Civilinė byla Nr. e2-1419-1080/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19477-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16; 3.2.4.11; 3.2.3.1; 2.6.11.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Jonui Bložei,
atsakovui ir jo atstovui advokato padėjėjui Algirdui Tomui Paruliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deals On Wheels“ ieškinį atsakovui M. M. dėl transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo ir patirtų nuostolių kompensavimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Deals On Wheels“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. M. 1 776,69 Eur paslėptų automobilio defektų šalinimo išlaidas, 544,50 Eur išlaidas už konsultacijas, pretenzijų ir ieškinio parengimą bei 53 Eur žyminį mokestį.
2. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 2 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi (toliau Sutartis) ieškovė iš atsakovo įsigijo automobilį Volkswagen Passat už 14 197,00 Eur. Ieškovė 2022 m. gegužės 2 d. pardavė automobilį S. K. už 14 560,00 Eur. 2022 m. liepos 12 d. S. K. pastebėjo, kad per įsigyto automobilio stoglangį sunkiasi vanduo. Dėl šio defekto S. K. kreipėsi į ieškovę prašydamas pašalinti atsiradusį defektą ieškovės sąskaita. 2022 m. liepos 22 d. automobilis buvo pristatytas į įmonę UAB “Moller Auto” apžiūrai. Apžiūros metu nustatytas automobilio paslėptas defektas sudrėkusi k/p statramsčio apdaila ir rekomenduojama keisti stoglangio rėmą, nes jis nesandarus ir sumontuotas ūkiniu būdu. Apie tai, kad automobilis yra su paslėptu defektu ir bus remontuojamas ieškovė 2022 m. liepos 26 d. pranešė atsakovui. Nustatytas automobilio defektas pašalintas UAB “Moller Auto“, už kurį ieškovė sumokėjo 1 776, 69 Eur.
3. Pažymėjo, kad perkant automobilį ieškovei patikrinti, ar visas automobilio kėbulas sandarus, nebuvo galimybių, nes oro sąlygų, kurioms esant būtų pastebėtas vandens prasisunkimas, o net ir atliekant automobilio apžiūrą, nesandarumą pastebėti neišardžius sugedusios kėbulo dalies ir/arba sugedusio mechanizmo neįmanoma, jei automobilis nėra patekęs į lietų ar kitaip intensyviai būtų veikiamas vandens aplink sugedusį mechanizmą ir sujungimą su standžiu kėbulu. Atsakovui buvo išsiųsta rašytinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto, tačiau atsakovas su pretenzija nesutiko.
4. Ieškovės teigimu, atsakovas, apie vėliau paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus ieškovei nieko neminėjo. Nei automobilio apžiūros metu, nei automobilio sutartyje nebuvo nurodyti paslėpti automobilio defektai, dėl kurių be papildomų didelių išlaidų nėra galimybės naudoti automobilio pagal jo paskirtį. Atkreipė dėmesį, kad pardavėjas privalo atskleisti visą informaciją pirkėjui, nepriklausomai nuo to ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe. Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą. Ieškovė turi būti grąžinta į tą pačią finansinę padėtį, kurioje buvo iki neteisėtų atsakovo veiksmų atsiradimo. Paslėptų automobilio defektų šalinimo išlaidos, išlaidos už konsultacijas, pretenzijų ir ieškinio parengimą bei žyminis mokestis yra laikytini ieškovės nuostoliai dėl kurių susidarymo atsakingas atsakovas.
5. Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepimą grindžia sekančiais argumentais:
5.1. Atsakovas su ieškove sudarė naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau prieš sudarant sutartį, pirkėja - ieškovė savo partnerių autoservise apžiūrėjo nurodytą automobilį, nustatė raštu esamus ir nesamus defektus - sudarė trūkumų ir atitikimų sąrašą bei žodžiu nurodė kitus atliktinus veiksmus atsakovui, taip pat šalys aptarė ir stogo drenažo sistemos sutvarkymą. Minėti veiksmai atlikti iki 2022 m. balandžio 29 d., taip pat automobilio stogo sandarumas buvo testuojamas ieškovo darbuotojų iki jo pardavimo. Po galutinio testavimo ir apžiūros atlikimo ieškovė kaip pirkėja priėmė transporto priemonę kaip pilnai įvertintą ir tinkamą naudoti bei eksploatuoti.
5.2. Automobilis po tariamo ieškovo defekto nustatymo 2022 m. liepos 22 d., neatlikus jokių taisymo darbų, priešingai nei ieškiniu teigia ieškovė, buvo eksploatuojamas bei juo buvo važinėjama apie 1 000 kilometrų.
5.3. Tarp pirkėjo ir pardavėjo taip pat susiklostė ir komiso teisiniai santykiai – 2022 m. kovo 29 d. L. P. el.paštu atsiuntė komiso sutartį.
5.4. Pagal pateiktus duomenis akivaizdu, kad transporto priemonė gan intensyviai buvo eksploatuojama.
5.5. Priešingai nei nurodyta, atsakovas siekė ir bendradarbiauti ir susirašinėti bei dalyvauti autoserviso apžiūroje, tačiau tokios galimybės jam nebuvo sudarytos.
5.6. Pažymi, kad automobilis atsakovo buvo perduotas ieškovei tinkamas eksploatuoti.
5.7. Atsakovas aktyviai susirašinėjo dėl paskesnio jo galimo remonto ar tariamų defektų nustatymo, tačiau savo rizika ir sąskaita ieškovė ir /ar automobilio dabartinis savininkas sprendė dėl remonto ar tvarkymo darbų, nedalyvaujant atsakovui ir tinkamai jo neinformavus, už ką jis neatsako.
5.8. Atsakovo nuomone, tokio tipo automobilio tvarkymo darbai laikytini eksploataciniu einamojo susidėvėjimo remontu, po daugiau nei trijų mėnesių po daikto perleidimo, ką tvirtina ir pirkėjo veiksmai, jį vienašališkai savo rizika suremontavus.
5.9. Defektinis aktas gedimo šalinimo metu dėl 2022 m. gegužės 2 d. perleisto daikto nesudarytas, jokie duomenys apie nenurodytus defektus, trūkumus ar kita, buvusius atsakovo turto pardavimo metu arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, nenustatyti.
5.10. Ilgą laiką – beveik tris mėnesius automobilis buvo eksploatuojamas trečiojo asmens ir už tą laikotarpį už galimą susidėvėjimą ir amortizaciją ar juo labiau netinkamą turto laikymą, saugojimą ar eksploatavimą atsakovas negali atsakyti, nes jis daikto paskesnį laikotarpį nevaldė ir juo nedisponavo.
5.11. Automobilis parduotas buvo naudotas – t.y. ne naujas daiktas, dėl ko tam tikrų jo detalių natūralus susidėvėjimas ir būsimas keitimas buvo numatytinas pirkėjo ar teises perėmusio asmens ir atitinkamai turėjo būti atliktas, ką pirkėjas ar susijęs asmuo ir padarė jau savo sąskaita, kurį laiką transporto priemonę eksploatuojant. Tokio tipo daikto susidėvėjimas negali būti laikomas defektu ar juo labiau paslėptu daikto trūkumu. Priešingas aplinkybes nustatyti ir tokia įrodinėjimo našta tenka ieškovui, tačiau tokių dokumentų jis nepateikė.
5.12. Svarbi aplinkybė, kad ieškovas reiškia reikalavimą pilna apimtimi už naujos detalės automobilyje sumontavimą, tačiau parduotas stogo dangtis buvo naudota detalė, ne nauja. Todėl toks ieškovo reikalavimas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.
6. Liudytojas L. B. teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. gegužės 25 d., metu paliudijo, kad pardavė automobilį, kuriame pasikartojo defektas, kuris pasikartojo parduodant kitam klientui. Teigė, kad automobilio savininką buvo informavę apie vandens tekėjimą per stogo latakus, gavo pažadą sutvarkyti ir automobilis buvo jo žinioje. Automobilio savininkas apie defektų sutvarkymą dokumentų nepateikė, nes automobilį tvarkė servise pas savo meistrą. Nurodė, kad neturėjo pagrindo abejoti žmogumi, nes važiuoklės defektus savininkas ištaisė. Tačiau lietui lyjant, paaiškėjo, kad stogo defektai nebuvo ištaisyti, todėl kreipėsi į UAB „Moller auto“ atlikti diagnostiką ir kurios metu nustatyta, kad automobilio latakas buvo valytas, bet nebuvo tvarkytas, atsiuntė video. Tada kreipėsi į M., kad automobilio defektas nebuvo pašalintas, jis yra nustatytas, tačiau M. atsisakė jį tvarkyti, tarpusavyje kalbėjo telefonu. Paaiškino, kad neneigia, jog galėjo būti siunčiama komiso sutartis, tačiau, liudytojo teigimu, nuo to M. atsakomybė neišnyksta. Įmonė perka automobilius, nes nori suteikti lizingo galimybes, nori suteikti klientui galimybę rinktis. Teigė, kad įmonė nesudaro pirkimo-pardavimo sutarčių, jei neturi automobiliui konkretaus pirkėjo. Šiuo atveju automobilį iš M. pirko tam, kad perleisti S., pastarajam leidžiant pasirinkti, ar automobilį finansuotis, ar už jį mokėti iš karto mokėjimo pavedimu. Paliudijo, kad įmonė teikia automobilio pardavimo paslaugas, užsiima automobilių prekyba. Šiuo atveju įmonė atliko pardavimo paslaugą ir automobilio apžiūros paslaugų neteikė. Taip pat paliudijo, kad stogo defektas buvo nustatytas iki automobilio pardavimo, įmonės darbuotojas nustatė, kad automobilyje balutė. Liudytojo teigimu, nėra normalu, kad stovinančiame automobilyje lašėtų vanduo. Taip pat nurodė, kad įmonė neturėjo tikslo automobilio pirkti savo naudai.
7. Liudytojas M. D. teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. rugpjūčio 1 d., metu paliudijo, kad automobilio apžiūros lapus, kurie buvo atsiųsti atsakovui, užpildė serviso darbuotojas. Prieš automobilio savininkui pristatant automobilį, informacijos dėl automobilio būklės, liudytojas neturėjo. Liudytojas iki sutarties sudarymo pamatė, kad automobilyje yra drėgmė ant kilimo, ant automobilio slenksčių ir apie tai telefonu informavo savininką. Savininkas pažadėjo defektus, įskaitant ir liuko defektą, sutvarkyti pats. Kai automobilis buvo tikrinamas UAB „Moller auto“, liudytojas patikroje nedalyvavo. Paaiškino, kad prieš nuperkant automobilį pats M. pylė ant automobilio vandenį ir demonstravo kaip teka vanduo per latakus, tačiau liudytojas nėra specialistas ir negali įvertinti ar tinkamai pašalinti defektai. Liudytojas paliudijo, kad sutarties sudarymo klausimų netvarkė.
8. Liudytojas S. K. teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. rugpjūčio 1 d., metu paliudijo, kad iš ieškovės pirko automobilį VW Passat. Pastebėjo, kad viduje prie stogo yra vandens pratekėjimas, pagalvojo, kad stoglangis gali būti nesandarus, todėl apie tai informavo M. D.. Vėliau M. informavo, kad stoglangis suremontuotas ir persiuntė jam buvusio šeimininko elektroninį laišką, kuriame nurodoma, jog sutvarkyta stoglangio drenažo sistema. Nusipirkus automobilį, liepos mėnesį, lyjant lietui pastebėjo, kad per stogą pilasi vanduo, buvo šlapias automobilio kilimėlis, apie tai informavo M. Liudytojui Moller auto servise irgi patvirtino, kad nesandari automobilio stogo sistema. Sutikus automobilio pardavėjui, stoglangis buvo pakeistas. Paaiškino, kad po pirkimo automobilis buvo eksploatuojamas, turėjo dvi darbo vietas, į kurias vyko pirktu automobiliu.
9. Liudytojas L. P. teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. rugpjūčio 1 d., metu paliudijo, kad M. buvo atvykęs į ofisą su automobiliu. Liudytojas įmonėje dirbo su pardavimais, todėl tik vizualiai, iš išorės apžiūrėjo automobilį, jo komplektaciją ir su M. aptarė automobilio pardavimo procesą ir jo kainą. Paaiškino, kad techninio išsilavinimo neturi, todėl vertinti automobilio techninių defektų vertinti negali. Apie automobilio defektus liudytojui žinoma tik tiek, kai buvo pildoma Autopretenzija dėl automobilio defektų.
10. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas
11. Bylos duomenimis, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę, norėdamas parduoti jam nuosavybės teise priklausiusį automobilį Volkswagen Passat, 2015 m. gruodžio mėnesio gamybos (toliau – ir Automobilis). Prieš ieškovei įsigyjant Automobilį, jis buvo apžiūrėtas ieškovės, buvo atlikta kėbulo apžiūra. Šalys neginčijo, kad prieš ieškovei įsigyjant automobilį, be kitų Automobilio defektų, atsakovui ieškovė nurodė, jog nustatytas stoglangio defektas ir reikalinga sutvarkyti stogo drenažo sistemą. Atsakovui patvirtinus, kad ieškovės nustatyti defektai yra pašalinti, 2022-05-02 ieškovė ir atsakovas sudarė Transporto priemonės pirmo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė iš atsakovo įsigijo Automobilį už 14 197 Eur.
12. 2022-05-02 ieškovė Naudotos transporto priemonė pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 22/0502.01 Automobilį pardavė S. K. už 14 560 Eur. 2022-07-12 S. K. pastebėjo, kad per Automobilio stoglangį sunkiasi vanduo. Dėl šio Automobilio defekto jis kreipėsi į ieškovę, prašydamas pašalinti atsiradusi defektą. Ieškovė, vykdama savo sutartinius įsipareigojimus, sutiko apmokėti Automobilio defektų šalinimo išlaidas. 2022-07-22 UAB „Moller Auto“ Automobilio apžiūros metu nustatyta, kad yra sudrėkusi Automobilio k/p statramsčio apdaila ir rekomenduojama keisti stoglangio rėmą, nes jis yra nesandarus ir suremontuotas ūkiniu būdu. Apie tai, kad automobilis bus remontuojamas ieškovė pranešė atsakovui 2022-07-26 SMS žinute. Iš 2022-08-16 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 6917783 ir 2022-09-02 mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė UAB „Moller Auto“ už Automobilio defekto šalinimą sumokėjo 1 776,69 Eur.
13. Ieškovė teigia, kad Automobilis jo perleidimo ieškovės nuosavybėn metu turėjo paslėptą trūkumą, atsiradusį iki Automobilio perdavimo ieškovei, kuris paaiškėjo nuodugniai apžiūrėjus Automobilį ir kurio ieškovė negalėjo numatyti. Ieškovės manymu, atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti ieškovei, kad automobilis atitinka Sutarties sąlygas, kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių Automobilio nebūtų galima naudoti pagal jo tikslą, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.
14. Atsakovas su šiais ieškovės argumentais nesutinka, atsikirsdamas nurodo, kad stogo drenažo sistemą sutvarkė iki 2022-04-29 ir iki Sutarties sudarymo stogo sandarumas buvo patikrintas ieškovės. Atsakovo teigimu, atsakovas ieškovei perdavė Automobilį, kuris buvo tinkamas eksploatuoti. Atsakovas pažymėjo, kad Automobilis ilgą laiką (tris mėnesius) buvo eksploatuojamas trečiojo asmens ir per tą laikotarpį už galimą automobilio susidėvėjimą, amortizaciją ar netinkamą turto laikymą, saugojimą bei eksploatavimą atsakovas neatsako, nes vėliau daikto nevaldė ir juo nedisponavo.
15. CK
6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
16. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
17. Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
18. CK
6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje, taikant minėtas teisės normas, yra pažymėta, jog kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikomas CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekių ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
19. Siekdama įrodyti pardavėjo – atsakovo kaltę dėl nekokybiškos transporto priemonės pardavimo, ieškovė pateikė teismui UAB „Moller Auto“ 2022-07-22 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 6917082, kurioje nurodyta, kad atlikus automobilio patikrą pagal S. K. užsakymą, nustatyta, jog patikrinus Automobilį yra matoma sudrėkusi k/p statramsčio apdaila, rekomenduojama keisti stoglangio rėmą, nes jis nesandarus. Taip pat ieškovė pateikė į bylą 2023-02-15 UAB „Moller Auto“ raštą, kuriame nurodoma, kad 2022-07-21 į UAB „Moller Auto“ kreipėsi VW Passat naudotojas S. K. patikrinti sudrėkusią k/p statramsčio apdailą. Pagal naudotojo užsakymą, Automobilis buvo apžiūrėtas ir patikrintas, nustatytas nesandarumas, dėl ko vanduo patenka į Automobilio saloną. Apžiūrėjus Automobilį ir nustačius gedimą, Automobilio naudotojui buvo pasiūlyta atlygintinai pašalinti gedimą, su kuo Automobilio naudotojas sutiko. Remonto užsakovas trūkumo pašalinimą suderino su Automobilio pardavėju UAB „Deals on Wheels“, pastarajam sutikus padengti remonto išlaidas. Kaip paaiškinta UAB „Moller Auto“ 2023-02-15 rašte, Automobilio trūkumo šalinimas vyko pagal tokio gedimo šalinimui gamintojo rekomenduojamą metodiką. Visų pirma, stoglangio (liuko) mechanizmas buvo išvalytas, patikrinta ar nėra užsikimšę vandens nutekėjimo kanalai, vožtuvai, vamzdeliai. Išvalius mechanizmą, Automobilis buvo dar kartą patikrintas – vandens patekimas į saloną ir toliau buvo stebimas, buvo vizualiai patikrintos stoglangio – tarpinė, rėmas, kiti mechanizmo komponentai. Nustatytas nesandarumas stoglangio rėmo srityje. Tokiam gedimui pašalinti atkuriant tinkamą eksploatavimui Automobilio būklę buvo reikalingas stoglangio rėmo keitimas. Nustačius gedimo priežastį, stoglangio mechanizmas buvo išmontuotas, stoglangio rėmas pakeistas nauju. Apie tai, kad po automobilio įsigijimo naujasis pirkėjas S. K. pastebėjo pratekėjimus nuo stoglangio Automobilyje paliudijo ir liudytojas S. K., M. D.. Šių įrodymų pagrindu, darytina labiau tikėtina, nei netikėtina išvada, jog stoglangio nesandarumą ir jo keitimą sąlygojo ne pirkėjo netinkamas veikimas, bet buvęs Automobilio stoglangio defektas, galimai nekokybiškai atliktas paties atsakovo samdytų specialistų stoglangio remontas dar iki automobilio įsigijimo ieškovei, ko nepaneigė atsakovas, teikdamas savo įrodymus į bylą ir paaiškinimus teismo posėdžio metu.
20. Atsakovas pateikė į bylą atsakovo ir UAB Rimtoma elektroninį susirašinėjimą, kuriame atsakovui nurodoma, kad užsikimšus liuko drenažo latakams vanduo patenka į automobilio vidų, todėl gali koroduoti laidai, valdymo blokai, atsirasti pelėsis, blogas kvapas, rasoti langai ir t.t. Užsikimšimo priežastimi gali būti dulkės, medžių spygliai ir t.t. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad UAB Rimtoma pateikė atsakymus įvertinusi/apžiūrėjusi ginčo Automobilio stoglangį, todėl UAB Rimtoma pateikiama nuomonė laikytina prielaida neparemta įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad Automobilis buvo pateiktas UAB Rimtoma apžiūrėti ir buvo konstatuotas stoglangio drenažo latakų užsikimšimas, o ne UAB „Moller Auto“ konstatuotas stoglangio nesandarumas.
21. Pažymėtina, kad UAB „Moller Auto“ 2022-07-22 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 6917082, nustatyta Automobilio sudrėkusi k/p statramsčio apdaila ir 2023-02-15 UAB „Moller Auto“ rašte konstatuotas nesandarumas stoglangio rėmo srityje, t.y. Automobilio defektas, nustatytas įmonės, kuri verčiasi autoservisų veikla, turinti ilgametę praktiką šioje srityje, todėl abejoti tokios išvados pagrįstumu teismas neturi pagrindo.
22. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnis). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais.
23. Įvertinus tai, kad iki Sutarties atsakovui buvo žinoma apie Automobiliui nustatytą gedimą – stoglangio rėmo nesandarumą, jį atsakovas šalino ir ieškovei patvirtino apie tinkamą pastarojo defekto pašalinimą, tačiau Automobilį įsigijus naujam pirkėjui S. K., autorizuotame servise pakartotinai nustatytas Automobilio stoglangio nesandarumas ir dėl to vandens patekimas į Automobilio saloną, laikytina, kad Automobilio perdavimo ieškovei metu Automobilis turėjo paslėptą trūkumą.
24. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atsakovas perleisdamas Automobilį ieškovei pažeidė pareigą pagal pirkimo–pardavimo sutartį perdavus daiktą pirkėjui, patvirtinti be kita ko ir daikto kokybę, nurodant, jog nėra paslėptų trūkumų, kadangi Automobiliui su stoglangiu privaloma jį turėti sandarų, nes priešingu atveju Automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, o kokybiško (sandaraus) stoglangio nebuvimas ir Automobilio naudojimas esant nurodytam trūkumui gali turėti įtakos Automobilio ir žmonių saugumui, iš to kilsiantiems gedimams elektros sistemai, galimam trumpam sujungimui ir kt. (CK 6.317 straipsnio 1 dalis, 6.333 straipsnio 1 ir 2 dalys).
25. Atsakovas taip pat nurodo, kad Automobilis ilgą laiką - tris mėnesius buvo eksploatuojamas S. K. ir per tą laikotarpį už galimą susidėvėjimą ir amortizaciją ar netinkamą turto laikymą, saugojimą ir eksploatavimą atsakovas neatsako, nes jis daikto nevaldė ir juo nedisponavo. Teismas su tokia atsakovo argumentacija nesutinka. Daikto trūkumai išryškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais daikto perdavimo metu, išskyrus kai tai nesuderinama su daikto ir jo trūkumų pobūdžiu. Šiuo atveju ieškovei įsigijus Automobilį ir jį perleidus naujam pirkėjui S. K. Automobilio trūkumas nustatytas per nepilnus tris mėnesius, o nustačius Automobilio trūkumą, kuris buvo šalintas iki Automobilio pardavimo, spręstina, jog daikto trūkumas egzistavo jo perdavimo metu. Antra, CK 6.327 straipsnio 3 dalis numato, kad pardavėjas atsakovo už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Taigi, tai kad Automobilį įsigijo naujasis pirkėjas nepanaikino atsakovo pareigos atsakyti už paslėptą daikto trūkumą. Trečia, teismas, vertindamas atsakovo gynybinę poziciją ir galimą naujojo pirkėjo kaltę dėl netinkamo Automobilio eksploatavimo, sprendžia, kad byloje nėra objektyvių ar labiau tikėtinų, nei netikėtinų duomenų, kad apie netinkamą Automobilio eksploataciją, turinčią įtakos stoglangio sandarumui. Taip pat nepateikta duomenų ar įrodymų, kad ridos pokytis (apie 3 000 km) turėjo/gali turėti įtakos stoglangio sandarumui ar, kad Automobilį naujam pirkėjui eksploatuojant įprasta tvarka, jis veikė nerūpestingai, neatsakingai ir neapdairiai. Be to, priešingai nei nurodo atsakovas, teismo vertinimu, per beveik tris mėnesius nuvažiuotas apie 3 000 km atstumas nelaikytinas intensyviu Automobilio eksploatavimu ir nurodytas kilometrų atstumas nėra ženklus. Be to, net ir padarius tikėtina išvadą, jog Automobilis buvo intensyviai naudojamas, nes per nurodytą laiko tarpą nuvažiuota virš 3 000 km, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad vien tik toks nuvažiavimas sąlygojo stoglangio (ne)sandarumą ir lėmusį jo keitimą.
26. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovui buvo parduodamas naudotas automobilis, dėl ko tam tikrų jo detalių natūralus susidėvėjimas ir būsimas keitimas buvo numatytas pirkėjo ar jo teises perėmusio asmens bei atitinkamai turėjo būti atliktas. Atsakovo teigimu, tokio tipo daikto susidėvėjimas negali būti laikomas defektu ar juo labiau paslėptu daikto trūkumu. Teismas šią atsakovo argumentaciją laiko nepagrįsta.
27. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Įvertintina, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Taip pat sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Galiausiai, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.
28. Nagrinėjamoje atveju, kad ieškovės įsigytas naudotas automobilis, o vėliau jis įgytas naujo pirkėjo S. K., tapo netinkamas naudoti praėjus 2,5 mėnesio nuo pirkimo – pardavimo sutarties su S. K. sudarymo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį. Sutiktina, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei analogiško naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda neilgai trukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (iki 3 mėnesių), įvertinus ir tai, kad prieš tai atsakovas šalino stoglangio gedimą, t.y. tą patį gedimą, spręstina, kad naudoto daikto, t.y. Automobilio, pirkėjas negalėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų papildomų/korekcinių darbų ir investicijų.
29. Atsakovo argumentai, kad ieškovės atstovai patikrino Automobilį ir nenustatė jo defektų, nepašalina jo atsakomybės. Minėta, nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja (nagrinėjamu atveju papildomai antrą kartą) savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas, liudytojai M. D. ir L. B. paliudijo, kad automobilio savininkas patvirtino, kad Automobilio defektus, įskaitant ir stoglangį, pašalino tinkamai, todėl darytina išvada, kad pardavėjui patikinus apie defektų pašalinimą, pirkėjui negalėjo būti žinoma apie stoglangio nesandarumą.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Automobilio pardavėjas nurodė ieškovei, kad Automobilis yra tinkamas naudoti, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad trūkumų nėra. Kadangi Automobilio stoglangio nusidėvėjimas, lemiantis jo rėmo nesandarumą, nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, konstatuotina, kad ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti šio automobilio trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą praėjus 2,5 mėnesių nuo Sutarties sudarymo. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas - atsakovas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.200 straipsnis numato, kad šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Taigi ieškovė būdama sandorio šalimi, pagrįstai galėjo tikėtis ir atsakovo sąžiningumo dėl defektų pašalinimo, kadangi tokią pareigą atsakovui nustato ir CK 6.200 straipsnio nuostata.
31. Atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad tarp šalių susiklostė ir komiso santykiai, kadangi šiai aplinkybei pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Atsakovas nurodo, kad jam 2022-03-29 L. P. elektroniniu paštu atsiuntė komiso sutartį. Kartu su atsiliepimu teismui atsakovas pateikė Automobilio saugojimo sutartį, tačiau pastaroji sutartis nėra pasirašyta, joje nėra nurodytas transporto priemonės valdytojas, todėl nėra pagrindo spręsti apie tarp šalių buvusius komiso santykius. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas leidžia šalims sudaryti sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus ir turi kelių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Net ir darant prielaida, jog tarp šalių galimai egzistuoja komiso santykių elementų, tačiau tai nepaneigia atsakovo kaip daikto pardavėjo pareigos atlyginti pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti (CK 6.317 straipsnio 1 dalis, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Į bylą yra pateikti šalių vaizdo įrašai (DOK-12984 ir DOK-12984). CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010). Susipažinus su vaizdo įrašais teismas negali įsitikinti, ar jame vertinamas ginčo stoglangis, taip pat vaizdo įrašų padarymo vieta, todėl laikytina, kad pateikti garso įrašai neatitinka teismų praktikoje suformuotų įrodymų leidžiamumo kriterijų, todėl teismas jų nevertina.
33. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas nagrinėdamas bylą iš esmės turi ex officio (pagal pareigas) kvalifikuoti teisinius santykius, nes akivaizdu, kad pagal byloje nustatytus duomenis sandoris gali būti pripažintas apsimestiniu, tačiau atsakovas šio savo argumento plačiau, išskyrus teismų praktikos apie CK 1.87 straipsnio 1 dalies taikymą citavimą šiuo klausimu, nedetalizavo, nenurodė, kokį sandorį laiko sudarytą kitam sandoriui pridengti, kurį, atsakovo manymu, sandorį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Be to tam, kad pagrindas pripažinti sandorį apsimestiniu (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio apsimestinumą bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį apsimestiniu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Atsakovas, teismui pasitikslinus, tokio reikalavimo nereiškė. Pažymėtina, jeigu teismas, nesant šalies ieškinio/priešieškinio reikalavimo pripažinti sandorį apsimestiniu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio apsimestinumo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai.
34. Teismas visapusiškai ištyręs įrodymus konstatuoja, kad egzistuoja visos CK numatytos bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nes atsakovas pardavė ieškovui kokybės reikalavimų neatitinkantį Automobilį ir ieškovė pateiktais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais įrodė, kad jos patirti nuostoliai yra 1 776,69 Eur, t. y. pinigų suma, kurią ji sumokėjo parduoto daikto trūkumui ir defektui nustatyti ir ištaisyti, atsirado dėl atsakovo kaltės, tarp atsiradusių nuostolių (išlaidų) ir atsakovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į nurodyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 776,69 Eur automobilio paslėptų trūkumų šalinimo kaštus laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.
35. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo turėtas 544,50 Eur išlaidas, susijusias su ginčo sprendimu ikiteismine tvarka, t.y. neteisminio išieškojimo išlaidos už pretenzijų atsakovui paruošimą ir pateikimą. Iš ieškovės pateiktos informacijos, UAB „Autopretenzija“ 2022-07-27 Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties ir 2022-08-29 priedo (Nr.2) prie Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties, matyti, kad ieškovė gavo konsultacijų paslaugas dėl transporto priemonės defektų, dėl ko buvo išrašyta sąskaitos faktūros Nr. AUT 20711 ir Nr. AUT 20679 už konsultavimą, kurių pagrindu ieškovė sumokėjo 544,50 Eur sumą UAB „Autopretenzija“, kuri ieškovės vardu rengė pretenzijas atsakovui. Teismas laiko, kad šių išlaidų atsiradimą lėmė būtent atsakovo veiksmai, t. y. atsakovo padarytas įstatyminės ir sutartinės parduodamo daikto kokybės garantijos pažeidimas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti šias išlaidas iš atsakovo taip pat laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.
36. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ji patyrė 3 465,02 Eur bylinėjimosi išlaidų: 53 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 3 412,20 Eur už teisinę pagalbą. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos (3 465,02 Eur suma) priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
38. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo 24,40 Eur išlaidos iš priteistinos atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Deals on Wheels“, juridinio asmens kodas 305629352, naudai 1 776,69 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 69 ct) automobilio paslėptų defektų šalinimo kaštus, 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) už konsultacijas, teikiant pretenzijas, bei 3 465,02 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,40 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Baradinskienė