Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-223-485/2024
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00485-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10
(S)

Kauno apygardos teismas
N u t a r T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. (toliau – ir apeliantas) atstovo, advokato Simo Tikarčako apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 28 d. nutarties R. T. administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-8882-2024 R. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. balandžio 7 d. 14.37 val. (duomenys neskelbtini) , vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,20 promilės neblaivumas (girtumas). Tokiais veiksmais R. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
2. Dėl Institucijos nutarimo apelianto atstovas pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartimi pažeidėjo atstovo skundas netenkintas. Teismas konstatavo, jog skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia jokio teisinio pagrindo sušvelninti R. T. paskirtą poveikio priemonę, paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
3. Apeliaciniame skunde apygardos teismui R. T. atstovas, advokatas Simas Tokarčakas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį ir pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-04-30 nutarimą, taikyti R. T. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti paskirtą poveikio priemonę paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 4 mėnesius.
3.1. Apeliantas skunde teigia, kad teismas neįvertino dalies jo skunde nurodytų argumentų, tinkamai neatsižvelgė į pažeidėjo asmenybę. Administracinio nusižengimo byloje yra R. T. darbdavio pateikta informacija apie jo darbo funkcijas. R. T. pagal darbo pobūdį privalo vykti į įvairius Lietuvos regionus, kadangi nuolat ieško naujų nekilnojamojo turto objektų, administruoja esamus, daug bendrauja su bendrovės esamais ir potencialiais klientais. R. T. darbdavys pažymi, kad jam transporto priemonė ir vairuotojo pažymėjimas yra būtini darbo funkcijų vykdymui.
3.2. Skundo autoriaus vertinimu, atmetant skundą, nebuvo pilnai ir išsamiai įvertintos ir kitos aplinkybės, t. y., kad R. T. savo kaltę iš karto pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Praeityje jis baustas už keletą smulkių administracinių nusižengimų ir nėra nuolatinis piktybinis pažeidėjas. Sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teisė vairuoti transporto priemonę pažeidėjui yra sustabdyta nuo 2024 m. balandžio 16 d., todėl jis nebevairuoja transporto priemonės jau 3 mėnesius ir tikrai aiškiai patyrė neigiamas baudžiamojo poveikio priemones jo atžvilgiu. Pažeidėjo atstovo manymu, įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti nuobaudą R. T. atžvilgiu individualizavus ir ANK 34 str. 6 d. tvarka paskyrus trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, t. y. nutarimu paskirtą 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinus iki 4 mėnesių.
3.3. Skunde pažymima, kad leidimas asmeniui vairuoti transporto priemonę, kurioje yra sumontuotas alkoholio blokatorius, sukels pažeidėjui pagrįstus nepatogumus, kita vertus, garantuos, kad asmuo nevairuos išgėręs, todėl jis aplinkiniams jokio pavojaus nekels, tačiau tuo pačiu galės pilnavertiškai dirbti, siekti bendrovių, kuriose dirba, pelningumo ir tokiu būdu prisidės prie to, kad valstybė gaus daugiau mokesčių, o pažeidėjas turės galimybę pasitaisyti ir rodyti gerą pavyzdį aplinkai.
4. Atsiliepimu į R. T. atstovo apeliacinį skundą nutarimą surašiusios Institucijos atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5. R. T. atstovo, advokato Simo Tokarčako apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde nėra keliami administracinio nusižengimo kvalifikavimo, pažeidėjo kaltės klausimai, jame prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtosios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
7. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019, 2AT-25-648/2019 ir kt.). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
10. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu R. T. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, buvo nubaustas minimalia nuobauda – 800 eurų bauda ir pažeidėjui sutikus, minimalus – šešiems mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam – vienų metų, terminui.
12. Skundą pažeidėjo atstovas grindžia teigiama R. T. asmenybe, kad jis pripažino kaltę, suprato savo elgesį, nėra sistemingas ir piktybinis pažeidėjas, praeityje jis baustas už keletą smulkių administracinių nusižengimų, kas leidžia manyti, jog R. T. atžvilgiu taikant ANK 34 str. 6 d. ir sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą iki 4 mėnesių, nuobaudos tikslai bus pasiekti. Aukštesnysis teismas su tokiais teiginiais nesutinka ir nurodo, kad šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos tiek Institucijos, tiek ir skundą dėl jos priimto nutarimo nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo. Institucijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu apeliantui už padarytą administracinį nusižengimą paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Iš šio nutarimo matyti, kad, skiriant administracinę pažeidėjui nuobaudą, buvo atsižvelgta į visas tas aplinkybes, kurios nurodytos skunde, t. y. į administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, dėl ko buvo padaryta išvada, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant pažeidėjui minimalias už tokį pažeidimą įstatyme numatytas sankcijas (piniginę nuobaudą ir poveikio priemonę).
13. ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
14. Iš 2024 m. balandžio 30 d. nutarimo matyti, kad, skiriant administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę. Taigi, Institucijos pareigūnas motyvuotai pagrindė, kodėl pažeidėjui skiriama minimali sankcijoje nurodyta bauda bei minimalūs administracinio poveikio priemonės terminai.
15. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų R. T. taikymą apeliantas grindžia ir tuo, kad jis pažeidimą padarė ne piktybiškai, o susiklosčius gyvenimiškai situacijai. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai pažeidėjo atsakomybės nelengvina. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad R. T. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas 1,2 promilių neblaivus, t. y. žymiai viršijant leidžiamos normos kiekį. Tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 1,23 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 1,20, įvertinus paklaidą – 1,17 promilės neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte taip pat nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas vairavo itin apgirtęs ir veikė tyčia, o jo veiksmai buvo itin pavojingi, keliantys pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. R. T. turėjo įvertinti savo būklę dėl suvartoto alkoholio kiekio ir, įstatymo esant uždraustam vairavimui apsvaigus, susilaikyti nuo transporto priemonės vairavimo.
16. Tenkinti apelianto skundo ir taikyti R. T. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neduoda pagrindo ir skundo argumentai apie teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą jam atliekant darbines funkcijas. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove ar darbiniais ryšiais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Akivaizdu, kad R. T. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga atlikti darbines funkcijas, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Remiantis aptartu, nėra pagrindo teigti, kad Institucija ir apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės išskirtine aplinkybe, kuri leistų pažeidėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paskirta nuobauda R. T. sukels tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai, t. y. nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinių įsipareigojimų atlikimui bei litų poreikių tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose.
18. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad R. T. administracinė nuobauda individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 22 straipsnyje numatytą nuobaudos paskirtį. Keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl R. T. atstovo, advokato Simo Tokarčako apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir R. T. atstovo, advokato Simo Tokarčako apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Remeika