Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-601-491-2014].docx
Bylos nr.: 1S-601-491/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)
Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu (BK XLIII skyrius)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas (BPK X dalis)
Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys ir pagrindai (BPK 442 str.)

1 S – 532– 491 / 2008

              1 S – 601 – 491 / 2014

              Procesinio sprendimo kategorija :              2.12.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2014 m. liepos 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjęs R. Z. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl 2014 m. gegužės 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas Pareiškėjo skundas dėl 2014 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. D. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, 

NUSTATĖ:

2014-04-03 Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas persiųstas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Pareiškėjo pareiškimas, kad 2012-03-15 Kauno apygardos teismas sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojo bylos faktines aplinkybes, t.y. teismas užaukštino neapmokėtose sąskaitose nurodytą vandens kainą (nutartyje nurodydamas 4,73 litų už vieną litrą, kai faktiškai tebuvo 0,473 lito už vieną litrą), kad galimai imituoti išlaidų nebūtinumą. Pareiškėjas tvirtino, kad sprendimą priėmusi apygardos teismo teisėja suklastojo ir patenkintų reikalavimų dalį, nurodydama ją esant 52% dydžio.

2014-04-16 prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą iš esmės motyvuojant tuo, jog Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės yra susijusios su civiliniais teisiniais santykiais, dėl ko turi būti sprendžiamos civilinio proceso tvarka, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų teigti, kad buvo padarytos Pareiškėjo nurodomos nusikalstamos veikos.

Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi taip pat buvo atmestas Pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė panaikinti prokuroro nutarimą.

Skundu apygardos teismui Pareiškėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Nurodo, jog skundžiamą nutartį priėmusi teisėja taip pat suklastojo faktines bylos aplinkybes, jis, pateikdamas skundą apylinkės teismui, nežinojo, jog teisėja A. B. padarė tyčinę klaidą. Be to, jis nė viename savo prašyme išaiškinti teismo sprendimą nevartojo žodžio „klaida“, tuo labiau „netyčinės klaidos“ prasme. Jis taip pat tvirtina, jog nė vienas skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas nepaneigia, kad teisėja A. B. 2012-03-15 sprendime tyčia suklastojo vandens kainą, įrašytą PVM sąskaitose – faktūrose, nustatydama ją esant 4,73 Lt už vieną litrą vandens ir patenkintų ieškinio reikalavimų dalies dydį, nustatydama jį esant 52 %.

Atsiliepimai į skundą negauti.

Pareiškėjo skundas atmetamas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d.). BPK 168 str. 1 d. numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą : 1) kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, kiekvienu atveju prokuroras, priimdamas aukščiau nurodytus sprendimus, privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus, savo sprendimą aiškiai ir suprantamai motyvuoti. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas, vadovaujantis medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks.

Nagrinėjamu atveju prokuroras 2014-04-16 nutarimu, kurį paliko galioti ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiama nutartimi, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pripažinęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Su tuo sutinka ir Pareiškėjo skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, nes daryti kitokią išvadą pagal teismo turimus dokumentus nėra jokio pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal Pareiškėjo pateiktą ieškinį dėl vandens tiekimo nutraukimo. 2012-03-15 Kauno apygardos teismo priimtu sprendimu pateiktas ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir pripažinta, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai nutraukė su ieškovu R. Z. vandens tiekimo sutartį, pasirašytą 2009-02-05. 2013-11-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2012-03-15 Kauno apygardos teismo sprendimas buvo pakeistas. Nagrinėdamas civilinę bylą, kurioje apeliacinį skundą buvo pateikęs ir Pareiškėjas, bei priimdamas 2013-11-07 nutartį Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė jokių esminių pažeidimų, o tuo labiau – nusikalstamų veikų požymių, dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 300 str. 1 d. būtų privalėjęs informuoti prokuratūrą. Be to, apeliacinis teismas išsamiai pasisakė dėl Pareiškėjo argumentų apie netinkamai nustatytą vandens litro kainą bei išanalizavo ir įvertino pareiškėjo skundžiamas aplinkybes įskaitant ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas į prokuratūrą kreipėsi iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo tiriamos ir nagrinėjamos pirmiau minėtose civilinėse bylose – t. y. dėl vandens litro kainos ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šie faktai leidžia pagrįstai spręsti, kad Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais sprendimais civilinėje byloje, siekia, kad jie būtų peržiūrėti baudžiamosios teisės pagalba, kas nėra galima.

Matyti, jog pateiktame skunde pradėti ikiteisminį tyrimą Pareiškėjas tvirtina, jog sprendimą civilinėje byloje priėmusi teisėja nustatydama vandens kainą ir paskirstydama bylinėjimosi išlaidas, elgėsi nusikalstamai – sukčiavo, klastojo dokumentus ir piktnaudžiavo tarnyba. Tačiau byloje išties nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių kalbėti apie klastojimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba kaip nusikalstamų veikų požymius. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 1 d., būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad klastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes ir nori taip veikti. Sukčiavimo (BK 182 str.) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 str. 1 d.) atveju turi būti nustatyti ne tik tyčiniai valstybės tarnautojo ar jam prilygino asmens veiksmai, tačiau ir nustatyta, jog didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šiuo atveju, jokių duomenų apie tyčią falsifikuoti bylos aplinkybes, apie apgaulės panaudojimą, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims, o taip pat ir apie piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi teisėjos A. B. veiksmuose nėra. Vien tai, kad Pareiškėjas nėra visiškai patenkintas priimtu sprendimu civilinėje byloje, nerodo, jog priimant šį sprendimą, kuris dar buvo patikrintas ir apeliacine tvarka, buvo elgiamasi nusikalstamai.

Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų pareigūnų, politinių partijų, politinių, ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, sprendimus bylose priima, veikdami nešališkai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, vadovaudamiesi savo vidiniu įsitikinimu, grindžiamu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įstatymu, niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjų teisėti ir pagal įstatymus atlikti proceso veiksmai, priimti nešališki sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, nors ir ne pareiškėjo naudai, negali būti pripažįstami priešinga teisei veika ir nėra pagrindas inicijuoti teisėjui baudžiamąjį procesą. Kartu pabrėžtina, jog asmenys, nesutikdami su priimtais sprendimais, turi teisę šiuos sprendimus apskųsti apeliacine ir kasacine tvarką. Joks kitas subjektas neturi teisės peržiūrėti teismų sprendimų. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta pirmiau, Pareiškėjas nagrinėjant civilinę bylą ne tik pasinaudojo savo teise į apeliaciją, tačiau LITEKO duomenys patvirtina, jog ginčai dėl šios civilinės bylos aplinkybių yra sprendžiami ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Tai rodo, jog Pareiškėjo nurodomos aplinkybės vis dar yra tiriamos ir nagrinėjamos, kadangi procesas nėra baigtas.

Pažymėtina, kad kreipimasis į teisėsaugos institucijas su prašymais išspręsti jau išnagrinėtus klausimus, nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, proceso pradėjimas, nesant tam pagrindo, vertintinas kaip bereikalingas valstybės lėšų švaistymas, neleistinas žmogaus teisių varžymas, nepagrįstas ikiteisminio tyrimo įstaigų žmoniškųjų bei materialinių resursų naudojimas, baudžiamojo proceso paskirties pažeidimas. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės normos nenaudotinos kaip priemonė civiliniams klausimams spręsti.

Pažymėtina, jog, priešingai nei aukštesniajam teismui pateiktame skunde tvirtina Pareiškėjas, jis, pateikdamas skundą Kauno apylinkės teismui pats savo skunde nurodė, jog „<...> teisėja A. B. tai padaryti atsisakė, jokios savo klaidos nepripažino ir netaisė <...>“. Atsižvelgdamas į tai apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog pats Pareiškėjas mano, jog priimant sprendimą civilinėje byloje galimai buvo suklysta. Kartu atmetami Pareiškėjo skundo argumentai, jog ir skundžiamą nutartį priėmusi ikiteisminio tyrimo teisėja tyčia klastojo faktines bylos aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių suabejoti skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos objektyvumu ir nešališkumu, todėl deklaratyvūs Pareiškėjo teiginiai bei subjektyvus aplinkybių vertinimas nėra plačiau nagrinėjami. Be to, aukštesnysis teismas tikrina tik skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau jokių papildomų klausimų, susijusių su Pareiškėjo subjektyviu faktų bei faktinių duomenų vertinimu dėl jam nepalankaus sprendimo priėmimo, nesprendžia.

Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo pareiškimą, o ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, atmetę jo skundą tuo pačiu klausimu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą teismo nutartį šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Pareiškėjo R. Z. skundą atmesti ir palikti galioti 2014 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                                               Valdas Meidus


Paminėta tekste:
  • BPK 166 str. Ikiteisminio tyrimo pradžia
  • BPK 168 str. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą
  • BPK 3 str. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas
  • CK
  • BK 300 str. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
  • BK 182 str. Sukčiavimas
  • BK 228 str. Piktnaudžiavimas