Civilinė byla Nr. e2-2592-232/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01377-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                     2018 m. sausio 12 d.

                                                                 Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė

sekretoriaujant Agnei Bajerūnaitei

dalyvaujant ieškovo atstovei M. L.

atsakovo atstovui D. J.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos Geležinkeliai“ pareiškimą atsakovui ADB „Gjensidige“ dėl draudimo išmokų priteisimo.

Teismas

                                                                 NUSTATĖ :

   I.Ginčo esmė

1. Ieškovas AB „Lietuvos Geležinkeliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“ ieškovo naudai 132 209,10 Eur draudimo išmokų: 116 762,29 Eur draudimo išmoką, susijusią su 2011-11-08 įvykusiu geležinkelių eismo įvykiu, ir 15 446,81 Eur draudimo išmoką, susijusią su 2010-06-12 įvykusiu geležinkelių eismo įvykiu, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2017-09-27 ieškovas pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimo 15 446,81 Eur žalos, susijusios su 2010-06-12 įvykusiu geležinkelių eismo įvykiu atsisakymo, kurį teismas tenkino 2017 10 05 nutartimi, priimdamas ieškovo dalinį atsisakymą nuo ieškinio ir civilinė bylą toje dalyje nutraukta.
3. Ieškovas (draudėjas) nurodė, jog atviro konkurso būdu su atsakovu ankstesnis pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“, bylos nagrinėjimo metu ADB „Gjensidige“ (draudiku) 2011 01 25 sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. SP-75 (toliau tekste draudimo sutartis Nr. 1), pagal kurią atsakovas apdraudė ieškovo bendrąją civilinę atsakomybę dėl visos ieškovo vykdomos veiklos, teikiamų ir suteiktų paslaugų ar jam priklausančių objektų. Sutartis Nr. 1 galiojo iki 2011-09-30, o 2011-09-07 susitarimu Nr. 1/SP-357 jos galiojimas pratęstas iki 2012-09-30.
4. 2012-10-01 dėl to paties draudimo objekto tarp šalių sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės sutartis Nr. SP-442 (toliau draudimo sutartis Nr. 2).
5. 2014-10-24 tarp šalių sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės savanoriško draudimo sutartis Nr. SP-363  (toliau draudimo sutartis Nr. 3), 2015-10-21 susitarimu sutarties galiojimas pratęstas.
6. Nurodė, jog visomis sutartimis apdrausta ieškovo bendroji civilinė atsakomybė draudimu dėl visos ieškovo vykdomos veiklos, teikiamų ir suteiktų paslaugų ar jam priklausančių objektų, nustatyta retroaktyvaus sutarties galiojimo laikotarpiu sąlyga, reiškianti, jog draudžiamuoju įvykiu laikomi taip pat ir draudimo terminu draudėjo gauti reikalavimai atlyginti žalą, apie kurios atsiradimą draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti sutarties sudarymo metu, kai žala atsiranda sutartyje nustatytu laikotarpiu nuo retroaktyvios datos iki draudimo termino pradžios datos. Draudimo sutartyse nustatyta retroaktyvi data: 2007 03 01. Pažymėjo, kad šalių bendrosios civilinės atsakomybės draudimo santykiai sutartiniu pagrindu tęsėsi nuo 2005 metų.
7. 2011-11-08 Kazachstano Respublikoje įvyko 9 prekinių vagonų nuriedėjimas nuo bėgių. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad traukiniu vežtų 9 vagonų nuriedėjimo priežastis buvo aširačio ašies kaklelio lūžis, kaltininku pripažintas ieškovo struktūrinis padalinys, Radviliškio prekinių vagonų depas, neužtikrinęs 5 metų garantinio termino, nustatyto vagonų eksploatacijai iki kito depinio remonto, kaip tai numatyta Vagonų ašidėžių su ritininiais guoliais eksploatacijos ir remonto instrukcijoje.
8. Ieškovas su tyrimo išvadomis nesutiko. „Kazachstan temir žoly“ ir AB „Kaztemirtrans“ kreipėsi į Kazachstano Respublikos teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas apie įvykį ir ginčą su Kazachstano bendrove informavo atsakovą. Atsakovas  2012-01-24 raštu Nr. 2(DK)-402. 2012-02-22 raštu Nr.04-11B-92438 nurodė nepripažįstantis įvykio draudžiamuoju.
9. 2015-02-18 Kazachstano Respublikos Akmolos srities specializuotas tarprajoninis ekonominis teismas priėmė sprendimą, kuriuo tenkino AB „Kaztemirtrans“ ieškinį ir priteisė iš ieškovo AB „Kaztemirtrans“ naudai 6.328.609,38 tengių sumą ir 189.858 tengių bylinėjimosi išlaidas (viso: 6.518.467,38 tengių). Teismas taip pat tenkino AB „Nacionalinės kompanijos „Kazachstan temir žoly“ ieškinius dėl žalos atlyginimo ir priteisė iš ieškovo AB „Nacionalinės kompanijos „Kazachstan temir žoly“ naudai 1.631.970,24 tenges, 29.584.008,79 tenges ir bendroj sumoj 936.479 tengių bylinėjimosi išlaidas (viso: 32.152.458,03 tengių). Teismas konstatavo įvykį įvykus dėl ieškovo kaltės, neužtikrinus vagono (priklausančio ieškovui) remonto garantinio termino, taikomo depiniam remontui (7 priedas).
10. Ieškovas teismo sprendimą skundė Kazachstano Respublikos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams, tačiau sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
11. 2016-03-18 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje minėtą Kazachstano Respublikos Akmolinsko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo 2015-02-18 sprendimą. Ieškovas dėl šios nutarties teikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau 2016-06-22 nutartimi kasacinis teismas konstatavo nesant kasacijos pagrindų ir kasacinį skundą atsisakė priimti. Apie visus priimtus procesinius dokumentus ir ieškovo atliekamus teisinius veiksmus ieškovas informuodavo atsakovo atstovą, elektroniniu paštu.
12. Ieškovas galutinį ir neskundžiamą teismo sprendimą įvykdė 2016-07-17 ir 2016-07-22 tarptautiniais mokėjimo pavedimais pervesdamas pagal galiojusį kursą 102 872,40 Eur.
13. 2016-07-26 ieškovas, per draudimo tarpininką UAB BD „Aon Baltic“ kreipėsi į atsakovą dėl patirtos žalos atlyginimo. 2011-11-25 ieškovas papildomai paprašė atlyginti ir 13 889,89 Eur išlaidas, susijusias su teisine gynyba. Visa ieškovo patirta žala dėl įvykio yra 116 762,29 Eur .
14. 2016-09-15 šalys buvo susitikę aptartį įvykio aplinkybių ir žalos klausimų. 2016-10-10 ieškovas gavo atsakovo 2016-10-04 raštą, jog atsakovas atsisako atlyginti žalą ir įvykį laiko nedraudžiamuoju, įvykusiu ne draudimo teritorijoje. Ieškovas siūlė tartis taikiai ir dalintis nuostolius, tačiau atsakovas atsisakė priimti ieškovo pasiūlymą.
15. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje įvardijami teismų sprendimai šioje byloje neturi prejudicinės galios. Kazachstano Respublikos Atyrausko srities specializuotas tarprajoninis ekonominis teismas bylą nagrinėjo ir 2015-11-25 sprendimą priėmė nedalyvaujant nei ieškovui, nei atsakovui.
16. Pažymėjo, kad tarp bylos šalių nėra ginčo, jog 2011-11-08 įvykiui taikytina 2011-02-25 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. SP-75 (Sutartis Nr. 1), draudimo liudijimas PZULT Nr. 1260707, bei Bendrosios civilinės atsakomybės taisyklės Nr. 034.
17. Rėmėsi Sutarties Nr. 1, 12.2 punktu, Draudimo taisyklių Nr. 034 3.3.3 punktu, teigė kad sistemiškai aiškinant sutarties ir taisyklių sąlygas darytina išvada, jog sutarties šalys susitarė dėl draudimo apsaugos galiojimo tuo atveju, jei žala trečiajam asmeniui padaroma draudimo teritorijoje. Kadangi 2011-11-08 įvykis įvyko ir žala nukentėjusiems asmenims padaryta ne draudimo teritorijoje – įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka nepriteistina.
18. Nurodė, kad atsakovas praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams iš draudimo teisinių santykių pareikšti, kuris jo manymu skaičiuotinas nuo tos dienos kai ieškovas sužinojo apie savo pažeistą teisę ir teisę į ieškinį, t.y. nuo atsakovo 2012-02-22 rašto Nr. 04-11B-92438, kuriuo šis atsisakė mokėti draudimo išmoką gavimo dienos. Gavęs šį raštą ieškovas būdamas savo srities profesionalas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
19. Nurodė jog tuo atveju jei teismas spręstų, jog ieškinys dėl 2011-11-08 įvykio laikytinas draudžiamuoju, prašomi priteisti nuostoliai turėtų būti mažinami atsižvelgiant į Sutarties Nr. 1 6.5.1.2 punktą, kuriame nurodyta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomi trečiųjų asmenų patirti nuostoliai dėl traukinių vėlavimo, jų neatvykimo nustatytu laiku, grafikų pasikeitimo, kurie kaip matyti iš 2015-02-18 Kazachstano Akmolos srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo sprendimo sudaro 29584008,79 tengė (nuostoliai dėl priemiestinių ir keleivinių traukinių užlaikymo), ši suma negali būti priteisiama iš atsakovo.
20. Pagal sutarties 6.5.1.13 punktą nedraudžiami netiesioginiai finansiniai nuostoliai, netesybos, baudžiamosios nuobaudos ir kitos panašaus pobūdžio sankcijos. Iš 2015-02-18 Kazachstano Akmolos srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo sprendimo matyti, jog iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ AB „Kaztemirtrans“ naudai priteista baudų už 1953274,50 tengė; AB NK „Kazachstan temir žoly“ naudai priteista baudų už 1477702 tengė. Nurodytomis sumomis turėtų būti mažinama priteistina draudimo išmoka.

21. II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir priimamo sprendimo motyvai

22. Ginčas byloje kilęs iš bendrosios civilinės atsakomybės draudimo teisinių santykių.
23. Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
24. Draudimo įstatymo (toliau tekste DĮ) 90 straipsnis numato, jog draudėjas gali sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe.
25. Remiantis DĮ 91 straipsniu jei civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudiminis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai.
26. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, privalo būti nurodyti draudimo taisyklėse (Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas pirmiausia turi būti vertinamas šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytos draudimo apsaugos aspektu. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nedraudžiamųjų įvykių nustatymas draudimo sutartyje yra vienas būdų riboti prisiimtą draudimo riziką (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2012). Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445). Jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).
28. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).   
29. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad  ginčas spręstinas pagal Sutarties Nr. 1 nuostatas bei tuo metu galiojusiais draudimo taisykles. Taip pat nėra ginčo, jog ieškovas yra įvykdęs geruoju 2016 03 10 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-10-407/2016 pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Kazachstano Respublikos Akmolinsko srities specializuoto tarprajoninio ekonominio teismo 2015 02 18 sprendimą, sumokėdamas priteistą žalos sumą, konvertavus ją pagal galiojusį pagal valiutų kursą, sudarančią 102.872,40 Eur, neginčijama ir ieškovo minėtoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaranti 13 889,89 Eur.
30. Atsakovo teiginys, jog Pripažintojo Lietuvoje Kazachstano teismo sprendime nustatyti faktai neturi prejudicinės galios sprendžiant šalių ginčą šioje byloje, neturi reikšmės, nes ieškovas reikalavimą kildina iš fakto, kad jis nuostolius patyrė vykdydamas jam privalomą vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria savo ruožtu pripažintas vykdytinu Kazachstano teismo sprendimas, kuriame nustatyta žalos kilimo priežastis netinkamas vagono remontas Radviliškio depe.
31. CPK 18 straipsnyje įsakmiai numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
32. Tačiau sutiktina su atsakovo teiginiu, jog įvykiui, iš kurio kilo ieškovo patirta žala netaikoma draudimo apsauga.
33. Ieškovo atstovė teismo posėdyje rėmėsi Sutarties Nr. 1.1. punktu numatančiu, jog draudikas (atsakovas) apdraudžia draudėjo bendrąją civilinę atsakomybę dėl visos draudėjo veiklos, teikiamų ir suteiktų paslaugų ar jam priklausančių objektų vadovaujantis Lietuvos teisės aktais ir taisyklėmis. Kadangi ieškovas teismo sprendimais pripažintas atsakingu už 2011-11-08 įvykio metu kilusią žalą dėl to, jog neužtikrino 5 metų garantinio termino, nustatyto vagonų eksploatacijai iki kito planinio remonto. Kadangi remontas, atliktas Radviliškio prekinių vagonų depe, Lietuvos Respublikoje, mano jog ieškovo atsakomybė kilo dėl veiklos, kuri vykdoma Lietuvoje, todėl įvykiui taikytina draudiminė apsauga, nes vagonų remontas, kuris vykdomas Lietuvoje yra viena iš apdraustųjų ieškovo veiklų kuri vykdoma Lietuvos teritorijoje. Taip pat rėmėsi sutarties 2.2. punktu, kuriame nustatyta, jog draudimo apsauga taip pat galioja dar nežinomoms rizikoms, kurios yra susijusios su draudėjo (ieškovo) veikla ir kurios nėra įvardintos kaip nedraudžiamieji įvykiai.
34. Ieškovas taip pat nurodė, jog Kazachijos teismo sprendimu buvo nustatyta aplinkybė, kad 2011-11-08 įvykio metu vagonai nuriedėjo bei buvo apgadinta Kazachstano geležinkelio infrastruktūra, esanti Kazachstano Respublikos teritorijoje, nedaro įvykio nedraudžiamuoju, nes pagal sutarties 6 skyrius, reglamentuojančio atsakomybę už žalą trečiųjų asmenų sveikatai bei gyvybei ar (ir) jų turtui 6.1 punktą draudžiamuoju įvykiu yra Draudėjo (ieškovo) civilinės atsakomybės atsiradimas už veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų Sutarties galiojimo metu pasekmes. 6.4. punkte numatyta, jog įvykiai, neišvardinti sutarties 6.5.1. punkte, laikomi draudžiamaisiais įvykiais. Reglamentuojant nedraudžiamuosius įvykius (sutarties 6.5 punktas) nenumatyta, jog nedraudžiamuoju laikomas įvykis, jei pasekmės, t.y. žala turtui buvo padaryta ne draudimo teritorijoje, nors veiksmai, už kuriuos kyla atsakomybė atlikti draudimo teritorijoje. Sutarties 6.5.2. punktas numato, jog nedraudžiamųjų įvykių sąrašas, išvardintas sutarties 6.5.1 punkte yra baigtinis. Nors 2011-01-25 draudimo sutartyje ir yra numatyta draudimo apsaugos galiojimo teritorija – Lietuvos Respublika, Latvija, Baltarusija, Rusija, Ukraina (12.2 punktas), tačiau 2011-01-25 draudimo sutartis numato, jog draudžiamas bendrovės civilinės atsakomybės atsiradimas už veiksmų (veikimo ar neveikimo), tarp jų ir už veiksmų, susijusių su vagonų remontu, atliktų sutarties galiojimo metu, pasekmes ir sutarties nuostatos nenumato, jog įvykis, kurio metu žala kilo ne draudimo teritorijoje, yra nedraudžiamasis.
35. Su tokiu sutarties aiškinimu teismas nesutinka kadangi sutarties 12 skyriaus 12.1 ir 12.2. punktai nustato sutarties galiojimą laike ir tam tikroje teritorijoje. 12.1. punktas nustato, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, pateikus sutarties vykdymo užtikrinimą ir galioja iki 2011 09 30 ir kad šalių susitarimu ji gali būti pratęsiama vienerių metų laikotarpiu. 12.2 punkte numatyta, jog draudimo apsauga galioja nuo 2011 03 01 iki 2011 09 30 Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos teritorijoje. Draudimo taisyklių Nr. 034 3.3.3 punkte nurodyta, kad reikalavimas draudėjui atlyginti žalą pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, jei reikalavimas pareikštas dėl draudimo teritorijoje trečiajam asmeniui padarytos žalos. Taigi, sutartyje ir taisyklėse  draudimo apsaugos galiojimas aiškiai apibrėžiamas teritoriniu principu pagal žalos kilimo vietą, o ne neteisėtų veiksmų veikimo ar neveikimo, dėl kurių žala kilo vietą. 
36. Draudimo apsauga taikoma įvykiams įvykusiems teritorijoje, kurioje galioja sutartimi nustatyta draudiminė apsauga, kitais žodžiais tariant teritorijoje, kurioje galioja ši sutartis. Tuo tarpu ieškovas be pagrindo sutartį aiškina taip jog draudiminė apsauga turi būti taikoma atsižvelgiant žalos priežasties atsiradimo vietą (šiuo atveju nekokybiško vagono einamojo remonto atlikimo vietą. Remiantis išdėstytu ieškinys atmetamas.
37. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
38. Šiuo atveju ieškovas apie savo teisės pažeidimą atsakovas sužinojo gavęs atsakovo 2012-02-22 raštą Nr. 04-11B-92438, kuriame atsakovas pranešė ieškovui nemokėsiąs draudimo išmokos dėl 2011-11-08 įvykio ir būdamas stambia susisiekimo geležinkeliais įmone be abejo turinčia patirties verslo draudimo santykiuose, sužinojo ir turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą bei taikomus  senaties terminus. Ta aplinkybė, jog ieškovas teismuose ginčijo savo kaltę dėl įvykio, nekliudė jam kreiptis į teismą dėl jo manymu nepagrįsto atsakovo atsisakymo pripažinti kad įvykiui taikytina draudiminė apsauga.
39. Todėl ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, jog ieškovas praleido įstatyme numatytą senaties terminą kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  268-270 straipsniais, teismas

                                                             NUSPRENDĖ:

           Ieškinį atmesti.

           Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

            Teisėja                                                                                    Liuda Uckienė