Civilinė byla Nr. 2-364-239/2013 m.
Procesinis Nr. 2-48-3-02004-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija: 111.1.; 116.5.
(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2013 m. kovo 29 d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė
sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,
dalyvaujant ieškovo BUAB „Ertus“ atstovaujamos administratoriaus UAB „Adsum“ atstovams D. J., advokatui Faustui Vrubliauskui,
atsakovei G. S. ir jos atstovui advokato padėjėjui Karoliui Rugiui,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Ertus“ atstovaujamos administratoriaus UAB „Adsum“ ieškinį atsakovei G. S. dėl žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
n u s t a t ė:
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 10000,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2012-06-12 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB "Ertus" ir paskyrė įmonės administratoriumi UAB „Adsum". Juridinių asmenų registre ieškovas UAB „Ertus" buvo įregistruota 2011-06-07, nuo 2011-06-07 iki 2011-08-24 įmonės direktore buvo paskirta atsakovė G. S.. Bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2011-08-01 iki 2011-10-31 tvarkė UAB „Finita“, kurios direktorė taip pat buvo atsakovė. Administratorius 2012-08-22 buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo akto pagrindu iš UAB „Finita“ perėmęs bankrutuojančios UAB „Ertus" buhalterinės apskaitos dokumentus, o taip pat gavęs duomenis iš banko apie atliktas bankines operacijas su įmonės piniginėmis lėšomis, nustatė, jog UAB „Ertus" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių bankas, atsakovė, elektroninio pavedimo būdu inicijavusi bankinę operaciją 2011-06-09 pervedė 10 000 Lt į savo sąskaitą, nurodydama atliekamo pavedimo pagrindą - „ūkinėms išlaidoms“. Patikrinus UAB „Finita" perduotus ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus, nerasta duomenų bei dokumentų patvirtinančių, kad atsakovė būtų panaudojusi 10 000 Lt įmonės reikmėms ir kaip atskaitingas asmuo pagal avansinę apyskaitą pateikusi tai patvirtinančius dokumentus. Todėl atsakovė, būdama įmonės valdymo organo vadovė ir būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą nuo 2011-06-07 iki 2011-08-24 bei privalanti veikti išskirtinai įmonės interesais, 2011-06-09 pervedė elektroninio pavedimo būdu 10 000 Lt iš ieškovo sąskaitos į savo sąskaitą ir nepateikė šių piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms patvirtinančių apskaitos dokumentų, o iškėlus bankroto bylą įmonei šių piniginių lėšų negrąžino, todėl padarė įmonei 10 000 Lt žalą. Tuo atveju, jeigu atsakovė būtų pagrindusi pinigų panaudojimą ieškovo reikmėms ar laiku būtų nepagrįstus dokumentais pinigus įmonei grąžinusi, žalos ieškovas nebūtų patyręs. Atsakovės su pareiškimu pateiktas teismui UAB „Ertus" 2011-06- 09 išrašytas atsakovei kasos pajamų orderis Nr. KAS2011/06/09, kuriuo įnešami į bendrovės kasą 10 000 Lt, patvirtintas tik kasininko, už kurį pasirašė pati atsakovė, tačiau nėra vyr. buhalterio parašo, be to, šio teismui pateikto kasos dokumento tarp perduotų bankroto administratoriui UAB „Finita" buhalterinių dokumentų nebuvo. Atsakovė teismui su pareiškimu pateikė 2011-08-16 Dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktą, kuriame atskiru punktu Nr. 1 nurodyta, kad UAB „Ertus" direktoriui R. B. yra perduodama įmonės kasa su likučiu 10 050 Lt, tačiau bankroto administratoriui iki pateikiant ieškinį teismui kreipusis į atsakovę kaip buvusią bendrovės vadovę dėl galimai turimų UAB „Ertus" dokumentų perdavimo, atsakovė nurodė, kad neturi su UAB „Ertus" susijusių dokumentų.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė 2011-06-09 iš UAB ERTUS sąskaitos elektroninio pavedimo būdu inicijavusi bankinę operaciją ir pervedusi 10 000 Lt į savo asmeninę sąskaitą, nurodydama atliekamo pavedimo pagrindą - "ūkinėms išlaidoms", vėliau šias pinigines lėšas (10 000 Lt) įnešė į bendrovės kasą ir tai patvirtina 2011-06-09 UAB ERTUS kasos pajamų orderis Nr. KAS2011/06/09. Kad 10 000 Lt piniginės lėšos buvo pervestos į UAB ERTUS kasą, patvirtina 2011-08-16 dokumentų ir turto perdavimo - priėmimo aktas, kuriuo buvusi direktorė G. S. perdavė naujai išrinktam UAB ERTUS direktoriui R. B., bendrovės dokumentus bei turtą, tame tarpe ir bendrovės kasą su likučiu 10 050 Lt. Taip pat pagal 2011-06-08 apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2011/06/08-1 (toliau - Sutartis), UAB „Ertus“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB "Finita" buhalterė V. V.. Kodėl 2012-08-22 buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo - priėmimo aktu BUAB „ERTUS“ bankroto administratoriui nebuvo perduotas 2011-06-09 UAB ERTUS kasos pajamų orderis nr. KAS2011/06/09, atsakovei nėra žinom?. Tačiau 2012-08-22 buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo -priėmimo aktu BUAB „ERTUS“ bankroto administratoriui buvo perduotas UAB ERTUS balansas 2011 m. lapkričio 30 dienai, kuriame nurodyti duomenys, kad bendrovė disponavo 10 000 Lt, esančių bendrovės kasoje, todėl darytina išvada, kad administratoriui buvo žinomas faktas apie piniginių lėšų (10 000 Lt) kasoje buvimą, administratorius nepateikė teismui aplinkybių, kokiu būdu piniginės lėšos atsirado bendrovės kasoje, taip pat atsakovės žiniomis, ieškovas nė karto nesikreipė UAB „Finita", su prašymu pateikti šių piniginių lėšų atsiradimo kasoje pagrindą. Ieškovas iš esmės tik formaliai įvertino gautus bendrovės apskaitos dokumentus, veikė neapdairiai ir neprotingai, tokiu būdu pateikdamas nepagristą ieškinį teismui, pažeisdamas CPK 7 str., CPK 8 str. reglamentuojamus proceso -koncentracijos, ekonomiškumo bei bendradarbiavimo principus. Prašė UAB „Adsum“ skirti 10000 Lt, pusę šios sumos paskiriant atsakovei. Atsakovė nurodė, kad UAB Ertus“ ji buvo įmonės vadovė ir vienintelė darbuotoja, todėl kasos pajamų orderyje Nrt.KAS2011/06/09 kvite yra nurodyta tik jos kaip kasininkės pavardė, įmonėje buhalterio nebuvo.
Atsakovės atstovas advokato padėjėjas K. R. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir remiantis CPK 95 str. skirti baudą UAB „Adsum“ už nesąžiningai pareikštą ieškinį, 50 procentų skiriant atsakovei, nes atsakovės įrodymai buvo pateikti UAB „Adsum“ atstovams, tačiau ieškinys nebuvo atsiimtas.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Ieškinys atmestinas.
Šioje byloje 2012-11-12 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo UAB „Ertus“ ieškinys buvo patenkintas ir priteista iš atsakovės G. S. 10000,00 Lt žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012-09-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų BUAB „Ertus“. Atsakovei G. S. pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2013-01-09 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi 2012-11-12 teismo sprendimas už akių buvo panaikintas ir bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas.
Įvertinus ieškovo reikalavimus ir byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad bylos dalykas atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir dėl jų atsiradusių nuostolių nustatymas.
CK 1.138 str. nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas šioje byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio16 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-493/2012).
Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Ertus“ bankroto bylą (b. l. 6). Atsakovė G. S. nuo 2011-06-07 iki 2011-08-24 buvo paskirta į UAB „Ertus“ direktorės pareigas (b.l.7, 8). Ieškovo teigimu, atsakovė elektroninio pavedimo būdu inicijavusi bankinę operaciją 2011-06-09 pervedė 10 000 Lt į savo sąskaitą, nurodydama atliekamo pavedimo pagrindą - „ūkinėms išlaidoms“ ir nepateikė šių piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms patvirtinančių apskaitos dokumentų, o iškėlus bankroto bylą įmonei šių piniginių lėšų negrąžino, todėl padarė įmonei 10 000 Lt žalą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui 2011-06-09 kasos pajamų orderį Nr. KAS2011/06/09 (b.l.53), 2011-08-16 dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktą (b.l.59), kuriais grindė 10 000 Lt grąžinimą UAB „Ertus“.
Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie atspindi įmonei priklausančių piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Tai atitinka įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, jog bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 3 d.). Bendrovės kasos operacijų apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (toliau tekste – Nutarimas). Nutarimo 3 p. numatyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, o 4¹ p. numatyta, kad kasos pajamų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Biudžetinių įstaigų kasos pajamų orderį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Nutarimo 16 p. nurodyta, kad visos kasos operacijos privalomai yra įrašomos į kasos knygą, 17 p., kad kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų orderį. Nutarimo 22 p. nurodyta, jog kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo ar nesąžiningo pareigų vykdymo, o 27 p. numatyta, kad jeigu ūkio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems ūkio subjektams. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Ertus“ ji buvo įmonės direktorė ir vienintelė darbuotoja, todėl kasos pajamų orderio Nrt.KAS2011/06/09 kvite yra nurodyta tik jos kaip kasininkės pavardė ir parašas, įmonėje buhalterio nebuvo. UAB „Finita" pagal 2011-06-08 UAB „Ertus" ir UAB „Finita" apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. FIN 2011/06-08-1 tvarkė ieškovo buhalterinę apskaitą, atsakovė taip pat buvo UAB „Finita" direktore.
Ieškovas savo reikalavimą grindžia CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, pažymėjo, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės.
Iš 2011-06-09 UAB „Ertus“ kasos pajamų orderio Nr. KAS2011/06/09 (b.l.53) kvito matyti, kad iš G. S. priimta 10000,00 Lt, pinigų priėmimo pagrindas – įnešimas į kasą. Iš 2011-08-16 dokumentų ir turto perdavimo - priėmimo akto (b.l. 49), matyti kad G. S. perdavė naujai išrinktam UAB „Ertus“ direktoriui R. B., bendrovės dokumentus bei turtą, tame tarpe ir bendrovės kasą su likučiu 10 050 Lt. Nors byloje esantis 2011-11-30 sudarytas UAB „Ertus" balansas (b.l.60) už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-11-30, nevisiškai sutampa su atsakovės pateiktu prie pareiškimo UAB „Ertus" balansu (b.l.51), sudarytu 2011-11-20 už tą patį laikotarpį, t.y. nuo 2011-01-01 iki 2011-11-30, o būtent, nesutampa ieškovės deklaruojamo turto vertė to paties periodo pabaigai, nes administratoriui perduotame balanse nurodoma trumpalaikio turto vertė – 12759,87 Lt, o atsakovės pateiktame teismui balanse - 19583,76 Lt, taip pat nesutampa bendrovės deklaruoti įsipareigojimai ir mokėtinos sumos, deklaruotos pajamos, tačiau abiejuose balansuose sutampa bendrovės lėšos, esančios kasoje, t.y. 10000 Lt.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog ieškovai nepateikė duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų jų dėstomą poziciją dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios dėl to žalos, taip pat byloje nėra pateikta duomenų, jog 10 000 Lt grąžinimas į ieškovo kasą neatsispindėjo UAB ,,Ertus“ kasos knygoje, todėl remiantis byloje esančiais įrodymais labiau tikėtinas atsakovės pateiktos ir įrodinėjamos pozicijos pagrįstumas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, kaip buvusiai įmonės vadovei, netinkamai vykdžiusiai įstatymais nustatytas pareigas, sąlygos, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo yra atmestinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, tačiau netenkinus ieškinio dalyje dėl žalos atlyginimo, atmestinas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsakovė G. S. ir jos atstovas advokato padėjėjas K. R. prašė UAB „Adsum“ skirti 10000 Lt baudą, pusę šios sumos paskiriant atsakovei, nes UAB „Adsum“ formaliai įvertino gautus bendrovės apskaitos dokumentus, veikė neapdairiai ir neprotingai, tokiu būdu pateikdamas nepagristą ieškinį teismui.
CPK 95 str. 1 d. numato, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 d. numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Byloje nenustačius, kad UAB „Adsum“ nesąžiningai pareiškė ieškinį ar sąmoningai veikė prieš bylos nagrinėjimą ir išsprendimą, todėl prašymas paskirti UAB „Adsum“ 10000 Lt baudą atmestinas kaip nepagrįstas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje, atsakovė turėjo 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.48), t.y. žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą (b.l.48), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo BUAB „Ertus“ atstovaujamo administratoriaus UAB „Adsum“. Taip pat iš ieškovo BUAB „Ertus“ atstovaujamos administratoriaus UAB „Adsum“ valstybei priteistina 30,00 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
2012-09-06 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi (b. l. 15, 16) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: ieškovo BUAB „Ertus“, kodas 302635791, buveinė – Naujoji g. 12-525, Alytaus m., Alytaus m. sav., reikalavimo užtikrinimui atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Jasudonių k., Aukštadvario sen., Trakų r. sav., nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, – turtinių teisių, piniginių lėšų, areštas. Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 4 d.).
Vadovaudamasis CPK 88, 93, 95, 96, 150, 270 str. str., teismas
n u s p r e n d ė :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš BUAB „Ertus“ 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų G. S..
Priteisti iš BUAB „Ertus“ 30,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2012-09-06 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi (civ. byla Nr. 2-2496-239/2012) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: ieškovo BUAB „Ertus“, kodas 302635791, buveinė – Naujoji g. 12-525, Alytaus m., Alytaus m. sav., reikalavimo užtikrinimui atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Jasudonių k., Aukštadvario sen., Trakų r. sav., nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, – turtinių teisių, piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos – 10000,00 Lt, areštą (turto arešto akto unikalus Nr. 2012012011).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.
Teisėja Nijolė Zaleckienė