Civilinė byla Nr. e2-69-991/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06562-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7.; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1.; 2.6.37.; 3.1.7.6; 3.1.7.8.; 3.1.18.6.; 3.2.6.1; 3.2.6.5

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

sekretoriaujant Mortai Kungienei,

dalyvaujant ieškovei J. A. ir jos atstovui advokatui Mantui Liugui,

atsakovui ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Baltrada“ atstovui E. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. patikslintą ieškinį atsakovui E. A. dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei turto padalijimo, atsakovo E. A. patikslintą priešieškinį ieškovei J. A. dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Baltrada“, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, UAB „Tele2“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „A.“; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai P. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 424 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės; priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už vaiko P. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą 1862 Eur sumą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo mėn. iki bylos iškėlimo teisme dienos; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį atsakovo sumokėtų įmokų sumos AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal asmenines kredito sutartis Nr. BKS/14/1542-1 ir Nr. BKS/14/1542-2 laikotarpyje nuo kredito sutarčių sudarymo (pakeitimo) iki 2022 m. vasario mėn. 20 d., t. y. 23449,22 Eur (46898,43 Eur / 2); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ atsakovui UAB „Baltrada“ išmokėtų sumų pagal UAB „Baltrada“ ir atsakovo E. A. sudarytas paskolos sutartis, t. y. 27500,00 Eur (55000,00 Eur / 2); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį atsakovo (kreditoriaus) turimos reikalavimo teisės į skolininką UAB „Baltrada“ gauti akcininkui (paskolos davėjui) priskaičiuotų palūkanų (138519,03 Eur) išmokėjimą pagal UAB „Baltrada“ ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis, priskaičiuotas laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t. y. 69259,51 Eur (138519,03 Eur / 2); pripažinti UAB „Baltrada“ šeimos turtu ir įsteigta jungtinės veiklos pagrindu; pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį UAB „Baltrada“ akcijų, 1450 Eur nominalios vertės (2900 Eur / 2); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį UAB „Baltrada“ deklaruotų ir akcininkui, t. y. atsakovui, išmokėtų dividendų (142988,00 Eur) sumos, t. y. 71494,00 Eur (142988,00 Eur / 2); asmeninės atsakovo prievolės pagal 2008 m. liepos 15 d. sudarytas kreditavimo sutartis Nr. BKS/14/1542-1 ir BKS/14/1542-2 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui statuso nekeisti, t. y. atsakovo prievolę kreditoriui palikti atsakovo asmenine prievole; ieškovės prievolę pagal 2022 m. kovo 15 d. UAB „Tele2” Pildyk telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos suteikimo sutartis Nr. 33.2A-64802393-42720 dėl įrangos išsimokėtinai 24 mėn., 348,78 EUR sumai, pripažinti ieškovės asmenine prievole; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ atsakovo arba už jį laikotarpyje nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 20 d. sumokėtų baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų paskirtų baudų sumos, t. y. 4952,64 Eur (9905,28 Eur / 2); priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Paaiškino, kad 2022 m. vasario mėn. 20 d. ieškovė išsikėlė gyventi atskirai su nepilnamete dukra P. A. dėl psichologinio ir emocinio smurto, atsakovo atsisakymo bendrauti ir faktinio šeimos gyvenimo pasibaigimo. Pažymėjo, kad 2017 m. spalio mėn. atsakovas smurtiniais veiksmais sužalojo ieškovę. Neiškentusi ir bijodama dėl savo ir dukros saugumo ieškovė iškvietė policijos pareigūnus, vėliau kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariatą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose atsakovas 2018 m. kovo mėn. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje. Po fizinio smurto prasidėjo nuolatinis psichologinis smurtas - bet kokio bandymo kalbėtis atmetimas, ištisos savaitės, mėnesiai demonstratyvaus tylėjimo, ne tik ieškovės, bet ir dukros atžvilgiu, atsiribojimas nuo bet kokių bendrų reikalų. Nuolatinis akcentavimas, kad „jei kas nepatinka, ieškovė “gali nešdintis”, nes butas yra atsakovo. Pastaraisiais metais bet kokie bandymai kalbėtis ir geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją buvo beprasmiški ir neteikė jokio rezultato. Nuo 2018 m. prasidėjo ir ekonominis smurtas – už didžiąją dalį šeimos namų ūkiui tenkančių išlaidų turėjo mokėti išimtinai tik ieškovė, be kita ko, rūpintis nepilnamete dukra. Ieškovei teko visos laisvalaikio, maisto, namų ūkio, dukros išlaikymo išlaidos, o atsakovas mokėjo tik komunalinius mokesčius, bei iš šeimos turto lėšų mokėjo paskolą bankui. Taip pat atsakovas turi įsteigęs įmonę UAB „Baltrada“, kuri buvo įsteigta šeimos poreikiams tenkinti, tačiau faktiškai įmonė tenkina tik asmeninius atsakovo poreikius ir šeimos poreikiams lėšų atsakovas neskiria. Atsakovo, kaip vienintelio akcininko ir UAB “Baltrada” direktoriaus sau pasiskirtas atlyginimas yra artimo minimaliai mėnesinei algai dydžio, tai natūralu, kad oficialaus atlyginimo tik tiems nurodytiems mokėjimams ir užtekdavo (paskola ir buto išlaikymas). Atsakovas sąmoningai pasirinko nemokėti sau didesnio atlyginimo, nes iš sukauptų neišsimokėtų palūkanų, esančių įmonės balanse, jis bet kada gali ir galės sau išsimokėti tiek, kiek jam reikia, todėl jau ne vieneri metai jokio bendro turto nebuvo įgyta, ieškovė visas savo pajamas skyrė šeimai, o atsakovas kaupė sau asmeninį kapitalą, prie šeimos poreikių tenkinimo atsakovas visiškai neprisidėjo. Ekonominis smurtas matyti ir iš atsakovo veiksmų, nes ieškovei išsikėlus iš namų su dukra atsakovas atsisako mokėti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.

3.       Ieškovė nurodė ir tai, kad nuo 2022 m. vasario mėn., kai šeima faktiškai nebeveda bendro ūkio, atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo nei materialiai, nei emociškai, nei savo darbu. Atsakovas vieną kartą sumokėjo 266 Eur ir pareikalavo išsamios visų pinigų panaudojimo ataskaitos. Atsakovas yra darbingas, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaiko išlaikymui, o ta aplinkybė, kad jis šiuo metu gauna mažesnes pajamas, vertintina kaip jo paties subjektyviai pasirinkta. Ieškovė paaiškino, kad vaiko P. A. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga suma 847 Eur, kurią sudaro maistas (namie, mokykloje, išvykos, kavinės, užkandžiai) 240 Eur, drabužiai (laisvalaikio, uniforma, sportinė apranga, avalynė) 50 Eur, komunalinių išlaidų dalis (ryšio paslaugos (telefonas ir internetas), P. tenkanti komunalinių išlaidų dalis) 246 Eur, mokymosi priemonės (kanceliarija, darbo sąsiuviniai, kuprinė) 15 Eur, lavinimas (būreliai, mokyklos įmokos, klasės, rinkliavos, inventorius, spec. apranga) 32 Eur, sveikata/higiena (higienos priemonės, vitaminai, vaistai, kosmetika, kirpykla, odontologas, sporto klubas, kiti poreikiai) 188 Eur, transporto išlaidos 30 Eur, kultūra/pramogos (išvykos, spektakliai, draugų gimtadieniai, knygos, kinas, kelionės, stovyklos, nenumatytos išlaidos) 46 Eur. Pažymėjo, kad P. įstojo į profesinę mokyklą į interjero apipavidalintojo specialybę, todėl reikia papildomai pirkti specifinius dailės reikmenis, lanko turizmo būrelį, dėl ko reikia papildomai pirkti spec. aprangą, avalynę ir inventorių: 5 Eur/mėn. įmoka, 15 Eur išlaidos žygiams, 12 Eur/mėn. spec. apranga, avalynė, inventorius (150 Eur metams). Be to, P. yra alergiška namų dulkių erkutėms, taip pat kenčia nuo sezoninės šienligės, nusimato dvejų metų brangus ortodontinis gydymas, reikalingi akiniai dėl blogo regėjimo. Taip pat paskaičiuotina P. tenkanti komunalinių paslaugų dalis: ieškovė neturi nuosavo būsto ir dėl atsakovo veiksmų yra priversta nuomotis butą Klaipėdoje, todėl P. tenkančią komunalinių paslaugų dalį sudaro nuomos mokestis 330 Eur/2, elektra – 60 Eur, civinity – 37 Eur, šildymas – 30 Eur, internetas ir televizija – 24 Eur (157/3=52 Eur/asm). Atsižvelgiant į tai, jog pasiūlyme dėl santuokos nutraukimo atsakovo buvo nurodyta 266 Eur suma, kurią atsakovas sutiktų teikti vaikui išlaikyti, įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2022 vasario mėn. iki kreipimosi su ieškiniu dienos sudaro 1862 Eur (266 Eur x 8 mėn. – 266 Eur atsakovo sumokėta suma).

4.       Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas iki santuokos sudarymo komercinę veiklą vykdė, įsteigęs individualią įmonę, kurioje nuo 2005 m. liepos 1 d. dirbo ir ieškovė. Vėliau įmonė buvo uždaryta ir 2011 metais įsteigta UAB „Baltrada“, kurioje nuo 2011 m. gegužės 2 d. dirbo ir ieškovė. Svarbu yra tai, kad naujai įsteigtos UAB „Baltrada“ apyvartinėms lėšoms atsakovas skolinosi iš ieškovės brolio bei tėvų. Paaiškino, jog bendrovė buvo įsteigta jau gimus vaikui, t. y. šalys jau gyveno kartu kaip sutuoktiniai. Buvo svarstoma, kad ieškovė taipogi turės dalį akcijų, tačiau dėl registracijos formalumo, atsakovas tapo vieninteliu akcininku. Įmonės pradžia nebuvo sklandi, atsakovas nemokėjo angliškai, o bendrovės vykdoma veikla buvo orientuota į tarptautinę prekybą. Ieškovė labai stengėsi dėl naujo verslo, nes manė, kad įmonė yra įsteigta šeimos poreikiams tenkinti. Įmonė ėmė keisti veiklos pobūdį į tarptautinę prekybą buitine chemija ir ieškovė buvo atsakinga už tiekėjų, gamintojų paiešką, kontaktų užmezgimą, užsakymų derinimą, nes atsakovas nemoka anglų kalbos, o didžioji tiekėjų dalis buvo iš Vakarų Europos šalių. Atsakovo atsakomybė buvo realizacija, komercinių pasiūlymų rengimas, pardavimo kanalų paieška, ieškovė buvo ir toliau atsakinga už prekių ir žaliavų tiekėjų, pardavėjų, gamintojų paiešką, bendravimą telefonu, elektroniniu paštu, darbo komandiruočių pas tiekėjus, bei į tarptautines parodas Vokietijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje organizavimą, vertėjavimą, sutarčių rengimą, derinimą bei vertimą iš/į anglų kalbos. Be ieškovės žinių ir gebėjimų įmonės veiklos pradžia ir augimas nebūtų buvę įmanomi. Be to, ieškovė buvo įmonės pavadinimo bei įmonės registruotų prekių ženklų kūrėja ir autorė, jos kurtos ir administruotos įmonės interneto svetainės, jose naudota medija, grafikos apdorojimo programomis kurti logotipai, iškabos, vizitinės kortelės, prekių nuotraukos, lankstinukai (dalį šios informacijos atsakovė tebeturi skaitmeniniame formate). Įmonės socialinių tinklų ir Google paieškos sistemos paskyros iki šiol tebėra susietos su ieškovės paskyromis. Ieškovė nurodė, kad po dukros P. gimimo, 2006 m. rudenį, kartu su ja atsikraustė gyventi į atsakovo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas tuo metu ankstesnės santuokos dar nebuvo nutraukęs. Nuo to laiko buvo vedamas bendras ūkis ir kartu dirbama, iš pradžių E. A. įmonėje, vėliau ir kartu įsteigtoje UAB "Baltrada", kurios abi registruotos gyvenamosios vietos adresu ir kitos buveinės neturėjo. Ieškovės ir atsakovo gyvenimo kaip šeimos faktą nuo 2005 metų patvirtina dukters gimimas, be to, kad visą laiką darbe, visą savo laisvalaikį, ieškovė ir atsakovas leisdavo kartu. Bendri draugai, kaimynai, gyvenimo nuotraukos, patvirtino, kad būtent nuo to momento, šalys gyveno kaip šeima, tvarkė bendrą ūkį, gyvendami kartu sukūrė įmonę, kiekvienas prisidėdami savo darbu, intelektinėmis žiniomis, pastangomis. Kai dukrai suėjo trys metai ir baigėsi vaiko priežiūros atostogos, bendru sutarimu ieškovė iš individualios įmonės buvo atleista ir metus laiko, iki UAB "Baltrada" steigimo, dirbo pagal prekybos verslo liudijimą, pardavinėjo atsakovo įmonės prekės. Veiklos sritis buvo panaši - importas-eksportas, tarptautinė prekyba plataus vartojimo prekėmis. 2012-2013 metais, atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, atsakovė dirbo viena, laikinai ėjo įmonės direktorės pareigas. Jai taip pat teko pačiai rūpintis atsakovo nepilnamečiu sūnumi nuo pirmos santuokos. Vėliau, 2017 metais, ieškovė, neturėdama galimybių kažkaip įtakoti įmonės veiklos, neturėdama balso sprendimų priėmime, nebematydama jokios motyvacijos kasdieniam darbui įmonėje, ir nebepakeldama šeimos poreikių finansinės naštos, nuolatinės įtampos ir nesutarimų namuose darbo klausimais, nes atsakovas nematė reikalo atriboti darbo ir šeimos sferų, iškelti įmonės veiklą iš šeimos būsto, neatsižvelgė į augančios dukros poreikį į kokybišką poilsį, ramią namų atmosferą (3 kambarių bute 10 kv. m. dukros kambarys buvo jo biuras), neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti darbą šeimos įmonėje. To sprendimo pasekmė buvo atsakovo smurtas prieš ieškovę, ieškovės su dukra išsikraustymas iš šeimos namų ir darbo santykių nutraukimas tik darbo ginčų komisijos pagalba. Ieškovė pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis jungtinę asmenų veiklą bei jos rezultatą, remiantis faktinėmis šalių gyvenimo aplinkybėmis, akivaizdu, jog šalys per 17 bendro gyvenimo metų įgijo bendrąją dalinę nuosavybę, dėl ko remiantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovei teismo sprendimu turi būti pripažinta ½ dalis UAB „Baltrada“ akcijų. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas iš šeimos turto lėšų moka paskolą bankui, kurios įvykdymui užtikrinti įkeistas butas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1542, kuria suteiktas 67569,79 Eur. Ši paskola skirta mokėti kompensaciją buvusiai sutuoktinei, tačiau ji dengiama iš šeimos piniginių lėšų.

5.       Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį, nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė 2022 m. vasario 20 d., susirinkusi visus savo ir dukters daiktus, išsikėlė gyventi atskirai su tuo metu nepilnamete dukra P. A.. Apie tai, kad ji su dukra išsikraustys ir kartu nebegyvens pranešė el. laišku 2022m. vasario 18 d., o prieš pranešimą, kad kartu nebegyvens, 2-3 dienas negrįžo namo, neatsiliepė į telefono skambučius. Ieškovė, siekdama pateisinti savo išsikėlimą gyventi atskirai ir nutraukti santuoką dėl savo pačios kaltės, pasirinko kaltinti atsakovą psichologiniu, emociniu ir finansiniu smurtu. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nėra įrodytos faktais ar konkrečiais įrodymais, kad ieškovė dėl šių priežasčių išsikraustė ir nutraukia dėl to santuoką, teismui nepateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai. Vėliau šalims susirašinėjant 2022 m. vasario 22 d. el. laiške ieškovė prisipažino, kad nebenori kartu su atsakovu gyventi ir pati nori inicijuoti santuokos nutraukimą, kad pati griauna santuoką, 2022 m. balandžio 4 d. el. laiške ieškovė parašė ir pripažino, kad skyryboms ruošėsi jau seniai ir viską iš anksto planavo. Kad ieškovė iš anksto buvo suplanavusi išsikelti gyventi atskirai ir nutraukti santuoką faktą įrodo ir skelbimai internete, paieška dėl buto nuomos Palangoje 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. gruodžio 28 d. Atsakovas nurodė, kad ieškovė iš anksto suplanuotais savo veiksmais pati pažeidė santuokos priesaiką, dėl apgaulės, melagystės, nebendravimo, dukros nuteikinėjimo prieš atsakovą, neištikimybės, atėmė galimybę išsaugoti santuoką ir galimybę gyventi kartu. Atsakovas paaiškino, kad visą laiką rūpinosi šeima, ką dirbo ir kiek uždirbdavo, viskas buvo šeimos gerovei, nors ne viskas visada gerai sekėsi, bet tai negali būti laikoma kalte. Gyvenant kartu su ieškove per visą laikotarpį, namų buitis nebuvo pagerinta, ieškovė prie namų ūkio nieko neprisidėjo, nieko nedarė, kad jis būtų pagerintas. Nuo 2018 metų ieškovė kartu su dukra pradėjo atskirai leisti laisvalaikius, atskirai važinėti, pirktis sau daiktus, maistą, pradėjo atskirti, kas yra jų ir joms, kas yra man ir mano, pats atsakovas iš savo pusės to nedarė, pirko maistą, mokėjo komunalinius mokesčius. Atsakovas pažymėjo, kad gyvenant kartu su ieškove apmokėjo jos skolą už mokslą Socialinių mokslų kolegijoje, padėjo ieškovei išspręsti jos senas pinigines problemas su skola (bankui/laiduotojai), skolą antstoliui, daviau jai pinigus grynais, kad apmokėtų skolas. Ieškovei pradėjus dirbti savarankiškai ir gavus kažkiek pajamų, ieškovė gautas pajamas naudojo tik savo asmeniniams poreikiams, pirko tik sau asmeninius įvairius daiktus, kuriuos 2022 m. vasario 20 d. išsikraustydama išsivežė netrukdoma. Tai buvo trumpai, nes labai greitai, per trumpą laiko tarpą, ieškovė jau dirbdama kirpėja, susipažino su kitu vyru, pradėjo su juo susitikinėti ir ne tik, išsikraustė iš namų. Ieškovė niekada nedėjo jokių pastangų, kad būtų išsaugota šeima, ne vieną kartą yra išėjusi iš namų gyventi atskirai ir išsivežusi dalį savo daiktų. Po to, visada tik atsakovas dėjo pastangas, inicijavo pokalbius, susitikimus, kad sugrįžtų bendram gyvenimui. 2018 metais liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. atsakovas organizavo ir apmokėjo abiejų lankymąsi pas šeimos specialistę, bet lankymasis truko neilgai dėl ieškovės nenoro toliau lankytis pas specialistę. Pati ieškovė niekada nesiūlė ir net nekalbėjo apie jokią pagalbą tarpusavio santykiams, kad kreiptis į šeimos specialistus. Nuo 2021 metų vasaros pradžios ieškovė nustojo su atsakovu bendrauti kaip su šeimos nariu, vyru, nebebuvo vedamas bendras ūkis, buitis, gyvenimas kartu, nuo 2021 metų rugsėjo mėn. pradžios ieškovė su dukra darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio vakaro gyveno bendrai Palangoje, nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro būdavo Gargžduose, tarpusavio lytinio gyvenimo beveik nebebuvo virš dvejų metų. Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovė 2022 metų sausio mėnesį ar vasario mėnesio pradžioje susipažinusi su kitu vyriškiu, pradėjo su juo artimai ir intensyviai bendrauti ir draugauti, o nuo 2022 metų sausio mėnesio ieškovė su dukra, praktiškai jau bendrai kartu nebegyveno, visą tą sausio mėnesį buvo kažkur kitur, todėl turi būti laikoma, kad bendras faktinis gyvenimas ir buitis tarp šalių buvo nutrauktas dar 2022 metų sausio mėnesio pradžioje, o vasario mėnesį ieškovė tik išsikraustė. Ieškovė skubiai 2022 metų vasario mėnesio viduryje išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur pas ieškovę pastoviai lankėsi ir nakvojo jos naujas draugas S. G., su kuriuo ieškovė kartu gyveno vasarą Gargžduose, gyvena kartu ir dabar, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi iš ieškovės pusės nebuvo jokio lojalumo, savitarpio pagalbos, pagarbos, moralinės paramos, ieškovė jau seniai ir iš anksto suplanavusi nutraukti santuoką, ruošėsi santuokos nutraukimui, tapo neištikima, ieškovė pažeidė visas esmines sutuoktinės pareigas, todėl santuoka turi būti nutraukiama dėl ieškovės kaltės.

6.       Atsakovas nurodė ir tai, kad šalių dukrai P. A., gim. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu sukako 18 metų, ji tapo pilnametė, todėl materialinės paramos klausimą iki tol, kol mokysis mokymo įstaigos dieniniame skyriuje ir jį baigs, ketina derinti ir spręsti asmeniškai tiesiogiai su dukra P. A., o ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą už vaiko P. A. išlaikymą turi būti atmestas. Atsakovas savo iniciatyva bei vykdant teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teikė išlaikymą dukrai P. A., pripažįsta, jog iki pilnametystės susidaręs 1596 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, kurį įsipareigoja pervesti dalimis tiesiogiai dukrai P. A. į jos asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą banke per 6 mėnesius.

7.       Atsakovas paaiškino, kad yra sudaręs būsto kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1542, kuria suteiktas kreditas, skirtas sumokėti kompensaciją už butą su garažu, buvusiai sutuoktinei, po ankstesnės santuokos nutraukimo. Apie šį kreditą dar iki jo gavimo ieškovė žinojo, tuo metu jokių priekaištų, ar prieštaravimų nereiškė, pati kartu gyveno tame bute, dėl kurio paimtas kreditas. Pažymėjo, kad šis kreditas ir palūkanos buvo ir yra mokamos tik iš atsakovo asmeninių piniginių lėšų. Atsakovas nurodė, kad iki susipažįstant su ieškove, komercinę veiklą sėkmingai vykdė per savo įsteigtas individualias įmones, turėjo pajamų, pelno, taip pat turėjo sukaupęs nemažai piniginių lėšų, kurias vėliau investavo į naujai įsteigtą UAB “Baltrada”. Kadangi naujai įsteigtai įmonei bankai kreditų nesuteikė, kad būtų galima vykdyti komercinę veiklą, buvo paskolintos (investuota į UAB “Baltrada”) apyvartinėms lėšoms, atsakovo asmeninės lėšos ir santaupos, kurias turėjo dar iki pažinties su ieškove iš ankstesnės savo komercinės veiklos. Apie investuotas pinigines lėšas, turimą ir investuotą tų piniginių lėšų kiekį, ieškovė nežinojo ir tuo metu nesidomėjo. Ieškovė tuo metu ir vėliau, į atsakovo steigiamą UAB “Baltrada” savo piniginių lėšų neinvestavo, neprisidėjo prie jos steigimo, neskolino įmonei savo piniginių lėšų. Ta išsimokėta piniginių lėšų suma 55000,00 Eur, yra dalinis atsakovo kaip akcininko bendrovei suteiktos paskolos grąžinimas. Atsakovas taip pat nurodė, kad UAB “Baltrada” nebuvo steigiama, ar įsteigta, kaip šeimos verslas, bendrovės steigimas buvo tik atsakovo mintis ir iniciatyva. Verslo veikla į UAB „Baltrada“ yra perkelta iš atsakovo anksčiau įsteigtos individualios įmonės E. A. įmonė, kuri buvo įsteigta 1999 metais. Po perkeltos veiklos į naujai įsteigtą bendrovę šios individualios įmonės veikla buvo sustabdyta. Veikla buvo perkelta iš individualios įmonės į UAB „Baltrada“, nes tuo metu keitėsi mokestiniai įstatymai ir teisiniai individualių įmonių reguliavimai Lietuvos Respublikoje, tad toliau dirbti su individualia įmone tapo sudėtinga ir nenaudinga. Svarstymo ir pokalbių, kad ieškovė taip pat turės dalį akcijų, kad galėtų dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrovės veiklos, ar joje darbuosis, kaip samdomas darbuotojas, tada ir vėliau visiškai nebuvo. Ieškovė dar iš anksčiau (iki bendrovės registracijos) ir tuo metu, ieškojosi darbo kitur. Neradusi ir negavusi norimo darbo, buvo įdarbinta bendrovėje. Eilę metų ieškovė, kai šalys gyveno kartu, niekur nedirbo, kad turėtų socialines garantijas buvo įdarbinta iš pradžių individualioje įmonėje, po to UAB „Baltrada“, bet faktiškai nedirbo. Kadangi ieškovė į UAB „Baltrada“ nėra padariusi jokių įnašų pinigais ar kitokiu turtu, nėra prisidėjusi savo realiu ir faktiniu darbu, bendrovė per visą laikotarpį nėra pelningai veikianti, neturi pelno iš veiklos, eilę metų dirba nuostolingai, turi finansinių skolų, skolos didesnės už turimus finansinius išteklius, negali būti pripažinta ieškovei asmeninės nuosavybės teisė i ½ dalį UAB „Baltrada“ akcijų ar 1450 Eur jų nominalios vertės. Ieškovės teiginys, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti ir valdyti dalines nuosavybės teise akcijas, įmonės pajamas ir pelną, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, neatitinka tikrovės. Ieškovė veikloje nedalyvavo, neprisidėjo nei įnašais, nei darbu, nei žiniomis, nesidomėjo veikla, pajamomis, rezultatais, tik naudosi ir siekė asmeninės naudos. Atsakovas pažymėjo, kad UAB “Baltrada” pelno yra uždirbusi tik per 2022 finansinius metus, UAB “Baltrada” deklaravo ir atsakovui kaip akcininkui skyrė išmokėjimui dividendus tik už per 2022 finansiniais metais uždirbtą grynąjį pelną. Dokumentaliai ir buhalteriškai buvo deklaruota, kad išmokėta 142988 Eur, bet ši nurodyta suma, tik skirta ir deklaruota. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos ir mokesčių įstatymus nuo 142988 Eur skirtų ir deklaruotų dividendų, Valstybinei mokesčių inspekcijai įvykdyta prievolė ir sumokėta GPM 15%, sumoje 21448,00 Eur, todėl akcininkui išmokėta po mokesčių  suma 12154 Eur, kas yra patvirtinta iš banko sąskaitų išrašų. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė nuo 2022 metų vasario mėnesio pradžios šeimoje nebegyveno, bendros buities ir bendro ūkio nebevedė, išsikraustė ir planuotai išardė santuoką ir šeimą, todėl šalių pajamos ir įsipareigojimai nuo 2022 m. sausio 31 d. tapo faktiškai ir juridiškai tik asmeninės, atskiros. Be to, nenurodyta už kokius finansinius metus, ar laikotarpį keliamas reikalavimas, nepateikti skaičiavimai, nepateikti konkretūs ir detalūs faktai ir įrodymai, kad dividendai buvo priskaičiuoti ir išmokėti akcininkui. Atsakovas paaiškino, kad 2011 m. spalio 20 d., 2015 m. gegužės 7 d., 2016 m. kovo 2 d. atsakovo sumokėtos teisėsaugos institucijų paskirtos baudos buvo sumokėtos ne iš šeimos piniginių lėšų ar atsakovo asmeniškai tuo metu turėtų piniginių lėšų. Reikalingos sumos buvo susigrąžintos iš atsakovo daug anksčiau paskolintų ir įneštų piniginių lėšų E. A. įmonei ir UAB „Baltrada“.

8.       Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės; įpareigoti ieškovę grąžinti pasisavintus aukso dirbinius: auksinę moterišką grandinėlę, kabinamą ant kaklo 480 Eur vertės, auksinį pakabuką grandinėlę ant kaklo lapo dizaino 520 Eur vertės, auksinius dekoratyvinius moteriškus žiedus 1200 Eur vertės; priteisti atsakovui atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, apmokėtas sumas už mokslus ir darbo priemones - apmokėtą mokymąsi „Socialinių mokslų kolegijoje“ 2200,00 Lt x 3 metai, viso 6600,00 Lt (1911,49 Eur); kirpėjos mokymosi MB „Ant pasaulio krašto“ išlaidas 1000 Eur, kirpėjos inventoriaus (įrankių) ir žaliavų pirminiam pirkimui 800,00 Eur; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai sumokėtas skolas pagal ieškinius bankui „Snoras“, antstolei Marijai Trijonienei, laiduotojai S. V., visas bylinėjimosi išlaidas, banko kuratoriaus išlaidas, iš viso 7975,86 Eur; nutraukus santuoką dėl ieškovės kaltės priteisti atsakovui atlyginti moralinę žalą – 20000 Eur; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Paaiškino, kad ieškovė mokėsi Socialinių mokslų kolegijoje ir atsakovas apmokėjo už ieškovės studijas 2005, 2006 ir 2007 metais. Kadangi už metus buvo mokama 2200 Lt, už trejus metus sumokėta 6600 Lt (1911,49 Eur). Atsakovas šias lėšas ieškovei davė grynais pinigais, jokių skolų raštelių ar bankinių pavedimų nebuvo daroma, šalims gyvenant kartu ir pasitikint vienas kitu. Nurodė, kad ieškovė prieš trejus ar ketverius metus, kai neturėjo darbo ir buvo registruota darbo biržoje, nusprendus mokytis privačiuose kirpėjų kursuose, atsakovas davė pinigus grynais, kad dalimis apmokėtų už mokslus kursuose, taip pat kirpėjos savarankiško darbo pradžiai davė lėšų priemonių ir įrankių įsigijimui. Kirpėjų kursai MB „Ant pasaulio krašto“ kainavo 1000 Eur, kirpėjos inventoriaus/įrankių ir žaliavų pirminiam pirkimui reikėjo 800 Eur, iš viso bendrai duota ieškovei 1800 Eur. Kadangi apmokėjimai už mokymąsi yra investicija asmeniškai į ieškovę, jos išsilavinimą ir gerovę materialinę naudą, šios lėšos turi būti pilnai grąžintos atsakovui. Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovė pradėjus gyventi kartu 2006 metais nepasakė ir nuslėpė nuo atsakovo, kad turi savo asmeninių skolų ir finansinių įsipareigojimų bankui, kurių nevykdo. Tada atsakovas davė pinigus ieškovei grynais, kad įneštų į banką ir pavedimais atsiskaitytų su kreditoriumi banku, laiduotoja, antstole. Kaip tuo melu buvo įprasta gyvenant kartu ir pasitikint vienas kitu, jokių skolos raštelių, ar bankinių pavedimų nebuvo daroma. AB bankui „Snoras“ sumokėta pagal ieškinius 17845,77 Lt skola bankui, 4351,62 Lt metinių palūkanų, 605,32 Lt bylinėjimosi išlaidų, antstolei M. Trijonei sumokėta 3857,64 Lt vykdymo išlaidų, iš viso AB bankui „Snoras“ ir antstolei M. Trijonei sumokėta 26660,35 Lt (7721,37 Eur). Papildomai su byla ir skolos išieškojimu sumokėjo ieškovė 58 Lt bylinėjimosi išlaidų, 15,40 Lt teismo išlaidų, iš viso 73,40 Lt, 331,46 Lt bylinėjimosi išlaidų, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš S. V., kurios vėliau perėjo ieškovei apmokėti 273,86 Lt, banko kuratoriaus darbas byloje išieškotas iš ieškovės 200,00 Lt, iš viso 805,32 Lt. Viso papildomai su byla ir skolos išieškojimui sumokėjo ieškovė 878,72 Lt (254,49 Eur). Iš viso bendrai sumokėta skolos gražinimui, skolos išieškojimui ir antstolei 26660,35 Lt + 878,72 Lt = 27539,07 Lt (7975,86 Eur), o, kadangi atsakovė atėjo į bendrą gyvenimą su savo senomis asmeninėmis skolomis, skolintos lėšos nežinia kam buvo panaudotos, ar išleistos, kurių pati geranoriškai laiku negrąžino ir skolos sumos padidėjo papildomai dėl išieškojimo išlaidų, yra atsakovės asmeninė atsakomybė, todėl turi būti pilnai grąžintos atsakovui. Atsakovas pažymėjo, kad, gyvenant kartu ieškovei buvo davęs nešioti asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausiusius aukso dirbinius, papuošalus kuriuos turėjo daug seniau iki pažinties su ieškove, kurie buvo atsakovo pirkti dar tarybiniais metais. Išsikraustydama, išeidama iš namų ieškovė savavališkai pasiėmė ir pasisavino duotus nešioti aukso dirbinius, papuošalus, t. y. auksinė moteriška grandinėlė kabinama ant kaklo, tarybinių metų gamyba, praba 585- 1 vnt., vertė apie 480,00 Eur, auksinis pakabukas grandinėlei ant kaklo, lapo dizaino, tarybinių metų gamyba, praba 585-1 vnt., vertė apie 520,00 Eur, auksiniai dekoratyviniai moteriški žiedai, tarybinių metų gamyba, praba 585-2 vnt., vieno vertė apie 600,00 Eur, iš viso 1200,00 Eur vertės. Ieškovė šių aukso dirbinių negrąžino iki šiol.

10.       Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovė paaiškino, kad 2022 m. vasario 20 d. su dukra išsikraustė iš šeimos būsto ir išsivežė dalį savo ir dukros asmeninių daiktų. Nemaža dalis asmeninių daiktų ir dokumentų liko bendruose namuose, į kuriuos vėliau patekti ieškovė nebeturėjo galimybės, nes atsakovas pareikalavo ir ieškovės, ir dukros atiduoti visus turimus raktus, o vėliau ir pakeitė buto bei garažo spynas. Siekdama išvengti bet kokių tolimesnių konfliktų ir konfrontacijos su atsakovu ieškovė nebesiekė atgauti likusių savo asmeninių daiktų, kažkokia dalis jų, tame tarpe rankdarbių priemonės ir medžiagos, knygos, nuotraukos, vintažiniai indai, interjero dekoro elementai, galimai ir dalis rūbų, avalynės, bižuterijos yra likusi atsakovo žinioje. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo kaltinimais ir pareiškia, kad nėra pasisavinusi jokių atsakovui priklausančių aukso dirbinių. Be to, ieškovė abejoja ar nurodyta vertė yra adekvati. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių pagrįsti atsakovo versiją, kad dirbiniai buvo pasisavinti ieškovės, taip pat dirbinių įsigijimo dokumentų bei vertės nustatymo metodo pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas prašo priteisti sumokėtas sumas už ieškovės studijas už 2005, 2006 ir 2007 metus. Šias studijas ieškovė apmokėjo savo lėšomis ir su savo tėvų pagalba, be to, pirmus dvejus mokslo metus kolegijoje ieškovė ir atsakovas vienas kito net nepažinojo, 2005 metais šalys bendro ūkio nevedė, šalys pradėjo gyventi kartu nesusituokus tik 2006 metais. Ieškovė nurodė ir tai, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo reikalavimu kompensuoti jam kirpėjos mokymus ir inventorių. Pirmiausia, įstatymų leidėjas nenumato prievolės santuokos nutraukimo metu kompensuoti mokymosi išlaidų kitam sutuoktiniui. Be to, po kursų užbaigimo, kirpėjos darbas tapo ieškovei pagrindiniu pajamų šaltiniu, iš kurio ji išlaikė ir išlaiko ne tik save, bet ir dukrą. Ieškovės turėtos asmeninės skolos, susidariusios iki pažinties su atsakovu, buvo dengiamos iš ieškovės pajamų, didžiąja dalimi 2010 metais, ieškovei vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą, ir pilna apimtimi padengtos iki santuokos sudarymo, paskutinis mokėjimas atliktas 2012 metais. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad mokėjimus atliko atsakovas. Pateikti banko sąskaitos išrašai rodo, kad būtent ieškovė atlikdavo mokėjimus. Tuo atveju, jeigu teismas dėl kažkokių priežasčių nuspręs priešingai, prašome taikyti ieškinio senaties terminą, nes po paskutinio mokėjimo, kuris buvo atliktas iki santuokos sudarymo praėjo beveik 12 metų. Kadangi tarp šalių sudaryta santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės neturtinę žalą turėtų būti atmestas.

11.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltrada“, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, UAB „Tele 2“ teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

12.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškiniu pateikto reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko P. A. gyvenamąją vietą su ieškove bei kad nebūtų nustatyta detali bendravimo tvarka su atsakovu. Skyriaus vertinimu, tiek ieškovės reikalavimas priteisti nepilnamečiams vaikams 424 Eur dydžio išlaikymą, tiek atsakovo sutinkamas mokėti 266 Eur dydžio išlaikymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau pažymėjo, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Institucija, teikianti išvadą pažymėjo, kad įpareigojimas teikti ataskaitas apie vaikui skirto išlaikymo panaudojimą yra prevencinė prievartos priemonė, taikoma, kai nevykdoma nustatyta pareiga vaikui skirtą išlaikymą naudoti išimtinai jo interesams, taip pat kai išlaikymui skiriama žymiai didesnė išlaikymo suma, skirta ne tik būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti.

13.       Teismo posėdyje ieškovė J. A. ir jos atstovas advokatas Mantas Liugas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti bei priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

14.       Teismo posėdyje ieškovė J. A. papildomai paaiškino, kad kartu pradėjo gyventi beveik nuo pat pažinties pradžios, t. y. nuo 2005 metų pradžios, dukra gimė vėliau. Nurodė, kad gyvenimas kartu sutapo su darbo kartu pradžia, net pažinties pradžioje šalys dėl to ir pradėjo bendrauti, kad atsakovui reikėjo pagalbos dėl jo individualios įmonės veiklos. Patvirtino, kad šalių santykiai buvo geri maždaug iki 2011-2012 metų, kada prasidėjo atsakovo problemos su teisėsauga. Tada pašlijo asmeniniai šalių santykiai, prasidėjo finansinės problemos. Kol atsakovas atliko bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, ieškovė prižiūrėjo šalių verslą, namus, dukrą bei atsakovo sūnų iš pirmosios santuokos. Po to, kai atsakovas grįžo atlikęs bausmę, šalių santykiai buvo blogi, ieškovė ne kartą buvo išėjusi iš namų, vėliau grįždavo atgal ir bandydavo gyventi kartu toliau, atsakovas ieškovei priekaištaudavo, sakydavo, kad jos čia nieko nėra. Ieškovė nurodė ir tai, kad santuoka 2015 metais buvo įregistruota jos prašymu ir tai buvo jos sąlyga atsakovui, kad toliau gyventų kartu šeimoje, nes ieškovė siekė bent santuokoje įgyti tam tikras turtines garantijas. Ieškovė paaiškino, kad 2017 metais, per didelius konfliktus su atsakovu jai pavyko išeiti iš darbo jų bendroje įmonėje, nors atsakovas teigė, jog jei ieškovė išeina iš darbo gali išeiti ir iš namų. Ieškovė patvirtino, kad atsakovo iniciatyva 2018 metais šalys lankėsi pas psichologę, konsultavosi, bandė išsaugoti santykius. Santykiai galutinai pašlijo 2021 metų pradžioje, ieškovė su dukra gyveno tuose pačiuose namuose, bet savo gyvenimus, savarankiškai dirbo, išlaikė save ir dukrą, atskirai planavo laisvalaikį ir pan., 2021 metų gruodžio mėnesį ieškovė susirado butą nuomai ir po truputį pradėjo kraustyti daiktus. Paaiškino, kad atsakovui nieko nesakė, nes, kai bandė išeiti 2017 metais, tarp šalių kilo konfliktas, kurio metu atsakovas prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą. Taigi bijodama atsakovo reakcijos su dukra kraustėsi atsakovui nežinant. Atsakovas fizinį smurtą panaudojo prieš ieškovę tą vieną kartą, tačiau nuo 2018 metų dažnai naudodavo psichologinį smurtą, t. y. ilgą laiką nesikalbėdavo, ignoruodavo, ekonominį smurtą, t. y. visos namų išlaidos ir dukters poreikiai buvo palikti ieškovės atsakomybei ir atsakovas niekaip prie to neprisidėdavo. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas mokėdavo būsto paskolą bankui, apmokėdavo už komunalines paslaugas, visos kitos išlaidos maistui, rūbams, dukters poreikiams buvo paliktos ieškovės atsakomybei. Ieškovė paaiškino, kad su dabartiniu draugu susipažino maždaug apie 2022 metų kovo mėnesį, išsikraustydama su dukra to asmens tikrai nepažinojo ir ne dėl šio asmens kaltės iširo šalių santuoka. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas žinojo, apie jos skolą bankui ir problemas dėl paskolos, neneigė, kad atsakovas padėjo grąžinti skolą. Kai šalys susipažino, atsakovo įmonė užsiėmė viešbučių, barų virtuvių įrengimu, tačiau atsakovas norėjo keisti veiklos pobūdį ir pradėti prekiauti buitine chemija. Tam reikėjo ieškoti tiekėjų, gamintojų, pakuotojų, etikečių gamintojų ir kt. ir ieškovė padėjo atlikti šiuos darbus, t. y. ieškovė rinko informaciją, o atsakovas toliau sprendė, ką daryti. Be to, atsakovas nemokėjo anglų kalbos, todėl visas tiekimas vyko per ieškovę, su jos pagalba. Vėliau buvo nutarta individualios įmonės veiklą perkelti į uždarąją akcinę bendrovę „Baltrada“. Atsakovas buvo įregistruotas vieninteliu akcininku tik dėl to, kad būtų paprastesnė ir greitesnė įregistravimo procedūra. Įmonių veiklai vykdyti buvo skolinamasi iš ieškovės brolio, tėvų, ieškovė pati prašė kitų asmenų, visos skolos buvo grąžintos.

15.       Teismo posėdyje atsakovas ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltrada“ atstovas E. A. patikslintą priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti patikslintame priešieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais, o ieškovės patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

16.       Teismo posėdyje atsakovas ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltrada“ atstovas E. A. papildomai paaiškino, kad kai susipažino su ieškove jie kartu nedirbo, ieškovė buvo įdarbinta jo įmonėje tik tada, kai pastojo, tam, kad gautų kažkokias pajamas ir atitinkamai gautų vaiko priežiūros išmokas iš valstybės vėliau. Ieškovė faktiškai nieko nedirbo, tik buvo rodomos oficialios pajamos, nuo jų mokami mokesčiai. Atsakovas pažymėjo, kad visada mokėdavo būsto, kuriame šalys su dukra ir gyveno, paskolą bankui, apmokėdavo už komunalines paslaugas, vėliau apmokėdavo dukters darželio išlaidas, pirkdavo maistą ir pan. Ieškovė buvo sugalvojusi vienu metu prekiauti turguje buitine chemija, atsakovas jai išduodavo prekes, tačiau veikla nebuvo sklandi ir pelninga, visos pajamos buvo išleidžiamos transporto išlaidoms, mokesčiams valstybei. Paaiškino, kad šalys nesutardavo, konfliktuodavo kaip ir bet kurioje kitoje šeimoje. Atsakovas nurodė ir tai, kad tuo metu, kai atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo perdavęs banko bei bendrovės duomenis ieškovei. Po atsakovo grįžimo namo po bausmės atlikimo, pasikeitė ieškovės elgesys, santykiai atšalo, atsakovas buvo ignoruojamas, ieškovė nuteikinėdavo dukrą prieš jį, ieškovė ne kartą buvo išėjusi iš namų, vėliau vėl grįždavo. Atsakovo teigimu, jokio smurto ieškovės atžvilgiu nebuvo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė susipažino su kitu vyru, su kuriuo dabar ir gyvena, 2022 m. sausio mėn. pabaigoje, tas asmuo atėjo pas ieškovę į kirpyklą apsikirpti, pats atsakovas matė, kaip naujas asmuo laukė ieškovės po darbo prie kirpyklos. Pažymėjo, kad ieškovė nieko UAB „Baltrada“ nedarydavo, buvo įforminta tik formaliai, darbo funkcijų neatlikdavo, vieną kitą kartą pakalbėdavo, kai reikėdavo kalbėti anglų kalba, bet labai nenoriai ir jam priekaištaudavo, kad prašo, internetinę svetainę pradėjo daryti, tačiau iki galo nesutvarkė, ji taip ir neveikė, todėl atsakovas samdė įmonę, kad būtų sutvarkyta internetinė svetainė iki galo.

17.       Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo ir UAB „Tele 2“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

18.       Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą, atstovas neatvyko, kadangi bylos nagrinėjimo metu vaikas sulaukė pilnametystės, pateiktas prašymas nagrinėti bylą iš esmės institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas        

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. A. (iki santuokos sudarymo – J.), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas E. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).  

20.       Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. A. (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

21.       Pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. išrašą iš medicininių dokumentų, P. A. nustatyta diagnozė – dantų padėties anomalijos, reikalingas ortodontinis gydymas kapomis, preliminari kaina 2800-3300 Eur, priklausomai nuo kapų sistemos.

22.       Tarp Klaipėdos technologijų mokymo centro ir P. A. 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta profesinio mokymo sutartis, iš kurios matyti, kad P. A. mokosi Interjero apipavidalintojo modulinėje profesinio mokymo programoje, valstybės finansuojamoje vietoje, mokymo trukmė – 36 mėn. Tarp Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro ir J. A. 2021 m. rugsėjo 10 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis, iš kurios matyti, kad P. A. lanko turizmo būrelį.

23.       VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 810/19435 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

24.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. liepos 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 7 d. dirbo E. A. įmonėje (nuo 2005 m. spalio 5 d. iki 2009 m. sausio 7 d. nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogos), nuo 2009 m. spalio 14 d. iki 2010 m. balandžio 13 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2010 m. gegužės 12 d. iki 2010 m. gegužės 16 d. dirbanti pagal patentą, nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2010 m. spalio 31 d. įsigijusi verslo liudijimą, nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. birželio 16 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. spalio 1 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 14 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. liepos 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2020 m. birželio 2 d. įsigijusi verslo liudijimą.

25.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. dirbo E. A. įmonėje (įmonės savininkas), nuo 2011 m. kovo 1 d. dirbo UAB „Baltrada“.

26.       UAB „Baltrada“ 2022 m. sausio 3 d. akcininko sprendimu Nr. 8 nuspręsta direktoriui E. A. mokėti nuo 2022 m. sausio 3 d. 950 Eur dydžio darbo užmokestį.

27.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 1999 m. rugsėjo 10 d. įregistruota E. A. įmonė.

28.       Tarp atsakovo E. A. ir UAB „Baltrada“, atstovaujamos direktoriaus E. A., 2013 m. gruodžio 5 d. pasirašyta sutartis dėl palūkanų nemokėjimo, kuria susitarta, kad pagal paskolos sutartis, pasirašytas 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. gegužės 6 d. ir 2012 m. birželio 22 d., išmokėti priskaičiuotų palūkanų už visą laikotarpį paskolos davėjas (E. A.) neprašo, abipusiu susitarimu dėl UAB „Baltrada“ sudėtingos finansinės padėties ir pelno nebuvimo paskolos davėjas pagal nurodytas paskolos sutartis atsisako priskaičiuoti palūkanas nuo sutarčių įsigaliojimo datų, palūkanos paskolos davėjui nepriskaičiuojamos.

29.       Iš „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas 2022 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu pervedė 266,83 Eur, paskirtis – išlaikymas P. A., atsakovas atliko mokėjimo nurodymus ieškovei 270 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodydamas laikinosios apsaugos priemonės pagal 2022 m. spalio 24 d. teismo nutartį, išlaikymas P. A.: 2022 m. spalio 27 d., 2022 m. lapkričio 28 d., 2022 m. gruodžio 29 d., 2023 m. sausio 28 d., 2023 m. vasario 25 d., 2023 m. kovo 30 d., 2023 m. balandžio 28 d., 2023 m. gegužės 30 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. liepos 27 d., 2023 m. rugpjūčio 30 d., 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 28 d., 2023 m. lapkričio 27 d., 2023 m. gruodžio 29 d.

30.       Tarp VšĮ Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos ir ieškovės 2001 m. rugsėjo 8 d. buvo sudaryta studijų sutartis Nr. 349, iš kurios matyti, jog ieškovė mokėsi teisės studijų programoje. SMK Aukštoji mokykla 2023 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. 23-1 nurodyta, jog dokumentų apie ieškovės mokėjimus už studijas laikotarpiu nuo 2005 iki 2007 metų pateikti negali, nes tokie dokumentai pagal teisės aktų reikalavimus saugomi tik dešimt metų.

31.       Tarp MB „Ant pasaulio krašto“ ir ieškovės 2020 m. sudaryta profesinio mokymo sutartis, iš kurios matyti, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. mokėsi pagal kirpėjos profesinio mokymo programą, mokymų kaina 1000 Eur. Ieškovė 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 100 Eur, 2020 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 300 Eur, 2020 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 300 Eur, 2020 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 300 Eur.

32.       Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2330-563/2006 priteisė solidariai iš ieškovės ir S. V. 16712 Lt skolos, 888,69 Lt palūkanų, 245,08 Lt delspinigių AB bankui „Snoras“, taip pat iš ieškovės priteisė 331,46 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 200 Lt už kuratoriaus darbą apmokėti AB bankui „Snoras“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2330-563/2006 priteisė solidariai iš ieškovės ir S. V. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 178415,77 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo AB bankui „Snoras“. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-276-123/2007 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo papildomą sprendimą pakeitė ir priteisė solidariai iš ieškovės ir S. V. 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo 178415,77 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo AB bankui „Snoras“

33.       Nuo 2006 m. lapkričio 29 d. buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0108/06/01144 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2330-563/2006 dėl 5168,49 Eur skolos ir 1224,51 Eur palūkanų, taip pat 594,71 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės J. A., vykdomoji byla užbaigta. Pagal antstolės Marijos Trijonės 2009 m. spalio 1 d. pažymą, AB bankui „Snoras“ pervesta 17845,77 Lt skolos, 4351,62 Lt palūkanų, 605,32 Lt bylinėjimosi išlaidų, antstolei M. Trijonei 3857,64 Lt vykdymo išlaidų; S. V. sumokėjo 17848,30 Lt, J. J. sumokėjo 8812,05 Lt.

34.       Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-188-588/2010 patvirtinta tarp J. J. ir S. V. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią J. J. įsipareigojo iki 2010 m. gegužės 1 d. sumokėti 10000 Lt. Minėta nutartimi taip pat iš J. J. priteista 58 Lt bylinėjimosi išlaidų S. V., 15,40 Lt korespondencijos išlaidų valstybei.

35.       Pagal „Swedbank“, AB ieškovės banko sąskaitos išrašą matyti, kad S. V. pagal vykdomąją bylą Nr. 0108/06/01144 2009 m. spalio 23 d. pervesta 500 Lt, 2010 m. sausio 15 d. pervesta 300 Lt, 2010 m. vasario 3 d. pervesta 300 Lt, 2010 m. kovo 26 d. pervesta 300 Lt, S. V. pagal taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-188-588/2010 2010 m. balandžio 30 d. pervesta 3000 Lt, 2010 m. gegužės 10 d. pervesta 58 Lt, 2010 m. gegužės 27 d. pervesta 3500 Lt, 2010 m. birželio 28 d. pervesta 3500 Lt, S. V., nurodant paskirtyje „mokėjimas“, 2010 m. liepos 28 d. pervesta 400 Lt, 2010 m. lapkričio 10 d. pervesta 600 Lt, 2011 m. kovo 28 d. pervesta 500 Lt, 2011 m. gegužės 5 d. pervesta 800 Lt, 2011 m. rugpjūčio 9 d. pervesta 800 Lt, 2011 m. gruodžio 20 d. pervesta 800 Lt, 2012 m. gegužės 24 d. mokėjimo pavedimu S. V. pervesta 700 Lt, paskirtyje nurodant „galutinis mokėjimas pagal paskolos sutartį“.

36.       Pagal tarp atsakovo ir AS „Citadele banka“ 2008 m. liepos 15 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1542 suteiktas kreditas Nr. 14/1542-1 65164,50 Eur sumai (turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui) ir kreditas Nr. 14/1542-2 2405,29 Eur sumai (vykdymo išlaidoms apmokėti). Pagal kreditą Nr. 14/1542-1 laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. vasario 28 d. sumokėta 44246,31 Eur (25468,99 Eur kredito ir 18777,32 Eur palūkanų) įmokų bankui. Pagal kreditą Nr. 14/1542-2 laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. sumokėta 2652,12 Eur (2405,29 Eur kredito ir 246,83 Eur palūkanų) įmokų bankui, visas įsipareigojimas įvykdytas 2011 m. balandžio 29 d.

37.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-549/2018 atsakovas E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. birželio 16 d. apie 9 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, ranka vieną kartą sudavęs sutuoktinei J. A. į veidą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

38.       2023 m. kovo 21 d. UAB „Baltrada“ akcininko sprendimu Nr. 11 nuspręsta patvirtinti bendrovės 2022 m. metinę finansinę atskaitomybę, patvirtinti bendrovės 142988,15 Eur grynąjį pelną, patvirtinti bendrovės 121539,93 Eur grynąjį pelną po mokesčių, patvirtintą bendrovės 121540 Eur grynąjį pelną po mokesčių išmokėti dividendais akcininkui E. A..

39.       Pagal UAB „Baltrada“ banko sąskaitos išrašą, 2023 m. kovo 22 d. išmokėta 121540 Eur dividendų E. A., 2023 m. birželio 30 d. išmokėta 55000 Eur E. A. (nurodyta paskirtis – dalinis paskolos grąžinimas).

40.       Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. rašte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 20 d. už atsakovą E. A. į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėta 9905,28 Eur baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų paskirtų baudų (įmokos kodas 6801).

41.       Pagal CK 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

Dėl santuokos nutraukimo 

42.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas, prieš ieškovė naudojo fizinį, psichologinį ir ekonominį smurtą. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nurodo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, todėl patikslintu priešieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

43.       CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, t. y. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

44.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

45.       Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).

46.       Atsakovas teigia, kad ieškovė susirado kitą vyrą ir dėl ieškovės neištikimybės iširo šeima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Atsakovas pateikė 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. gegužės 17 d. antstolio Mindaugo Mažrimo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose užfiksuotos faktinės aplinkybės, susijusios su pateiktais antstoliui vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis. Minėtuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose aprašomi vaizdo įrašai ir fotonuotraukos, užfiksuoti 2022 m. balandžio 5, 7, 8, 9, 10, 29 d., 2022 m. gegužės 1, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 d. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neginčijo ir bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino faktinių aplinkybių protokoluose užfiksuotus duomenis, taip pat patvirtino aplinkybę, jog šiuo metu palaiko santykius su kitu vyru. Atsakovas pateikė 2022 m. gegužės 13 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą tarp R. Š. ir S. G. dėl gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. Sutartyje nurodytas S. G. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje liudytojais apklausti P. – F. J. ir V. J. (ieškovės tėvai) taip pat patvirtino, jog 2022 m. balandžio mėnesio gimtadienio šventėje dalyvavo ieškovė su draugu. Pažymėtina, kad pats atsakovas taip pat pateikė ieškovės „Facebook“ paskyros išrašą, iš kurio matyti, jog ieškovė 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. gruodžio 28 d. buvo paskelbusi, jog ieško gyvenamosios patalpos nuomai. Taigi šalių santykiai jau buvo blogi ir ieškovė ketino išsikraustyti gyventi skyrium 2021 m. rugpjūčio mėn. Be to, šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog ieškovė faktiškai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2022 m.  sausio mėnesio, o 2022 m. vasario 20 d. ieškovė pranešė atsakovui, kad nebeketina grįžti gyventi kartu šeimoje. Jokių duomenų, užfiksuotų iki 2022 m. sausio mėn. apie galimus ieškovės santykius su kitu vyru, byloje nepateikta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje neįrodytos aplinkybės, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės (CPK 178 straipsnis).

47.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

48.       Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas, prieš ieškovė naudojo fizinį, psichologinį ir ekonominį smurtą. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų išrašų matyti, jog ir ieškovė, ir atsakovas viso šalių bendro gyvenimo metu (ir iki santuokos, ir po santuokos) dirbo, gaudavo pajamas. Bylos nagrinėjimo metu ir ieškovė, ir atsakovas nurodė, jog atsakovas viso bendro gyvenimo kartu metu mokėdavo būsto, kuriame šalys su dukra gyveno, kreditą bankui, apmokėdavo išlaidas už komunalines paslaugas, ieškovė pirkdavo maistą, drabužius ir rūpindavosi kitais šeimos poreikiais. Taigi iš esmės abi šalys viso bendro gyvenimo metu dirbo, gavo pajamas, tam tikra dalimi prisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas teigia, jog šalys viena kitos atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, kuris pasireikšdavo nesikalbėjimu vienas su kitu, konfliktais. Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-549/2018 atsakovas E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. birželio 16 d. apie 9 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, ranka vieną kartą sudavęs sutuoktinei J. A. į veidą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Pastebėtina, kad šalys iš esmės nurodytų aplinkybių neginčija. Po įvykusio konflikto ieškovė su dukra buvo išsikrausčiusi gyventi skyrium nuo atsakovo, tačiau vėliau grįžo gyventi kartu, lankėsi pas psichologą ir bandė spręsti tarpusavio nesutarimus ir problemas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalių santuokos iširimo priežastimi buvo būtent fizinis smurtas.

49.       Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, matyti, jog šalys turėjo skirtingus lūkesčius viena iš kitos, skirtingai suvokė savo ir kito iš sutuoktinių pareigas šeimoje, finansinių klausimų sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog labiausiai tikėtina, kad dėl aukščiau išvardintų priežasčių tarp šalių kildavo konfliktai. 

50.       Pažymėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai bendro gyvenimo ir ūkio neveda nuo 2022 m. sausio mėn. Iki šalių apsigyvenimo skyrium šalių santykiai ilgą laiką buvo konfliktiški, skyrėsi šalių suvokimas ir įsitikinimai apie tam tikras bendro gyvenimo kartu sritis, vertybės, poreikiai. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

51.       Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

52.       Kadangi šalys po santuokos nutraukimo viena iš kitos išlaikymo neprašo, išlaikymas nepriteistinas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

53.       Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė su atsakovo reikalavimu nesutinka, teigia, kad dėl santuokos iširimo kaltas būtent atsakovas, todėl atsakovo reikalavimas priteisti jam neturtinę žalą nepagrįstas.

54.       CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo iš atsakovo.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

55.       Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti jai santuokinę pavardę „A.“. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dar 2024 m. rugsėjo 10 d. atsiliepime į patikslintus ieškinio reikalavimus nurodė, kad neturi ieškovei reikalavimų dėl pavardės, sutinka, kad pasiliktų tokią pavardę, kokios nori, ir tik baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog, jei santuoka būtų nutraukiama dėl ieškovės kaltės, nesutinka, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę „A.“. 

56.       Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

57.       Atsižvelgiant į šalių prašymus, į tai, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė „A.“, atsakovui po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) paliktina jo pavardė „A.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl turto ir prievolių kreditoriams 

58.       Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

59.       CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

60.       Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas taikyti teisines pasekmes nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios buvo pateiktas tik teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei atsiliepime į ieškinį, nei kituose atsakovo teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas tokio prašymo nereiškė. CPK 253 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Teisė pareikšti prašymą taikyti teisines pasekmes nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis).

61.       Teismas pažymi, kad, nors atsakovas nusprendė bylą vesti ne per atstovą, teismas ne kartą teismo posėdžio metu išaiškino atsakovui apie sutuoktinių turtinėms teisėms kylančias pasekmes ir jų atsiradimo momentą bei galimybę prašyti taikyti pasekmes nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, tačiau atsakovas net 2024 m. rugsėjo 11 d. pateiktame atsiliepime į galutinius ieškovės reikalavimus tokio prašymo nepateikė. Toks prašymas buvo išreikštas tik baigiamųjų kalbų metu, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tokio atsakovo prašymo netenkina.

62.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti UAB „Baltrada“ šeimos turtu ir įsteigta jungtinės veiklos pagrindu bei pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį UAB „Baltrada“ akcijų, 1450 Eur nominalios vertės (2900 Eur / 2). Ieškovė įrodinėja, jog šalys nuo 2005 metų iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį ir tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip jungtinės veiklos santykiai. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodo, kad UAB „Baltrada“ buvo įkurta dėl to, jog buvo perkelta veikla iš asmeninės atsakovo individualios įmonės. Atsakovas teigia, kad ieškovė niekaip neprisidėjo nei prie individualios įmonės, nei prie bendrovės įkūrimo bei veiklos.

63.       Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

64.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

65.       Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

66.       Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

67.       Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

68.       Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).

69.       Būtina įvertinti tai, jog tarp šalių nėra ginčo, kad šalys nuo 2005 metų gyveno kartu, augino šalių dukrą, vedė bendrą ūkį, šalys bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas mokėdavo kreditą bankui už butą, kuriame šalys gyveno, bei už komunalines paslaugas, ieškovė pirkdavo maistą bei kitus šeimai reikalingus daiktus.

70.       Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas nemokėjo anglų kalbos, todėl ieškovė versdavo dokumentus, bendraudavo su užsienio šalių verslo partneriais ir klientais, vykdavo kartu su atsakovu į komandiruotes užsienyje. Be ieškovės žinių ir gebėjimų įmonės veiklos pradžia ir augimas nebūtų buvę įmanomi. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji buvo įmonės pavadinimo bei įmonės registruotų prekių ženklų kūrėja ir autorė, jos kurtos ir administruotos įmonės interneto svetainės, jose naudota medija, grafikos apdorojimo programomis kurti logotipai, iškabos, vizitinės kortelės, prekių nuotraukos, lankstinukai, dalį šios informacijos atsakovė tebeturi skaitmeniniame formate, įmonės socialinių tinklų ir Google paieškos sistemos paskyros iki šiol tebėra susietos su ieškovės paskyromis. Teismo posėdyje liudytoja apklausta P. A. paaiškino, kad yra ieškovės ir atsakovo dukra. Nurodė, kad ieškovė dirbdavo kartu su atsakovu, važiuodavo į Palangos turgų prekiauti, ji pati kartu su ieškove važiuodavo į sandėlį tvarkytis, ieškovė kūrė įmonės internetinę svetainę, dirbo kaip ir vertėja, nes atsakovas nemokėjo anglų kalbos. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė 2012-2013 metais, atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, dirbo viena, laikinai ėjo įmonės direktorės pareigas. Byloje pateikti atsakovo ieškovei rašyti laiškai, kai atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad ieškovė atliko visas įmonės direktorės pareigas, t. y. derino sutartis, atliko mokėjimus, bendravo su klientais ir t. t. Iš VSDFV pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad ieškovė nuosekliai dirbo E. A. įmonėje bei UAB „Baltrada“. Atsakovas teigia, kad ieškovė buvo įdarbinta jo įmonėje tik dėl to, kad niekur nedirbo, tam, kad gautų oficialias pajamas ir atitinkamai gautų vaiko priežiūras išmokas iš valstybės, tačiau pažymėtina, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. liepos 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2005 m. liepos 1 d. buvo įdarbinta E. A. įmonėje, taigi iki darbo atsakovo individualioje įmonėje ieškovė dirbo kitoje įmonėje ir gaudavo pajamas. Iš ieškovės prie 2024 m. birželio 13 d. prašymo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė kaip UAB „Baltrada“ darbuotoja (vadybininkė) išrašydavo sąskaitas klientams, raštai, rašyti anglų kalba ir pasirašyti J. J., UAB „Baltrada“ vizitinėje kortelėje kaip kontaktinis elektroninio pašto adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog pateikti dokumentai suklastoti ir neatitinkantys tikrovės, jog buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas dėl dokumentų klastojimo ir pan., byloje nepateikta, atsakovas deklaratyviai nurodo, kad nurodyto dokumentai lengvai galėjo būti suklastoti arba savavališkai ieškovės paimti iš jo kompiuterio tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu. Teismo nuomone, tai, kad ieškovė gavo tam tikrus dokumentus apie bendrovės veiklą, kaip tik patvirtina, jog ieškovė faktiškai dalyvavo bendrovės veikloje ir atliko darbines funkcijas, o ne tik formaliai buvo įdarbinta, kaip teigia atsakovas.

71.       Ieškovė nurodo, kad UAB „Baltrada“ įkūrimui buvo skolintos lėšos iš ieškovės tėvų ir brolio. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas T. J. nurodė, kad jis yra ieškovės brolis. Paaiškino, kad tiksliai nepamena, bet skolino atsakovui pinigines lėšas, jei gerai pamena, apie 8000-9000 Lt, paskola grąžinta. Nurodė, kad ieškovei finansiškai padėdavo tėvai. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. F. J. nurodė, kad jis yra ieškovės tėvas. Nurodė, kad galimai 2010-2011 metais paskolino atsakovui 10000 Lt, pervedė banko pavedimu, atsakovas skolą grąžino pakankamai greitai. Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. J. nurodė, kad yra ieškovės mama. Paaiškino, kad jos sutuoktinis P. F. J. paskolino atsakovui pinigines lėšas, nes tam tikru metu atsakovas turėjo finansinių sunkumų. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. banko sąskaitų išrašai ar paskolos sutartys, iš kurių būtų galima nustatyti, kada konkrečiai ir kokiu tikslu buvo skolintos piniginės lėšos, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog UAB „Baltrada“ įkūrimui buvo naudotos iš ieškovės tėvų ir brolio skolintos piniginės lėšos. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių bei liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, jog labiausiai tikėtina, kad UAB „Baltrada“ įkūrimui buvo panaudotos lėšos, sukauptos iš E. A. įmonės veiklos. Kaip jau minėta, bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog, nors ieškovė neinvestavo asmeninių piniginių lėšų į E. A. įmonę ar UAB „Baltrada“, tačiau prisidėjo savo nuosekliu ir ilgalaikiu darbu.

72.       Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, t. y. sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise įmonę, remiantis civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis jungtinę asmenų veiklą bei jos rezultatą, remiantis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, jog šalys per maždaug šešiolika bendro gyvenimo metų įgijo bendrąją dalinę nuosavybę, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti UAB „Baltrada“ įsteigta jungtinės veiklos pagrindu tenkintinas. Kadangi, kaip jau minėta, šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos sukūrimo, jos apimties ir dalių, įvertinus abiejų šalių indėlį į UAB „Baltrada“ įkūrimą bei veiklos vystymą, preziumuojama, kad šalių dalys bendrovėje lygios, ir ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į ½ dalį UAB „Baltrada“ akcijų.

73.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį UAB „Baltrada“ deklaruotų ir akcininkui, t. y. atsakovui, išmokėtų dividendų (142988,00 Eur) sumos, t. y. 71494,00 Eur (142988,00 Eur / 2). Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. jokie dividendai akcininkui nebuvo išmokėti, įmonės veikla nebuvo pelninga. Dividendai akcininkui išmokėti tik 2023 metais už pelningus 2022 metus, kadangi ieškovė nuo 2022 metų sausio – vasario mėnesio kartu nebegyveno, įmonėje nebedirbo, neturi teisės į akcininkui išmokėtus dividendus.

74.       Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnyje nustatyta, kad dividendas yra akcininkui paskirstyta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. kovo 21 d. UAB „Baltrada“ akcininko sprendimu Nr. 11 nuspręsta patvirtinti bendrovės 2022 m. metinę finansinę atskaitomybę, patvirtinti bendrovės 142988,15 Eur grynąjį pelną, patvirtinti bendrovės 121539,93 Eur grynąjį pelną po mokesčių, patvirtintą bendrovės 121540 Eur grynąjį pelną po mokesčių išmokėti dividendais akcininkui E. A.. Pagal UAB „Baltrada“ banko sąskaitos išrašą, 2023 m. kovo 22 d. išmokėta 121540 Eur dividendų E. A.. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, gyventojų pajamų mokestį už išmokamus dividendus apskaičiuoti, išskaityti deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą turi pareigą dividendus išmokantis asmuo, taigi šiuo atveju UAB „Baltrada“ (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 33 straipsnis). Todėl nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl 121540 Eur akcininkui išmokėtinų dividendų sumos padalijimo ir priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pripažintina ir nustatytina, jog UAB „Baltrada“ įsteigta jungtinės veiklos pagrindu ir ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis UAB „Baltrada“ akcijų, nepaisant to, kada nutrūko šalių santuokinis gyvenimas ir kokiai datai taikytinos sutuoktinių turtinių teisių pasekmės, ieškovė, kaip UAB „Baltrada“ akcininkė, turi teisę į ½ dalį išmokėtų dividendų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 60770 Eur dividendų.

75.       Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo priteisti atsakovui iš ieškovės 1911,49 Eur (6600 Lt) už atsakovo apmokėtas ieškovės studijas „Socialinių mokslų kolegijoje“, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai sumokėtas skolas pagal ieškinius bankui „Snoras“, antstolei Marijai Trijonienei, laiduotojai S. V., visas bylinėjimosi išlaidas, banko kuratoriaus išlaidas, iš viso 7975,86 Eur. Atsakovas nurodo, kad ieškovė santykių su atsakovu pradžioje turėjo asmeninių įsipareigojimų kreditoriams bei už studijas, kuriuos atsakovas padengė savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovė su atsakovo pareikštais reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

76.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp VšĮ Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos ir ieškovės 2001 m. rugsėjo 8 d. buvo sudaryta studijų sutartis Nr. 349, iš kurios matyti, jog ieškovė mokėsi teisės studijų programoje. SMK Aukštoji mokykla 2023 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. 23-1 nurodyta, jog dokumentų apie ieškovės mokėjimus už studijas laikotarpiu nuo 2005 iki 2007 metų pateikti negali, nes tokie dokumentai pagal teisės aktų reikalavimus saugomi tik dešimt metų. Pažymėtina, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kiek ir kokiu laikotarpiu kainavo studijos, kas už jas mokėjo ir pan. (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė teigė, kad už studijas sumokėti padėjo tėvai, o teismo posėdyje liudytojais apklausti P. F. J. ir V. J. nurodė, jog nežinojo, apie ieškovės skolas už studijas, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovas iš asmeninių piniginių lėšų sumokėjo nurodytą sumą už ieškovės studijas, todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 1911,49 Eur už atsakovo apmokėtas ieškovės studijas netenkintinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

77.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2330-563/2006 priteisė solidariai iš ieškovės ir S. V. 16712 Lt skolos, 888,69 Lt palūkanų, 245,08 Lt delspinigių AB bankui „Snoras“, taip pat iš ieškovės priteisė 331,46 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 200 Lt už kuratoriaus darbą apmokėti AB bankui „Snoras“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2330-563/2006 priteisė solidariai iš ieškovės ir S. V. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 178415,77 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo AB bankui „Snoras“. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-276-123/2007 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo papildomą sprendimą pakeitė ir priteisė solidariai iš ieškovės ir S. V. 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo 178415,77 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo AB bankui „Snoras“. Nuo 2006 m. lapkričio 29 d. buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0108/06/01144 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2330-563/2006 dėl 5168,49 Eur skolos ir 1224,51 Eur palūkanų, taip pat 594,71 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės J. A., vykdomoji byla užbaigta. Pagal antstolės Marijos Trijonės 2009 m. spalio 1 d. pažymą, AB bankui „Snoras“ pervesta 17845,77 Lt skolos, 4351,62 Lt palūkanų, 605,32 Lt bylinėjimosi išlaidų, antstolei M. Trijonei 3857,64 Lt vykdymo išlaidų; S. V. sumokėjo 17848,30 Lt, J. J. sumokėjo 8812,05 Lt. Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-188-588/2010 patvirtinta tarp J. J. ir S. V. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią J. J. įsipareigojo iki 2010 m. gegužės 1 d. sumokėti 10000 Lt. Minėta nutartimi taip pat iš J. J. priteista 58 Lt bylinėjimosi išlaidų S. V., 15,40 Lt korespondencijos išlaidų valstybei. Pagal „Swedbank“, AB ieškovės banko sąskaitos išrašą matyti, kad S. V. pagal vykdomąją bylą Nr. 0108/06/01144 2009 m. spalio 23 d. pervesta 500 Lt, 2010 m. sausio 15 d. pervesta 300 Lt, 2010 m. vasario 3 d. pervesta 300 Lt, 2010 m. kovo 26 d. pervesta 300 Lt, S. V. pagal taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-188-588/2010 2010 m. balandžio 30 d. pervesta 3000 Lt, 2010 m. gegužės 10 d. pervesta 58 Lt, 2010 m. gegužės 27 d. pervesta 3500 Lt, 2010 m. birželio 28 d. pervesta 3500 Lt, S. V., nurodant paskirtyje „mokėjimas“, 2010 m. liepos 28 d. pervesta 400 Lt, 2010 m. lapkričio 10 d. pervesta 600 Lt, 2011 m. kovo 28 d. pervesta 500 Lt, 2011 m. gegužės 5 d. pervesta 800 Lt, 2011 m. rugpjūčio 9 d. pervesta 800 Lt, 2011 m. gruodžio 20 d. pervesta 800 Lt, 2012 m. gegužės 24 d. mokėjimo pavedimu S. V. pervesta 700 Lt, paskirtyje nurodant „galutinis mokėjimas pagal paskolos sutartį“. Pastebėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog atsakovas iš dalies padėjo apmokėti susidariusias skolas bankui, laiduotojai S. V., antstolio bei teismo išlaidas, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad visi įvykiai vyko prieš beveik 20 metų, negalėjo nurodyti konkrečių sumų, kiek kuri iš šalių mokėjo, iš kur buvo gautos piniginės lėšos, kuriomis buvo apmokėtos skolos ir pan. Rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, jog būtent jo asmeninėmis lėšomis buvo apmokėti visi ieškovės asmeniniai įsiskolinimai AB bankui „Snoras“, S. V., antstolio ir teismo išlaidos, todėl šis atsakovo reikalavimas netenkintinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

78.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį atsakovo sumokėtų įmokų sumos AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal asmenines kredito sutartis Nr. BKS/14/1542-1 ir Nr. BKS/14/1542-2 laikotarpyje nuo kredito sutarčių sudarymo (pakeitimo) iki 2022 m. vasario mėn. 20 d., t. y. 23449,22 Eur (46898,43 Eur / 2). Nurodo, kad kreditą atsakovas paėmė tam, kad galėtų sumokėti savo buvusiai sutuoktinei kompensaciją už atsakovui atitekusį nekilnojamąjį turtą. Kadangi nekilnojamasis turtas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, prievolė bankui yra asmeninė atsakovo prievolė, o kredito įmokoms mokėti buvo naudojamos šalių bendros piniginės lėšos, ieškovė teigia, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad visada kredito įmokas bankui mokėjo iš savo asmeninių piniginių lėšų, o ieškovė niekaip neprisidėjo prie kredito mokėjimo, nors gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame turte, už kurį kreditas bankui ir buvo mokamas.

79.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal tarp atsakovo ir AS „Citadele banka“ 2008 m. liepos 15 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1542 suteiktas kreditas Nr. 14/1542-1 65164,50 Eur sumai (turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui) ir kreditas Nr. 14/1542-2 2405,29 Eur sumai (vykdymo išlaidoms apmokėti). Pagal kreditą Nr. 14/1542-1 laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. vasario 28 d. sumokėta 44246,31 Eur (25468,99 Eur kredito ir 18777,32 Eur palūkanų) įmokų bankui. Pagal kreditą Nr. 14/1542-2 laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. sumokėta 2652,12 Eur (2405,29 Eur kredito ir 246,83 Eur palūkanų) įmokų bankui, visas įsipareigojimas įvykdytas 2011 m. balandžio 29 d.

80.       Kaip jau minėta, šalys nuo 2005 metų apsigyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad po santuokos sudarymo šalių gautos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tuo tarpu iki santuokos sudarymo, pripažinus, kad tarp šalių buvo susitarta dėl jungtinės veiklos sutartinių santykių, tokiais santykiais sukuriama bendroji dalinė nuosavybė ir tokiems santykiams taikos CK 4 knygos nuostatos.

81.       Nuo 2005 metų iki šalių santuokos sudarymo, pripažinus, kad šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir savo bendrais veiksmais, darbu, investicijomis sukūrė verslą, t. y. jungtinės veiklos pagrindu įgijo UAB „Baltrada“, taip pat iš šios įmonės veiklos gaudavo pajamas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika bei CK nuostatomis, laikytina, kad jungtinės veiklos pagrindu šalys įgijo bendrąją dalinę nuosavybę – UAB „Baltrada“. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog šalių gaunamos pajamos buvo bendros, naudojamos bendrai šalių poreikiams tenkinti ir šalių valia buvo kiekvienos iš šalių gaunamas pajamas laikyti jungtinės veiklos rezultatu, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Priešingai, būtina įvertinti tai, kad šalys bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje patvirtino, jog atsakovas visada mokėdavo kredito įmokas bankui, už komunalines paslaugas, o ieškovė pirkdavo maistą, drabužius, dukters poreikiams patenkinti reikalingus daiktus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo ½ dalį laikotarpiu nuo kredito sutarties sudarymo iki santuokos sudarymo sumokėtų kredito įmokų.

82.       Vadovaujantis CK 3.115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jei sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) šalių gautos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog pagal tarp atsakovo ir AS „Citadele banka“ 2008 m. liepos 15 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1542 atsiradusi prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė, darytina išvada, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki šalių gyvenimo skyrium pradžios 2022 m. vasario 20 d. sumokėtomis kredito įmokomis asmeninei atsakovo prievolei apmokėti iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo sumažinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. vasario 20 d. buvo sumokėta 21802,73 Eur kredito įmokų bankui, ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis nurodytų kredito įmokų bankui, t. y. 10901,37 Eur suma, už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

83.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ atsakovo arba už jį laikotarpyje nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 20 d. sumokėtų baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų paskirtų baudų sumos, t. y. 4952,64 Eur (9905,28 Eur / 2). Pagal CK 3.115 straipsnio 1 dalį, jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Iš byloje pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 20 d. už atsakovą į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėta 9905,28 Eur baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų paskirtų baudų (įmokos kodas 6801). Atsakovas atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį paaiškino, kad 2011 m. spalio 20 d., 2015 m. gegužės 7 d., 2016 m. kovo 2 d. atsakovo sumokėtos teisėsaugos institucijų paskirtos baudos buvo sumokėtos ne iš šeimos piniginių lėšų ar atsakovo asmeniškai tuo metu turėtų piniginių lėšų. Reikalingos sumos buvo susigrąžintos iš atsakovo daug anksčiau paskolintų ir įneštų piniginių lėšų E. A. įmonei ir UAB „Baltrada“. Kadangi 2011 m. spalio 20 d., t. y. iki santuokos sudarymo, buvo sumokėta 2896,20 Eur bauda, darytina išvada, jog santuokos metu buvo sumokėta 7009,08 Eur atsakovo baudų už atsakovo teisės pažeidimus. Nors atsakovas teigia, kad atsakovo asmeninės baudos buvo sumokėtos iš jo asmeninių lėšų, susigrąžinus atsakovo kaip akcininko bendrovei suteiktas paskolas, tačiau, įvertinus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktose deklaracijose nurodytus duomenis, matyti, jog atsakovui buvo grąžinamos ir suteiktų paskolų dalys, ir priskaičiuotos palūkanos, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad būtent tos lėšos buvo panaudotos atsakovo asmeninėms baudoms apmokėti. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas sumokėjo asmenines baudas iš asmeninių lėšų, pavyzdžiui, banko sąskaitų išrašų, mokėjimo nurodymų, byloje nėra pateikta.  Atsižvelgiant į teismo sprendimo 75. punkte nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis CK 3.115 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis iš bendrų sutuoktinių lėšų sumokėtų atsakovo asmeninių baudų, t. y. 3504,54 Eur suma, už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

84.       Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 1000 Eur kirpėjų kursų MB „Ant pasaulio krašto“ išlaidas ir 800 Eur kirpėjos inventoriaus (įrankių) ir žaliavų pirminiam pirkimui išleistą sumą. Nurodo, kad piniginės lėšos buvo panaudotos asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti, pinigines lėšas davė asmeniškai atsakovas. Ieškovė su nurodytu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad kirpėjų kursus ėjo ne siekdama asmeninių tikslų, o norėdama įgyti papildomą kvalifikaciją, kad galėtų uždirbti daugiau piniginių lėšų šeimos poreikiams patenkinti, nes tuo metu ieškovė jau nebedirbo kartu su atsakovu UAB „Baltrada“. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp MB „Ant pasaulio krašto“ ir ieškovės 2020 m. sudaryta profesinio mokymo sutartis, iš kurios matyti, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. mokėsi pagal kirpėjos profesinio mokymo programą, mokymų kaina 1000 Eur. Ieškovė 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 100 Eur, 2020 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 300 Eur, 2020 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 300 Eur, 2020 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 300 Eur. Pažymėtina, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad už kirpėjų kursus buvo sumokėta iš atsakovo asmeninių piniginių lėšų. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas ieškovei davė iš savo asmeninių lėšų 800 Eur darbui pradėti reikalingoms priemonėms įsigyti (CPK 178 straipsnis). Taigi, nesant duomenų apie asmeninių atsakovo lėšų panaudojimą nurodytiems kirpėjų kursams bei darbui pradėti reikalingų priemonių įsigijimui, pripažintina, jog kirpėjų kursams apmokėti buvo naudojamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančios piniginės lėšos. CK 3.115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad, šalims dar gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, ieškovė, siekdama gauti didesnes pajamas ir daugiau prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, baigė kirpėjų kursus ir pradėjo individualią kirpėjos veiklą. Todėl teigti, kad kirpėjų kursams skirtos bendros sutuoktinių piniginės lėšos buvo skirtos ieškovės asmeniniams poreikiams patenkinti, nėra pagrindo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, reikalavimas priteisti iš ieškovės atsakovui 1000 Eur kirpėjų kursų išlaidų ir 800 Eur kirpėjos inventoriui įsigyti netenkintinas.

85.       Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę grąžinti pasisavintus aukso dirbinius: auksinę moterišką grandinėlę, kabinamą ant kaklo 480 Eur vertės, auksinį pakabuką grandinėlę ant kaklo lapo dizaino 520 Eur vertės, auksinius dekoratyvinius moteriškus žiedus 1200 Eur vertės. Ieškovė su atsakovo reikalavimais nesutinka. Pastebėtina, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad tokie aukso dirbiniai buvo įsigyti, už kokias sumas, kokia tokių aukso dirbinių vertė šiuo metu, taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad nurodyti aukso dirbiniai buvo ieškovės žinioje, pvz. fotonuotraukų ar pan., kad šiuo metu ieškovė šiuos aukso dirbinius turi ir t. t. (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovo reikalavimas neįrodytas ir nepagrįstas, todėl netenkintinas.

86.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ atsakovui UAB „Baltrada“ išmokėtų sumų pagal UAB „Baltrada“ ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis, t. y. 27500,00 Eur (55000,00 Eur/2), bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį atsakovo (kreditoriaus) turimos reikalavimo teisės į skolininką UAB „Baltrada“ gauti akcininkui (paskolos davėjui) priskaičiuotų palūkanų (138519,03 Eur) išmokėjimą pagal UAB „Baltrada“ ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis, priskaičiuotas laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t. y. 69259,51 Eur (138519,03 Eur/2). Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodo, kad pagal visas paskolos sutartis tarp jo kaip akcininko ir bendrovės visos UAB „Baltrada“ paskolintos piniginės lėšos buvo jo asmeninės, todėl ieškovė neturi jokios reikalavimo teisės. Be to, nuo 2013 metų dėl sunkios įmonės finansinės padėties palūkanos nebuvo skaičiuojamos ir išmokamos.

87.       Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo E. A. ir UAB „Baltrada“, atstovaujamos direktoriaus E. A. 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. gegužės 6 d. ir 2012 m. birželio 22 d. pasirašytos paskolos sutartys, pagal kurias atsakovas, kaip akcininkas, paskolino pinigines lėšas UAB „Baltrada“ bendrovės apyvartinėms lėšoms. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, jog atsakovas suteikė paskolas UAB „Baltrada“ iš asmeninių lėšų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, nuo (duomenys neskelbtini) už šias atsakovo suteiktas paskolas išmokėtos palūkanos bei teisė į kitų priskaičiuotų palūkanų išmokėjimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šalims.

88.       Teismui pateiktų 2011 m. balandžio 8 d. ir 2012 m. birželio 22 d. paskolos sutarčių tekstuose (sutarčių 8 punktas) nurodyta, kad, jei paskolos davėjas praėjus 366 dienoms ir daugiau neprašė grąžinti paskolintų pinigų ir priskaičiuotų metinių palūkanų, o paskolos gavėjas jų negrąžino, be atskiro šalių suderinimo priskaičiuojamos metinės palūkanos už praeitus metus ir pridedamos prie paskolos sumos, ir paskolos suma padidėja priskaičiuotų metinių palūkanų suma, tada metinės palūkanos sekančiais metais skaičiuojamos nuo naujos paskolos sumos. Tarp atsakovo E. A. ir UAB „Baltrada“, atstovaujamos direktoriaus E. A., 2013 m. gruodžio 5 d. pasirašyta sutartis dėl palūkanų nemokėjimo, kuria susitarta, kad pagal paskolos sutartis, pasirašytas 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. gegužės 6 d. ir 2012 m. birželio 22 d., išmokėti priskaičiuotų palūkanų už visą laikotarpį paskolos davėjas (E. A.) neprašo, abipusiu susitarimu dėl UAB „Baltrada“ sudėtingos finansinės padėties ir pelno nebuvimo paskolos davėjas pagal nurodytas paskolos sutartis atsisako priskaičiuoti palūkanas nuo sutarčių įsigaliojimo datų, palūkanos paskolos davėjui nepriskaičiuojamos. Atsakovas teigia, kad dėl sunkios įmonės finansinės būklės palūkanos nebuvo skaičiuojamos, tačiau byloje pateikti UAB „Baltrada“ išplėstiniuose balansuose esantys duomenys paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes. Pagal UAB „Baltrada“ banko sąskaitos išrašą, 2023 m. birželio 30 d. išmokėta 55000 Eur suma atsakovui E. A., nurodyta mokėjimo nurodymo paskirtis – dalinis paskolos grąžinimas. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui akcininko sprendimo ar kito dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti, kokio pobūdžio piniginės lėšos 2023 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymu pervestos iš UAB „Baltrada“ banko sąskaitos atsakovui, nors teismas ne kartą įpareigojo atsakovą tokius duomenis pateikti. Būtina įvertinti ir tai, kad pagal nurodytų paskolos sutarčių 8 punkto nuostatas, be atskiro šalių suderinimo priskaičiuojamos metinės palūkanos už praeitus metus ir pridedamos prie paskolos sumos, ir paskolos suma padidėja priskaičiuotų metinių palūkanų suma, tada metinės palūkanos sekančiais metais skaičiuojamos nuo naujos paskolos sumos. Tai reiškia, kad dokumentuose nurodomos piniginės lėšos kaip paskola bendrovei iš esmės yra ne tik paskola, bet kiekvienais metais priskaičiuojamos ir pridedamos palūkanos.

89.       Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad, atsakovui neteikiant tikslių duomenų apie atsakovo suteiktų UAB „Baltrada“ paskolų bei palūkanų skaičiavimą, refinansavimą ir t. t., teismas neturi galimybės nustatyti, kokią dalį sudaro atsakovo suteikta paskola ir kokią dalį priskaičiuotos bei prie paskolos pridėtos palūkanos, pripažintina, jog 2023 m. birželio 30 d. atsakovui iš UAB „Baltrada“ pervesta 55000 Eur suma yra palūkanos, kurios pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktą laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinos nutraukiant santuoką. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 27500 Eur palūkanų, išmokėtų atsakovui iš UAB „Baltrada“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), ieškovei priteistina ½ dalis turtinės teisės į atsakovo (kreditoriaus) turimos reikalavimo teisės į skolininką UAB „Baltrada“ gauti akcininkui (paskolos davėjui) priskaičiuotų palūkanų išmokėjimą pagal UAB „Baltrada“ ir atsakovo 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. gegužės 6 d. ir 2012 m. birželio 22 d. sudarytas paskolos sutartis, priskaičiuotas laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

90.       Tarp šalių nesant ginčo, atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas ir UAB „Tele2“ nepateikė prieštaravimų dėl šalių pareikštų reikalavimų dėl prievolių padalijimo po santuokos nutraukimo, prievolė pagal tarp atsakovo ir AS „Citadele banka“ 2008 m. liepos 15 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1542 po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovo prievole, prievolė pagal tarp ieškovės ir UAB „Tele2“ 2022 m. kovo 15 d. sudarytą telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos suteikimo sutartį Nr. 33.2A-64802393-42720 po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine ieškovės prievole.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

91.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai P. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 424 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už vaiko P. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą 1862 Eur sumą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo mėn. iki bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies, nurodo, kad atsakovas savo iniciatyva bei vykdant teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teikė išlaikymą dukrai P. A., pripažįsta, jog iki pilnametystės susidaręs 1596 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, kurį įsipareigoja pervesti dalimis tiesiogiai dukrai P. A. į jos asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą banke per 6 mėnesius.

92.       Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

93.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2022 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudarė 730 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, sudarė apie 550 Eur. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudarė 840 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, sudarė apie 633 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

94.       Taip pat pažymėtina, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

95.       Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

96.       Ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog šalių dukrai kas mėnesį reikalinga skirti 847 Eur, kurią sudaro maistas (namie, mokykloje, išvykos, kavinės, užkandžiai) 240 Eur, drabužiai (laisvalaikio, uniforma, sportinė apranga, avalynė) 50 Eur, komunalinių išlaidų dalis (ryšio paslaugos (telefonas ir internetas), P. tenkanti komunalinių išlaidų dalis) 246 Eur, mokymosi priemonės (kanceliarija, darbo sąsiuviniai, kuprinė) 15 Eur, lavinimas (būreliai, mokyklos įmokos, klasės, rinkliavos, inventorius, spec. apranga) 32 Eur, sveikata/higiena (higienos priemonės, vitaminai, vaistai, kosmetika, kirpykla, odontologas, sporto klubas, kiti poreikiai) 188 Eur, transporto išlaidos 30 Eur, kultūra/pramogos (išvykos, spektakliai, draugų gimtadieniai, knygos, kinas, kelionės, stovyklos, nenumatytos išlaidos) 46 Eur. Pažymėjo, kad P. įstojo į profesinę mokyklą į interjero apipavidalintojo specialybę, todėl reikia papildomai pirkti specifinius dailės reikmenis, lanko turizmo būrelį, dėl ko reikia papildomai pirkti spec. aprangą, avalynę ir inventorių: 5 Eur/mėn. įmoka, 15 Eur išlaidos žygiams, 12 Eur/mėn. spec. apranga, avalynė, inventorius (150 Eur metams). Be to, P. yra alergiška namų dulkių erkutėms, taip pat kenčia nuo sezoninės šienligės, nusimato dvejų metų brangus ortodontinis gydymas, reikalingi akiniai dėl blogo regėjimo. Taip pat paskaičiavo P. tenkančią komunalinių paslaugų dalį: ieškovė neturi nuosavo būsto ir dėl atsakovo veiksmų yra priversta nuomotis butą Klaipėdoje, todėl P. tenkančią komunalinių paslaugų dalį sudaro nuomos mokestis 330 Eur/2, elektra – 60 Eur, Civinity – 37 Eur, šildymas – 30 Eur, internetas ir televizija – 24 Eur (157/3=52 Eur/asm).

97.       Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.

98.       Akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes apie vaiko sveikatos būklę (reikalingas ortodontinis gydymas, akiniai dėl prasto regėjimo), lankomus užsiėmimus, kokios išlaidos reikalingos dėl šių papildomų veiklų, tačiau kitus, didesnius nei minimalius, vaiko poreikius pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad išlaidos nurodytiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Įvertinus ieškovės pateiktoje lentelėje nurodytas sumas, pateiktus rašytinius įrodymus, minimaliems vaiko poreikiams patenkinti reikalingas sumas nuo 2022 metų spalio mėnesio, laikytina, kad protinga ir pagrįsta suma vaiko P. A. poreikiams patenkinti kas mėnesį yra 650 Eur.

99.       Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

100.       Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pažymėtina, kad abi šalys yra sveiki, darbingi asmenys ir turi dėti maksimalias pastangas teikti šalių nepilnamečiams vaikams jų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymo sumą.

101.       Teismas pažymi, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei šalių netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Taip pat pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas paprastai tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, apribojamos galimybės daugiau dirbti ir gauti didesnes pajamas, nes faktiškai kasdien rūpinamasi nepilnamečiu vaiku.

102.        Būtina įvertinti tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos, nutraukiant santuoką šalių santuokos metu įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, šalys kitų išlaikomų asmenų be šalių bendro vaiko neturi, todėl pripažintina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši ir abi šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytus vaiko poreikius, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko P. A. išlaikymui priteisti po 325 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

103.        Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

104.        Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui P. A.. Teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi, panaikintos. Įvertinus tai, kad atsakovas vykdė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, į priteistino išlaikymo dydį įskaitytinos pinigines lėšos, gautos vykdant 2022 m. spalio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

105.        Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. 2022 m. vasario mėn., iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. spalio 19 d., kurį sudaro atsakovo sutinkama mokėti 266 Eur suma per mėnesį už 8 mėnesių laikotarpį, minusavus vieną mėnesį pervestą 266 Eur sumą, iš viso 1862 Eur.

106.        Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

107.        Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.

108.        Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2010).

109.        Atsižvelgiant į tai, kad šalys pripažįsta, jog neveda bendro ūkio nuo 2022 m. vasario mėn., įvertinus atsakovo pateiktą mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog buvo pervestas išlaikymas vaikui P. A. už vieną mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos ir teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat 2022 metais buvusio minimalaus darbo užmokesčio dydį, patenkinantį minimalius vaiko poreikius, iš atsakovo priteistina 1862 Eur išlaikymo įsiskolinimo. 

110.        Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju šalių pilnametė dukra nereiškia reikalavimo atsakovui dėl išlaikymo įsiskolinimo, o tai reiškia, kad ieškovė įvykdė išlaikymo pareigą už atsakovą, išlaikymo įsiskolinimas iki kreipimosi į teismą dienos bei išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos iki šalių dukters pilnametystės priteistinas ieškovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 

111.       Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

112.       Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo patenkinus iš dalies ir visiškai patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 64 Eur žyminio mokesčio (22 Eur + 42 Eur).

113.        Ieškovė sumokėjo 529 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 109 Eur už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovei atidėtas likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Už ieškovės pareikštus patikslinto ieškinio neturtinius ir turtinius reikalavimus mokėtinas 2271 Eur žyminis mokestis. Patenkinus 77 procentus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų bei patenkinus abu ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovei iš atsakovo priteistina 638 Eur (529 Eur + 109 Eur) sumokėto žyminio mokesčio, iš atsakovo priteistina 1220 Eur žyminio mokesčio valstybei, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, iš ieškovės priteistina 522 Eur žyminio mokesčio valstybei proporcingai atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

114.       Atsakovas sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi atsakovui atidėtas likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Už atsakovo patikslintu priešieškiniu pareikštus neturtinius ir turtinius reikalavimus mokėtinas 844 Eur dydžio žyminis mokestis. Patenkinus 8 procentus atsakovo patikslintų priešieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 68 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo priteistina 776 Eur žyminio mokesčio valstybei, proporcingai atmestų patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

115.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 522 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 2060 Eur žyminio mokesčio.

116.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2200 Eur atstovavimo išlaidos. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 435,04 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir pašto išlaidos.  

117.       Patenkinus 77 procentus patikslinto ieškinio reikalavimų, neturint galimybės nustatyti, kiek ir kokių veiksmų buvo atlikta dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų ir atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų įrodinėjimo, kadangi šalių pareikšti reikalavimai visi susiję ir nagrinėtini kartu, ieškovei iš atsakovo priteistina 1694 Eur atstovavimo išlaidų. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 2332 Eur (638 Eur + 1694 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

118.       Patenkinus 8 procentus patikslinto priešieškinio reikalavimų, neturint galimybės nustatyti, kiek ir kokių veiksmų buvo atlikta dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų ir atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų įrodinėjimo, kadangi šalių pareikšti reikalavimai visi susiję ir nagrinėtini kartu, atsakovui iš ieškovės priteistina 34,80 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą bei pašto išlaidų. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 102,80 Eur (68 Eur + 24,80 Eur) išlaidoms atlyginti.

119.       Teismas šioje byloje patyrė 187,27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Proporcingai įvertinus ieškovės atmestų ir atsakovo patenkintų reikalavimų dalį (23 proc. + 8 proc.) bei atsakovo atmestų ir ieškovės patenkintų reikalavimų dalį (92 proc. + 77 proc.), iš ieškovės priteistina 29,96 Eur (16 proc.), o iš atsakovo priteistina 157,31 Eur (84 proc.) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

120.       Atsakovas 2024 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą teismui dėl liudytojų duotų parodymų teisingumo ir pripažinimo, kuriuo prašo liudytojus T. J., P. – F. J. ir V. J. pripažinti sulaužius teisme duotą priesaiką, prisiekus sakyti tiesą, bei dėl teisme duotos priesaikos sulaužymo liudytojus patraukti atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Pažymėtina, kad šalys aplinkybes įrodinėja vadovaujantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis). Vien tai, kad liudytojo paaiškinimai ar kiti įrodymai galimai nepalankūs atsakovui, savaime nereiškia, kad liudytojas sąmoningai sako netiesą. CPK 299 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismai privalo reaguoti į nagrinėjant civilinę bylą nustatytus teisės pažeidimus. Nurodyta proceso teisės norma grindžiama tuo, kad teismas yra valstybės institucija, todėl privalo reaguoti į bet kokius teisės pažeidimus, nors tie pažeidimai ir neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-94/2007). CPK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Taigi atsakovas, manydamas jog buvo padaryti teisės pažeidimai ar yra duomenų apie nusikalstamos veikos padarymą, turi teisę pats kreiptis į kompetentingas institucijas.

121.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis areštuotos atsakovui nuosavybės teise priklausančios 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Baltrada“ akcijų, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, atsakovui uždrausta iki visiško bylos išnagrinėjimo teisme priimti sprendimus dėl UAB „Baltrada“ įstatinio kapitalo didinimo, įmonės likvidavimo, ar įmonės įsipareigojimų prisiėmimo, kurie iš esmės apsunkintų įmonės finansinę padėtį, taip pat priimti sprendimus dėl dividendų išmokėjimo, atsakovui uždrausta bet kokia forma modifikuoti (įskaitant, bet neapsiribojant, pakeisti sutarčių sąlygas, refinansuoti sukauptas palūkanas į naują paskolą, kapitalizuoti skolą ar palūkanas, prievoles užbaigti novacija, prievolių įskaitymu, perleisti reikalavimo teisę ir kt.) visas esamas paskolos sutartis, sudarytas su UAB „Baltrada“ (skolininkas), įskaitant sutarčių pakeitimus ir papildymus, taip pat uždrausti atsakovui ir trečiajam asmeniui UAB „Baltrada“ bet kokia forma išmokėti kreditoriui palūkanas ir skolininkui grąžinti paskolas arba jų dalį kreditoriui (atsakovui), teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnis).

122.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jų neradus ar esant nepakankamai, – atsakovui priklausančių piniginių lėšų, neviršijant 84273,91 Eur sumos areštą, paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. A. (buvusi J.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Cilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. A. palikti pavardę – „A.“, atsakovui E. A. palikti pavardę – „A.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Pripažinti UAB „Baltrada“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsteigta jungtinės veiklos pagrindu.

Priteisti ieškovei J. A. ½ dalį UAB „Baltrada“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų.

Priteisti ieškovei J. A. iš atsakovo E. A. 60770 Eur (šešiasdešimt tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt eurų) dividendų.

Priteisti ieškovei J. A. iš atsakovo E. A. 10901,37 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus vieną eurą 37 ct) ir 3504,54 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturis eurus 54 ct) kompensacijas už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto sumažinimą.

Priteisti ieškovei J. A. iš atsakovo E. A. 27500 Eur (dvidešimt septyni tūkstančiai penki šimtai eurų) palūkanų, išmokėtų atsakovui E. A. iš UAB „Baltrada“.

Priteisti ieškovei J. A. ½ dalį atsakovo E. A. (paskolos davėjo) turimos turtinės reikalavimo teisės į skolininką UAB „Baltrada“ gauti atsakovui E. A. (paskolos davėjui) priskaičiuotų palūkanų išmokėjimą pagal UAB „Baltrada“ ir atsakovo E. A. 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. gegužės 6 d. ir 2012 m. birželio 22 d. sudarytas paskolos sutartis, laikotarpiu nuo santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Prievolę pagal tarp atsakovo E. A. ir AS „Citadele banka“ 2008 m. liepos 15 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1542 po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo E. A. prievole.

Prievolę pagal tarp ieškovės J. A. ir UAB „Tele2“ 2022 m. kovo 15 d. sudarytą telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos suteikimo sutartį Nr. 33.2A-64802393-42720 po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės J. A. prievole.

Priteisti iš atsakovo E. A. išlaikymą P. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. spalio 19 d., iki vaiko pilnametystės, t. y. 2024 m. sausio 7 d., ieškovės J. A. naudai. Į priteistino išlaikymo dydį įskaityti pinigines lėšas, gautas vykdant 2022 m. spalio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Priteisti iš atsakovo E. A. 1862 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus) išlaikymo P. A., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo ieškovės J. A. naudai.

Kitą patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. A. 2332 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei J. A..

Priteisti iš ieškovės J. A. 102,80 Eur (vieną šimtą du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atsakovui E. A..

Priteisti iš ieškovės J. A. 522 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo E. A. 2060 Eur (du tūkstančiai šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš ieškovės J. A. 29,96 Eur (dvidešimt devynis eurus 96 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš atsakovo E. A. 157,31 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 31 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštuotos atsakovui nuosavybės teise priklausančios 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Baltrada“ akcijų, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, atsakovui uždrausta iki visiško bylos išnagrinėjimo teisme priimti sprendimus dėl UAB „Baltrada“ įstatinio kapitalo didinimo, įmonės likvidavimo, ar įmonės įsipareigojimų prisiėmimo, kurie iš esmės apsunkintų įmonės finansinę padėtį, taip pat priimti sprendimus dėl dividendų išmokėjimo, atsakovui uždrausta bet kokia forma modifikuoti (įskaitant, bet neapsiribojant, pakeisti sutarčių sąlygas, refinansuoti sukauptas palūkanas į naują paskolą, kapitalizuoti skolą ar palūkanas, prievoles užbaigti novacija, prievolių įskaitymu, perleisti reikalavimo teisę ir kt.) visas esamas paskolos sutartis, sudarytas su UAB „Baltrada“ (skolininkas), įskaitant sutarčių pakeitimus ir papildymus, taip pat uždrausti atsakovui ir trečiajam asmeniui UAB „Baltrada“ bet kokia forma išmokėti kreditoriui palūkanas ir skolininkui grąžinti paskolas arba jų dalį kreditoriui (atsakovui), teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jų neradus ar esant nepakankamai, – atsakovui priklausančių piniginių lėšų, neviršijant 84273,91 Eur sumos areštą, palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Neringa Ruibytė-Karimžanova