priteistą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,55 Eur (aštuonis eurus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, priteistą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5662.“
Priteisti iš ieškovės individualios įmonės Estetinės odontologijos centras „VivaDens“, juridinio asmens kodas 125212357, atsakovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 111,61 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Agnė Tikniūtė
Vigintas Višinskis