Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-7-43-2008].doc
Bylos nr.: 3K-7-43/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

                            Civilinė byla Nr. 3K-7-43/2008

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 60,

                                                                                                    91.2 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2008 m. kovo 17 d.

Vilnius 

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko, Gintaro Kryževičiaus, Aloyzo Marčiulionio, Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Aurela“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. G., A. G. ir A. J. ieškinį atsakovams IĮ ,,Palangos Avia“ ir UAB ,,Aurela“ dėl žalos atlyginimo ir kompensacijos priteisimo.

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovai R. G., A. G. ir A. J., remdamiesi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu, 6.809, 6.817 straipsniais, 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiu Reglamentą (EEB) 295/91 (toliau – ir Reglamentas), prašė priteisti jiems solidariai iš atsakovų IĮ „Palangos Avia“ ir UAB „Aurela“ 2500 Lt skolos už sumokėtus bilietus, ieškovei R. G. – 61,20 Lt delspinigių, ieškovams A. G.  ir A. J. iš atsakovo UAB „Aurela“ – po 2760 Lt kompensacijos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad ieškovė R. G. iš atsakovo IĮ ,,Palangos Avia“ nupirko bilietus ieškovams A. G. ir A. J. atsakovo UAB ,,Aurela“ vykdomiems skrydžiams, turėjusiems įvykti 2005 m. gruodžio 24 d. ir 2006 m. sausio 2 d. reisu Dublinas-Palanga-Dublinas. Ieškovai A. G. ir A. J., atvykę registruotis į Dublino oro uostą, sužinojo, kad nurodytu laiku skrydžių nebus. Dėl tokių aplinkybių ieškovai turėjo daug nepatogumų ir papildomų išlaidų. Atšaukę skrydžius, atsakovai neteikė jokios pagalbos, keleiviais nepasirūpino, nesiūlė skristi kitu reisu. Pagal Reglamentą keleiviui per septynias dienas turėjo būti grąžinta už bilietą sumokėta suma bei išmokėta piniginė kompensacija, tačiau atsakovai patirtų išlaidų neatlygino, kompensacijos nesumokėjo.

Atsakovas IĮ ,,Palangos Avia“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis su UAB ,,Aurela“ 2005 m. spalio 20 d. sudarė užsakomųjų skrydžių sutartį, pagal kurią UAB ,,Aurela“ įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis atlikti užsakomuosius skrydžius. Atsakovas IĮ ,,Palangos Avia“ organizavo keleivių vežimą maršrutu Vilnius-Palanga-Dublinas-Palanga-Vilnius ir užsakė skrydžius sutartyje nustatytu laiku. UAB ,,Aurela“ 2005 m. gruodžio 20 d. vienašališkai nutraukė suplanuotus skrydžius. IĮ „Palangos Avia“ pažymėjo, kad į nurodytus reisus buvo parduoti visi UAB ,,Aurela“ aviabilietai, kurie patvirtino vežėjo ir keleivio sudarytą vežimo sutartį, todėl atsakomybė pagal pareikštą ieškinį tenka vežėjui UAB ,,Aurela“.

Atsakovas UAB ,,Aurela“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis nebuvo įsipareigojęs skraidinti keleivių. Keleiviai bilietus įsigijo iš atsakovo IĮ ,,Palangos Avia“, kuris, nesuderinęs su UAB ,,Aurela“ ir neturėdamas tam įgaliojimų, neteisėtai platino bilietus. Tokie IĮ „Palangos Avia“ veiksmai nesukuria jokių teisių ir pareigų atsakovui UAB ,,Aurela“. IĮ ,,Palangos Avia“ nesumokėjo už turėjusius įvykti skrydžius, nesuderino bilietų blankų turinio ir padarė kitų sudarytos užsakomųjų skrydžių sutarties pažeidimų, todėl UAB ,,Aurela“ šią sutartį nutraukė. Atsakovas mano, kad atsakomybė dėl žalos atlyginimo ir kompensacijos išmokėjimo tenka atsakovui IĮ ,,Palangos Avia“.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei R. G. iš atsakovo IĮ „Palangos Avia“ 2500 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, ieškovams A. G. ir A. J. iš atsakovo UAB „Aurela“ – po 2760 Lt kompensacijos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad nebuvo laikytasi ieškovų ir atsakovų sudarytos keleivių vežimo sutarties, todėl įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais iškilo vežėjo civilinė atsakomybė už vežimo sutarties pažeidimą. Atsakovui IĮ „Palangos Avia“ neįvykdžius sutartinės prievolės, atsirado prievolė atlyginti ieškovei R. G. turėtus nuostolius (2500 Lt). Ieškovė R. G. pinigus už bilietus mokėjo atsakovui IĮ ,,Palangos Avia“. Aplinkybė, kad šie pinigai buvo perduoti atsakovui UAB ,,Aurela“, neįrodyta, todėl teismas atmetė reikalavimą dėl solidaraus žalos atlyginimo. Pagal Reglamento nuostatas, neįvykus kelionei, keleivis per septynias dienas turi atgauti visą už bilietą sumokėtą sumą ir skrydžio atšaukimo atveju turi teisę į kompensaciją. Teismas konstatavo, kad Reglamentas taikytinas ieškovams A. G. ir A. J., atitinkantiems jame nustatytą keleivio statusą, todėl, atsižvelgdamas į atstumą tarp Palangos ir Dublino, priteisė piniginę kompensaciją. Teismas taip pat nurodė, kad tarp atsakovų susiklostę keleivių vežimo teisiniai santykiai buvo grindžiami 2005 m. spalio 20 d. užsakomųjų skrydžių sutartimi, kuria UAB ,,Aurela“ įsipareigojo suteikti IĮ ,,Palangos Avia“ techniškai tvarkingą orlaivį su įgula, atlikti sutartyje nustatytus užsakomuosius skrydžius ir keleivių vežimą pagal keleivio biliete nurodytas sąlygas. Teismas nurodė, kad atsakovų teisiniams santykiams taikytinos 1999 m. Monrealio konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (toliau – Monrealio konvencijos) nuostatos. Tiek sutartį sudariusiam vežėjui IĮ ,,Palangos Avia“, tiek faktiniam vežėjui UAB ,,Aurela“ Konvencijos pagrindu yra nustatyta abipusė atsakomybė (Konvencijos 41, 45 straipsniai). Teismas pripažino neteisėta ir negaliojančia vežėjo atsakomybę ribojančią atsakovų sudarytos užsakomųjų skrydžių sutarties 4 straipsnio 1 punkto nuostatą, kad, neapmokėjus už sutartus skrydžius ir dėl to juos atšaukus, atsakomybė prieš keleivius tenka užsakovui IĮ ,,Palangos Avia“, kuris turi apsaugoti vežėją UAB ,,Aurela“ nuo bet kokių keleivių reikalavimų (CK 6.817 straipsnio 2 dalis, Reglamento 15 straipsnis). Be to, teismas nurodė, kad ginčas tarp ieškovės R. G. ir atsakovų kilo iš delikto, todėl reikalavimą priteisti delspinigius pripažino nepagrįstu ir atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB ,,Aurela“ apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad tarp ieškovų ir atsakovo UAB ,,Aurela“ buvo susiklostę vežimo teisiniai santykiai, kuriems turi būti taikoma Monrealio konvencija. Šalių teisiniams santykiams kvalifikuoti teisėjų kolegija netaikė CK 6.717 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad paslaugų teikėjas, pasitelkęs sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis, atsako klientui už tinkamą sutarties įvykdymą. Teisėjų kolegija motyvavo tuo, kad vežimo teisiniams santykiams CK šeštosios knygos IV dalies XXXV skyriaus nuostatos netaikomos (CK 6.716 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Reglamento ir Monrealio konvencijos nuostatas. Be to, atsakovas UAB ,,Aurela“ privalo ieškovams atsakyti ir CK 6.811 straipsnio pagrindu, nes IĮ ,,Palangos Avia“ perdavus savo prievoles UAB ,,Aurela“, šis tapo vežimo sutarties šalimi, kurios atsakomybė detalizuota Monrealio konvencijos 40-41 straipsniuose, įtvirtinančiuose sutartį sudariusio ir faktinio vežėjo abipusę atsakomybę keleiviams.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Aurela“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nutartį, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą iš dalies pakeisti – atmesti ieškinio reikalavimus atsakovui UAB ,,Aurela“, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias tarptautinį keleivių pervežimą oro transportu (Monrealio konvenciją, Reglamentą, CK 6.193, 6.256, 6.811 straipsnius). Skrydžių atšaukimas ir su tuo susijusios pasekmės nepatenka į Monrealio konvencijos taikymo sferą, nes Monrealio konvencijoje reglamentuota oro vežėjų atsakomybė dėl keleivių sužalojimo, mirties, skrydžio bei bagažo vėlavimo, bagažo dingimo. Jeigu Monrealio konvencija būtų taikoma ir skrydžių atšaukimo atvejais, tai turėtų būti atlyginami tik keleivių patirti nuostoliai, o kompensacija pagal Reglamentą negalėtų būti priteisiama. Šiuo atveju atsakovų tarpusavio santykiams turi būti taikoma ne Monrealio konvencija, o CK nuostatos, reglamentuojančios prievolių vykdymą (CK 6.38 straipsnio 4 dalis).

2. Teismai netinkamai taikė Reglamentą, nes byloje nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, pagal Reglamentą reikšmingos atsakomybei taikyti ir kompensacijai priteisti. Ieškovai neįrodė, kad jie buvo atvykę registruotis skrydžiui 2005 m. gruodžio 24 d. bei 2006 m. sausio 2 d., todėl kompensacija už šį skrydį negalėjo būti priteista (Reglamento 3 straipsnio 2 dalis). Be to, atsakovas UAB ,,Aurela“ neorganizavo keleivių vežimo ir nebuvo prisiėmęs keleivių vežėjo pareigos, tik vykdė IĮ ,,Palangos Avia“ vardu prievolę. Jokie įgaliojimai ar teisės atsakovui IĮ ,,Palangos Avia“ išduoti ar pardavinėti bilietus UAB ,,Aurela“ vardu nebuvo suteiktos. IĮ ,,Palangos Avia“ samdė UAB ,,Aurela“ užsakomiesiems skrydžiams atlikti, todėl ši negali būti laikoma skrydį vykdančiu oro vežėju Reglamento prasme. Kompensacijos priteisimas iš atsakovo UAB „Aurela“ taip pat nepagrįstas ir pagal Reglamento 3 straipsnio 5 dalį, nes kai skrydį vykdantis oro vežėjas, nesudaręs sutarties su keleiviu, vykdo prievoles pagal šį Reglamentą, tai laikoma, kad jis tai daro asmens, sudariusio sutartį su tuo keleiviu (šiuo atveju – IĮ ,,Palangos Avia“), vardu. Be to, kompensacija pagal Reglamentą savo prasme yra netesybos, todėl nepriteistinos pagal Monrealio konvenciją.

3. Teismai neteisingai priskyrė tam tikras materialines teisės normas prie bendrųjų ir specialiųjų (CK 6.38, 6.817 straipsniai). Atsakovas UAB „Aurela“ ir ieškovai nebuvo sudarę vežimo sutarties, tarp jų nesusiklostė vežimo teisiniai santykiai, todėl teismai neturėjo taikyti CK 6.817 straipsnio, nes ši norma nėra specialioji CK 6.38 straipsnio 4 dalies normos atžvilgiu. Vežimo sutartį ieškovai sudarė su atsakovu IĮ ,,Palangos Avia“, todėl jų santykiams turėjo būti taikomos CK 6.817, 6.807 straipsnių nuostatos. Teismai, tinkamai neatriboję UAB ,,Aurela“, IĮ ,,Palangos Avia“ ir keleivių teisinių santykių, netinkamai taikė nurodytas teisės normas.

4. Teismai netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų leistinumą ir įrodinėjimo pareigą, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių. Šie pažeidimai turėjo esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Aplinkybės, pagal Reglamentą reikšmingos kompensacijai priteisti, nepreziumuojamos ir turėjo būti ieškovų įrodytos tam, kad būtų galima priteisti kompensaciją. Be to, teismai rėmėsi neleistinais įrodymais, taip pažeisdami CPK 177 straipsnį, nes ieškovų atvykimas registruotis į oro uostą Dubline buvo įrodinėjamas tik ieškovų atstovo paaiškinimu. Pareiga įrodyti šią aplinkybę pagal Reglamentą tenka keleiviui. Teismai pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovai negalėjo pateikti jokių įrodymų apie tai, kaip jie keliavo iš Dublino į Lietuvą 2005 m. gruodžio 24 d.

            Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai A. G. ir A. J. prašo kasacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius laikytinas faktiniu vežėju. Atsakovas IĮ ,,Palangos Avia“ platino bilietus pagal atsakovų sudarytą užsakomųjų skrydžių sutartį. Aviabilietuose aiškiai buvo nurodytas vežėjas – UAB ,,Aurela“. Teismas pagrįstai taikė Monrealio konvencijos 39 ir 41 straipsnius, pripažindamas abipusę tiek faktinio, tiek sutartį sudariusio vežėjo atsakomybę. Tiek Reglamentas, tiek Monrealio konvencija ginčo atveju taikytini sistemiškai, todėl teismai juos taikė pagrįstai ir tinkamai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

            Teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad vežimo sutarties pažeidimas (skrydžių atšaukimas nesilaikant Reglamente nustatytos tvarkos) sudaro pagrindą taikyti keleivių vežimą oro transportu reglamentuojančių teisės aktų nustatytą vežėjo atsakomybę abiem atsakovams – bilietą pardavusiam (IĮ „Palangos Avia“) ir skrydį vykdančiam oro vežėjui (UAB „Aurela“), veikusiems tarpusavyje sudarytos sutarties pagrindu. Atsakovų sudarytos užsakomųjų skrydžių sutarties (Nr. 20051020-01 su priedais) 4 straipsnio 1 dalies nuostata, turinti apsaugoti skrydį vykdantį oro vežėją (UAB „Aurela“) nuo atsakomybės bet kokiems keleivių reikalavimams, pripažinta negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismo sprendimus ar nutartis teisės taikymo aspektu: kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami teisės normų, reglamentuojančių kompensavimo keleiviams sąlygas ir tvarką bei atlyginimą visos už bilietus sumokėtos sumos, kai keleivio skrydis atšaukiamas, taikymo klausimai. Dėl jų išplėstinė teisėjų kolegija pasisako.

 

CK 6.807 straipsnyje nustatyta, kad keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis. Vežimo sąlygas nustato Civilinis kodeksas, atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 70 straipsnyje (2005 m. vasario 15 d. įstatymo redakcija; Žin., 2005,                           Nr. 31–971), kuriame apibrėžtas kompensavimas už atsisakymą vežti, nustatyta, kad šiuos santykius reglamentuoja 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) 295/91. Reglamento 1 straipsnyje apibrėžti Reglamento tikslai ir nurodyta, kad šis Reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atšaukiamas (b punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovai, kreipdamiesi į teismą, remdamiesi Reglamento 7 ir 8 straipsniais, prašė priteisti kompensaciją dėl patirtų nepatogumų atšaukus skrydžius ir visą už bilietus sumokėtą pinigų sumą. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl minimalios keleivių teisių apsaugos, nustatytos Reglamente ir taikytinos jame nurodytomis sąlygomis (Reglamento 1 straipsnio b punktas, CPK 135 straipsnis).

            Teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad ieškovė R. G. 2005 m. gruodžio 13 d. iš IĮ atsakovo „Palangos Avia“ nupirko du bilietus (Nr. 000610 ir Nr. 000611) ieškovams A. G. ir A. J. (šie asmenys biliete nurodyti keleiviais) į skrydžius 2005 m. gruodžio 24 d. maršrutu Dublinas–Palanga ir 2006 m. sausio 2 d. maršrutu Palanga–Dublinas. Byloje teismų nustatyta, kad 2005 m. spalio 20 d. atsakovai IĮ „Palangos Avia“ ir UAB „Aurela“ sudarė užsakomųjų skrydžių sutartį Nr. 20051020-01, kurioje IĮ „Palangos Avia“ įvardyta kaip užsakovas, o UAB „Aurela“ – kaip vežėjas, ir pagal kurios nuostatas UAB „Aurela“ įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis suteikti techniškai tvarkingą orlaivį su kvalifikuota įgula keleiviams, bagažui ir kroviniui vežti, užsakomiesiems skrydžiams atlikti, o IĮ „Palangos Avia“ – vežimui organizuoti ir sutartyje nustatyta tvarka sumokėti už UAB „Aurela“ suteiktas paslaugas nustatytą kainą. IĮ „Palangos Avia“ pagal sutartį organizavo keleivių, bagažo ir krovinio vežimą sutartu maršrutu ir užsakė skrydžius 2005 m. gruodžio 20, 22, 23, 24, 27 dienomis, 2006 m. sausio 2, 3, 5, 8, 10, 17, 24, 31 dienomis ir vėlesnių mėnesių atitinkamomis dienomis. UAB „Aurela“ 2005 m. gruodžio 20 d. raštu (reg. Nr. 382) atšaukė 2005 m. gruodžio 22, 23, 24, 27 dienomis ir 2006 m. sausio 2, 3, 5, 8 dienomis suplanuotus skrydžius.

Remiantis CK 6.809 straipsniu, pagal keleivio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį į paskirties punktą, o keleivis – sumokėti už vežimą nustatytą užmokestį. Keleivio vežimo sutarties sudarymą patvirtina bilietas. Pateikti į bylą bilietai patvirtina, kad ieškovai (bilietuose nurodyti kaip keleiviai) sudarė su atsakovu UAB „Aurela“ (bilietuose nurodytu kaip vežėjas) vežimo oru sutartį. Skrydžiai pagal sudarytą su keleiviais sutartį turėjo vykti iš oro uosto, esančio vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, į oro uostą, esantį kitoje valstybėje narėje, skrydžius turėjo vykdyti Bendrijos oro vežėjas. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai sudaryta vežimo oru sutartis dėl skrydžio iš oro uosto, esančio vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, į oro uostą, esantį kitoje valstybėje narėje, ir skrydį vykdo Bendrijos oro vežėjas, teisinius santykius dėl minimalios keleivių teisių apsaugos, kai skrydis atšaukiamas, reglamentuoja 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendrąsias kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo ir atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91. Pažymėtina, kad Reglamento taikoma apsauga keleiviams, išvykstantiems iš valstybėje narėje esančio oro uosto, taikytina ir vykstantiems iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į valstybėje narėje esantį oro uostą, jei reisą vykdo Bendrijos oro vežėjas (Reglamento preambulės 6 punktas).

            Reglamento 3 straipsnio 2.1 punkte nustatyta, kad keleiviams minimali apsauga taikoma tuo atveju, kai jie turi patvirtintą rezervavimą atitinkamam skrydžiui ir atvyksta registruotis, išskyrus 5 straipsnyje nurodytą atšaukimą. Nagrinėjamu atveju skrydžiai turėjo vykti 2005 m. gruodžio 24 d. ir 2006 m. sausio 2 d. Skrydžiai buvo atšaukti 2005 m. gruodžio 20 d., nesilaikant Reglamento 5 straipsnio 1 dalies i –iii punktuose nustatytos tvarkos. Reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dėl klausimų, susijusių su tuo, ar keleiviui buvo pranešta apie skrydžio atšaukimą ir kada tai buvo padaryta, įrodinėjimo pareiga tenka skrydį vykdančiam oro vežėjui. Pagal Reglamento 2 straipsnio 6 punktą skrydį vykdantis oro vežėjas – tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu. Reglamentas inter alia nustato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atšaukiamas. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamente nustatytos prievolės tenka skrydį vykdančiam arba ketinančiam vykdyti oro vežėjui, Reglamento taikymo kontekste būtina nustatyti, kuris subjektas laikytinas skrydį vykdančiu oro vežėju. Keleivių pateiktų bilietų turinys ir 2005 m. spalio 20 d. užsakomųjų skrydžių sutartis Nr. 20051020-01 patvirtina, kad skrydį vykdančiu oro vežėju Reglamento 2 straipsnio b punkte pateiktos sąvokos kontekste laikytinas atsakovas UAB „Aurela“. Skrydį vykdantis oro vežėjas nepateikė duomenų, kad, laikantis Reglamente nustatytos tvarkos, keleiviams buvo pranešta apie skrydžio atšaukimą. Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, jog skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Atsakovas UAB „Aurela“ nepateikė įrodymų, kad yra pagrindas remiantis pirmiau nurodyta nuostata atleisti skrydį vykdantį oro vežėją nuo atsakomybės (pareigos išmokėti keleiviams kompensaciją) pagal Reglamento 7 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad keleiviams nustatyta tvarka buvo pranešta apie skrydžio atšaukimą, jiems nebuvo paaiškinta, kokiu kitu transportu jie galėtų keliauti (Reglamento 5 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis, apie skrydžių atšaukimą buvo pranešta per visuomenės informavimo priemones, tačiau, pažeidžiant nustatytą tvarką ir terminus, nebuvo suteikta galimybės nustatyta tvarka ir terminais atgauti sumokėtą sumą už bilietus ar vykti kitu maršrutu, todėl keleiviai turi teisę atgauti visą už bilietą jį perkant sumokėtą sumą (Reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punktas) bei teisę į kompensaciją (Reglamento 7 straipsnis). Šios teismų išvados laikytinos pagrįstomis. Skirtingai nuo teisminio nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kasacijos dalyku gali būti tik teisės klausimai – teismo sprendimo ar nutarties neteisėtumas. Fakto klausimai nagrinėjant bylas kasacine tvarka analizuojami tik tiek, kiek reikia nustatyti, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas byloje nustatytų faktinių aplinkybių aspektu (t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį), ar tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese. Minėta, kad, spręsdamas dėl priimto sprendimo teisėtumo, kasacinis teismas vadovaujasi bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas nenustatinėja naujų faktų, iš naujo nevertina byloje esančių ar naujų įrodymų. Remdamasi tuo, kas aptarta, kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, ir nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad įrodymai įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis Reglamentu, skrydį vykdantis oro vežėjas turi atsakyti keleiviams Reglamente nustatytomis sąlygomis, kai skrydis atšaukiamas. Pagal Reglamento 13 straipsnį tais atvejais, kai skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka kompensaciją arba įvykdo kitas jam pagal Reglamentą tenkančias prievoles, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, pagal taikytiną teisę jis gali reikalauti kompensacijos iš bet kurio asmens, įskaitant trečiąsias šalis. Taigi, atsakomybė už Reglamente nustatytų prievolių vykdymą tenka skrydį vykdančiam oro vežėjui, tačiau šis, įvykdęs prievoles, pagal nacionalinę teisę gali reikalauti, kad asmuo, su kuriuo skrydį vykdantis oro vežėjas yra sudaręs sutartį, atsakytų, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Reglamente nenustatyta skrydį vykdančio oro vežėjo ir kito asmens, su kuriuo šis yra sudaręs sutartį, kilusio ginčo sprendimo būdų. Reglamentas nenumato jame nustatytų prievolių įvykdymo iš asmens, pardavusio skrydžio bilietą, išskyrus atvejus, kai pats skrydį vykdantis oro vežėjas parduoda bilietus.

            Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su teismų padarytomis išvadomis vertinant atsakovų IĮ „Palangos Avia“ ir UAB „Aurela“ 2005 m. spalio 20 d. sudarytos sutarties Nr. 20051020-01 4 straipsnio 1 punktą, pagal kurį, neapmokėjus už numatytus skrydžius ir dėl to juos atšaukus, atsakomybė keleiviams tenka užsakovui IĮ „Palangos Avia“, kuris turi apsaugoti vežėją UAB „Aurela“ nuo bet kokių keleivių reikalavimų, kaip sąlygą, prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms (Reglamento 15 straipsnis, CK 1.80 straipsnis, 6.817 straipsnio 2 dalis). CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms. Šalys negali savo susitarimu pakeisti, riboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nesvarbu, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Sandoriai, kurie pažeidžia imperatyviąsias Lietuvos teisės normas, taip pat ir imperatyviąsias tarptautinės teisės normų, galiojančių Lietuvos Respublikai, nuostatas, yra niekiniai ir negalioja. Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl aptartų sutarties nuostatų teisinio vertinimo. Kasacinio skundo argumentai šiuo aspektu nelaikytini pagrįstais.

Remiantis tuo, kas aptarta, teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais atsakomybė pagal Reglamente nustatytas prievoles keleiviui, kai skrydis atšaukiamas (Reglamento 7 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalies a punktas), taikyta ir skrydžio bilietą pardavusiam asmeniui, negali būti laikomi teisėtais dėl netinkamo materialinės teisės normos taikymo ginčo santykiams reglamentuoti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

            Kasacinio skundo argumentai, kuriais prašoma ieškinio reikalavimus atsakovui UAB „Aurela“ atmesti, negali būti pripažinti pagrįstais, remiantis aptartais argumentais dėl taikytinos teisės.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti trūkumai dėl netinkamo materialinės teisės normos taikymo negali būti pašalinti kasacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 5 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo priimto procesinio sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka nelaikytinas kasatoriaus teisių pabloginimu, nes, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, kasacinis teismas iš esmės įpareigoja bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme pakartoti, o šalių procesinė padėtis vėl tampa vienoda (CPK 353 straipsnio 3 dalis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Zigmas Levickis

 

Janina Januškienė

 

Česlovas Jokūbauskas

 

Gintaras Kryževičius

 

Aloyzas Marčiulionis

 

Algis Norkūnas

 

Sigita Rudėnaitė