Civilinė byla Nr. e2A-1003-924/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06398-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;
2.6.39.2.6.1; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Inimicus“ ir V. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Inimicus“ ir V. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Agnaroma“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir ieškovas, biuras) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inimicus“ ir V. P. (toliau – ir atsakovai) 5 961,35 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. P., vairavusio atsakovei UAB „Inimicus“ priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 14 231,35 Eur draudimo išmoką (2 314,21 Eur + 9 498,14 Eur + 60 Eur + 1 289 Eur + 1 070 Eur). Ieškovas kompensavo ADB „Gjensidige“ minėtą sumą. Už žalą atsakingo asmens V. P. ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą UAB „Inimicus“ atsakomybė yra solidari, kadangi ieškovas atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės, t. y. dėl V. P. kaltės, vairuojant neapdraustą transporto priemonę ir UAB „Inimicus“, kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės, neįvykdžiusios pareigos apdrausti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leidusią (sudariusią galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalys, 23 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ADB „Gjensidige“ nustatydama eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir ją atlygindama, suformavo dvi bylas, kurių bendra suma – 14 921,35 Eur: 1) bylą Nr. 2105318900, kurios suma 690 Eur (už automobilio apklijavimą apsaugine plėvele); 2) bylą Nr. 2101228147, kurios suma 14 231,35 Eur. Eismo įvykio metu buvo padaryta 14 921,35 Eur žala. Iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos atsakovė grąžino ieškovui 8 960 Eur, todėl atsakovai ieškovui liko skolingi 5 961,35 Eur (14 921,35 Eur – 8 960,00 Eur).
3. Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad žalą ieškovui atlyginti turi išimtinai atsakovė, kadangi įvykus eismo įvykiui, atsakovės UAB „Inimicus“ vadovas P. Z. kreipėsi į ADB „Gjensidige“ ir neatskleidęs informacijos apie įvykusį eismo įvykį paprašė apdrausti į eismo įvykį patekusią (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. ADB „Gjensidige“ apdraudus minėtą automobilį įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. LT/AYB 3425156, kuri įsigaliojo nuo 2020 m. spalio 21 d. 14 val. 29 min., UAB „Inimicus“ vadovas P. Z. šią draudimo sutartį apie 15 val. nugabeno į eismo įvykio vietą bei įrašė minėtos draudimo sutarties duomenis į eismo įvykio deklaraciją, neatskleisdamas fakto, kad eismo įvykis įvyko iki draudimo sutarties įsigaliojimo. Dėl šių UAB „Inimicus“ vadovo veiksmų buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-487-1108/2022, kurioje įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu P. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi nuomos sutarties pagrindais, kuria abi šalys susitarė, jog transporto priemonė yra perduodama kartu su galiojančiu civilinės atsakomybės draudimu, todėl atsakovas eismo įvykio metu nežinojo ir negalėjo žinoti, jog civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra pasibaigęs. Ieškovas patyrė žalą išimtinai dėl atsakovės UAB „Inimicus“ veiksmų, t. y. ieškovas patyrė žalą ne dėl to, kad įvyko eismo įvykis, tačiau dėl to, jog eismo įvykio metu transporto priemonė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu.
4. Atsakovė UAB „Inimicus“ su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog turi pareigą atlyginti ieškovui 2 358,14 Eur nuostolių, tačiau nesutinka dėl 3 603,21 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovė savo atsikirtimus dėl žalos dydžio grindė prejudiciniais faktais nustatytais baudžiamojoje byloje Nr. 1-487-1108/2022, kurioje įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu P. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje byloje buvo tiriama ir vertinama kokio dydžio prievolės UAB „Inimicus“ pavyko išvengti dėl P. Z. veiksmų, t. y. kokia žala buvo padaryta transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ bei ieškovas 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei UAB „Agnaroma“ padarytą žalą įvertino 14 921,35 Eur suma ir išmokėjo atitinkamo dydžio išmoką, tačiau vien tik draudimo išmokos dydis pats savaime dar neleidžia daryti išvados, jog P. Z. apgaule UAB „Inimicus“ naudai išvengė būtent 14 921,35 Eur dydžio turtinės prievolės BK 182 straipsnio prasme. UAB „Agnaroma“ gavusi 2 314,21 Eur dydžio išmoką už 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu apgadintus transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangą ir ratlankį, realiai jų neįsigijo, kas rodo, kad eismo įvykio metu padaryti padangos ir ratlankio apgadinimai iš esmės netrukdė tolesnei automobilio eksploatacijai ir nebuvo būtinybės jų keisti, todėl teismas sprendė, jog nurodyta 2 314,21 Eur neįtrauktina nustatant kaltinamojo neteisėtais veiksmais UAB „Inimicus“ naudai išvengtos turtinės prievolės dydį. Nustatant kaltinamojo P. Z. neteisėtais veiksmais UAB „Inimicus“ naudai išvengtos turtinės prievolės dydį taip pat neįtrauktini ir 1 289 Eur, išmokėti už pakaitinio automobilio nuomą, kadangi, kaip matyti iš UAB „Admita“ 2022 m. sausio 7 d. rašte Nr. DT022-01/5 pateiktų duomenų, išsinuomotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui jo remonto laikotarpiu nebuvo reikalingas – išnuomotu automobiliu naudojosi su įmonės veikla nesusijęs asmuo V. I.. Pats V. I., apklaustas byloje kaip liudytojas, pripažino, kad jis įmonėje UAB „Agnaroma“ nedirbo ir jos veikloje nedalyvavo. Minėtoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nors ADB „Gjensidige“ bei ieškovas 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimu automobilio savininkui UAB „Agnaroma“ padarytą žalą įvertino 14 921,35 Eur suma ir išmokėjo atitinkamo dydžio išmoką, tačiau reali UAB „Agnorama“ patirta žala sudarė 11 318,14 Eur. Tai yra baudžiamojoje byloje nustatytas prejudicinis faktas, kuris neturėtų būti iš naujo įrodinėjamas civilinėje byloje. Kadangi UAB „Inimicus“ ieškovui jau sumokėjo 8 960 Eur sumą, neatlygintos žalos likutį sudaro 2 358,14 Eur, o ne 5 961,35 Eur. Dėl šios priežasties ieškinys dalyje dėl 3 603,21 Eur priteisimo turėtų būti atmestas.
5. Trečiasis asmuo UAB „Agnaroma“ (toliau – ir trečiasis asmuo) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens UAB „Agnaroma“ vadovas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta trečiojo asmens transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viskas, kas liečia draudiminį įvykį buvo perduota draudimo biurui, o transporto priemonė atiduota į remonto dirbtuves. Trečiasis asmuo draudimo išmokos negavo, kadangi viskas draudimo bendrovės buvo sumokėta tiesiogiai remonto dirbtuvėms ir kitiems su draudiminiu įvykiu susijusiems asmenims. Visas išlaidas apmokėjo draudimo biuras, kadangi įvykio kaltininkas neturėjo draudimo. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio kaltininkas neturėjo draudimo, draudimo bendrovė neatlygino trečiajam asmeniui išlaidų už nepriklausomą ekspertizę, tačiau dėl šių išlaidų trečiasis asmuo pretenzijų nereiškia. V. I. nėra ir įvykio metu nebuvo trečiojo asmens darbuotojas, tačiau jam buvo perduotas automobilis naudojimui, taip pat jam buvo duotas žodinis įgaliojimas dalyvauti draudimo santykiuose atstovaujant trečiąjį asmenį. Ar po eismo įvykio buvo įsigytas naujas ratlankis neprisimena, tačiau duomenys turėtų būti buhalterijoje, taip pat neprisimena ir to, ar senasis ratlankis, kuris buvo apgadintas eismo įvykio metu, buvo keistas ar remontuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkino visiškai. Teismas solidariai priteisė ieškovui iš atsakovų UAB „Inimicus“ ir V. P. 5 961,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 961,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovui 134 Eur bylinėjimosi išlaidas bei lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 47 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. 2020 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. P., vairavusio atsakovei UAB „Inimicus“ priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti trečiajam asmeniui UAB „Agnaroma“ ir eismo įvykio metu valdyta V. I..
7.2. Atsakovas V. P. transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdė 2019 m. gegužės 14 d. automobilio nuomos ir bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų, pagrindu, ir kaltę dėl įvykusio eismo įvykio pripažino.
7.3. Įvykus eismo įvykiui, atsakovės UAB „Inimicus“ vadovas P. Z. kreipėsi į ADB „Gjensidige“ ir neatskleidęs informacijos apie įvykusį eismo įvykį paprašė apdrausti į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. ADB „Gjensidige“ apdraudus minėtą automobilį įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. LT/AYB 3425156, kuri įsigaliojo nuo 2020 m. spalio 21 d. 14 val. 29 min., UAB „Inimicus“ direktorius P. Z. šią draudimo sutartį apie 15 val. nugabeno į eismo įvykio vietą bei įrašė minėtos draudimo sutarties duomenis į eismo įvykio deklaraciją, neatskleisdamas fakto, kad eismo įvykis įvyko iki draudimo sutarties įsigaliojimo. Tokiu būdu UAB „Inimicus“ išvengė turtinės prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Dėl šių UAB „Inimicus“ vadovo P. Z. veiksmų buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-487-1108/2022, kurioje įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu P. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.
7.4. ADB „Gjensidige“ nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, suformavo dvi žalos bylas Nr. 2105318900 bei 2101228147 ir atlygino žalą, išmokėdama 2 314,21 Eur, 9 498,14 Eur, 60 Eur, 1 289 Eur ir 1 070 Eur draudimo išmokas, iš viso 14 231,35 Eur.
7.5. Tarp ADB „Gjensidige“ ir ieškovo 2018 m. kovo 7 d. buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. GJELT-45(2018), todėl ADB „Gjensidige“ kreipėsi į ieškovą, o ieškovas, vykdydamas minėtos paslaugų teikimo sutarties nuostatas, kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtas draudimo išmokas, iš viso 14 231,35 Eur.
7.6. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas grąžinti išmokėtas draudimo išmokas ir atsakovė UAB „Inimucus“, sutikdama su ieškovo reikalavimais, iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos grąžino ieškovui iš viso 8 960 Eur t. y. 2021 m. rugsėjo 9 d. 8 000 Eur ir 2021 m. spalio 25 d. 960 Eur. Atsakovai, po dalinio atsiskaitymo, ieškovui liko skolingi 5 961,35 Eur (14 921,35 Eur – 8 960,00 Eur), dėl šių sumų ieškovas kreipėsi į atsakovus pareikšdamas pretenzijas, tačiau atsakovai pretenzijose nurodytų reikalavimų neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykio kaltininkas yra atsakovas V. P., kuris transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią atsakovei UAB „Inimicus“ valdė 2019 m. gegužės 14 d. automobilio nuomos ir bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų pagrindu. Taip pat, nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Inimicus“ atsakinga už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, tačiau transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu TPVCAPDĮ nustatyta tvarka.
9. Teismas sprendė, kad atsakovui V. P. esant atsakingam už eismo įvykio sukėlimą, o atsakovei tinkamai neįvykdžius pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, abu atsakovai laikytini kaltais dėl žalos ieškovui atsiradimo, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti jam padarytos žalos išmokėtą sumą tiek iš atsakovo, tiek ir iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).
10. Teismas pažymėjo, kad įvertinus byloje surinktą medžiagą, šalių pasisakymus, ieškovo atstovės bylos nagrinėjimo metu išreikštą patvirtinimą, jog ieškovas, naudodamasis savo įstatymų nustatyta teise, pasirinko reikalauti iš abiejų atsakovų priteisti patirtą žalą solidariai ir šio reikalavimo nekeičia, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta pagrindų pripažinti, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti skolą solidariai iš atsakovų, todėl tenkinus ieškinį, žala, solidariai priteistina iš atsakovų (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, TPVCAPDĮ 21 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas nurodė, kad faktas, jog atsakovas galėjo nežinoti apie tai, kad jo valdomos transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra pasibaigęs ir / ar negaliojantis ir tai, kad atsakovas pasitikėjo transporto priemonę jam perdavusia atsakove (transporto priemonės savininke), nepanaikina jo pareigos įsitikinti, kad jo valdoma transporto priemonė yra tinkamai apdrausta transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat nepaneigia jo kaltės dėl eismo įvykio padarymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvių teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (CK 6.252 straipsnio 2 dalis). Net jei vienas bendraatsakovis pripažintų ieškinį, tai nepanaikina kito bendraatsakovo atsakomybės ir ieškovo teisės reikalauti, kad visa suma būtų priteista iš abiejų bendraatsakovų solidariai ir tik žalą atlyginus, bendraatsakovai gali spręsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus.
12. Teismas konstatavo, kad ADB „Gjensidige“ atliko praktinius veiksmus nustatant žalos dydį dėl sugadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išmokėjo išmoką. Byloje esančios automobilio apgadinimų nuotraukos, transporto priemonės apžiūros–defektų aktas Nr. PORSCHE-KFP001, žalos skaičiavimo išvada, transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. KK202513 patvirtina, kad eismo įvykio metu, be kita ko, buvo apgadintos minėtos transporto priemonės padanga ir ratlankis, kurių bendra vertė – 2 314,21 Eur. Minėta suma, kaip ir kitos draudimo bendrovės apskaičiuotos žalos apgadinus automobilį sumos, buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Agnorama“ nusprendė neremontuoti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangos ir ratlankio, vadovaujantis Taisyklėmis apskaičiavo minėtų daiktų vertę ir ją pervedė į UAB „Agnorama“ sąskaitą, kaip tai numatyta Taisyklių 42.2.2. punkte.
13. Teismas sprendė, kad minėtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimais, atsiradusiais eismo įvykio metu, išlaidų dydis atitinka įstatymų, reglamentuojančių žalos apskaičiavimą, nustatytus dydžius. Išlaidos paskaičiuotos pagrįstai, jų paskaičiavimas nėra paneigtas kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-487-1108/2022 nustatyta aplinkybė, kad UAB „Agnorama“ realiai neįsigijo naujų ratlankio ir padangos, nepaneigia fakto, kad transporto priemonės ratlankis ir padanga eismo įvykio metu buvo sugadinti, taip pat nepaneigia Taisyklių 42.2.2. punkte numatytos teisės gauti Taisyklių 15 punkte numatyta tvarka apskaičiuotą išmoką už eismo įvykio metu sugadintą turtą ir draudimo bendrovės pareigos atlyginti minėtą sumą.
14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kokiu tiksliai pagrindu, eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju buvo V. I., tačiau UAB „Agnorama“ vadovas D. K., pasisakydamas dėl V. I. teisės valdyti minėtą transporto priemonę ir dalyvauti jos remonto darbų atlikimo ir klausimų susijusių su draudiminiu įvykiu tvarkymo metu, patvirtino, kad V. I. transporto priemone naudojosi teisėtai. Taip pat patvirtino, kad tiek eismo įvykio metu, tiek ir po eismo įvykio tvarkant, pagrįstai V. I., teisėtai veikė UAB „Agnorama“ vardu. Pakaitinės transporto priemonės naudotoju, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto metu, taip pat buvo būtent V. I., kadangi po eismo įvykio jis neturėjo galimybės naudotis, remonto metu neeksploatuotina, transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog išlaidos, susijusios su pakaitinės transporto priemonės nuoma, yra tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu ir yra eismo įvykio pasekmė.
15. Teismas nurodė, kad iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-487-1108/2022 matyti, jog faktas, kad atlyginant UAB „Agnorama“ patirtą žalą dėl eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išmokėta 14 921,35 Eur suma, nėra paneigtas. Šią aplinkybę patvirtina ir patys atsakovai teigdami, kad baudžiamosios bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ bei ieškovas 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimu minėtos transporto priemonės savininkei UAB „Agnaroma“ padarytą žalą įvertino 14 921,35 Eur suma ir išmokėjo atitinkamo dydžio išmoką. Baudžiamojoje byloje paskaičiuota 11 318,14 Eur dydžio turtinė prievolė, kaip nurodo ir patys atsakovai, yra paskaičiuota išskirtinai vertinant P. Z. nusikalstamais veiksmais (apgaule) siektos išvengti prievolės dydį BK 182 straipsnio prasme, atitinkamai kvalifikuojant P. Z. nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį arba BK 182 straipsnio 2 dalį. Žalos dydis nebuvo nustatomas vadovaujantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat nebuvo nagrinėjamas nurodytų sumų apskaičiavimo pagrįstumas, apsiribojant tik ADB „Gjensidige“ ir ieškovės į baudžiamąją bylą pateiktais dokumentais dėl žalos sumų paskaičiavimo.
16. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog dėl atsakovų veiksmų patyrė 14 921,35 Eur nuostolius, dalį iš kurių t. y. 8 960 Eur atsakovė yra atlyginusi. Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl ieškinį tenkino visiškai, ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 5 961,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 961,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Inimicus“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą ir ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 2 358,14 Eur žalos atlyginimą, minėtą sumą išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui, pirmąjį mėnesį sumokant 158,14 Eur, o sekančius po 200 Eur per mėnesį. Perskirstyti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, taip pat valstybės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, proporcingai priteisti apeliantei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl atsakovų veiksmų ieškovas patyrė 14 231,35 Eur žalą, iš kurios 8 960 Eur atsakovė yra atlyginusi, tačiau nepaisant to, ieškinį tenkino visiškai – 5 961,35 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą, kadangi net ir sprendžiant, jog ieškovas patyrė 14 231,35 Eur žalą, kurią regreso tvarka turėtų atlyginti atsakovai, neatlyginta ir priteistina žalos suma sudarytų ne 5 961,35 Eur, tačiau 5 271,35 Eur sumą (14 231,35 Eur – 8 960 Eur).
17.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-487-1108/2022 nustatytu žalos dydžiu, išvadomis, apklaustų liudytojų paaiškinimus ir surinktais rašytiniais įrodymais. Baudžiamojoje byloje teismas pagrįstai įvertino, jog realiai UAB „Agnaroma“ patirtos žalos dydis sudarė 11 318,14 Eur ir būtent tokią žalą regreso tvarka ieškovui turėtų atlyginti atsakovai. Minėtoje baudžiamojoje byloje teismas absoliučiai teisingai nusprendė laikyti, jog 3 603,21 Eur išmokėta žala už rato ir padangos keitimą (2 314,12 Eur) bei pakaitinės transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą (1 289 Eur), buvo išmokėta nepagrįstai ir ši suma neturėtų regreso tvarka būti priteisiama iš atsakovų.
17.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 182 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).
17.4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat nesivadovavo ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad prejudicinę galią civilinėje byloje turi ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių faktas, t. y., pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022).
17.5. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Taisyklių 42.2.3 punktu, kadangi mokant draudimo išmoką šių Taisyklių 42.2.3 punkte numatytu atveju, atsižvelgiama ne į faktiškai patirtas, o į būtinas remonto išlaidas. Nagrinėjamu atveju 2 314,12 Eur išmokėta žala už rato ir padangos keitimą nėra laikytina būtinosiomis remonto išlaidomis, kadangi UAB „Agnaroma“ naujo ratlankio ir padangos po eismo įvykio neįsigijo bei neremontavo, tai rodo, jog eismo įvykio metu padaryti padangos ir ratlankio apgadinimai iš esmės netrukdė tolesnei automobilio eksploatacijai ir nebuvo būtinybės jų keisti. 1 289 Eur žalos atlyginimas dėl pakaitinės transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos taip pat buvo išmokėtas neteisėtai, kadangi pakaitinė transporto priemonė buvo naudojama ne įmonės pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti), tačiau V. I. asmeniniams poreikiams patenkinti.
17.6. Civilinėje byloje nebuvo pateikta jokių V. I. teisinį pagrindą naudotis įmonės ilgalaikiu turtu pagrindžiančių įrodymų, taip pat jokių įrodymų, jog V. I. būtų veikęs ne asmeniniais, o įmonės interesais. Civilinėje byloje taip pat nebuvo pateikta tarp UAB „Agnaroma“ ir UAB „Admita“ sudaryta pakaitinio automobilio nuomos sutartis, kurios pagrindu 2020 m. lapkričio 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra AD Nr. 0127438 ir išmokėta 1 289 Eur žala. Taip pat civilinėje byloje nebuvo pateiktų jokių įrodymų, jog V. I. po eismo įvykio naudojosi kitu automobiliu savo veikloje.
17.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į civilinės bylos metu ieškovo 2022 m. rugsėjo 29 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, kurie iš esmės skiriasi nuo UAB „Agnaroma“ vadovo D. K. paaiškinimų. Ieškovas nurodė, jog argumentuotas prašymas dėl pakaitinio automobilio poreikio ADB „Gjensidige“ buvo pateiktas telefonu, nurodant, kad sugadintas automobilis buvo naudojamas įmonės reikmėms, tam, kad įmonės vadovas galėtų atlikti tiesiogiai su įmonės veikla susijusius darbus. ADB „Gjensidige“ papildomai susisiekus su V. I., šis paaiškino, kad tuo metu automobilį jam laikinai paskolino draugas, o išnuomotas automobilis iškart buvo perduotas nukentėjusios įmonės vadovui toliau naudotis įmonės reikmėms, kol sugadintasis automobilis buvo remontuojamas. Nors ir manytina, jog remiantis šiais duomenimis, buvo priimtas draudimo bendrovės sprendimas išmokėti išmoką, tačiau pastebėtina, jog V. I. ir D. K. pateikti paaiškinimai baudžiamojoje byloje, civilinėje byloje ir ADB „Gjensidige“ skiriasi, todėl yra pagrindas manyti, jog pakaitinis automobilis nebuvo naudotas įmonės veikloje, o jo nuoma negalėjo būti žalos objektas.
17.8. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas, manydamas, jog jo teisės yra pažeistos, galėjo jas ginti vykusio baudžiamojo proceso metu. Apie procesą jam buvo žinoma, jis dalyvavo atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo informuotas apie teismo posėdžius. Šiame procese jis galėjo pareikšti civilinį ieškinį, nesutikti su teismo nustatytu 11 318,14 Eur žalos dydžiu, tačiau to nedarė, nesiėmė jokių veiksmų šiam žalos dydžiui užginčyti, vadinasi sutiko su teismo priimtu nuosprendžiu.
17.9. Apeliantė sutinka su ieškiniu iš dalies, sutinka, kad iš atsakovų būtų priteista 2 358,14 Eur neatlygintos žalos suma (11 318,14 Eur – 8 960 Eur), tačiau priteisus šią sumą atsakovai neturės galimybės ją visą iš karto sumokėti. Jei ieškovas kreipsis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, tuomet finansinė našta bus dar didesnė, nes atsakovai privalės atlyginti ir vykdymo išlaidas, todėl apeliantė prašo priteistiną 2 358,14 Eur sumą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, pirmąjį mėnesį sumokant 158,14 Eur, o sekančius 11 mėn. po 200 Eur per mėnesį.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atmesti atsakovės UAB „Inimicus“ apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atmesti apeliantės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas nepadarė jokios aritmetinės klaidos – bylai aktualaus eismo įvykio metu visos padarytos žalos dydis yra 14 921,35 Eur, kuris yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir tai yra nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime.
18.2. Priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo svarstoma dėl ieškovo teisių ir/ar pareigų. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą 11 318,14 Eur suma nebuvo kvalifikuojama kaip padaryta žala. Ši suma nuosekliai ir pabrėžtinai įvardinta kaip turtinė prievolė, kurios siekė išvengti apeliantė.
18.3. Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jos turtinė padėtis yra sunki ir turi ilgalaikį pobūdį. Apeliantė turėjo galimybę apdrausti jai priklausančią transporto priemonę ir išvengti pareigos atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, tačiau ignoravo TPVCAPDĮ reikalavimus, t. y. sąmoningai prisiėmė galimos žalos atsiradimo riziką.
19. Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą ir ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 2 358,14 Eur žalos atlyginimą, minėtą sumą išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui, pirmąjį mėnesį sumokant 158,14 Eur, o sekančius po 200 Eur per mėnesį. Perskirstyti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, taip pat valstybės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Prijungti teikiamus naujus įrodymus, kurie yra tiesiogiai susiję su apelianto finansine padėtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-487-1108/2022 nustatytu žalos dydžiu, išvadomis, apklaustų liudytojų paaiškinimus ir surinktais rašytiniais įrodymais. Baudžiamojoje byloje teismas pagrįstai įvertino, jog realiai UAB „Agnaroma“ patirtos žalos dydis sudarė 11 318,14 Eur ir būtent tokią žalą regreso tvarka ieškovui turėtų atlyginti atsakovai. Minėtoje baudžiamojoje byloje teismas absoliučiai teisingai nusprendė laikyti, jog 3 603,21 Eur išmokėta žala už rato ir padangos keitimą (2 314,12 Eur) bei pakaitinės transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą (1 289 Eur), buvo išmokėta nepagrįstai ir ši suma neturėtų regreso tvarka būti priteisiama iš atsakovų.
19.2. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Taisyklių 42.2.3 punktu, kadangi mokant draudimo išmoką šių Taisyklių 42.2.3 punkte numatytu atveju, atsižvelgiama ne į faktiškai patirtas, o į būtinas remonto išlaidas. Nagrinėjamu atveju 2 314,12 Eur išmokėta žala už rato ir padangos keitimą nėra laikytina būtinosiomis remonto išlaidomis, kadangi UAB „Agnaroma“ naujo ratlankio ir padangos po eismo įvykio neįsigijo bei neremontavo, tai rodo, jog eismo įvykio metu padaryti padangos ir ratlankio apgadinimai iš esmės netrukdė tolesnei automobilio eksploatacijai ir nebuvo būtinybės jų keisti. 1 289 Eur žalos atlyginimas dėl pakaitinės transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos taip pat buvo išmokėtas neteisėtai, kadangi pakaitinė transporto priemonė buvo naudojama ne įmonės pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti), tačiau V. I. asmeniniams poreikiams patenkinti.
19.3. Civilinėje byloje nebuvo pateikta jokių V. I. teisinį pagrindą naudotis įmonės ilgalaikiu turtu pagrindžiančių įrodymų, taip pat jokių įrodymų, jog V. I. būtų veikęs ne asmeniniais, o įmonės interesais. Civilinėje byloje taip pat nebuvo pateikta tarp UAB „Agnaroma“ ir UAB „Admita“ sudaryta pakaitinio automobilio nuomos sutartis, kurios pagrindu 2020 m. lapkričio 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra AD Nr. 0127438 ir išmokėta 1 289 Eur žala. Taip pat civilinėje byloje nebuvo pateiktų jokių įrodymų, jog V. I. po eismo įvykio naudojosi kitu automobiliu savo veikloje.
19.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į civilinės bylos metu ieškovo 2022 m. rugsėjo 29 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, kurie iš esmės skiriasi nuo UAB „Agnaroma“ vadovo D. K. paaiškinimų. Ieškovas nurodė, jog argumentuotas prašymas dėl pakaitinio automobilio poreikio ADB „Gjensidige“ buvo pateiktas telefonu, nurodant, kad sugadintas automobilis buvo naudojamas įmonės reikmėms, tam, kad įmonės vadovas galėtų atlikti tiesiogiai su įmonės veikla susijusius darbus. ADB „Gjensidige“ papildomai susisiekus su V. I., šis paaiškino, kad tuo metu automobilį jam laikinai paskolino draugas, o išnuomotas automobilis iškart buvo perduotas nukentėjusios įmonės vadovui toliau naudotis įmonės reikmėms, kol sugadintasis automobilis buvo remontuojamas. Nors ir manytina, jog remiantis šiais duomenimis, buvo priimtas draudimo bendrovės sprendimas išmokėti išmoką, tačiau pastebėtina, jog V. I. ir D. K. pateikti paaiškinimai baudžiamojoje byloje, civilinėje byloje ir ADB „Gjensidige“ skiriasi, todėl yra pagrindas manyti, jog pakaitinis automobilis nebuvo naudotas įmonės veikloje, o jo nuoma negalėjo būti žalos objektas.
19.5. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas, manydamas, jog jo teisės yra pažeistos, galėjo jas ginti vykusio baudžiamojo proceso metu. Apie procesą jam buvo žinoma, jis dalyvavo atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo informuotas apie teismo posėdžius. Šiame procese jis galėjo pareikšti civilinį ieškinį, nesutikti su teismo nustatytu 11 318,14 Eur žalos dydžiu, tačiau to nedarė, nesiėmė jokių veiksmų šiam žalos dydžiui užginčyti, vadinasi sutiko su teismo priimtu nuosprendžiu.
19.6. Apeliantas sutinka su ieškiniu iš dalies, sutinku, kad iš atsakovų būtų priteista 2 358,14 Eur neatlygintos žalos suma, tačiau priteisus šią sumą atsakovai neturės galimybės ją visą iš karto sumokėti. Jei ieškovas kreipsis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, tuomet finansinė našta bus dar didesnė, nes atsakovai privalės atlyginti ir vykdymo išlaidas, todėl prašo priteistiną 2 358,14 Eur sumą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, pirmąjį mėnesį sumokant 158,14 Eur, o sekančius 11 mėn. po 200 Eur per mėnesį. Apelianto finansinė padėtis šiuo metu yra itin sunki, apeliantas turi kreditorinį įsipareigojimą už studijas.
19.7. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl atsakovų veiksmų ieškovas patyrė 14 231,35 Eur žalą, iš kurios 8 960 Eur apeliantė yra atlyginusi, tačiau nepaisant to, ieškinį tenkino visiškai – 5 961,35 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą, kadangi net ir sprendžiant, jog ieškovas patyrė 14 231,35 Eur žalą, kurią regreso tvarka turėtų atlyginti atsakovai, neatlyginta ir priteistina žalos suma sudarytų ne 5 961,35 Eur, tačiau 5 271,35 Eur sumą (14 231,35 Eur – 8 960 Eur).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių regreso teise atlyginimo (dėl 2 314,21 Eur už eismo įvykio metu apgadintą automobilio padangą bei ratlankį ir 1 289,00 Eur už pakaitinio automobilio nuomą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl atsakovo V. P., vairavusio atsakovei UAB „Inimicus“ priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti trečiajam asmeniui UAB „Agnaroma“. Eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota atsakovei UAB „Inimicus“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.
23. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali, solidarioji transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Ieškovas turi teisę nukreipti išieškojimą tiek į transporto priemonės faktinį valdytoją (vairuotoją) kaip įvykio kaltininką, tiek į transporto priemonės savininką, kaip pažeidusį draudžiamųjų ir imperatyvių teisės normų drausti automobilius bei neperduoti kitiems asmenims nedraustų reikalavimus, pagrįstai prašydamas žalą atlyginti solidariai regreso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010).
25. Byloje nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ atlygino žalą, išmokėdama: 14 231,35 Eur (2 314,21 Eur + 9 498,14 Eur + 60,00 Eur + 1 289,00 Eur + 1 070,00 Eur; žalos byla Nr. 2101228147) ir 690,00 Eur draudimo išmokas (žalos byla Nr. 2105318900), t. y. iš viso 14 921,35 Eur. Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „Gjensidige“ atlyginusi žalą, 2018 m. kovo 7 d. šalių pasirašytos paslaugų teikimo sutarties Nr. GJELT-45(2018) pagrindu, kreipėsi į ieškovą, o ieškovas, vykdydamas minėtos paslaugų teikimo sutarties nuostatas, kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtas draudimo išmokas (iš viso 14 231,35 Eur).
26. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas grąžinti išmokėtas draudimo išmokas ir atsakovė UAB „Inimucus“, sutikdama su ieškovo reikalavimais, iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos grąžino ieškovui iš viso 8 960,00 Eur t. y. 2021 m. rugsėjo 9 d. 8 000,00 Eur ir 2021 m. spalio 25 d. 960,00 Eur. Atsakovai, po dalinio atsiskaitymo, ieškovui liko skolingi 5 961,35 Eur (14 921,35 Eur – 8 960,00 Eur), dėl šios sumos ieškovas kreipėsi į atsakovus pareikšdamas pretenzijas, tačiau atsakovai pretenzijose nurodytų reikalavimų neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas atsakovų ieškovui padarytos ir neatlygintos žalos dydį, priešingai nei teigia apeliantai, aritmetinės klaidos nepadarė.
27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama solidarioji transporto priemonės savininko ir faktinio valdytojo (vairuotojo) kaip eismo įvykio kaltininko atsakomybė draudikų biurui, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.
28. Byloje apeliantai neginčija ir sutinka, jog jiems kilo prievolė regreso tvarka ieškovui atlygint 11 318,14 Eur dydžio žalą. Tačiau, atsakovų vertinimu, ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio dalyje dėl 3 603,21 Eur žalos atlyginimo, o būtent 2 314,21 Eur už eismo įvykio metu apgadintą automobilio (duomenys neskelbtini) ratlankį bei padangą ir 1 289,00 Eur išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą. Apeliantų teigimu, UAB „Agnaroma“ realiai neįsigijo eismo įvykio metu apgadintos padangos ir ratlankio, už kuriuos UAB „Agnaroma“ buvo išmokėta 2 314,21 Eur suma, o išsinuomotas automobilis, už kurio nuomą UAB „Agnaroma“ buvo atlyginta 1 289,00 Eur suma, apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini) savininkui jo remonto laikotarpiu nebuvo reikalingas ir išnuomotu automobiliu naudojosi su įmonės veikla nesusijęs asmuo V. I.. Apeliantai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde remiasi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-487-1108/2022, nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, teigdami, kad jis turi prejudicinę galią civilinėje byloje.
29. CK 182 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Visgi, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-309-403/2019, 24 punktas). Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013).
30. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-487-1108/2022 nustatyta 11 318,14 Eur dydžio turtinė prievolė buvo įvertinta siekiant pagal BK 182 straipsnį tinkamai kvalifikuoti P. Z., kuris buvo UAB „Inimicus“ direktorius, nusikalstamą veiką, t. y. įvertinti ar išvengtos turtinės prievolės atlyginti turtinę žalą dydis neviršija 250 MGL (12 500 Eur) bei dėl žalos dydžio sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kontekste. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliaciniame skunde apeliantai, nuosprendžiu nebuvo konstatuotas prejudicinis faktas, kad atsakovai, kurie baudžiamojoje bylioje net nebuvo kaltinamieji, padarė būtent 11 318,14 Eur dydžio žalą, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei asmens, siekusio išvengti turinės prievolės, veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai. Plečiamai aiškinti prejudiciją, kaip šiuo atveju tą daro apeliantai, pasisakydami apie nustatytos žalos dydį, pagrindo nėra, nes toks aiškinimas prieštarautų kasacinio teismo praktikai dėl baudžiamajame procese nustatytų faktų ribotos prejudicinės galios civiliniame procese. Šiuo atveju nuosprendis yra vertinamas kaip rašytinis įrodymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir žalą vertino civilinės atsakomybės kontekste.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos ir jos dydžio už sugadintą automobilio padangą ir ratlankį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas pateikė į bylą visus atsakovės civilinės atsakomybės kilimą bei žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Byloje esančios automobilio apgadinimų nuotraukos, transporto priemonės apžiūros-defektų aktas Nr. PORSCHE-KFP001, žalos skaičiavimo išvada, transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. KK202513 patvirtina, kad eismo įvykio metu, be kitą ko, buvo apgadintos automobilio padanga ir ratlankis, kurių bendra vertė – 2 314,21 Eur. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo UAB „Agnorama“ nusprendė nekeisti sugadintos automobilio padangos ir ratlankio, nereiškia, kad tai negali būti vertinama kaip trečiojo asmens žala ir ši aplinkybė nepaneigia nukentėjusio asmens teisės gauti išmoką už eismo įvykio metu sugadintą turtą ir draudimo bendrovės pareigos atlyginti minėtą sumą. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu tiek padanga, tiek ratlankis buvo pažeisti (įbrėžtas), todėl draudimo bendrovė priėmė sprendimą atlyginti visą jo kainą (įvertinus nusidėvėjimą), t. y. kad nukentėjusio asmens padėtis nebūtų blogesnė nei buvo iki eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys, jog ADB „Gjensidige“ darbuotojas M. P., apklaustas baudžiamojoje byloje kaip liudytojas, nurodė, jog nebuvo galimybės remontuoti įbrėžtą ratlankį (ratlankis negali būti dažomas), todėl buvo nutarta atlyginti paskaičiuotą žalą už rato keitimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio (duomenys neskelbtini) ratlankio ir padangos trečiasis asmuo patyrė specialistų paskaičiuotą 2 314,21 Eur žalą. Eksperto Zigmo Turauskio atliktu žalos skaičiavimu bei jo baudžiamojoje byloje teiktais paaiškinimais nėra pagrindo vadovautis, nes jis automobilio sugadinimus vertino tik iš nuotraukų, iš esmės rėmėsi tik prielaidomis, be to dėl neteisingai nustatytos automobilio (duomenys neskelbtini) rinkos vertės, neteisingai taikytų automobilio remonto įkainių, neįvertintų visų defektų, ką yra pripažinęs ir teismas baudžiamojoje byloje, šis įrodymas yra abejotinos reikšmės. Atsakovės į bylą pateiktas skelbimas iš internetinio tinklapio, kad tokio pat automobilio lengvojo lydinio ratai buvo pardavinėjami už mažesnę kainą (1425 Eur) nei įvertino ekspertas, vadovaujantis AUDATEX sistema, taip pat nėra pakankami eksperto paskaičiuotos žalos dydžiui paneigti (CPK 178, 185 straipsnis).
32. Apeliantai taip pat ginčija trečiajam asmeniui UAB „Agnaroma“ išmokėtos 1 289,00 Eur sumos už pakaitinio automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. (sugadinto automobilio (duomenys neskelbtini) remonto laikotarpiu) pagrįstumą. Byloje nustatyta, kad ieškovas už nuketinėjusį asmenį (trečiąjį asmenį UAB „Agnorama“) atlygino 1 289 Eur išlaidas už pakaitinio automobilio nuomą, pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą AD Nr. 0127438. Byloje nėra ginčo dėl 1 289,00 Eur sumos paskaičiavimo, tačiau, apeliantų vertinimu, jos nebuvo būtinos, nes UAB „Agnorama“ pakaitinis automobilis nebuvo reikalingas.
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip draudiko atlygintinos išlaidos, tačiau TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su apeliantais, kad šioje byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste už trečiąjį asmenį UAB „Agnorama“ ieškovo sumokėtos išlaidos dėl pakaitinio automobilio nuomos yra vertintinos kaip neatitinkančios būtinumo kriterijaus. Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neįrodė, jog pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimas yra siejamas su jų būtinumu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ieškovui jas atlyginti. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad trečiojo asmens automobilis buvo naudojamas verslo, o ne asmeniniais tikslais, jų nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Automobiliui patekus į autoįvykį, jį vairavo ne trečiojo asmens UAB „Agnorama“ darbuotojas, o su įmonės veikla nesusijęs asmuo V. I.. Šio automobilio remonto metu pakaitinio automobilio nuoma rūpinosi, bei labiau tikėtina juo naudojosi, taip pat ne UAB „Agnorama“ darbuotojas, o V. I.. Pati nuomos sutartis nei ieškovui, nei į bylą nebuvo pateikta. Iš nuosprendžio matyti, jog UAB „Admita“ 2022 m. sausio 7 d. rašte Nr. DT022-01/5 nurodė tai, kad dėl pakaitinio automobilio suteikimo 2020 m. spalio 22 d. į UAB „Admita“ el. laišku kreipėsi ADB „Gjensidige“ Transporto žalų administravimo skyriaus vyr. ekspertas M. P.; 2020 m. spalio 22 d. pakaitinis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas ir automobilio nuomos sutartis pasirašyta su V. I.; 2020 m. lapkričio 30 d. pakaitinį automobilį grąžino V. I.. 2020 m. lapkričio 30 d. UAB „Admita“ išrašė UAB „Agnaroma“ PVM sąskaitą faktūrą AD Nr. 0127438, kurios suma 1 289 Eur už pakaitinio automobilio nuomą. Sąskaitą apmokėjo ADB „Gjensidige“. V. I., apklaustas baudžiamojoje byloje kaip liudytojas, pripažino, kad jis įmonėje UAB „Agnaroma“ nedirbo ir jos veikloje nedalyvavo, o automobilį naudotis jam buvo perdavęs įmonės savininkas D. K. be jokios sutarties, nes tai jo draugo įmonė. ADB „Gjensidige“ darbuotojas M. P. paaiškino, kad nesidomėjo, ar sugadintas automobilis (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas įmonės, kuriai priklauso, veikloje. Taigi, ieškovui ar trečiajam asmeniui, buvusiam ieškovo pusėje, nepateikus objektyvių įrodymų, kad eismo įvykio metu sugadinus trečiajam asmeniui priklausiusį automobilį (duomenys neskelbtini) jo darbuotojų funkcijoms atlikti buvo būtinas pakaitinis automobilis, konstatuojama, kad ieškovo reikalavimas iš atsakovų priteisti patirtas išlaidas už pakaitinio automobilio nuomą negali būtų vertinamas kaip pagrįstas ir neturi būti ieškovui šios išlaidos atlyginamos. Byloje nustatyta aplinkybė, jog V. I. tiek trečiajam asmeniui priklausiusiu automobiliu, tiek pakaitiniu automobiliu naudojosi teisėtai, ar tai, jog po žalos atlyginimo draudikui telefonu susisiekus su asmeniu, įvykio metu vairavusį automobilį (duomenys neskelbtini), ar šio automobilio savininku (jo atstovu) šie paaiškino, kad išnuomotas automobilis iškart buvo perduotas nukentėjusios įmonės vadovui toliau naudotis įmonės reikmėm, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste nėra pakankami spręsti, jog ieškovo regreso teise prašomos atlyginti patirtos išlaidos už pakaitinio automobilio nuomą atitinka teismų praktikoje suformuluotą būtinų išlaidų požymį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino pakaitinio automobilio nuomos išlaidų būtinumą ir priteisė ieškovui iš atsakovų 1 289,00 Eur.
35. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje, remiantis CPK nuostatomis, nespręstinas klausimas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo (CPK 284 straipsnis), kadangi šis klausimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis). Apeliacinėje instancijoje negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Atsakovai tokio prašymo pirmosios instancijos teisme nereiškė. Be to, įvertinant CPK 284 straipsnio taikymo išimtinumą, specifines įrodinėjimo pareigas, teismo pareigą įvertinti ir atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, klausimo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, kai toks prašymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, neatitiktų apeliacijos paskirties bei apribotų šalių teisę į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantų prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis nesprendžia.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovų apeliaciniai skundai dalyje dėl išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą atlygintinumo yra pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino pakaitinio automobilio nuomos išlaidų būtinumą ir priteisė ieškovui iš atsakovų 1 289,00 Eur. Todėl pakeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, atmetant ieškovo reikalavimą dėl 1 289,00 Eur išlaidų atlyginimo už pakaitinio automobilio nuomą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovų ieškovui priteista 4 672,35 Eur (14 921,35 Eur – 1 289,00 Eur – 8 960,00 Eur) nuostolių bei tenkinti kiti su tuo susiję reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo) paliktina nepakeista. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaidų už sugadintą automobilio padangą ir ratlankį ieškovui atlyginimo tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, todėl šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
39. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys buvo patenkintas 78 proc., atitinkamai ieškovas turi teisę į 78 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovai – 22 proc.
40. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 134 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį. Ieškovas apie kitas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė.
41. Atsakovė UAB „Inimicus“ pirmosios instancijos teisme patyrė 1125 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 81 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį (iš viso atsakovė patyrė 1 206 Eur).
42. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas V. P. patyrė 81 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį.
43. Taigi, šios šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš viena kitos, t. y. iš atsakovų ieškovui priteistina 104,52 Eur (134 Eur x 78 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovams: UAB „Inimicus“ – 265,32 Eur (1 206 Eur x 22 proc.); V. P. – 17,82 Eur (81 Eur x 22 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
44. Kadangi bylos šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš ieškovo atsakovei UAB „Inimicus“ priteisia 213,06 Eur (265,32 Eur – (104,52/2) Eur Eur), o ieškovui iš atsakovo V. P. priteisia 34,44 Eur ((104,52/2) – 17,82 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
45. Byloje pirmosios instancijos teismas patyrė 47,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teisme tokių išlaidų patirta nebuvo. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovui tenkanti dalis sudaro 10,34 Eur (47 Eur x 22 proc.), atsakovams – 36,66 Eur (47 Eur x 78 proc.), kurios valstybei ir priteistinos iš abiejų šalių (CPK 92, 96 straipsniai). Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „Inimicus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 672,35 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 35 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 672,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 34,44 Eur (trisdešimt keturių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inimicus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 213,06 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų 06 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 10,34 Eur (dešimties eurų 34 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 18,33 Eur (aštuoniolikos eurų 33 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inimicus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 18,33 Eur (aštuoniolikos eurų 33 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Algimantas Kukalis
Edvardas Paliokas