Civilinė byla Nr. 2VP-1235-1102/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19802-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 3  d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,

sekretoriaujant Neringai Stuglytei,

dalyvaujant pareiškėjui antstoliui Gintautui Puodžiukui,

suinteresuotiems asmenims V. U. ir jo atstovui advokatui Liudui Paltanavičiui, O. C. ir jos atstovui advokatui Mariui Zamulskiui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje, rengiamame nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Gintauto Puodžiuko pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, suinteresuoti asmenys V. U., O. C. (buv. U.), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas antstolio Gintauto Puodžiuko (toliau – antstolis) 2021 m. liepos 12 d. pareiškimas, kuriame antstolis prašė: 1) nubausti skolininką V. U. (toliau – ir skolininkas, suinteresuotas asmuo) už teismo sprendimo nevykdymą skiriant jam iki 290 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos O. C. (toliau ir – išieškotoja, suinteresuotas asmuo), naudai; 2) spręsti klausimą, atsižvelgus į O. C. prašymą dėl sprendimo dalies (vykdymo tvarkos) pakeitimo, leidžiant vaikų mamai nepilnamečius vaikus paimti priverstinai. Pareiškimas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis ir argumentais: antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0019/21/00152 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020, kuria nustatyta skolininko V. U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. U., V. U., M. U., tvarka. Vykdant vykdomąjį raštą, surašytas Raginimas įvykdyti teismo sprendimą, kuris išsiųstas V. U. 2021 m. kovo 1 d. el. paštu, tačiau skolininkas su antstolio kontora nesusisiekė ir informacijos apie teismo sprendimo vykdymą nepateikė. O. C. 2021 m. balandžio 2 d. informavo antstolį, jog V. U. nevykdo sprendimo ir jai iki šios dienos pasimatyti su vaikais nepavyko, į jos telefoninius skambučius skolininkas neatsiliepia. 2021 m. balandžio 15 d. surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas bei skolininkui elektroniniu paštu išsiųstas užklausimas dėl informacijos pateikimo. O. C. 2021 m. birželio 4 d. informavo antstolį, kad iki šiol skolininkas nevykdo teismo sprendimo, todėl ji prašo kreiptis dėl teismo sprendimo dalies pakeitimo bei leisti paimti vaikus priverstinai. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 4 d. V. U. teismo sprendime nurodytų reikalavimų nevykdo – neleidžia vaikų mamai susitikti su nepilnamečiais vaikais, nors jų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina, tėvas vaikų neperduota. Skolininkas su antstoliu nebendrauja, ignoruoja tiek antstolio, tiek kitų tarnybų raginimus vykdyti sprendimą (2021 m. liepos 15 d. CBP-19784; b. T. I, l. 1-2).

2.       Antstolis, vykdydamas teismo įpareigojimą patikslinti pareiškimą, pateikė 2021 m. lapkričio 9 d. pareiškimo  patikslinimus, kuriuose dėstė tokius argumentus: teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, todėl jie turėjo būti perduoti mamai, atitinkamai turėjo vykti nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka. Kadangi nepilnamečių vaikų V. U. neperdavė ir jų faktinė gyvenamoji vieta niekada nebuvo pakeista, akivaizdu, kad Sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nėra įvykdytas ir nėra vykdomas. Pagal O. C. pateiktą papildomą informaciją nepilnamečiai vaikai nebendravo su mama: Pagal Sprendimo 1 punktą: nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 15 d. ryto; nuo 2021 m. vasario 22 d. iki kovo 1 d. ryto; 2021 m. kovo 8-10 d.; nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 15 d. ryto; nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 29 d. ryto; nuo 2021 m. balandžio 10 d. iki 12 d. ryto; nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 26 d. ryto; nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 10 d. ryto; nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 24 d. ryto; nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki birželio 7 d. ryto (su išimtimi dėl birželio 6 d. Tėvo dienos); nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 21 d. ryto (išskyrus M.); nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 13 d. ryto; nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 27 d. ryto; nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 11 d. ryto; nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 25 d. ryto. Paaiškino, jog pagal Sprendimo 1 punktą, Skolininkas V. U. neporinėmis savaitėmis turėjo pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir pirmadienį ryte nuvežti vaikus į ugdymo įstaigą prieš užsiėmimų pradžią. Kitu laiku, t. y. porinėmis savaitėmis, neimti vaikų ir jie turėjo grįžti į jų pakeistą nuolatinę gyvenamąją vietą su išieškotoja, o jeigu vaikus pasiima porinėmis savaitėmis, akivaizdu, jog pagal Sprendimą neturi teisės to daryti ir turėtų perduoti vaikus motinai, kuriai priklauso bendravimo laikas ir su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Įvedus šalyje karantiną, nuo Sprendimo įsiteisėjimo dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki mokslo metų pabaigos, vaikams buvo nustatytas mokymasis nuotoliniu būdu, su išimtimis, jog dukrai M. buvo keli apsilankymai mokykloje kontaktiniam mokymuisi 2021 m. birželio pradžioje. Pakeitus mokymąsi nuotoliniu būdu, akivaizdu, kad vaikų tėvas pagal Sprendimo 1 punktą neporinėmis savaitėmis pirmadienį turėjo pasiimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos pasibaigus nuotolinio mokymosi užsiėmimams ir po savaitės pirmadienį pristatyti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą prieš nuotolinio mokymosi užsiėmimų pradžią. Tačiau skolininkas nepristatydavo vaikų į jų nuolatinę gyvenamąją vietą nuotoliniam mokymuisi. Dukrai M. nuotolinis mokymasis vyko 2021 m. rugsėjo 28 d. – 2021 m. spalio 8 d., tačiau ji taip pat nebuvo pristatyta į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Porinėmis savaitėmis vaikų mamai atvažiavus prie vaikų mokyklų: dažniausiai prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje mokosi V. ir M., rečiau prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos, kurioje mokosi A., vaikai nevyksta su mama, dėl šių priežasčių: 1) vaikų gyvenamoji vieta faktiškai nebuvo pakeista ir vaikai nebuvo perduoti išieškotojai, todėl akivaizdu, kad suvokdami savo gyvenamąją vietą pas skolininką, jie nevyksta su išieškotoja; 2) išieškotojai niekada skolininkas nepraneša dėl tvarkaraščių pasikeitimų, neplanuotų pamokų nelankymų, pro kokį išėjimą vaikai išeis iš mokyklos (M. K. Čiurlionio mokykla turi 6 išėjimus) ar pan.; 3) jeigu pavyksta susitikti su vaikais, situacija vyksta taip: a) tėvas atvažiuoja prie mokyklos ir pasiima vaiką/vaikus; b) vaikai eina pėsčiomis link netoliese esančio tėvo ofiso, tėvas vaikų jau laukia automobilyje (sėdėdamas viduje filmuoja situaciją), pasisodina vaikus į mašiną ir išveža. Yra buvęs atvejis, kai išieškotoja palydėjo sūnų V. iki tėvo ofiso, o už pusvalandžio turėjo baigtis pamokos M., tai tėvas specialiai važiavo pasiimti dukros prie mokyklos, tad išieškotoja neturėjo galimybės jos net pakalbinti; c) vaikas/vaikai išėję iš mokyklos iškarto atsisėda į taksi ir išvažiuoja. Iš šių išieškotojos paaiškinimų, galima daryti išvadą, jog skolininkas piktybiškai nebendradarbiauja, nesikooperuoja, neatsako į SMS žinutes, el. laiškus, telefono skambučius, neteikia jokios informacijos antstoliui. Pateikti įrodymai patvirtina, jog vaikų nuomonė yra įtakota, vaikai nuteikti prieš išieškotoją. Skolininkas nededa jokių pastangų, ir priešingai – aktyviai palaiko vaikų veiksmus nevykti su mama, pats pasiima vaikus. Tai pat vaikai nebendravo su mama pagal Sprendimo 2 punktą: 2021 m. birželio 14 d. nuo 17val. iki 21 d. 17val. (M. vasaros atostogos prasidėjo nuo birželio 6 d.); 2021 m. birželio 28 d. nuo 17 val. iki liepos 4 d. 17 val. (V. vasaros atostogos prasidėjo nuo birželio 22 d.; A. nuo birželio 24 d.), skolininkas pagal šį punktą turėjo atvežti nepilnamečius vaikus porinių savaičių pirmadieniais į išieškotojos gyvenamąją vietą 17 val., tačiau vaikai atvežti nebuvo. Pagal Sprendimo 3 punktą: 2021 m. vasario 18-19 d. (vaikų mokyklos žiemos atostogos vasario 15-19 d.); 2021 m. balandžio 8-9 d. (vaikų mokyklos Velykų atostogos balandžio 6-10 d.), su išimtimi balandžio 9 d. Kadangi vaikų 2021 m. mokyklų rudens atostogų dienos buvo skirtingos: su M. ir V. – 2021 m. spalio 31 d., lapkričio 2-7 d. (vaikų mokyklos rudens atostogos nuo 2021 m. spalio 25 d. iki lapkričio 5 d. Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menu mokykloje); su A. – lapkričio mėn. 2 d., lapkričio 7-9 d. (vaikų mokyklos rudens atostogos nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki lapkričio 9 d. Vilniaus Jeruzalės progimnazijoje). Pagal Sprendimo 4 punktą: 2021 m. liepos 5 d. – rugpjūčio 3 d. (vasaros atostogos), išskyrus liepos 6 d. pagal Sprendimo 5 punktą. Skolininkas nesitarė dėl vasaros atostogų, neperdavė ir nepristatė išieškotojai vaikų. Atostogų laikas pasiūlytas išieškotojos, kadangi skolininkas nebendradarbiavo, nesitarė. Pagal Sprendimo 6 punktą: 2021 m. vasario 16 d. (Lietuvos Valstybės atkūrimo diena); 2021 m. balandžio 5 d. (antroji Velykų diena); 2021 m. gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo diena); 2021 m. rugpjūčio 15 d. (Žolinė); Pagal Sprendimo 10 punktą, skolininkas su vaikais turėjo bendrauti 2021 m. balandžio 9 d. nuo 17 val. iki 20 val., tačiau kadangi balandžio 9 dieną buvo išieškotojos savaitė, vaikai po 20 val. nebuvo perduoti motinai. 2021 m. gegužės 2 d. vaikai skolininkės sutuoktinės buvo nuvežti į Vingio parką, kur išieškotojos buvo pareikalauta grąžinti pavogtus pinigus (vaiko pinigus), tik tada vaikai kalbės su ja. Ieškotojos manymu, vaikai buvo įtakoti skolininko. Pagal Sprendimą vaikai nebuvo pristatyti į išieškotojos gyvenamąją vietą nuo 11 val. Tėvo diena – birželio 6 d. sutapo su išieškotojos bendravimo savaite, todėl ji turėjo vaikus pristatyti nuo 11 val. ir pasiimti 20 val. į/iš skolininko gyvenamosios vietos. Kadangi vaikai nebuvo jai apskritai perduoti, jų pristatyti negalėjo, o Sprendimas nebuvo vykdomas, kadangi vaikai po 20 val. nebuvo išieškotojai perduoti. Pagal Sprendimo 17 punktą, vaikų pasai nėra perduoti išieškotojai. Antstolis pažymi, kad V. U. yra tinkamai informuotas apie teismo sprendimo vykdymo privalomumą, tačiau jis antstoliui neteikia jokios informacijos dėl sprendimo nevykdymo priežasčių (2021 m. lapkričio 16 d. DOK-212382; b. T. IV, b. l. 7-9).

3.       Skolininkas V. U. teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimą į pareiškimą, 2021 m. gruodžio 3 d. atsiliepimą į patikslintą antstolio pareiškimą, 2022 m. sausio 10 d. papildomus paaiškinimus. Skolininkas nurodė, jog formaliuoju aspektu teismo sprendimas, dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos, yra įvykdytas, kadangi O. C. buvo aktualu tik susitvarkyti finansinius reikalus. Po sprendimo įsigaliojimo, motina iš karto kreipėsi dėl vaikų išmokų, nors iki tol vaikai jiems skirtas išmokas taupė pagal savo pasirinktą planą ir toks motinos poelgis jiems buvo labai skaudus. Svarbu, kad motina jokių vaikų poreikių netenkino ir netenkina, nors pinigus pasiėmė, skirdama šiam procesui gerokai daugiau laiko nei siekiui atkurti ryšį su vaikais. Pažymi, kad teismo sprendime nėra jokių įpareigojimų dėl vaikų perdavimo bei vaikai turi dvi faktines gyvenamąsias vietas: savaitę pas motiną, savaitę pas tėvą. Esmė ta, kad motina nenori rūpintis vaikais ir jais nesirūpina, motina niekada nepasiima vaikų iš ugdymo įstaigų. O. C. visiškai nedėjo jokių pastangų sukurti vaikams galimybę mokytis nuotoliniu būdu, o ir būstas, kuriame ji gyvena, dėl ploto stokos, nesudaro deramų sąlygų vaikų ugdymo procesui. Tėvas visiems vaikams įrengė nuotolinio ugdymosi darbo vietas adresu (duomenys neskelbtini), taigi motina turėjo pareigą jai priklausančiu laiku pirmadieniais pasiimti vaikus iš jų nuotoliniu būdu lankomos ugdymo įstaigos, tačiau to nedarė. Tai patvirtina, jog motinai nėra svarbu bendravimas su vaikais, ryšys su jais, o siekis „nubausti“ tėvą. Pagal teismo sprendimo 2, 3, 4, 6, 10 11 punktus nėra įpareigojimo V. U. perduoti vaikus, todėl teismo sprendimo nepažeidė. Antstoliui nėra suteikta teisė interpretuoti teismo procesinio dokumento, todėl antstolio reikalavimas visiškai nepagrįstas. Antstolis nurodo, jog vaikų pasai nėra perduoti išieškotojai. Atsižvelgiant į teismo sprendimo 17 punktą, V. U. nėra numatyta pareiga perduoti O. U. vaikų pasus, todėl antstolio motyvas skirti baudą nepagrįstas. Pagal CPK 771 straipsnį, teismas gali tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo tik nustatęs, kad jo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės. Šiuo atveju matyti, kad V. U. kaltės nėra, o yra kitos, nuo jo valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių O. C. su vaikais nebendrauja (teismo sprendimo nekonkretumas, motinos veiksmai/neveikimas) (DOK-158435; DOK-5788, DOK-224652; b. T. II, b. l. 1-7, b. T. III, b. l. 22-31, b. T. IV, b. l. 69-73).

4.       Suinteresuotas asmuo O. C. pateikė 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimą į pareiškimą, 2021 m. gruodžio 3 d. atsiliepimą į patikslintą antstolio pareiškimą, 2021 m. gruodžio 16 d. atsikirtimus į skolininko V. U. atsiliepimą, 2022 m. sausio 10 d papildomus paaiškinimus. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose, sprendžiant klausimą dėl baudos dėl teismo sprendimo, susijusio su vaikų perdavimu, nevykdymo, teismas turėtų įvertinti tėvų kooperavimosi ir bendradarbiavimo veiksmus konkrečioje situacijoje ir tada spręsti dėl pažeidimo (ne)buvimo šiuo aspektu. Kaip matyti iš antstolio pateiktų įrodymų, skolininkas V. U. nesiėmė jokių bendradarbiavimo ir geranoriškų veiksmų vykdyti ir gerbti priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, o priešingai – piktybiškai nevykdo teismo sprendimo ir nebendradarbiauja su išieškotoja, antstoliu, Vaiko teisių skyriaus specialistais. Iš bylos dokumentų matyti, kad vaikai rašo tėvui SMS žinutes į jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) kur žinutes siuntė ir išieškotoja, taigi skolininkas gauna ir ignoruoja išieškotojos, tarnybų žinutes. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu išteisino išieškotoją, nenustatė, kad ji būtų atlikusi jai inkriminuotas BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas prieš sūnų, o Vilniaus apygardos teismas priėmė 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2021 m. vasario 4 d., V. U. nevykdo teismo sprendime nurodytų reikalavimų, t. y. neleidžia vaikų mamai susitikti su nepilnamečiais vaikais, nors teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su mama, tačiau tėvas vaikų mamai neperduoda. Skolininkas neneigia, kad pasibaigus pamokoms iškviečia vaikams taksi, kad jie po pamokų išvyktų ir nebendrautų su laukiančia mama. Be to, įrodymais yra pagrįsta, jog skolininkas naudoja poveikį nepilnamečiams vaikams, kuris pasireiškia siekiu atriboti nepilnamečius vaikus nuo vaikų motinos. Tokiu būdu yra šiurkščiai pažeidžiamos prioritetinės nepilnamečių vaikų teisės ir interesai. Kuo ilgiau tokia situacija tęsis, tuo labiau vaikai bus psichologiškai žalojami, o galiausiai, apskritai gali būti pasiektas skolininko tikslas atriboti vaikus nuo vaikų motinos, nutrauktas vaikų ir vaikų motinos ryšys. Akivaizdu, kad tokia aplinka, kurioje yra vaikams daromas poveikis, siekiama atriboti vaikus nuo vaikų motinos, yra ignoruojamas bet koks nuoširdus ir geranoriškas bendradarbiavimas, nėra jokio siekio vardan vaikų gerovės užtikrinti jų teisę ne į vieną, o į abu tėvus, apskritai yra nebendraujama ir ignoruojama, rodoma akivaizdi nepagarba vaikų motinai, vienintelis kelias lieka tik priverstinis nepilnamečių vaikų paėmimas. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, išieškotoja prašo tenkinti antstolio prašymą skirti 290 Eur baudą Skolininkui už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną išieškotojos naudai bei paimti nepilnamečius vaikus priverstine tvarka (DOK-158453, DOK-224727, DOK-233217, DOK-5927; b. T. I, b. l. 148-150, b. T. III, b. l. 73, 108-115, b. T. IV, b. l. 103-105).

5.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą „Dėl teismo sprendimo nevykdymo“, išvadą „Dėl antstolio pareiškimo patikslinimo“, papildomus dokumentus. Išvadose nurodė, kad 2021 m. vasario 9 d. gautas vaikų motinos O. U. kreipimasis dėl nepilnamečių vaikų, su kuriais ji negali susitikti, matytis, nors Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d, nutartyje nurodyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina; su vaikų tėvu V. U., gyv. (duomenys neskelbtini), susisiekti negali į trumpąsias SMS žinutes gauna automatinį atsakymą, kad tėvas yra nepasiekiamas iki 2021 m. liepos 30 d. Moters teigimu, ji su vaikais negali susisiekti nuo karantino pradžios, kad neturi galimybės jų pasiimti dėl piktybiško V. U. elgesio. Tarnyba atliko veiksmus dėl reagavimo į moters pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus (dokumentai pridedami), tačiau situacija iki šiol nepasikeitė, teismo sprendimas neįvykdytas. Nuo teismo nutarties įsiteisėjimo, V. U. sprendimo reikalavimų nevykdo, neperduoda vaikų motinai, neleidžia vaikams susitikti su mama, antstolio pareiškimą bei raginimus įvykdyti teismo sprendimą ignoruoja, todėl Tarnyba antstolio prašymui dėl baudos už sprendimo neįvykdymą skyrimo bei sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo prieštarauti iš esmės neturi pagrindo (DOK-158107, DOK-158421, DOK-222659; b. T. I, b. l. 54-147, b. T. III, b. l. 20).

6.       Posėdžio metu antstolis palaikė savo pareiškimą jame išdėstytais motyvais. Akcentavo, kad skolininko V. U. kaltę įrodo akivaizdas faktas, kad vaikai visą laiką gyvena tėvo namuose, su mama nepraleidžia teismo sprendimu nustatyto laiko, taigi teismo sprendimas nėra vykdomas, tai tęsiasi ir bylos nagrinėjimo metu. Skolininkas antstoliui neatsakė į raginimą, nepateikė įrodymų, kad laikosi Sprendimo. Todėl skolininkui skirtina bauda už nevykdymo dienas. Dėl vaikų perdavimo motinai O. C. pažymėjo, kad procesas būtų sudėtingas, nes vaikai yra nebe mažo amžiaus, vyresnieji – paaugliai. Bylos aplinkybės liudija, kad vaikai nusiteikę priešiškai mamos atžvilgiu, jie galimai atsisakytų vykti pas mamą, todėl perdavimas būtų apsunkintas.

7.       Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) O. C. posėdžio metu paaiškino, kad nuosekliai dėjo pastangas laikytis Sprendimo. Kontaktavo su vaikų tėvu, kurio namuose faktiškai gyveno visi vaikai Sprendimo įsiteisėjimo metu, tačiau skolininkas jai neatsakydavo, su ja nebendravo, nei į skambučius, nei į siunčiamas žinutes telefonu. Jei siųsdavo el. laiškus skolininko darbiniu elektroninio pašto adresu, gaudavo automatinius šabloniškus atsakymus, kad jos užklausa užregistruota, o jei siųsdavo jo asmeniniu el. pašto adresu, suprato, kad tie laiškai yra peradresuojami jos vaikams, nes vaikai jai yra atrašę: „O., nerašyk man“. Pats vaikų tėvas neatsakydavo. Iš V. U. el. pašto gavo atsakymą, kad jis užimtas iki 2021 m. liepos 30 d. Bandė ieškoti kontaktų per jo tėvus, per vaikų paramos centrą, per vaikų tėvo advokatę. Kai vaikai mokėsi kontaktiniu būdu, teismo nustatytomis dienomis vyko prie vaikų mokyklų, juos pasitikdavo, taip pat prie tėvo ofiso, jei pavykdavo, stengėsi užmegzti pokalbius, tačiau vaikai į kontaktą praktiškai nėjo. Tiek prie mokyklos, tiek susitikimo Vingio parke metu motinos dieną, vaikai kartojo, kad ji pavogusi jų pinigus, kad grąžintų, kad ji jų negirdi. Vingio parke susitikimas vyko apie pusę valandos, į jį vaikus atvežė skolininko sutuoktinė. Bendravo su vaikų auklėtojomis, per auklėtoją siekė perduoti dovaną dukrai M. Vieną kartą pavyko daugiau pasikalbėti su M., po to dukra nutilo, kitais kartais nebendraudavo. Taip pat yra palikusi 2021 m. Kalėdų dovanas prie vaikų gyvenamosios vietos durų, laiptinėje, matė, kad jos jau mėnuo kaip ten stovi nepaimtos. Vaikus gali pamatyti mokyklos Facebook grupėje, seka e-dienyno informaciją. Mano, kad vaikai taip elgiasi, nes vaikų tėvas jiems yra padaręs įtaką. Paaiškino, kad iki 2014 metų, kol buvo nutraukta šalių santuoka, iš esmės ji daugiausia rūpinosi vaikais, tuo metu net nežinojo, kad teismas nutraukė poros santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir nustatė vaikų gyvenamąją vietą su tėvu. Pora iš esmės gerai sutarė, nors V. U. gyveno dvigubą gyvenimą, su kita moterimi (dabartine sutuoktine) tuo metu susilaukė vaiko. 2015-2017 metais suinteresuoti asmenys dalijosi vaikų priežiūra, o konfliktai prasidėjo, kai ji 2017 m. kreipėsi į teismą, siekdama, kad vaikų gyvenamoji vieta teisiškai būtų nustatyta su ja. Tokiame košmare gyvena jau ketverius metus.

8.       Posėdžio metu suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. U. nurodė, kad jis viską padarė, kas priklauso pagal Sprendimą, jokios jo kaltės nėra. Paaiškino, kad jo adresu ateina daug elektroninių laiškų, šiuos laiškus jo pavedimu „apdoroja“ trys jo įmonės darbuotojai. Darbuotojai patiria finansines sankcijas, jei patys negali atsakyti į tam tikrus laiškus ir perduoda juos spręsti skolininkui, todėl iki jo iš esmės jokie laiškai neateina, viską išsprendžia įgalioti asmenys. Minėti trys darbuotojai nėra jo šeimos nariai ar artimieji, tai samdomi darbuotojai. Galimai šie darbuotojai atsakinėjo tiek į antstolio, tiek į O. C. laiškus. O. C. el. laiškus nuo 2019 m. vasaros peradresuoja vaikams, kad vaikai neužmirštų motinos. Įsiteisėjus Sprendimui nebuvo atsakyta į O. C. žinutę, nes ta žinutė, kuri skambėjo „V., skubu, susisiek“ buvo netinkama. Jo nuomone, nebuvo jokios skubos, nes vaikai buvo saugūs jo namuose. O. C. turėtų išmokti civilizuotai bendrauti, ir jo nuomone, daro pažangą, teigė, kad „iš laukinio gyvulio gal gausis kažkas panašaus į žmogų“. Nemano, kad turi bendrauti ar bendradarbiauti su vaikų motina, nes toks bendravimas žeistų jo dabartinę sutuoktinę. Pavedė savo advokatei spręsti klausimus, kontaktuoti, advokatės dėka ir vyko vaikų susitikimas su motina Vingio parke 2021 m. gegužės mėn. Dėl vaikų motinos vadinimo ragana, linkėjimo jai mirties, taip pat ir prie vaikų, paaiškino, kad tai buvo viena iš jo taikytų elgesio metodikų, strategijų vaikų motinos atžvilgiu. Skolininkas ieškojo visokių būdų, gražių ir negražių, kad vaikų mama „atsipeikėtų“, pradėtų elgtis tinkamai. Mano, kad vaikų motina galėtų vaikams rašyti laiškus, dabar to nedaro. Arba motina galėtų padovanoti vaikams telefonus bendravimui, nors abejoja, ar vaikai paimtų. Prie jo namų durų paliktų Kalėdų dovanų nematė, galimai jos stovi prie kito išėjimo, jis vaikšto pro kitą laiptinę, kuri labiau patinka jo šuniui. Nerimauja dėl vyresniosios dukros, kuri turi psichologinių sunkumų, visa šita situaciją mergaitę gali „davesti iki savižudybės“, nes ji jau žalojasi. Dėl situacijos, jo vertinimu, kalta ir O. C., kuri neduoda sutikimo dukrai išvykti mokytis į užsienį. Tiksliai negalėjo pasakyti datų, kada vaikai 2021 m. gruodžio mėn. – 2022 m. sausio mėn. nebuvo Lietuvoje. Vaikai buvo Maltoje apie 4 savaites, jis suorganizavo jų išvežimą, kad jie bent mėnesį pabūtų ramiai, be tarnybų apklausų, vaikščiojimo pas teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi paskirtą mediatorių susitikimams su motina, kontakto ieškančios motinos. Vaikų motina yra prirašiusi daugybę skundų. Patvirtino, kad yra informacinių technologijų specialistas, turi lėšų pragyvenimui ir pasirūpinimui vaikais.

9.       Tarnybos atstovė posėdžio metu nurodė, kad asmeniškai nepažįsta proceso dalyvių, neturi jokio suinteresuotumo nagrinėjama byla. Nurodė palaikanti išvadoje išdėstytą poziciją, akcentavo, kad sprendimas nėra vykdomas. Pastebėjo, kad bylos medžiaga leidžia teigti, kad  vaikai tėvo yra gąsdinami tiek tarnybomis, tiek motina. Motinai ribojamos galimybės prieiti prie vaikų.

10.       Skolininkas V. U. ir jo atstovas advokatas Liudas Paltanavičius rašytinėje baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad teismas turėtų atmesti antstolio pareiškimą dėl skolininkui baudos už sprendimo neįvykdymą skyrimo bei sprendimo tvarkos pakeitimo, kuris surašytas remiantis iš esmės suinteresuoto asmens O. C. deklaratyviais/melagingais teiginiais, kad neva skolininkas neperdavė vaikų motinai, nesilaikė teismo sprendimu nustatytos vaikų ir motinos bendravimo tvarkos. Teigė, kad 2022 m. sausio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu antstolis negalėjo tiksliai nurodyti kokius Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos punktus pažeidė skolininkas, kokius veiksmus jis privalėjo atlikti pagal Sprendimą ir/ar kokių neatliko, nenurodė kaip asmeniškai nustatė, kad V. U. nevykdė teismo Sprendimo, tačiau pats patvirtino, kad iš esmės rėmėsi suinteresuoto asmens paaiškinimais dėl neva nevykdomos Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, citavo vaikų motinos žodžius. Teismo posėdyje iš esmės nesiaiškinta aplinkybių, dėl kurių skolininkui galėtų būti skiriama bauda, t. y. Sprendimo nevykdymo veiksmus ir/ar neveikimą, neanalizuota skolininko tyčia, vaikų norai/pozicija, dėl kurių jie kategoriškai atsisako vykti/būti su motina ir kt., tačiau buvo nagrinėjami su šia byla visiškai nesusiję dalykai vykę pvz. 2010, 2014 metais, kuomet vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų tėvu. Teismo Sprendimu vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Nors teismui buvo žinoma, kad vaikai faktiškai gyvena su tėvu, teismas Sprendime neišsprendė vaikų perdavimo klausimo, nenurodė kaip vaikai turėtų būti perduoti motinai, kas juos turėtų perduoti t. y. jokie įpareigojimai V. U., susiję su vaikų perdavimu, nebuvo numatyti. Pati O. C. nebuvo/nėra pateikusi jokių prašymų, kurias būtų siekiama sureguliuoti vaikų perdavimo klausimus. V. U. Sprendimą dalyje vykdė tinkamai, t. y. pristatydavo nepilnamečius vaikus į ugdymo įstaigą ir iš jos pasiimdavo. Antstolis nurodo, neva, pažeidimai pasireiškė ir tuo, kad vaikų motinai nepasiėmus vaikų iš ugdymo įstaigų jos bendravimo savaitę ir vaikams patiems grįžus namo pas tėvą, tėvas nepristatė grįžusių vaikų motinai. Pastebėtina, kad jokio įpareigojimo vaikus atvežti į vaikų motinos namus skolininkas pagal teismo Sprendimą neturi. Vaikams nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ugdymo įstaigas lankant kontaktiniu būdu vaikų tėvas juos visus visada pristato į jų lankomas ugdymo įstaigas prieš užsiėmimų pradžią ir pasiima jiems pasibaigus, tuo tarpu vaikų motina visų vaikų niekada nėra nei pristačiusi, nei pasiėmusi. Motinos negebėjimas pačiai, ar pasitelkiant pagalbą organizuoti vaikų pristatymo/paėmimo į/iš jų lankomų skirtingų ugdymo įstaigų nėra vaikų tėvo atsakomybė. Pasisakant dėl ugdymo proceso nuotoliniu būdu, pažymėtina, jog Sprendime nėra aptarta kaip ir kas turėtų vykti tokiais laikotarpiais (nors Sprendimo priėmimo metu vaikai jau mokėsi nuotoliniu būdu), t. y., nustatyta bendravimo tvarka yra neaiški ir nekonkreti, o antstolis tuo naudojasi, jam palankiu būdu interpretuodamas Sprendimą. Skolininkui nėra numatyta pareiga vežti vaikus kur nors kitur, kaip tik į ugdymo įstaigą, taigi, vaikų motina turėjo pareigą jai priklausančiu laiku pirmadieniais pasiimti vaikus iš jų nuotoliniu būdu lankomos ugdymo įstaigos, tačiau to nedarė. Sprendime taip pat nėra sureguliuota vaikų bendravimo tvarka su tėvais pastarųjų atostogų ar švenčių metu ir kt. Tėvui, priešingai nei interpretuoja antstolis, Sprendime nėra numatyta pareiga vaikus vežti motinai, jai perduoti ir/ar pristatyti. Iš elektroninių laiškų matyti, kad V. U. dėjo pastangas, kad O. C. su vaikais bendrautų, pranešdavo apie visus planus, išvykas, atostogas ir kt. Skolininkas kaltinamas, kad gegužės 2 d. nepristatė vaikų į jų motinos gyvenamąją vietą nuo 11 val. Iš byloje esančio 2021 m. balandžio 29 d. susirašinėjimo matyti, kad pati vaikų motina pageidavo, kad vaikai Motinos dieną (gegužės 2 d.) 11 val. būtų atvežti ne į motinos gyvenamąją vietą, o į Vingio parką Vilniuje. Motinos pageidavimą vaikų tėvas įvykdė, vaikai buvo pristatyti nurodytu laiku į nurodytą vietą, tačiau dėl motinos kaltės (tarp vaikų ir motinos įvyko konfliktas) jų bendravimas nutrūko anksčiau nei 20 val. Sprendimus abiem tėvams nustatytas vienodas bendravimo su vaikais laikas, realiai vaikai turi dvi faktines gyvenamąsias vietas: savaitę pas motiną, savaitę pas tėvą, tačiau būtent vaikų motina nepasiima vaikų jos savaitę iš pastarųjų ugdymo įstaigos, nerašo vaikams, nebando atkurti prarasto ryšio su vaikais palaipsniui, o juos spaudžia veikti prieš jų valią, nepaiso jų norų (pvz. dėl A. mokslų užsienyje), tuo tarpu vaikų tėvas deda visas pastangas, kad vaikai bendrautų su motina, vyktų pas ją jos bendravimo savaitę, pasveikintų mamą su gimtadieniu, derino su motina vaikų atostogas, išvykas, klausimus susijusius su mokslais ir kt. ką patvirtina byloje esantys įrodymai, pvz. antstolio Rimanto Vižainiškio 2021 m. gruodžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (konstatuota, kad vaikų motina mamos bendravimo su vaikais savaitę nepasiima vaikų iš mokyklos, neatvažiuoja, vaikams net nerašo ir kt.), nepilnamečių vaikų ir tėvo elektroniniai laiškai (2021 m. vasario 24 d., 2021 m. kovo 8 d., 19 d., 21 d., 2021 m. gegužės 8 d., 18 d., 2021 m. birželio 14 d., 2021 m. liepos 11 d., iš jų matoma, kad vaikų tėvas primena apie motinos savaitę, gimtadienį, tačiau vaikai kategoriškai atsisako vykti), psichologių R. G. 2021 m. lapkričio 12 d. pažyma ir S. G. 2021 m. lapkričio 18 d. pažyma (mergaitės nebendrauja su motina nes jaučia senas nuoskaudas, kad nepasitiki motina, nes pastaroji nesilaiko žodžio, neištęsi pažadų, kad ryšio atstatymas turėtų vykti palaipsniui, kad mama turėtų pasikeisti, neversti vaikų daryti to, ko jie nenori, kad mergaitės savo namais laiko tėčio namus, kad tėvas nenuteikinėja vaikų prieš motiną ir kt.). V. U. elektroniniai laiškai (apie visas išvykas vaikų motinai buvo pranešama, buvo derinama, buvo pranešama apie išvykų/mokslų užsienyje naudą, prašė vaikų motinos leidimo, siūlė kompensuoti tą laiką, kuomet vaikų motina negalės dėl išvykos gyvai bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir kt.). Suinteresuotas asmuo antstoliui/teismui teikia klaidingus duomenis: iš 2017 m. gruodžio 27 d. protokolo ištraukos matyti, kad išieškotoja melavo teismui dėl 2014 m. pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo, melavo dėl pastangų ir noro bendrauti su vaikais, dėl vaikams pervedinėjamų pinigų, tinkamo elgesio su vaikais; iš garso įrašo girdėti, kad vaikų motina nenori su vaikais bendrauti ilgiau, kad jai užtenka su jais pabūti „valandėlę“ ir tik kai gali (vaikų motina turi kitą šeimą, kitų planų) nori pabūti su vaikais valandą, o ne keturias, kad ji nenori būti auklė ir būtent tėvas turi prisiimti didesnę atsakomybę už vaikus; iš motinos laiško sūnui V. U. matyti, kad meluoja, jog perveda vaiko pinigus skolininkui, neatsižvelgia į vaiko norus, visą kaltę bando suversti vaiko tėvui; iš O. C. 2017 m. gruodžio 27 d.  protokolo ištraukos matyti, kad ši su policija pažadino vaikus viduryje nakties ir juos pasiėmė; iš V. U. 2022 m. sausio 25 d. pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad V. U. praneša O. C. apie visas su vaikais susijusias aplinkybes. Priešingai nei nurodo Tarnyba, V. U. bendradarbiavo/bendradarbiauja ir su Tarnyba,  praneša apie vaikus, jų būklę. Būtent Tarnyba visiškai nereagavo į pastabas/prašymus, neteikė prašomos informacijos (pvz. 2021 m. rugsėjo 1 d., 2021 m. rugsėjo 2d. laiškai), maža to,  nepaiso vaikų pozicijos, išdėstytos 2021 m. gruodžio 9 d. vaikų situacijos vertinimo anketose (vaikai nori gyventi su tėvu, kad vaikų mama su jais netinkamai elgiasi, juos skriaudžia, pati nededa jokių pastangų, jiems nerašo, vaikai nenori su ja bendrauti). Dokumentuose yra fiksuotos vaikų nuomonės (V. teigimu, mama tik atvažiuoja prie mokyklos ir prikimba prie jų, nors jie to nenori ir pasako jai, tada mama sako, kad ji yra jų mama. Berniukas pasakojo, jog kažkada mama jį stumdė namuose. Berniukas teigė, jog jei mama jam parašytų, jis turbūt jai atrašytų, tačiau mama jam net nerašo. Berniukas teigė, jog mama nelabai jo girdi, kalba tik savo. V. nuomone, reikėtų, jog mama paprašytų pakeisti teismo sprendimą, kad jie su tėčiu galėtų visur važiuoti ir tada V. pas ją atvažiuotų. V. teigimu jis pyksta, kad mama nepakeičia teismo sprendimo, pasiėmė tuos pinigus ir neklauso bei negirdi jų visiškai. Jei pasikeistų šie dalykai, tada V. važiuotų pas mamą. Berniuko teigimu jis norėtų su mama bendrauti, jeigu ji pasikeistų, nes dabar su ja neįmanoma. V. teigimu specialistai galėtų pasakyti teismui, kad mama vis dar negirdi jų norų ir jie vis dar ant jos pyksta, nes teismas turbūt vis dar mano, kad jie neturi už ką ant savo mamos pykti. Berniuko manymu, kad jis vis vien pas tėtį gyvens nepaisant, kaip šita situacija išsispręs, kol jam sueis 18 metų. Sulaukus pilnametystės, jei mama nepasikeis, jis vis vien su juo neplanuoja keistis. Berniuko teigimu mama pradėjo blogai elgtis, todėl viskas pasikeitė – mama stumdė V., atėmė telefonus jų, meilikavo jiems, kai jiems labai tai nepatinka, todėl jie nuėjo pas tėtį, nes jie supyko ant jos. A. nurodo, kad jos su mama santykis yra blogas, su ja nelabai bendrauja nebent ji atvažiuoja prie mokyklos. Kelis kartus buvo atvažiavus prie jos mokyklos, bet A. prašė jos, kad mama nebevažiuotų prie mokyklos. Mergaitė sakė mamai, kad ji nebevažinėtų, bet mama nesiklauso jos. A. galvoja, jog tai blogai. Jei mama nori su jais bendrauti, tai turėtų visų pirma atsižvelgti į jų norus ir nuomonę. A. savo noru nenori iš viso su mama nenori susitikti, bet taip buvo ne visada. Mergaitės teigimu mama nieko nedaro, ko jie nori, viską daro pagal save, todėl ji ir nenori su ja bendrauti. A. norėtų, kad mama juos išgirtų. Jeigu jie sako, kad jie nenori pas ją važiuoti, tegul mama nustoja stengtis, kad jie pas ją važiuotų per prievartą, nes ji visaip stengiasi, kad jie važiuotų pas ją, nors jie daug kartų jai sakė nenorintys to daryti. A. teigimu niekas negali pasikeisti, kad ji norėtų bendrauti su mama, nes A. tiesiog nepatinka su mama bendrauti. Mergaitė pasakojo, kad jie visada gyvendavo pas tėtį, o pas mamą ir taip nenorėdavo važiuoti. A. norėtų, kad jie ramiai galėtų gyventi tiesiog pas tėtį, nes dabar mama gali pavyzdžiui keisti jų mokyklas ir tokius dalykus daryti. Mergaitės teigimu ji žino, kad mama neatsižvelgs į jų norus, darys pagal save, nors A. kažko ir nenori. Vaikas sakė, kad ilgesnių pokalbių su mama nelabai turi. Paskutinį kartą ją matė praeitą savaitę, kai ji atvažiavus buvo. Paskutinį kartą telefonu su mama kalbėjo praeitais metais per karantiną, nes mama norėjo į kažkokį projektą eiti mokykloje, bet A. mamai pasakė, jog ji nenori, kad mama eitų. Mergaitė pokalbio pabaigoje sakė, kad jai viskas jau atsibodo, klausimų specialistams neturėjo. M. nurodė, jog su mama nebendrauja. M. mama kartais atvažiuoja prie mokyklos, bet M. būna pasilieka po pamokų ilgiau mokykloje, dar pabūna su draugėmis, todėl išėjus iš mokyklos jau mamos nebesutinka. M. specialistams sakė, jog ji pyksta ant savo mamos, nes ji nervuoja ją. Taip pat mergaitė pasakojo, jog tėtis buvo padaręs, kad kiekvieną mėnesį (nuo 1 iki 10 mėnesio dienos) pervestų po 100 eurų į kortelę jiems, bet mama padarė taip, kad jai būtų pervedami tie pinigai. M. teigė, jog jie taupė tuos pinigus. Dar mergaitės teigimu, ji pyksta, kad mama jai meluoja apie tėtį ir vaikšto prie mokyklos. Mergaitė teigė, jog mama meluoja, kad taupys tuos vaikų pinigus, dės tuos pinigus į atskirą sąskaitą, bet jų iš tikrųjų netaupo. Vaiko teigimu, mamai reikėtų nebemeluoti ir padaryti taip, kad jie galėtų kada nori pas ją važiuoti. M. norėtų važiuoti kartais savaitgaliais pas ją, nenorėtų tiesiai po mokyklos važiuoti pas mamą, nes ji taip nepripratus. M. sakė, jog norėtų važiuoti tiek pas mamą, tiek pas tėtį, jeigu mama nesekiotų jos, nemeluotų, neimtų tų pinigų ir M. galėtų vykti pas mamą kada ji nori ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad CPK 771 str. nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama tik kaltės pagrindu, kad teismai laikosi pozicijos, jog tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą, kad Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Šiuo atveju, antstolio pareiškimas visiškai nepagrįstas, remiamasi išimtinai suinteresuoto asmens deklaratyviais/melagingais teiginiais ir/ar Sprendimo nuostatų interpretacijomis. Be to, dėl išvardintų veiksmų/neveikimo V. U. kaltės nėra, o yra kitos, nuo jo valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių vaikų motina su vaikais nebendrauja (tai ir teismo Sprendime nurodytos tvarkos nekonkretumas, vaikų nenoras bendrauti su motina dėl pastarosios netinkamo elgesio, vaikų motinos neveikimas t. y. nedėjimas pastangų atstatyti prarastą ryšį su vaikais palaipsniui, nerašymas vaikams, jų nepasiėmimas iš ugdymo įstaigų pagal nustatytą bendravimo tvarką, nuolatinis vaikų terorizavimas, vertimas vaikus elgtis prieš jų norus, melavimas, nepagrįstų skundų įvairioms institucijoms rašymas, po kurių vaikai priversti teisintis tretiesiems asmenims, kartoti tas pačias aplinkybes ir kt.), todėl prašoma antstolio Gintauto Puodžiuko pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą (DOK-23057; b. T. V, b. l. 23-28).

11.       Suinteresuotas asmuo O. C. ir jos atstovas advokatas Marius Zamulskis rašytinėje baigiamojoje kalboje nurodė, kad palaiko byloje išreikštą poziciją. Skolininkas nevykdo pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant įsiteisėjusį teismo Sprendimą, piktybiškai ir tyčia nevykdo teismo Sprendimo, nebendradarbiauja su Tarnyba, su išieškotoja, piktnaudžiauja teise, tėvo valdžią įgyvendina priešingai vaikų interesams. Tai pagrindžia tiek išieškotojos pateikti įrodymai, SMS vaikams, el. laiškai skolininkui, tiek ir antstolio pateikti įrodymai dėl nebendradarbiavimo, pateikti paaiškinimai 2022 m. sausio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu, jog V. U. nėra atvykęs į antstolių kontorą, neteikė jokios informacijos antstoliui, taip pat skolininkas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jis bendradarbiavo su antstoliu. Byloje yra Tarnybos pateikti įrodymai, jog skolininkas nebendradarbiauja su Tarnyba (žr. priedas Nr. 14 prie atsiliepimo; Tarnybos pateikta 2021 m. gruodžio 8 d. išvada). Skolininko motyvai, jog jis bendradarbiauja su Tarnyba, yra niekuo nepagrįsti, nes susirašinėjimas su atvejo vadybininke (žr. 2021 m. rugsėjo 1 ir 2 dienomis susirašinėjimas prie DOK-15685) R. T. pasireiškia vien kaltinimais, neigiamu nusistatymu ir emocijų reiškimu. 2022 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu skolininkas nurodė, kad neturi pareigos bendrauti ir bendradarbiauti su O. U.. Tai parodo, kad skolininkas teismo Sprendimo vykdymą supranta formaliai ir jeigu jame kas nors neįrašyta, vadinasi jis tokių pareigų neturi. 2022 m. sausio 24 d. teismo posėdyje skolininkas paaiškino, kad teismo Sprendimo tinkamą vykdymą supranta vien tik vaikų nuvežimą į mokyklą pirmadieniais. Skolininkas negalėjo nurodyti jokių realių pastangų, ką jis daro, kad vaikai vyktų pas motiną. Tokia siaura Sprendimo vykdymo samprata prieštarauja tiek bendradarbiavimosi ir kooperavimosi pareigai, tiek pareigai dėti pastangas vaikų ryšiui ir bendravimui su kitu iš tėvų palaikyti. Akivaizdu, kad vykdant bendravimo tvarką vaikai turi būti perduoti kitam iš tėvų, privalo vaikus pristatyti į vaikų motinos gyvenamąją vietą. Skolininko motyvai dėl atsakomybės nebuvimo dėl antradienio, trečiadienio, ketvirtadienio, penktadienio, esant motinos bendravimo su vaikais savaitei, yra nepagrįsti ir atmestini. Skolininkas taip pat negalėjo konkretizuoti, kokias realias pastangas dėjo vykdant Sprendimą. Skolininko motyvai, kad jis taikos sutarties derybas pavedė vesti advokatei, vedė vaikus pas savo parinktus psichologus, kad jie atrastų priežastis, kodėl vaikai neina, ir motyvas, kad jis vengia konfliktų su išieškotoja, nėra realios skolininko pastangos. Realiai skolininkas siekė pakeisti teismo Sprendimą arba pateisinti jo nevykdymą. Privačių psichologų pažymos, kurios surašytos neįvertinus visumos, vienašališkai, nedalyvaujant motinai ir yra prieštaraujančios nepilnamečių vaikų teismo ekspertizės aktams ir įsiteisėjusio teismo Sprendimo išvadoms, yra tik siekis rinkti palankius skolininkui įrodymus, bandyti neigti Sprendimą, o ne dėti realias pastangas dėl jo vykdymo. Skolininkas bendravimą su išieškotoja bei institucijomis teismo sprendimui perkėlė į savo įmonės SIA „USS Enterprises“, kurios vadovu jis yra, sistemą per užklausų formą. Iš šios „sistemos“ iš neaiškaus el. pašto adreso gaunami atsakymai, kuriame jo įmonės darbuotojai ar automatinis atsakiklis pateikia atsakymus į išieškotojos ar institucijų el. laiškus ar raštus ar kitą informaciją biurokratine forma (nurodomas užsakovas, rezultatas, sprendimai, terminai ir t. t., žr. 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. liepos 21 d., 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. vasario 22 d. el. laiškus prie DOK-15685). Ši „sistema“ atsirado būtent po teismo Sprendimo įsiteisėjimo ir O. C. įsitikinimu, tai bandymas išvengi bendravimo ir bendradarbiavimo pareigos tarp tėvų. Teismo posėdžio metu skolininkas teigė, kad pats tiesiogiai nekontaktuoja, o kontaktuoja per „sistemą“, pas jį ribotas priėjimas prie el. pašto. Išieškotojai iš „sistemos“ buvo nurodoma, kad V. U. yra nepasiekiamas (žr. 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. liepos 21 d., 2021 m. balandžio 7 d. el. laiškus prie DOK-15685); nurodoma į laišką neatsakinėti ir jeigu norima sukurti naują užklausą, naudotis „bendra sistema“ ar priskirtu kontaktiniu asmeniu (žr. 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. liepos 21 d., 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. vasario 22 d. el. laiškus prie DOK-15685). Tokius el. laiškus pasirašo USS Entreprises assist Nr. 1 (žr. 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. liepos 21 d., 2021 m. gegužės 6 d., 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. vasario 22 d. el. laiškus prie DOK-15685). Posėdžio metu skolininkas teigė, kad už bendravimą atsakingi kiti asmenys, jie gaudo tekstus, bet jeigu tekstas neturi pagrindo atsakymui, tai iš esmės atsakymas nėra teikiamas; yra nustatyta tvarka, kokie žodžiai turi atitikti ir t.t. Teigė, kad siekia mažinti bendravimo „sistemoje“ kiekį, negaišti laiko, todėl paveda atsakyti kitiems. Skolininko įmonės „sistemos“, kuri galimai naudojama klientams ar besikreipiantiems į įmonę, ar jo įmonės darbuotojų įtraukimas į tėvų privačius santykius ir įsiteisėjusio teismo Sprendimo vykdymą yra nepriimtinas, prieštaraujantis ir vaikų interesams, bei rodantis nepagarbą vaikų motinai bei institucijoms. Negana to, 2022 m. gruodžio 21 d. el. laiškas iš „sistemos“ (priimtas teismo 2022 m. vasario 4 d. rezoliucija su DOK-15685) patvirtina, kad Skolininkas į bendravimą per „sistemą“ įtraukia ir vaikus – šiame el. laiške nurodoma, kad vaikams bus sukurtos paskyros dėl galimybės naudotis sistema ateityje. Vaikų motina nėra nei įmonės klientė, nei kreipiasi į skolininko bendrovę, todėl akivaizdu, kad skolininkas nepagrįstai painioja privačius šeimos ir verslo santykius, traktuodamas išieškotoją kaip įmonės klientę, o ne kaip vaikų mamą. Į išieškotojos el. laišką – skubiai su ja susisiekti (priedas Nr. 6 prie atsiliepimo, DOK-158453), nurodomas „sistemos“ atsakymas, jog užklausa „išspręsta“, „duomenų trūkumas“ (žr. 2021 m. vasario 22 d. el. laiškas prie DOK-15685). Skolininkas pakomentavo, jog jokio skubaus klausimo nebuvo (kaip teigė: ar čia šunys, ar čia kokie tai pagal iškvietimą; nei čia skubu, pažiūrėjau į vaikus, visi sveiki, niekas neserga, vadinasi skubos nėra), taip pat nežinojo, ar „sistemoje“ kažkas atsakė, ar neatsakė, ir teigė, kad akivaizdu, kad klausimo jokio ten nebuvo svarbaus. Akivaizdu, kad skolininkas tik tyčiojasi iš išieškotojos kreipimųsi. Kituose atsakymuose dažniausiai nurodoma, jog V. U. yra nepasiekiamas, taip pat pasiūloma kreiptis tiesiogiai į vaikus jų el. paštais ir susitarti dėl bendravimo tvarkos vykdymo (žr. 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. lapkričio 2 ir 3 d., 2021 m. liepos 21 d., 2021 m. balandžio 7 d. el. laiškus prie DOK-1568). Teismo posėdžio metu skolininkas taip pat nurodė, kad mama tiesiogiai turėtų klausimus spręsti su vaikais, o tėvas nėra tam reikalingas, netarpininkaus. Tokia pozicija yra nusišalinimas nuo tiesioginių tėvo pareigų ir Sprendimo vykdymo, skolininkas žino, jog vaikai atsisakys bendravimo su motina – vaikai demonstruoja itin neigiamą nusistatymą prieš motiną. Vaikams užkraunama didelė psichologinė našta spręsti klausimus, kuriuos turėtų spręsti suaugusieji tėvai. Tai patvirtina, kad V. U. nededa jokių pastangų teismo Sprendimo įvykdymui. Atskirai pasisakytina dėl 2022 m. gruodžio 21 d. el. laiško (prie DOK-1568), kuriuo skolininko įmonės „sistema“ pagal V. U. užklausą nusiuntė el. laišką dėl vaikų kelionės ir bendravimo tvarkos nevykdymo. Skolininkas posėdžio metu taip ir neatsakė į klausimą, kodėl reikėjo išvykti atostogų 4 savaitėms. El. laiške nenurodoma kur vaikai išvyksta, be to, vaikai išvyko viršijus mokinių atostogas, vaikai minimum 2 savaites nelankė mokyklos. Be to, sprendimas priimtas vienašališkai, nebendradarbiaujant su vaikų motina. El. laiške nurodoma, kad skolininkas nebus pasiekiamas iki 2022 m. sausio 24 d., nurodoma, kad informacija siunčiama ir vaikams, kas patvirtina, jog vaikai įtraukiami į klausimus, kuriuos turi spręsti tėvai. Tokiu būdu tėvas demonstruoja netinkamą, ironišką, formalų, vienašališką, nepagarbų bendravimo su motina pavyzdį vaikams, vienašališkai priima sprendimus, neteikia informacijos, kur vaikai išvyksta, nesitaria su išieškotoja dėl Sprendimo vykdymo, neatsižvelgia į vaikų interesą lankyti mokyklą, taigi, konstatuotina, kad skolininkas nebendradarbiauja, veikia priešingai vaikų interesams. Kaip matyti iš skolininko įmonės „sistemos“, išieškotoja O. C. pateikė atsakymą, adresuodama jį tiesiogiai V. U. jo kontaktiniu el. paštu, jog jo rasti neįmanoma, vaikų telefonai išjungti, ji nežino, kurie jie yra nuo gruodžio 17 d. Paprašė suteikti informaciją iš savo kontaktinio el. pašto arba paskambinti telefonu. Nurodė, kad vaikams dar atostogos, ir paklausė, kada jie bus atvežti (žr. 2021 m. gruodžio 20 d. dokumentą, prie DOK-1568). Tačiau O. C. nebuvo atsakyta. Tai patvirtina, jog skolininkas nebendradarbiauja, o išieškotoją ignoruoja. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkas nevykdo kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje priimtos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties dėl bendravimo per mediatorę. Kaip jau minėta, netrukus priėmus nutartį skolininko įmonės „sistema“ 2021 m. gruodžio 21 d. atsiuntė laišką apie vaikų išvykimą. Pats Skolininkas 2022 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu išsakė požiūrį dėl nutarties, teigdamas, kad nutartis priimta teisėjos neaiškiais sumetimais; vaikams jis pasakė, kad turim dar vieną „dovanėlę“ ir reikia eiti pas mediatorę. Teikdamas paaiškinimus nurodė, kad vaikai patys tarėsi su mediatore. Vaikai pasakę poziciją, kad užtenka tų specialistų, kiek jie ten pas psichologus vaikšto, dar jiems čia ant galvos. Skolininkas žinąs vaikų nuotaikas. Mediatorei pasiūlius dar ateiti, skolininkas atsakęs – gal vis dėl to tą procesą baigiam, čia jūsų galioj, tai arba jūs tuos vaikus ten toliau prievartaujat arba paleiskit. Darytina išvada, kad skolininkas ir šios nutarties nevykdė, nėra linkęs jos vykdyti, siekia, kad procesas būtų nutrauktas, perteikia vaikams netinkamą požiūrį į priimtą nutartį, palaiko vaikų išsakytą poziciją ir jokių realių žingsnių tai žinodamas nedaro. Pažymėtina, kad skolininko paaiškinimai posėdžiu metu tik patvirtina, jog jis turi itin priešišką nusistatymą prieš Tarnybą ir su ja nebendradarbiauja ir nesikooperuoja, kaltino Tarnybą siekaint privesti vaikus prie savižudybės; teigė, kad tarnybos „dakalė“. Dėl Tarnybos specialistų apsilankymų teigė, kad tėra vienintelis kelias – purkšti nuodingom dujom, kai jie ateina namo, nes kitaip nebeišeina su jais kovoti, ir nurodė, kad čia kaip tarakonai – lenda ir graužia vaikus. Teigė, kad Tarnybai paaiškinta, jog apsilankymai į namus vieną kartą per pusę metų, teigė, kad vaikų teisės žlugdo vaikus, dusina; Tarnyba remiasi savo „fantazijomis“, kad jis su O. bendrautų; teigė, kad jis turi šeimą ir bendravimas su buvusia žmona galėtų įžeisti jo dabartinę žmoną. Akivaizdu, kad skolininko nauja santuoka nepateisina jo elgesio. Skolininkas taip pat kaltino Tarnybos atstovę byloje, nurodydamas, jog ji yra viena iš tų, kurie asmeniškai prisidėjusi prie mergaitės būklės pablogėjimo. Skolininkas Tarnybos atstovę be jokio pagrindo kaltino korupcija, kad yra šališka, užgauliojo. Tokie skolininko teiginiai parodo aiškų jo itin neigiamą nusiteikimą prieš Tarnybą ir akivaizdžią nepagarbą, nebendradarbiavimą ir nesikooperavimą. Išieškotojos teigimu, vaikų nuomonė suformuota jų interesais pažeidžiančiu būdu, negali pateisinti Sprendimo vykdymo. Teismo Sprendime konstatuota, kad „nagrinėjamoje byloje tiek teismo posėdžio metu ginčo šalių pateikti paaiškinimai vaikų gyvenamosios vietos klausimais, tiek šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija dėl su vaikų interesais susijusiais klausimais, byloje esantys rašytiniai įrodymai, galiausiai, į bylą pateikti ekspertizės aktai, teismo įsitikinimu, rodo itin stiprų atsakovo polinkį ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaikų gyvenimo klausimais, bet ir apskritai siekį eliminuoti vaikų motiną iš vaikų socialinio gyvenimo. Šią išvadą teismas daro įvertinus byloje esančių įrodymų visumą“.  Atsakovas ne tik pradėjo riboti ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimą (kas yra konstatuota įsiteisėjusia teismo nutartimi), bet ir daryti poveikį nepilnamečiams vaikams formuojant neigiamą požiūrį į motiną (kas yra konstatuota Ekspertizės aktuose), tokiu būdu pažeidžiant prioritetinę vaikų teisę maksimaliai bendrauti ir palaikyti artimą ryšį su abiem tėvais“ (žr. Sprendimo 54 p.). Pažymi, kad skolininko elgesys yra nei truputį nepasikeitęs, o tik pablogėjęs. Be jau minėtų aplinkybių,  pažymėtina, kad skolininko teigimu, išieškotoja turėtų „išgirsti vaikus“, t. y. turėtų vadovautis suformuota vaikų nuomone ir neateiti prie mokyklos, kaip numatyta įsiteisėjusiame Sprendime. Tačiau tai yra tik skolininko siekis apskritai eliminuoti motiną iš vaikų gyvenimo, kadangi kaip jau yra įrodyta, vaikų nuomonė yra suformuota neteisėtu būdu ir neatitinka jų interesų. Skolininkas žinodamas, kad vaikai neima iš motinos jokių dovanų, kaltino ją, kad ji neva vaikams nenupirko telefonų, kad jie bendrautų su motina, kai tuo tarpu vaikai telefonus ir taip turi. Vėliau teismo posėdžio metu teigė, kad vaikai neimtų telefonų – sekimo priemonių. Skolininkas teigė, kad grįžęs pasakys vaikams, jog yra Kalėdinių dovanų paliktų motinos prie durų, tačiau išieškotoja nurodo, kad tos dovanos taip ir tebėra padėtos ir neliestos. Skolininkas demonstravo itin neigiamą požiūrį į vaikų motiną. Pirma, visas išieškotojos pastangas pasitelkti pagalbą jis pateikė kaip persekiojimą, terorizavimą, antra, pateikė eilę melagingų ir neįrodytų teiginių, kad motina, neva, nekentė vaikų, labai stipriai prieš juos smurtaudavo, išvarydavo į lauką, mušė, spardė, daužė langus, vaiko galvą, pjovė nagu vaiko koją, išsityčiojo, laikė kaip kalėjime ir t.t. Teigė, kad vaikų motina atvyko pas vaikus po 2020 m. spalio 23 d. sprendimo priėmimo ir pasakė jiems – bus šakės, šoksit pagal jos dūdelę. Išieškotoja pateikė įrodymus byloje, jog skolininkas buvo inicijavęs ikiteisminį tyrimą neva dėl išieškotojos daromo fizinio smurto vaiko atžvilgiu. Tokiu būdu taip pat buvo siekiama, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nebūtų pakeista. Išieškotoja 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu buvo išteisinta (priedai Nr. 4, 5 prie 2021 m. gruodžio 15 d. atsikirtimų, DOK-233217). Teismo posėdžio metu skolininkas įžeidinėjo motiną, teigdamas, jog mes susitaikėm, kad ten kažkur tai vaikšto teroristai; teigė, kad motina dabar bando verkšlenti; motiną vadino „laukiniu gyvuliu“; teigė, kad ir raganom vadino mamą, tuo metu skaitė pasakas vaikams apie raganas, apie laužo deginimus; teigė, kad negražiais žodžiais bando papurtyti žmogų, taikė šoko terapiją iš viso 15 metodikų; teigė, kad iš nervų tikrai garantuotai vėžiu žmogus (t. y. vaikų motina) susirgs, tai ir vaikai tais vėžiais išsirgs ir pan.; tai, kad privalomoje mediacijoje išieškotoja nesutiko su skolininko reikalavimais dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, skolininkas įvardijo kaip Talibano rėžimo palaikymą; teigė, kad motinos auklėjimo priemonės – bizūno davimas, išmetimas į lauką, valgyti nedavimas ir t.t. Skolininkas taip pat patvirtino, jog yra suteikęs išieškotojos laiškų jam peradresavimą į vaikų pašto dėžutes. Kaip minėta, tokiu būdu jis nesivadovavo Tarnybos pateiktomis pastabomis, jog tai neatitinka vaikų interesų ir įtraukia vaikus į tėvų reikalus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. sprendimu konstatavo, jog „nagrinėjamoje byloje matyti, kad nepalankaus sprendimo (sprendimų), išvadų atsakovo atžvilgiu atveju, atsakovas demonstruoja akivaizdžiai nepagarbų požiūrį ne tik į ieškovę, vaikų motiną, bet ir į atitinkamas institucijas, tiek ir juose dirbančius žmones ir apskritai į kitus asmenis, kurių pozicija nesutampa su atsakovo. Tokios atsakovo susiformavusios nuostatos, kaip matyti, atsispindi ir nepilnamečių vaikų pozicijose” (žr. sprendimo 40 p.). Konstatuotina, jog įsiteisėjęs Sprendimas nėra vykdomas dėl skolininko kaltės ir piktybinių jo veiksmų. Skolininko elgesys praėjus 1 metams po Sprendimo įsiteisėjimo nėra pasikeitęs. Nevykdomas Sprendimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais. Išieškotoja jau yra pasisakiusi, kad kuo ilgiau tokia situacija tęsis, tuo labiau vaikai bus psichologiškai žalojami. Tik kitoje aplinkoje nepilnamečiai vaikai gali būti atriboti nuo daromo poveikio ir nuteikinėjimo. Skolininkas jokiais būdais nesiruošia vaikų perduoti vaikų motinai geranoriškai, nebendradarbiauja, nesikooperuoja, nededa jokių realių pastangų, ir piktybiškai nevykdo Sprendimo. Antstolis teismo posėdžio metu nurodė, kad skolininkas nesiruošia vykyti Sprendimo. Skolininkas 2022 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu atskleidė aplinką, kurioje gyvena vaikai, t. y. teigė – pas mus namuose yra daug garso įrašų visokių blakių, šmakių; vaikai žino, kaip naudotis tomis priemonėmis, kaip apsiginti gyvenime; jeigu juos vežtų, kažkas tai grobtų iš namų ir pan., kur bėgti, kur slėptis, ką purkšti, karo visokių metodikų. Akivaizdu, kad skolininkas nėra nusiteikęs vykdyti Sprendimo geranoriškai. Išieškotojos įsitikinimu, situacija nesikeis, nes skolininkas nesiruošia vykdyti Sprendimo. Pažymėtina, kad teismo sprendimai tokiu atveju turi būti vykdomi CPK 764 straipsniu ir sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, todėl į procesą turi būti įtraukiama Tarnyba, gali būti įtraukiamas psichologas, policija, siekiant užtikrinti vaikų teises ir interesus. Todėl išieškotojos įsitikinimu, siekiant užtikrinti vaikų teises ir interesus, teismas turėtų priimti ryžtingą nutartį, nes priešingu atveju ir toliau niekas nepasikeis, o skolininkas ir toliau vengia ir vengs atsakomybės, yra visiškai nebaudžiamas ir elgiasi kaip nori tiek su vaikais, tiek su išieškotoja, tiek su institucijomis. Sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio reikia atsižvelgti į asmens turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog pats skolininkas patvirtino, kad yra SIA „USS Enterprises“ vadovas, nurodė, kad tikėtina, jog gauna darbo užmokestį, atsakė, jog negyvena už nulį. Teikdamas paaiškinimus skolininkas nurodė – viena įmonė jam skyrė didelę premiją, nes didelį pelną padarėm pernai metais. 2021 m. gruodžio 21 d. el. laiške nurodyta – V. U. vaikams už gerus 2021 metų įmonės rezultatus, kartu su kitų šeimų vaikais yra padovanotas įmonės vardu pramogų paketas. Taigi, realiai Skolininko turtinė padėtis yra gera, o ne tokia, kokia yra pateikiama oficialiuose registruose. Taip pat išieškotoja pateikia dokumentus, patvirtinančias jos patirtas išlaidas ir suteiktų paslaugų detalizavimą sąskaitose-faktūrose advokato pagalbai (priedai Nr. 1-2), prašo priteisti 2 500 Eur išlaidas iš skolininko V. U. (DOK-24263, b. T. V, b. l. 29-41).

12.       V. U. pateikė rašytinę repliką į O. C. baigiamąją kalbą, kurioje nurodė, kad nesutinka su išieškotojos deklaratyviais teiginiais, jog jis nevykdo bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos, todėl dėl jo, neva, kaltės teismo Sprendimas nevykdomas, kad skolininkas bendravimo forma per „sistemą“ yra netinkama. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina priešingai: 1) iš antstolio R. Vižainiškio 2021 m. gruodžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad būtent vaikų motina mamos bendravimo su vaikais savaitę nepasiima vaikų iš mokyklos, neatvažiuoja, vaikams net nerašo; 2) iš tėvo V. U. elektroninių laiškų (pvz. 2021 m. vasario 24 d., 2021 m. kovo 8 d., 19 d., 21 d., 2021 m. gegužės 8 d., 18 d., 2021 m. birželio 14 d., 2021 m. liepos 11 d.) matyti, kad vaikų tėvas primena apie motinos savaitę, gimtadienį, tačiau vaikai kategoriškai atsisako vykti; 3) iš psichologių R. G. 2021 m. lapkričio 12 d. pažymos ir S. G. 2021 m. lapkričio 18 d. pažymos matyti, kad mergaitės nebendrauja su motina nes jaučia senas nuoskaudas, kad nepasitiki motina, nes pastaroji nesilaiko žodžio, neištęsi pažadų, kad ryšio atstatymas turėtų būti palaipsnis, kad mama turėtų pasikeisti, neversti vaikų daryti to, ko jie nenori, kad mergaitės savo namais laiko tėčio namus, kad tėvas nenuteikinėja vaikų prieš motiną ir kt.; 4) iš V. U. elektroninių laiškų vaikų motinai matyti, kad apie visas išvykas vaikų motinai buvo pranešama, jos buvo derinamos, buvo pranešama apie išvykų/mokslų užsienyje naudą, prašė vaikų motinos leidimo, siūlė kompensuoti tą laiką, kuomet vaikų motina negalės dėl išvykos gyvai bendrauti su nepilnamečiais vaikais k kt., toks bendravimas per Suinteresuoto asmens peikiamą „sistemą“ yra tinkamas ir užtikrinantis atsakymus į kiekvieną el. laišką, kadangi suinteresuotas asmuo visus laiškus gaudavo, su „sistema“ dirbantys asmenys pasirūpindavo tuo, kad skolininko pateikta informacija nedelsiant pasiektų nurodytus adresatus; 5) iš į bylą pateiktų V. U. ir Tarnybos susirašinėjimų  2021 m. rugsėjo 1 d. ir 2 d. matyti, kad priešingai nei nurodo Išvadą teikiantį Institucija, V. U. bendradarbiavo/bendradarbiauja ir su Išvadą teikiančią Institucija, pranešdavo apie visas su vaikais susijusias aplinkybes, apie jų būklę ir kt., tuo tarpu būtent Tarnyba visiškai nereagavo į pastabas /prašymus, neteikė prašomos informacijos ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba Vaiko situacijos vertinimo anketą dėl A. U. (priedas 1) suformuotą 2022 m. sausio 18 d. atsiuntė tik 2022 m. vasario 7 d., t. y. sąmoningai išlaukusi kol V. U. pateiks šioje byloje baigiamąją kalbą, kurioje negalės aptarti vaiko situacijos vertinimo anketoje Tarnybai ir suinteresuotam asmeniui nepalankias aplinkybes. Tuo tarpu O. C. nors ir turėjo Vaiko situacijos vertinimo anketą, baigiamojoje kalboje prašė priverstinai vykdyti teismo Sprendimą, nors anketoje psichoterapeutės S. G. pažymėta, kad mergaitė jaučiasi nesaugi nes bet kuriuo metu gali būti per prievartą išvežta iš namų, kad jos poreikiu ir interesų nėra paisoma imanti pas mama ji kategoriškai atsisako) ir kt. Nesutinka su suinteresuoto asmens teiginiais, kad V. U. formaliai vertina Sprendimą, kad jeigu Sprendime neįrašytos kažkokios V. U. pareigos, tai šis jų vykdyti neprivalo. Nurodo, jog teismai laikosi pozicijos, kad teismų sprendimai negali būti interpretuojami, jie vykdomi taip kaip nurodoma sprendime. Teismo nurodymas, išdėstytas teismo sprendimo revoliucinėje dalyje neturi sudaryti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybės skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, skirtingai aiškinti tai, kaip konkrečiai ir kokia apimtimi jis turėtu būti vykdomas. O. C. tiek posėdžio metu, tiek baigiamojoje kalboje mini su nagrinėjama byla visiškai nesusijusius dalykus, teigia, kad V. U. nėra linkęs vykdyti 2021 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl bendravimo per mediatorę ir kt. Pastebėtina, kad teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytu ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių Šalys nenurodė. Skolininkas nesutinka su suinteresuoto asmens prašymu priteisti 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Konkrečiu atveju byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, įvyko vos keli teismo posėdžiai vietovėje, kurioje registruotos visos bylos šalys, byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl didelių piniginių sumų, nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, todėl akivaizdu, kad prašoma priteisti už advokato pagalbą suma yra neprotinga, aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų ir teismų praktikos nuostatų. Be to, būtent skolininkas eilinį kartą siūlė išieškotojai ginčus baigti taikiai, pasirašyti taikos sutartį   2), tačiau jokio atsakymo negavo. Matyti, kad suinteresuoto asmens argumentai baigiamojoje kalboje yra deklaratyvaus pobūdžio, visiškai neįrodantis V. U. kaltės, tuo tarpu bauda skolininkui skiriama tik kaltės pagrindu, todėl antstolio Gintauto Puodžiuko pareiškimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas (DOK-26722; b. T. V, b. l. 37-41).

13.       O. C. pateikė rašytinę repliką į V. U. baigiamąją kalbą, kurioje nurodė, kad antstolis savo pareiškime ir patikslintame pareiškime nurodė įsiteisėjusio teismo Sprendimo nevykdymą patvirtinančius motyvus, aplinkybes, punktus, nevykdomus veiksmus. Suinteresuotas asmuo O. C. atsiliepime į antstolio pareiškimą (DOK-158453), prašyme dėl papildomų įrodymų (DOK-198863), atsikirtimuose (DOK-233217), jos baigiamojoje kalboje išdėstė savo poziciją dėl skolininko Sprendimo vykdymo formalaus supratimo, ignoravimo vykdant bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, dėl bendravimo per vaikų atostogas ir švenčių metu, per motinos dieną, dėl skolininko motyvų, neva, jis deda pastangas motinos bendravimui su vaikais, dėl antstolio faktinių aplinkybių protokolo, dėl skolininko bendradarbiavimo rašant el. laiškus per jo bendrovės „sistemą“, dėl bendravimo su Tarnyba. Taip pat suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog V. U., kurio dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu, neatvyko į 2021 m. spalio 26 d. teismo posėdį, tokiu būdu byla buvo užvilkinta, ko ir siekė skolininkas. CPK 246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Skolininkui buvo suteikta galimybė pateikti jo nedalyvavimą pagrindžiančius įrodymus. Teismas pripažino, jog nepateikta pakankamai įrodymų, kad suinteresuotas asmuo V. U. neturėjo galimybės dalyvauti nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu rengiamame posėdyje. O. C. prašo taikyti atsakomybę V. U. už neatvykimą į teismo posėdį nesant pateisinančios priežasties, vilkinant bylos nagrinėjimą (DOK-27805; b. T. V, b. l. 52-54).

Pareiškimas tenkintinas iš dalies

14.       Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys V. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. C. (buv. U.), gim. (duomenys neskelbtini) turi tris bendrus nepilnamečius vaikus: A. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai yra 14 metų, V. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 12 metų, bei M. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai 9 metai 9 mėn. Šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-32415-762/2014.

15.       Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-78-1050/2020 pagal O. C. ieškinį V. U. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo teikimo pakeitimo. Teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) nusprendė: 1. Tenkinti ieškinį iš dalies, atsakovo priešieškinį atmesti. 2. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014, nustatytą nepilnamečių vaikų A. U., V. U. ir M. U. gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove. 3. Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) Atsakovas su vaikais bendrauja metų neporinėmis savaitėmis (nuo pirmadienio iki pirmadienio) nepertraukiamai, pirmadienį pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir pirmadienį ryte nuvežant vaikus į ugdymo įstaigą prieš užsiėmimų pradžią; 2) Esant išeiginei/šventinei/atostogų dienai metų porinių savaičių pirmadieniais atsakovas atveža nepilnamečius vaikus į ieškovės nurodytą gyvenamąją vietą 17:00 val., o motina atveža vaikus į tėvo nurodytą gyvenamąją vietą neporinių savaičių pirmadieniais iki 17:00 val.; 3) Mokyklos atostogų dienas tėvai dalinasi per pusę – tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pirmąją atostogų pusę, motina – antrąją atostogų pusę. Esant atvejui, kai vaikų atostogų metu dienos būtų nelyginio skaičiaus, ši diena atitenka tėvui bendravimui su vaikais; 4) Iki einamųjų metų kovo 31 d. tėvai tarpusavyje raštu susitaria dėl ilgesnio bendravimo (iki 4 savaičių nepertraukiamai) vaikų vasaros atostogų metu; 5) Atsakovas su nepilnamečiais vaikais poriniais kalendoriniais metais bendrauja Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). Ieškovė bendrauja su vaikais poriniais kalendoriniais metais Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.); 6) Atsakovas su nepilnamečiais vaikais neporiniais kalendoriniais metais bendrauja Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.). Ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporiniais kalendoriniais metais Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.); 7) Atsakovas nelyginiais metais bendrauja ir dalyvauja nepilnamečių vaikų gimtadienio šventėse, atitinkamai vasario 4 d., sausio 8 d., gegužės 26 d., net jei ši diena nėra nustatyta bendravimui pagal bendravimo tvarką; 8) Motina su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais liepos 11 d. per savo gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitę tėvas pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš motinos nurodytos gyvenamosios vietos; 9) Atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais balandžio 9 d. per savo gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra Ieškovės bendravimo su vaikais savaitę Ieškovė pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš Atsakovo nurodytą gyvenamąją vietą; 10) Ieškovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais per Motinos dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitę Atsakovas pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš Ieškovės nurodytą gyvenamąją vietą; 11) Atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais per Tėvo dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra Ieškovės bendravimo su vaikais savaitę Ieškovė pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš Atsakovo nurodytą gyvenamąją vietą; 12) Ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais naudodamasi LR Darbo kodekso suteikiama jai priklausančia nedarbo (mamos) diena. Apie konkretų pageidaujamą laiką Ieškovė privalo informuoti Atsakovą raštu ateinančiam mėnesiui iki einamojo mėnesio 15-os (penkioliktos) kalendorinės dienos; 13) Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais naudodamasis LR Darbo kodekso suteikiama jam priklausančia nedarbo (tėvo) diena. Apie konkretų pageidaujamą laiką Atsakovas privalo informuoti Ieškovę raštu ateinančiam mėnesiui iki einamojo mėnesio 15-os (penkioliktos) kalendorinės dienos; 14) Jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą nukeliant į artimiausią laiką apie tai susitarus raštu. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti raštu kai tik šios priežastys paaiškėja; 15) Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimus privalo informuoti kitą tėvą nedelsiant, kai tik ši informacija paaiškėja, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo; 16) Nepilnamečiai vaikai gali būti išvežami už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgesniam kaip 20 dienų laikotarpiui. Ilgesniam terminui turi būti gautas kito iš tėvų rašytinis sutikimas; 17) Ieškovė disponuoja vaikų pasais, Atsakovas – vaikų asmens tapatybės kortelėmis. 4. Priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje, įsiteisėjimo, iki vaikų pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 5. Pavesti nepilnamečių vaikų motinai tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise. 6. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai viso 3 818,52 EUR ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (b. T. I, b. l. 151-168).

16.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo Sprendimą iš dalies pakeitė – dalyje dėl šalių tarpusavio išlaikymo nuostatos ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, Sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su mama, tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, išlaikymo liko nepakeistas (b. T. I, b. l. 169-182). Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 4 d. Išieškotojai O. U. 2021 m. vasario 12 d. išduotas vykdomasis raštas dalyje dėl bendravimo tvarkos (b. T. I, b. l. 32-35).

I.                       Dėl baudos skyrimo

17.       Tuo atveju, kai suinteresuotas bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, šį teismo sprendimą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo vykdymo klausimui spręsti. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

18.       Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta. CPK 771 straipsnio 5 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.        

19.       Nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai: 1) ar buvo (nebuvo) vykdomas teismo Sprendimas ta apimtimi, kuria nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią suinteresuoti asmenys (vaikų tėvai) su vaikais bendrauja pagal 50:50 proc. laiko modelį; 2) jei Sprendimas nebuvo vykdomas, ar jis buvo nevykdomas dėl skolininko kaltų veiksmų; 3) ar yra pagrindas skolininkui skirti baudą.

20.       Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos  nevykdymą yra suformulavęs tokias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: 1) teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį turi patikrinti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas). Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį; 2) tėvas ar motina, su kuriuo faktiškai gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis; 3) sankcija už teismo sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančias pareigas, susijusias su tokio sprendimo (nutarties) vykdymu; 4) tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvo (motinos) teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus; teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius; atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga; tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas; kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami; 5) abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu; atsižvelgiant į jos sukeliamų teisinių pasekmių rimtumą, teismai dėl šios aplinkybės turėtų spręsti atidžiai įvertinę kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K-3-247-916/2021; 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020; kt.).

21.       Įvertinus antstolio, suinteresuotų asmenų, Tarnybos rašytinius dokumentus, žodinius parodymus posėdžių metu, konstatuotina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad po Sprendimo įsiteisėjimo, t. y. po 2021 m. vasario 4 d., vaikai nuolat ir nepertraukiamai gyveno su skolininku, t. y. su tėvu V. U., o su išieškotoja vaikai negyveno. Nustatyta, kad išieškotoja atskiromis dienomis (paprastai pirmadieniais, t. y. pasikeitimo vaikais dieną) atvykusi prie vaikų ugdymo įstaigų susitikdavo vieną ar du vaikus, kartais jai pavykdavo trumpai pabendrauti. Taip pat suinteresuotiems asmenims  per atstovus susitarus, įvyko visų trijų vaikų ir išieškotojos susitikimas 2021 m. gegužės 2 d. (Motinos dieną) Vingio parke, į kurį vaikai buvo atvežti pasirūpinus skolininkui. Laikytina, kad Sprendimo iš esmės nebuvo laikytasi.

22.       Vertinant, ar sprendimas nebuvo vykdomas dėl objektyvių aplinkybių, ar dėl subjektyvios skolininko kaltės, ar – kaip skolininkas teigia – dėl pačios išieškotojos kaltės, pastebėtina, kad šioje byloje sprendžiama dėl to, ar buvo/nebuvo skolininko V. U. kaltė, tačiau nevertinama išieškotojos kaltė, nes tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas plačiau nepasisako dėl skolininko argumentų, kad mama turėtų (ar turėjo) dėti daugiau pastangų (rašyti vaikams laiškus, dovanoti telefonus, ieškoti kitų būdų atstatyti ryšį su vaikais) ir tuomet galbūt bendravimas būtų vykęs.  

23.       Taip pat pažymėtina, kad vaikų pozicija, nuomonė (nenoras po pamokų vykti su mama, atsisakymas su ja kalbėtis ir pan.)  laikytina svarbia, tačiau ne lemiama Sprendimo nevykdymo priežastimi. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K-3-247-916/2021, 27 punktas). Skolininkas negali visos atsakomybės dėl nevykstančio vaikų ir motinos bendravimo perkelti vaikams. Pastebėtina ir tai, kad šiai bylai nelaikytinas aktualiu skolininko pateiktas antstolio 2018 m. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuota vaikų nuomonė, nes šis dokumentus sudarytas dar iki priimant Sprendimą.

24.       Įvertinęs bylos medžiagą, šalių rašytinius ir žodinius parodymus teismas konstatuoja, šias nagrinėjamam klausimui svarbias išvadas: pirma, bylos duomenys liudija, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-424-891/2021 buvo atmesti prokurorės ir V. U. apeliaciniai skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-1122/2021, kuriuo išieškotoja O. C. buvo išteisinta (b. T. III, b. l. 126-183), taigi išieškotoja nebuvo pripažinta smurtavusi prieš savo vaiką. Vertinant, kad nenustatyta aplinkybių, jog motinos elgesys keltų vaikams grėsmę, konstatuotina, kad Sprendimo nevykdymas negali būti pateisintas skolininko siekiu apsaugoti vaikus nuo motinos (išieškotojos) netrinkamo elgesio, galimos žalos. Antra, teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas dokumentas ir privalomas visiems asmenims, dėl kurių teisių ir pareigų jame nuspręsta (CPK 18, 584 straipsniai). Skolininkas nepateikė įrodymų, kad 2021 m. vasario 4 d. įsiteisėjus Sprendimui būtų ėmęsis priemonių Sprendimui įgyvendinti, pavyzdžiui taręsis su išieškotoja, kaip perduoti vaikus, jų asmens dokumentus ar pan. (pastebėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, yra teisiškai atsakingas už vaiką, veikia vaiko vardu ir jį atstovauja, tam yra reikalingi vaiko asmens dokumentai). Priešingai, byloje yra duomenų, kad 2019-2020 m. šalys dar tarpusavyje bendravo, susirašinėjo dėl klausimų, susijusių su bendravimu su vaikais, o po Sprendimo įsiteisėjimo skolininkas tokį bendravimą apribojo. Skolininko didelis darbinis užimtumas ir didelis gaunamų el. laiškų, užklausų skaičius negali būti laikoma pateisinama priežastimi nutraukti bendravimą ir bendradarbiavimą su vaikų motina ir pavesti išieškotojos laiškus administruoti pašaliniams asmenims (jo įmonės darbuotojams). Skolininko elgesys laikytinas sąmoningu Sprendimo ignoravimu. Trečia, nagrinėjant bylą skolininkas aiškiai deklaravo manantis, kad neturi prievolės bendradarbiauti (kooperuotis) su išieškotoja, kad būtų laikomasi Sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Kaip šioje nutartyje jau pažymėta, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020). Nesutiktina su skolininko argumentu, kad jis neprivalėjo dėti pastangų, jog vaikai būtų perduoti mamai, nes tokios jo pastangos eksplicitiškai neįvardintos Sprendime. Taip pat nepagrįstas yra skolininko aiškinimas, kad tam tikras pareigas turėjo būtent išieškotoja – Sprendimas nenumato išieškotojai pareigų, susijusių su vaikų pasiėmimu ir grąžinimu neįprastose situacijose (vykstant nuotoliniam mokymuisi ar kt.). Pažymėtina, kad realiame gyvenime visuomet gali susiklostyti situacijos, kurios nebus aptartos teismo sprendime (nutartyje). Todėl tokiais atvejais šalys (vaiko tėvai) turi pareigą kooperuotis tam, kad Sprendimo būtų laikomasi. Konstatuotina, kad skolininkas nesuvokia (ir nesuvokė) pareigos kooperuotis svarbos ir šios pareigos nesilaikė. Ketvirta, skolininko elgesys liudija motinos reikšmės vaikų gyvenime nesuvokimą. Posėdžio metu V. U. patvirtino, kad vaikams yra blogai atsiliepęs apie jų mamą, vadinęs ragana, linkėjęs mirties ir pan. Dokumentuose užfiksuoti vaikų pasisakymai liudija, kad vaikai mano, kad mama pasisavino jų pinigus – tai rodo, kad vaikų tėvas jiems tinkamai nepaaiškino situacijos, tikėtina kaltino išieškotoją savanaudiškumu, neigiamai apie ją atsiliepė vaikams. Taip pat skolininkas veikiau vengė pasinaudoti atsiradusia galimybe atkurti vaikų ir motinos ryšį – bendrauti per paskirtą mediatorę, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-37694-1040/2021 (dabartinis bylos Nr. e2-2832-1040/2022), nei siekė ja pasinaudoti, nes 2021 m. gruodžio pabaigoje išvežė mėnesiui visus vaikus į užsienio valstybę. Veikimas nesuvokiant motinos reikšmės vaikų gyvenime reiškia veikimą ne vaikų interesais.

25.       Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, skolininkas V. U. pripažįstamas kaltu ir atsakingu – šalia kitų aplinkybių – dėl to, kad Sprendimas nebuvo įgyvendinamas.  Skolininko kaltė pirmiausia pasireiškia aukščiau nurodytos pareigos kooperuotis nevykdymu. Net ir antstoliui kreipusis į teismą dėl nubaudimo, skolininkas savo elgesio nekeitė, nekoregavo. Todėl V. U. skirtina bauda už antstolio raginimo įvykdyti Sprendimą nevykdymą. Bauda skiriama įvertinus ir didelį Sprendimo nevykdymo mastą, nes vaikų motina neturi galimybės bendrauti su vaikais jau daugiau kaip metus po Sprendimo įsiteisėjimo.

26.       Skolininkui skirtina bauda už tas dienas, kurias nebuvo laikomasi Sprendime nustatytos tvarkos ta apimtimi, kuria vaikai nebuvo su jų motina O. C. už laikotarpį nuo Sprendimo įsiteisėjimo (2021 m. vasario 4 d. ) iki antstolio pirminio pareiškimo teismui pateikimo dienos (2021 m. liepos 15 d.). Pažymėtina, kad toks laikotarpio apibrėžimas laikytinas atitinkančiu kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas). Nagrinėjamu atveju Antstolio Gintauto Puodžiuko surašytame 2021 m. birželio 14 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. 19-0019/21/00152 nurodyta, kad iki akto surašymo dienos V. U. teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdo (b. T. I, b. l. 5). Kaip nustatyta šios bylos nagrinėjimo metu, Sprendimas nebuvo vykdomas ir po akto surašymo. Šioje nutartyje nustatyta, kad V. U. Sprendimo nevykdymas pasireiškė veiksmais (neveikimu), nurodytu šios nutarties 24, 25 punktuose. Aptariamu laikotarpiu išieškotoja neturėjo galimybės kokybiškai ir pilnavertiškai bendrauti, gyventi su vaikais, rūpintis jų auklėjimu, ugdymu ir lavinimu  97 dienas (2021 m. vasario 8-15 d.; vasario 16 d.; vasario 18-19 d.; vasario 22 - kovo 1 d.; kovo 8-10 d.; kovo 12-15; kovo 22-29 d.; balandžio 5 d.; balandžio 8-12 d.; balandžio 19-26 d.; . gegužės 1 d.; gegužės 3-10 d.; gegužės 17-24 d.; gegužės 31 d. - birželio 7 d.; birželio 14 - 21 d.; birželio 28 d. - liepos 4 d.; liepos 5 d., liepos 7-14 d.).

27.       Sprendžiant dėl skirtinos baudos dydžio, atsižvelgtina, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto Vilniuje (131,85 kv. m ploto butą ir trijų žemės sklypų dalis Vilniuje), nurodė gaunantis pakankamas pajamas pragyvenimui, kelionėms su šeima, užsienio valstybėje turi veikiančią įmonę su samdomais darbuotojais. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. gruodžio 20 d. duomenų nustatyta, kad skolininkas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2021 m. spalio 1 d. nurodomas kaip UAB „Nacionalinė matavimų kontrolės tarnyba“ darbuotojas (2018 metais jo darbo užmokestis sudarė apie 3950 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių), nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. – kaip asmuo, besiverčiantis individuali veikla, nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. birželio 27 d. – kaip asmuo, auginantis vaiką iki trijų metų, gavo socialines išmokas. Iš Antstolių informacinės sistemos registro 2021 m. gruodžio 20 d. duomenų nustatyta, kad iš V. U., kaip skolininko vykdomas išieškojimas 9-iose vykdomosiose bylose išieškotojų O. C., E. U., Z. U., Valstybinės mokesčių inspekcijos, PlusPlus Capital AS naudai. 

28.       Įvertinęs skolininko turtinę padėtį, kaltų veiksmų, dėl kurių nevykdomas Sprendimas pobūdį, taip pat vaikų, kurių interesams turi reikšmės skolininko veiksmai (neveikimas), skaičių, teismas sprendžia, kad V. U. skirtina bauda po 20 Eur už nustatytą Sprendimo nevykdymo dieną. Visa skirtinos baudos suma už 97 dienas sudaro 97 x 20 = 1940 Eur. Bauda, atsižvelgiant į antstolio pareiškimą ir teisinį reguliavimą, skiriama išieškotojos naudai.

II.                      Dėl Sprendimo vykdymo tvarkos

29.               Antstolis savo pareiškime taip pat prašė spręsti klausimą, atsižvelgus į O. C. prašymą dėl sprendimo dalies (vykdymo tvarkos) pakeitimo, leidžiant vaikų mamai nepilnamečius vaikus paimti priverstinai.

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vaiko perkėlimo yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatoma ne su tuo iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimo priėmimo metu nepilnametis vaikas faktiškai gyvena, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apima ir reikalavimą perduoti vaiką tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma gyvenamoji vieta, todėl dėl vaiko perdavimo turi būti pasisakyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas yra atskirai pareikštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-378/2016).

31.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020, įsiteisėjusiu 2021 m. vasario 4 d., nebuvo pasisakyta dėl vaikų perdavimo. Tai sudaro pagrindą spręsti keliamą klausimą. Tačiau nagrinėjamu atveju įvertintinos tokios aplinkybės: pirma, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2832-1040/2022 tarp skolininko (ieškovo) ir išieškotojos (atsakovės), kurioje keliamas ir vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas, kas reiškia ir tai, kad egzistuoja tam tikra tikimybė, kad vaikų gyvenamoji vieta gali keistis, taigi vaikus perdavus, vėliau gali tekti juos grąžinti; antra, vaikams esant 9, 12 ir 14 metų amžiaus, jiems turint priešišką požiūrį į mamą, galimai tėvo daromą įtaką, vaikų gąsdinimą tarnybomis, vaikų perdavimas gali nebūti sklandus, tai galėtų neigiamai paveikti jų emocinę, psichologinę būseną. Teismas sprendžia, kad aptariamas antstolio prašymas netenkinamas.

III.                      Dėl baudos V. U. už procesinį elgesį

32.       Išieškotoja teismo prašė skirti skolininkui baudą už tai, kad teismui 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pripažinus suinteresuotų asmenų dalyvavimą teismo 2021 m. spalio 26 d. 14:00 val. posėdyje būtinu, skolininkas nedalyvavo šiame posėdyje, apie nedalyvavimą pranešė savo atstovei tik prieš pat posėdį. Posėdyje dalyvavo V. U. atstovė advokatė.

33.       Skolininko atstovė advokatė, vykdydama teismo įpareigojimą, po posėdžio pateikė V. U. nedalyvavimą pagrindžiantį dokumentą – skolininko el. laiško kopiją, kuri patvirtina, kad skolininkui tą dieną 15:34 val. buvo paskirtas laikas greitajam antigenų testo COVID-19 tyrimui atlikti (b. T. III, b. l. 6). Teisėjos 2021 m. lapkričio 4 d. el. rezoliucijoje nurodyta, kad vertinama, jog nepateikta pakankamai įrodymų, kad suinteresuotas asmuo V. U. neturėjo galimybės dalyvauti nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu rengiamame 2021 m. spalio 26 d. 14:00 val. posėdyje (jo dalyje) (b. T. III, b. l. 3).

34.       Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis yra privalomi valstybės, savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis). Už teismo įpareigojimų nevykdymą gali būti taikomos nuobaudos. Teismo nuobaudos, taip pat ir baudos kaip viena galimų teismo nuobaudų rūšių, teismo gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams bei kitiems asmenims už procesinių pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą CPK nurodytais atvejais (CPK 103 straipsnio 1, 3 dalys, 106 straipsnio 1 dalis). CPK 95 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas, nustatęs nurodytus piktnaudžiavimo procesu atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur dydžio baudą. Teismo nuobaudų paskirtis – užtikrinti sklandžią teismo proceso eigą, atgrasant teismo proceso dalyvius nuo proceso teisės normų pažeidimų (prevencinė funkcija) bei juos nubaudžiant padaryto pažeidimo atveju (nubaudimo funkcija), tam tikrais atvejais teismo skiriamoms nuobaudoms greta prevencinės ir nubaudimo funkcijos gali būti priskiriama ir kompensacinė funkcija. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020 19 punktą; 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020; 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 18 punktą; 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; kt.)

35.       Nagrinėjamu atveju spręstina, kad V. U. bauda už nedalyvavimą 2021 m. spalio 26 d. 14:00 val. posėdyje neskirtina, atsižvelgiant į tai, kad kito posėdžio metu skolininkas papildomai paaiškino, kad tą dieną testo atlikti vyko iš savo darbo vietos Latvijoje, buvo kelyje, negalėjo vėluoti į paskirtą testo atlikimo vietą, todėl negalėjo prisijungti prie posėdžio, rengiamo nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu. Laikytina, kad skolininko papildomai nurodytos aplinkybės laikytinos įtikinamomis. Įvertintina ir tai, kad kituose dviejuose teismo posėdžiuose (2021 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. sausio 24 d.) skolininkas dalyvavo.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys O. C. ir V. U. turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas vadovaujamasi aukščiau nurodytomis taisyklėmis.

37.       Byloje O. C. kartu su rašytine baigiamąja kalba teikė prašymą jai priteisti iš skolininko V. U. jos patirtas 2500 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė sąskaitų-faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų kopijas (b. T. V, b. l. 33-36). Skolininko atstovas teigė, kad išlaidos yra pernelyg didelės. Įvertinus bylos apimtį (penki tomai), tai, kad byloje vyko 3 teismo posėdžiai, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.16-17 punktus, spręstina, kad O. C. patirtos išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos.

38.       Laikytina, kad antstolio pareiškimas tenkintas 50 proc. apimtyje. Išieškotojos pozicija sutapo su antstolio, skolininko buvo priešinga. Ieškinį tenkinus nustatyta apimtimi, iš V. U. O. C. priteistina 2500 x 0,5 = 1250 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 585 straipsnio 2 dalimi ir 593 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

1.       Paskirti skolininkui V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 1940 Eur (tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimties eurų) dydžio baudą už antstolio raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0019/21/00152 nevykdymą laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. liepos 14 d., nurodant baudą sumokėti O. C., a. k. (duomenys neskelbtini) per penkias darbo dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo.

2.       Kitoje dalyje antstolio pareiškimo netenkinti.

3.       Netenkinti suinteresuoto asmens O. U. prašymo skirti suinteresuotam asmeniui V. U. baudą už procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu.

4.       Priteisti iš V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) O. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 1250 Eur (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vykdomąją bylą Nr. 0019/21/00152 (originalą) grąžinti antstoliui Gintautui Puodžiukui, byloje paliekant vykdomosios bylos kopiją.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Eglė Mauricė