Civilinė byla Nr. e2YT-4504-1010/2018
Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00551-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 22 d.
Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,
sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,
dalyvaujant pareiškėjai V. J., jos atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po J. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.
Tiek pareiškime, tiek teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad
(duomenys neskelbtini) mirė J. L., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Jos vardu VĮ „Registrų centras“ asmeninės nuosavybės teisės pagrindu įregistruota nuosavybė nekilnojamam turtui - 0,18 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatui - gyvenamam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, - tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). J. L. 2002-01-22 notarų biure patvirtino testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai, todėl po jos mirties pareiškėja pradėjo rūpintis jai nuosavybės teise priklausančia žeme bei pastatais, juos prižiūri, t. y. priėmė J. L. palikimą, pradėdama turtą valdyti. Mirus J. L. niekas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Jokių kitų giminių (suinteresuotų jos palikimu asmenų) J. L. neturi. Po močiutės J. L. mirties pareiškėja močiutės name gyveno apie mėnesį laiko, vėliau išsikėlė į Gargždus, o močiutės namą išnuomojo. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į V. J. pareiškimą atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Taip pat prašo pareiškimą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad tik teismui nustačius visas sąlygas palikimo priėmimo fakto nustatymui, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų pareiškimo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjos V. J., liudytojų R. Ž., V. J. paaiškinimų, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė J. L. ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, įrašo Nr. 32). Po J. L. mirties liko jos nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0,18 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, - tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Iš gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad J. L. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo 1979-02-21 adresu: (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: O. A. J. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro 2018 m. rugpjūčio 16 d. duomenimis, registre yra įregistruotas testatorės J. L. sudarytas testamentas (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Registre nėra įregistruotų minėto asmens palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo bei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Remiantis šiais dokumentais, o taip pat remiantis pareiškėjos paaiškinimais matyti, kad po pareiškėjos močiutės J. L. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau vaikaitė V. J. iki močiutės mirties ir po jos mirties visą laiką prižiūrėjo močiutei priklausiusį turtą - sodybą, visus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis ir valdė juos kaip savo ir iki šiol tebevaldo.
Liudytoja V. J. nurodė, kad ji yra buvusi pareiškėjos kaimynė. Daug metų netoliese gyveno, V. gyveno su močiute, ją prižiūrėdavo. Po močiutės mirties truputį jos name pagyveno, o vėliau išsikėlė gyventi kitur. Pareiškėja viena viskuo rūpinosi ir dabar rūpinasi, prižiūri sodybą.
Liudytoja R. Ž. nurodė, kad pareiškėja yra namo, kurį ji nuomojasi, šeimininkė. Šiuo metu ji prižiūri namą, pareiškėja atvažiuoja, su ja pasitaria, ką reikia patvarkyti. Name gyvena apie trejus metus, moka mokesčius.
Iš visumos surinktų rašytinių įrodymų darytina išvada, jog V. J. po močiutės J. L. mirties pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis ir jį išlaikyti. Atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad V. J. po močiutės J. L. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog V. J. po J. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl J. L. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl J. L. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.
Teisėja Lina Šakarnienė