Civilinė byla Nr. e2-1038-945/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00875-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1;

2.6.8.11.5; 2.6.10.5.1; 2.6.16.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovų R. S., Ž. S. atstovui advokatui Rimgaudui Černiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sinkeris“ atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S., Ž. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sinkeris“, tretiesiems asmenims E. S., E. S. dėl su negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–8) prašo priteisti iš atsakovės ieškovams solidariai 48 895,02 Eur skolą, kurią sudaro 43 137,01 Eur nuomos mokesčio, 2 859,43 Eur palūkanų, 1 770,58 Eur delspinigių ir 1 128 Eur išlaidų nekilnojamojo turto mokesčiui, taip pat 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 729,84 m2 pastato–parduotuvės ir 0,1026 ha žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Kitą pastato ir žemės sklypo dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo tretieji asmenys. 2014 m. lapkričio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (toliau – Sutartis) dalį patalpų (545,41 m2) ir žemės sklypą bendraturčiai išnuomavo atsakovei prekybos mašinų kėbulo ir atsarginėmis dalimis veiklai vykdyti. Kitos patalpos (pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) buvo išnuomotos kitam asmeniui. Atsakovė, kaip įmonė, susijusi su ieškovais ir trečiaisiais asmenimis, patalpomis naudojosi ir iki sutarties sudarymo. Ieškovas R. S. turėtas atsakovės akcijas perleido trečiajam asmeniui E. S. ir atsakovės vadovo pareigų atsisakė 2015 m. Nuomos mokestis, nustatytas 2015 m. spalio 1 d. Sutarties pakeitimu, sudarė 5,3926 Eur už 1 m2 arba po 625 Eur atskaičius mokesčius kiekvienam bendraturčiui. Atsakovė taip pat įsipareigojo padengti patalpų išlaikymo išlaidas. Atsakovė 2016 m. vasario 19 d. pranešimu informavo ieškovus įgyvendinanti Sutarties 4.1 punkte įtvirtintą teisę nutraukti Sutartį nuo 2016 m. gegužės 20 d. Suėjus atsakovės nurodytam terminui, patalpos Sutarties 3.2.10–3.2.11 punktuose nustatyta tvarka ieškovams nebuvo perduotos. Į ieškovų atstovo 2016 m. gegužės 12 d. užklausimą dėl patalpų 2016 m. gegužės 20 d. raštu buvo deklaratyviai atsakyta, kad patalpos atlaisvintos, atsakovė 2016 m. vasario 26 d. yra sudariusi su trečiaisiais asmenimis jiems priklausančios patalpų dalies panaudos sutartį. Kartu atsakovė pakartojo 2016 m. sausio 29 d. pasiūlymą susitarti dėl mažesnio nuomos mokesčio. Atsakovė nenurodė neturinti intereso naudotis nuomojamomis patalpomis, toliau jomis naudojosi, tik veikdama savo ir trečiųjų asmenų interesais siekė išvengti nuomos mokesčio ieškovams mokėjimo. Atsakovė toliau mokėjo mokesčius už patalpas, patalpos naudojamos prekybos veiklai, galiojo sutartis dėl patalpų apsaugos su saugos tarnyba. Patalpų erdvė vientisa, todėl kaip nepagrįstas vertintinas atsakovės argumentas, kad dalį ieškovams priklausančią patalpų ji yra atlaisvinusi. 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštu ieškovų atstovas informavo atsakovę, kad vienašališkas pranešimas apie Sutarties nutraukimą neatleidžia atsakovės nuo pareigos grąžinti nuomojamą turtą, taip pat susimokėti už naudojimąsi svetimu turtu. Tretieji asmenys negalėjo sudaryti su atsakove panaudos sutarties neturėdami ieškovų sutikimo, nesant nustatytoms bendraturčių naudojamoms turto dalims. Net ir po pakartotinio raginimo patalpos nebuvo perduotos ieškovams. Tolimesnį atsakovės naudojimąsi patalpomis ieškovai nurodė vertinantys kaip Sutarties nutraukimo atšaukimą konkliudentiniais veiksmais. Naudojimasis turtu, nepriklausomai nuo tokio elgesio teisėtumo, sukuria pagrindą ieškovams reikalauti, kad atsakovė sumokėtų nuomos mokestį, taip pat vykdytų įsipareigojimus, susijusius su turto mokesčio mokėjimu. Atsakovė mokėjimus vykdė iki 2016 m. gegužės 20 d. Nuo šios dienos iki 2018 m. spalio 31 d. susidarė nuomos mokesčio įsiskolinimas (1 470,58 Eur per mėnesį * 29 ir 1/3 mėn.). Kadangi atsakovė, naudodamasi patalpomis, nesumokėjo turto mokesčio už 2017 m., šio mokesčio sumą ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovės. Už vėlavimą atsiskaityti atsakovė turi mokėti Sutarties 5.2 punkte nurodytus delspinigius, kuriuos ieškovai apskaičiavo už senaties terminui lygų 180 d. laikotarpį. Sutartyje nesant nustatyto atsiskaitymo termino, ieškovai jį siejo su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu protingu laikomu 7 kalendorinių dienų terminu. Papildomai ieškovai prašo priteisti įstatyme įtvirtintas 6 proc. dydžio palūkanas už vėlavimo atsiskaityti laiką. Dublike (1 t., e. b. l. 179–185) ieškovai, palaikydami savo ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai nurodė, kad žemės sklypas negali būti naudojamas atskirai nuo pastato, be to, nuomos mokesčio mokėjimas yra tiesiogiai susietas ne su žemės sklypu, bet su išnuomotos pastato dalies plotu. Po Sutarties sudarymo statinio plotas faktiškai nekito, tebuvo patikslinti matavimai. Ieškovų reikalavimo faktinis pagrindas yra siejamas su atsakovės pareigos perduoti ieškovams patalpas po Sutarties nutraukimo nevykdymu. Atsakovė neįrodinėja aplinkybės, kad ji siekė perduoti patalpas ieškovams, tačiau perdavimas neįvyko dėl ieškovų kaltės.

2.       Atsiliepimu į ieškinį (1 t., e. b. l. 126–140) atsakovė prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad 2016 m. sausio 29 d. atsakovė kreipėsi į ieškovus dėl nuomos kainos sumažinimo nurodydama, jog, ieškovams nesutikus su pasiūlymu, atsakovė atlaisvins patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 254,32 m2. Šio pasiūlymo ieškovai nesvarstė, todėl atsakovė iniciavo vienašališką Sutarties nutraukimą. Nutraukimo teisėtumas nėra nuginčytas. Nutraukus Sutartį išnyko atsakovės pareiga mokėti nuomos mokestį ir su turto išlaikymu susijusias išlaidas, taip pat ieškovų teisė reikalauti sutartinių netesybų. Ieškovų pateiktų įsiskolinimo sumos apskaičiavimų pagrįstumą paneigia tai, kad faktiškai atsakovei išnuomotų patalpų plotas sudaro ne 545,41 m2, bet 540,11 m2. Be to, 2016 m. gegužės 11 d. bendraturčiai sudarė sutartį su V. A., pagal kurią išnuomavo jam 76,23 m2 patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini). Apskaičiuojant reikalavimo dydį nebuvo įvertinta pareiga mokėti gyventojų pajamų mokestį. Šalys Sutartimi nenustatė konkretaus įmokų mokėjimo termino, po kurio galėtų būti skaičiuojamos netesybos. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos savalaikio nuomojamo objekto negrąžinimo pasekmės vertintinos ne kaip sukuriančios sutartinę nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį, bet kaip įgalinančios nuomotoją reikalauti taikyti nuomininko atžvilgiu civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimo. Atsakovė yra atlaisvinusi ieškovams priklausančias patalpas, naudojasi tik tretiesiems asmenims priklausančia patalpų dalimi panaudos pagrindais. Atsakovė nėra suvaržiusi ieškovų teisių. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad į patalpas be jokių kliūčių pateko faktines aplinkybes konstatavęs antstolis. Po to, kai ieškovas R. S. nustojo eiti atsakovės direktoriaus pareigas, nebuvo pakeistos durų spynos ar panaikinta ieškovo prieiga prie pastato apsaugos sistemos valdymo. Ieškovai nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų kliūtis ieškovams naudotis žemės sklypu. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė naudojasi rūsio patalpomis. Protokolo turinys neleidžia spręsti, kad antstolio nuotraukose užfiksuotos prekės priklauso atsakovei. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad atsakovės galimybės perduoti ieškovams išnuomotą turtą yra ribotos dėl pačių ieškovų elgesio, kadangi išnuomavę atsakovei idealiąją turto dalį ieškovai reikalauja, kad būtų grąžintos konkrečios patalpos. Aplinkybė, kad bendraturčiams nėra priskirtos realios turto dalys, kelia pagrįstas abejones dėl ieškovų nurodomo žalos dydžio realumo, kadangi, atsakovei atlaisvinus patalpas, ieškovų galimybės jas išnuomoti ir gauti pajamų būtų ribotos. Triplike (1 t., e. b. l. 189–200) atsakovė, palaikydama savo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai akcentavo, kad ieškovų nurodomas reikalavimo pagrindas yra prieštaringas, kadangi ieškovai tvirtina besilaikantys pozicijos, jog Sutartis yra galiojanti, tačiau kartu prašo taikyti civilinę atsakomybę.

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Dėl faktinių aplinkybių

3.       Kaip matyti iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų (1 t., e. b. l. 30–33, 186–187), ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 729,84 m2 pastato–parduotuvės ir 0,1026 ha žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kitą pastato ir žemės sklypo dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo tretieji asmenys. Byloje nekilo ginčo dėl ieškovų nurodytos aplinkybės, kad ieškovas R. S. ir trečiasis asmuo E. S. yra broliai, kurių kiekvienas šiame punkte nurodyto turto dalį valdo kartu su savo sutuoktine. Juridinių asmenų registro išrašai (1 t., e. b. l. 103–104, 160–164) patvirtina, kad ieškovas R. S. iki 2015 m. lapkričio 26 d. buvo atsakovės direktorius, vėliau direktoriumi tapo bendrovės akcininku tapęs trečiasis asmuo E. S. 

4.       Bendraturčiai 2014 m. liepos 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (1 t., e. b. l. 165–169) dalį jiems priklausančių patalpų (pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 185 m2; 1 t., e. b. l. 83–96, 141–158) išnuomavo protestantų bažnyčiai „Gyvenimo šviesa“. 2014 m. lapkričio 1 d. buvo sudaryta Sutartis (1 t., e. b. l. 9–12, 159), kuria bendraturčiai ankstesne nuomos sutartimi neišnuomotą patalpų dalį ir žemės sklypą išnuomavo atsakovei. Turtas išnuomotas iki 2020 m. gruodžio 1 d. Sutarties 3.2.1 punktas, kuriame numatytas nuomos mokesčio dydis, 2015 m. buvo kelis kartus keičiamas (1 t., e. b. l. 13–14, 159), nuo 2015 m. spalio 1 d. nuomininkė įsipareigojo mokėti 5,3926 Eur už 1 m2 nuomos mokestį per mėnesį arba 2 941,16 Eur (545,41 m2 * 5,3926 Eur), kiekvienam bendraturčiui skaičiuojant 735,29 Eur sumą, iš kurios atėmus gyventojų pajamų mokestį (15 proc.), išmokama po 625 Eur. Būtent tokio dydžio mokestis ieškovams buvo pervedamas už laikotarpį iki 2016 m. gegužės 20 d. (1 t., e. b. l. 22–29).

5.       Sutarties

6.       Atsakovei iniciavus Sutarties nutraukimą, ieškovų atstovas 2016 m. gegužės 12 d. pateikė užklausimą (1 t., e. b. l. 78–79) dėl to, kada ir kokiu būdu bus perduodamas Sutartyje nurodytas turtas. 2016 m. gegužės 20 d. atsakovė pateikė atsakymą (1 t., e. b. l. 73–74), kuriame nurodė, kad patalpos yra atlaisvintos, atsakovė neketina naudotis ½ patalpų dalimi, priklausančia ieškovams, o dėl konkrečių turto dalių nustatymo turi spręsti bendraturčiai. Ieškovai į atsakovę pakartotinai kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštu (1 t., e. b. l. 80–82), akcentuodami, kad atsakovės tikrasis ketinimas buvo ne nutraukti nuomos santykius, bet sumažinti nuomos mokestį. Ieškovai su Sutarties sąlygų pakeitimu nesutinka, o atsakovė toliau naudojasi patalpomis savo veiklai vykdyti, todėl privalo mokėti nuomos mokestį. Tolimesnį naudojimąsi turtu ieškovai grindė antstolio 2017 m. rugpjūčio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ((1 t., e. b. l. 34–63), taip pat duomenimis, kad ir po 2016 m. gegužės 20 d. atsakovė apmokėdavo sąskaitas už vandenį (2 t., e. b. l. 67–103), šilumos energiją (2 t., e. b. l. 37–66), pastato apsaugą (2 t., e. b. l. 104–151), taip pat sumokėjo turto mokestį už 2016 m. (2 t., e. b. l. 33–36), kaip numatyta Sutarties 2.1, 3.2.12, 3.2.13 punktuose.

7.       Į bylą taip pat pateikti duomenys (1 t., e. b. l. 170–175), kad bendraturčiai 2016 m. gegužės 11 d. su V. A. sudarė nuomos sutartį dėl 76,23 m2 patalpų (atitinkančių patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini)), jog V. A. ne tik naudojosi patalpomis ir mokėjo nuomos mokestį už laikotarpį iki 2016 m. lapkričio mėn. (3 t., e. b. l. 11, 15–16), bet ir buvo sudaręs sutartį dėl jų apsaugos, kurią nutraukė 2016 m. lapkričio 25 d. (3 t., e. b. l. 12).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8.       Nors ieškovai ieškinyje nurodė į teismą besikreipiantys dėl nuostolių atlyginimo, teismui reiškiamą reikalavimą suformulavo kaip prašymą priteisti sutartinio nuomos mokesčio įsiskolinimą. Tokią ieškovų poziciją savo procesiniuose dokumentuose atsakovė įvardijo kaip nenuoseklią, keliančią abejonių dėl ginčo ribų. 2019 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu šalių atstovams pasisakius dėl bylos nagrinėjimo ribų buvo konstatuota, kad ieškovų pareikšto reikalavimo pagrindas yra siejamas su atsakovės pareiga sumokėti nuomos mokesčiui prilyginamą sumą už naudojimąsi nuomos dalyku laikotarpiu po atsakovės inicijuoto vienašališko sutarties nutraukimo. Ieškovų atstovas nurodė besilaikantis pozicijos, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais atšaukė Sutarties nutraukimą, dėl ko privalo mokėti nuomos mokestį. Kartu ieškovų atstovas nurodė, kad, net ir tuo atveju, jeigu Sutartis būtų pripažinta nutraukta, atsakovė privalėtų sumokėti nuomos mokesčiui lygią sumą kaip žalos, padarytos ieškovams neatlaisvinant ir neperduodant nuomojamo turto, atlyginimą pagal CK 6.499 straipsnio 3 dalį. Įvertinus tokią ieškovų atstovo poziciją proceso dalyviams buvo išaiškinta, kad į bylos ribas patenka tiek aplinkybių, susijusių su nuomos teisinių santykių statusu po 2016 m. gegužės 20 d., tiek ir sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, vertinimas.

Dėl vienašališko Sutarties nutraukimo

9.       Kaip minėta sprendimo 4–5 punktuose, vadovaujantis Sutarties 6.1 punktu, nuomos santykiai turėjo tęstis iki 2020 m. gruodžio 1 d., tačiau Sutarties 4.1 punkte buvo įtvirtinta kiekvienos Sutarties šalies teisė nutraukti Sutartį prieš terminą, raštu įspėjus apie tai kitą šalį prieš 3 mėn. T. S. šalių susitarimas atitiko CK 6.217 straipsnio 5 dalyje, 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Atsakovės 2016 m. vasario 19 d. raštas (1 t., e. b. l. 68–72) dėl vienašališko Sutarties nutraukimo parengtas ir pateiktas vadovaujantis tiek įstatymo, tiek ir Sutarties sąlygomis. Ginčo dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo tarp šalių nekilo.

10.       Šalys nesutaria dėl to, kaip reikėtų vertinti situaciją, susiklosčiusią po 2016 m. gegužės 20 d. Atsakovė nurodo, kad nuomos teisiniai santykiai suėjus įspėjime nurodytam terminui pasibaigė ir atsakovė atlaisvino ieškovams priklausančias patalpas. Ieškovai pažymi, kad atsakovė patalpomis naudojasi ir po 2016 m. gegužės 20 d., taip konkliudentiniais veiksmais atsisakydama vienašališko Sutarties nutraukimo. Įvertinęs šiuos argumentus teismas pažymi tokias reikšmingas aplinkybes:

10.1.                      Nors ieškovai nurodė, kad atsakovės elgesys patvirtina ketinimo nutraukti Sutartį atsisakymą, į bylą surinkti įrodymai neleidžia daryti tokios išvados. Dar 2016 m. sausio 29 d. raštu (1 t., e. b. l. 101–102) atsakovė aiškiai nurodė neketinanti tęsti nuomos santykių Sutartyje nurodytomis sąlygomis, o 2016 m. vasario 19 d. raštu (1 t., e. b. l. 68–72) savo valią pakartojo inicijuodama vienašalį Sutarties nutraukimą. Be to, atsakovė su trečiaisiais asmenimis sudarė panaudos sutartį (1 t., e. b. l. 75–77), po 2016 m. gegužės 20 d. nustojo mokėti nuomos mokestį. Kaip minėta sprendimo 6 punkte, 2016 m. gegužės 20 d. raštu atsakovė (1 t., e. b. l. 73–74) informavo ieškovus, kad patalpos yra atlaisvintos, atsakovė neketina naudotis ½ patalpų dalimi, priklausančia ieškovams, o dėl konkrečių turto dalių nustatymo turi spręsti bendraturčiai. Teismas pažymi, kad ieškovų cituojamos CK 6.481 straipsnio, taip pat Sutarties 6.7 punkto nuostatos, jog naudojimasis nuomos dalyku suėjus nuomos sutarties terminui daro sutartį neterminuota, yra skirtos sureguliuoti situacijoms, kai nei viena iš šalių neišreiškia valios nutraukti nuomos teisinius santykius, todėl neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių ir, nesant atsakovės valios tęsti nuomos santykius su ieškovais Sutartyje nurodytomis sąlygomis, negali būti vertinamos kaip teisinis pagrindas spręsti, kad atsakovė atsisakė vienašalio Sutarties nutraukimo.

10.2.                      Kartu sprendimo 10.1 punkte nurodytuose dokumentuose yra aiškiai išreikšta atsakovės valia toliau naudotis nuomojamomis patalpomis. Byloje nekilo ginčo dėl ieškovų nurodytų aplinkybių, kad patalpos yra pritaikytos atsakovės veiklai, jog atsakovė faktiškai patalpomis naudojosi ir iki Sutarties sudarymo, pasirašant Sutartį tebuvo įforminti sutartiniai santykiai. Kad ginčo patalpose atsakovė ir toliau vykdo veiklą, galima spręsti iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (1 t., e. b. l. 34–63), taip pat duomenų apie atsakovės sudarytas komunalinių paslaugų teikimo ir statinio apsaugos sutartis bei jų vykdymą (2 t., e. b. l. 37–151). Reikšminga teismas pripažįsta ir aplinkybę, užfiksuotą 2016 m. birželio 1 d. atliktų darbų akte (2 t., e. b. l. 122), kad atsakovės iniciatyva buvo atlikti apsaugos sistemos koregavimo darbai, t. y. atsakovė ir toliau įgyvendino patalpų naudotojo funkcijas. Nors atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra užfiksuota, kieno daiktai yra ginčo patalpose, aptartų aplinkybių visuma, kartu su faktu, jog į patalpas antstolis nurodė patekęs su E. S., kuris yra atsakovės direktorius, sutikimu, jog atsakovė pripažino tęsianti sutartinius santykius su trečiaisiais asmenimis, leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovė ginčo patalpose ar dalyje patalpų veiklą vykdė ir po vienašališko Sutarties nutraukimo.

10.3.                      Teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovės argumentą, kad atsakovė po 2016 m. gegužės 20 d. naudojosi tik tretiesiems asmenims priklausančia patalpų dalimi, o ieškovams priklausančią dalį buvo atlaisvinusi. Patalpos nėra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, todėl nei atsakovė, nei tretieji asmenys neturėjo teisės vienašališkai, be ieškovų sutikimo (CK 4.75 straipsnis) priskirti sau konkrečių patalpų, palikdami ieškovams patalpas, kurios atsakovei nereikalingos. Atsakovės pozicijos subjektyvumą patvirtina ir selektyvus nenaudojamų patalpų atrinkimas, nurodant, kad atsakovė atlaisvino patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 73–74, 101–102). Kaip matyti iš į bylą pateiktų kadastrinių matavimų brėžinių (1 t., e. b. l. 147–150), patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), yra kitoje statinio dalyje, bendroje erdvėje su atsakovės naudojamomis pirmojo aukšto patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini). Kita vertus, atsakovė nenurodė nesunaudojanti patalpomis, pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į kurias galima patekti iš patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini).  

10.4.                      Teismas sutinka ir su ieškovų pateiktu argumentu, grindžiamu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016 pateiktu teisės aiškinimu, kad, vadovaujantis CK 4.75, 4.78 straipsnių nuostatomis, bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto dalimi be bendraturčių sutikimo galima disponuoti tik tuo atveju, jeigu ta dalis yra aiškiai identifikuota ją atidalijant iš bendrosios nuosavybės arba nustatant naudojimosi turtu tvarką. Dėl nurodytos aplinkybės 2016 m. vasario 26 d. panaudos sutarties, kurioje nėra identifikuotos konkrečios patalpos, su trečiaisiais asmenimis sudarymas neturint ieškovų sutikimo negali būti vertinamas kaip kažkokiu būdu apribojantis ieškovų teises į ginčo patalpas arba sukuriantis atsakovei teisėtą pagrindą naudotis patalpomis.

10.5.                      Kaip deklaratyvų teismas atmeta atsakovės argumentą, kad Sutartimi buvo išnuomotas ir žemės sklypas, naudojimasis kuriuo nėra ribojamas. Viena vertus, kaip matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų ir brėžinių (1 t., e. b. l. 40, 91–94), didžioji sklypo dalis yra užstatyta statiniu, laisvas paliktas tik vidinis kiemas, automobilių parkavimo vietos prie parduotuvės ir prie sklypo ribų esantys plotai. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad šie plotai galėtų būti naudojami atskirai nuo patalpų. Kita vertus, kaip matyti iš Sutarties turinio, žemės sklypas buvo išnuomotas dėl CK 6.532 straipsnyje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo nuomojant statinį kartu išnuomoti ir žemės sklypą, tiek Sutarties sudarymo tikslas, tiek ir nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka yra orientuoti į patalpas. Reikalavimus atsakovei ieškovė grindžia būtent apribotomis galimybėmis naudotis negyvenamosiomis patalpomis.

10.6.                      Vienintelė patalpa, kurią atsakovė faktiškai atlaisvino, suteikdama bendraturčiams galimybę ja disponuoti, yra 76,23 m2 patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), kurią ieškovai ir tretieji asmenys 2016 m. gegužės 11 d. nuomos sutartimi išnuomavo V. A. Kaip minėta sprendimo 7 punkte, nurodytas nuomininkas patalpa kurį laiką naudojosi, mokėjo nuomos mokestį, todėl atsakovės disponavimas šia izoliuota, savarankiška patalpa buvo nutrūkęs. Nors ieškovai savo teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., e. b. l. 18, 27) nurodė, kad nuomininką surado ir sutarties su juo sudarymą iniciavo trečiasis asmuo E. S., kuris kartu buvo ir atsakovės direktorius, į bylą pateikta susirašinėjimo medžiaga (3 t., e. b. l. 2–10, 19–26) patvirtina, kad sutarties su V. A. sąlygos buvo derinamos su ieškovų atstovu, ieškovai sutartį pasirašė, taip įgyvendindami teisę disponuoti jiems priklausančio turto dalimi. Dėl nurodytos priežasties šalių ginčas dėl to, kas atsiskaitė su nuomininką suradusia nekilnojamojo turto brokere (3 t., e. b. l. 17, 31–32), negali turėti įtakos išvados, kad bendraturčiai tiek teisiškai, tiek ir faktiškai disponavo jiems priklausančio turto dalimi, pagrįstumui.

10.7.                      Teismas nesutinka su atsakovės atstovo argumentais, kad patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), grąžinimas, taip pat atsakovės 2016 m. gegužės 20 d. rašte (1 t., e. b. l. 73–74) pateikta informacija apie dalies patalpų atlaisvinimą bei faktas, jog nuomojamos patalpos sudarius Sutartį atsakovei buvo perduotos nepasirašant perdavimo–priėmimo akto, patvirtina CK 6.499 straipsnyje, Sutarties 3.2.11 punkte įtvirtintos pareigos grąžinti visas nuomojamas patalpas įvykdymą. Vertindamas tarp šalių susiklosčiusius santykius teismas reikšmingomis pripažįsta sprendimo 3 punkte nurodytas aplinkybes, kad bendraturčius sieja giminystės ir svainystės ryšiai, sudarant Sutartį atsakovės direktoriumi ir akcininku buvo ieškovas R. S., o Sutarties nutraukimo metu ir laikotarpiu po Sutarties nutraukimo atsakovės akcininkas ir direktorius buvo trečiasis asmuo E. S. Šios aplinkybės leidžia vertinti kaip pagrįstą atsakovės poziciją, kad artimi bendraturčių santykiai nulėmė turto perdavimo neįforminimą Sutarties sudarymo metu. Tačiau Sutarties nutraukimo metu tarp bendraturčių buvo kilęs konfliktas, nenorėdamas, kad jo valdoma įmonė (atsakovė) mokėtų nuomos mokestį ieškovams, trečiasis asmuo, kaip atsakovės direktorius, iniciavo Sutarties nutraukimą, nesutikdami, jog atsakovė naudotųsi patalpomis kitokiomis sąlygomis, nei nurodytos Sutartyje, ieškovai kelis kartus pareikalavo atlaisvinti patalpas, akcentuodami, kad patalpų neperdavimas bus vertinamas kaip sukuriantis pareigą atsakovei mokėti nuomos mokestį. Po tokių aiškiai išreikštų pretenzijų negalėjo likti jokių abejonių, kad pašlijus tarpusavio santykiams yra būtinas tinkamas sutartinių santykių įforminimas. Kad turtas nebuvo perduotas ieškovams, patvirtina ne tik akto nebuvimas, bet ir pačios atsakovės parengto 2016 m. gegužės 20 d. rašto (1 t., e. b. l. 73–74) turinys, kuriame iš esmės nurodoma, jog, atsakovei naudojantis tretiesiems asmenims priklausančia patalpų dalimi, visų patalpų perdavimas ieškovams nėra galimas. Tokie atsakovės argumentai aiškiai atskleidžia jos pozicijos prieštaringumą. Kaip minėta sprendimo 10.4 punkte, nauju (panaudos) pagrindu naudotis patalpomis atsakovė galėjo tik esant visų bendraturčių pritarimui, todėl nutraukusi Sutartį privalėjo atlaisvinti visas patalpas, o to nepadarydama pažeidė ieškovų teises. Panaudos sutarties sudarymas šiuo atveju vertintinas kaip subjektyvus, savanaudiškas siekis išvengiant finansinių prievolių ieškovams išsaugoti teises naudotis veiklai vykdyti reikalingomis patalpomis.

10.8.                      Kaip nepaneigiančius išvados dėl atsakovės naudojimosi ieškovams priklausančiomis patalpomis, taip suvaržant ieškovų teises, teismas vertina atsakovės argumentus, kad ieškovai galėjo patekti į ginčo patalpas, turi patalpų raktus ir prieigą prie apsaugos sistemos valdymo. Viena vertus, atsakovai nepateikė jokių aplinkybę dėl raktų ir prieigos prie apsaugos sistemos valdymo patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, patekimas į bendras patalpas, kuriose atsakovė vykdo veiklą ir kur yra atsakovei priklausantis turtas, provokuotų konfliktinę situaciją, galėtų būti vertinamas kaip savavaldžiavimas, t. y. patalpų savininko teisių įgyvendinimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nutrūkus nuomos teisiniams santykiams savininkas patalpomis gali naudotis tik po to, kai nuomininkas patalpas atlaisvina ir perduoda savininkui, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

11.       Apibendrindamas sprendimo 10 punkte nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovai įvykdė jiems tenkančią pareigą įrodyti, jog po Sutarties nutraukimo 2016 m. gegužės 20 d. atsakovė nuomojamų patalpų ieškovams neperdavė, taip suvaržydama jų nuosavybės teises, tačiau šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip sąlygojęs nuomos teisinių santykių tąsą. Po 2016 m. gegužės 20 d. ieškovams priklausančia idealiąja turto dalimi atsakovė naudojosi neturėdama tam teisinio pagrindo. 

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

12.       Byloje taip pat reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, t. y. civilinės atsakomybės, kylančios iš sutartinių santykių, taikymo (CK 6.256 straipsnis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti keturias sąlygas – neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolių faktą ir neteisėtų veiksmų bei nuostolių priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius nuostolių atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

13.       Nagrinėjamu atveju neteisėtu atsakovės veiksmu įvardijamas pareigos grąžinti nuomotojui nuomos dalyką po Sutarties nutraukimo (CK 6.499 straipsnio 1 dalis) nevykdymas. Kad šios įstatyme įtvirtintos pareigos atsakovė tinkamai neįvykdė, konstatuota sprendimo 10–11 punktuose.

14.       Aptariamo neteisėto nuomininko veiksmo pasekmės įtvirtintos CK 6.499 straipsnio 2–3 dalyse, kur nurodyta, kad tiek turto negrąžinimo, tiek ir jo pavėluoto grąžinimo atveju nuomininkas turi sumokėti nuomos mokestį ir atlyginti kitus nuomotojo nuostolius. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad aptariamas teisinis reglamentavimas reiškia ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimą, bet nuomotojo nuostolių kompensavimo mechanizmą – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo turėtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas šalių sulygtą nuomos mokestį (įstatyminė nuostolių dydžio prezumpcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011, 2016 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016).

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovai nuomos mokestį apskaičiavo už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Jokių duomenų, kad iki nurodytos datos situacija buvo pasikeitusi ir atsakovė buvo atlaisvinusi bei perdavusi ieškovams nuomotas patalpas, į bylą nebuvo teikiama. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikta šalių susirašinėjimo 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. medžiaga (1 t., e. b. l. 15–21), taip pat bendraturčių susirašinėjimo, vykusio jau po civilinės bylos iškėlimo, duomenys (2 t., e. b. l. 157–161, 163–164, 167, 180–188).

16.       Kartu teismas reikšmingomis pripažįsta kelias atsakovės nurodytas faktines aplinkybes. Kaip minėta sprendimo 10.6 punkte, 2016 m. gegužės 11 d. nuomos sutartimi bendraturčiai 76,23 m2 patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), išnuomavo V. A., kas leidžia spręsti, kad atsakovės naudojimasis šia patalpa nutrūko. Į bylą pateikti įrodymai neleidžia spręsti, kad V. A. nutraukus nuomos sutartį patalpos vėl buvo perduotos atsakovei. Viena vertus, atsakovė neišreiškė valios nuomotis ar kitu pagrindu naudoti šią patalpą, 2016 m. gegužės 20 d. rašte aiškiai nurodė, kad ši patalpa atsakovei nereikalinga. Kita vertus, Sutarčiai esant nutrauktai, o patalpai – atlaisvintai, ieškovai galėjo ja disponuoti, todėl spręsti, kad į ieškovų prarastų pajamų sumą turi būti įtraukta ir šios patalpos nuomos kaina, nėra pagrindo. Šią aplinkybę patys ieškovai akcentavo 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašte (1 t., e. b. l. 80–82).

17.       Kartu teismas pažymi, kad Sutarties 3.2.1 punktu šalys buvo sutarę nuomos mokestį skaičiuoti taikydamos 5,3926 Eur už 1 m2 nuomos mokestį per mėnesį dydį. Toliau pateikiamas bendro nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimas, taip pat jo paskirstymo bendraturčiams bei mokesčių įskaitymo tvarka vertintini kaip techninio pobūdžio patikslinimai, nekeičiantys susitarimo esmės. Nors visos patalpos buvo vertinamos kaip vientisas objektas, ieškovų veiksmai sudarant sutartį su V. A. nulėmė teisinio santykio pokyčius, paneigiančius ieškovų teisę reikalauti mokėti mokesčius už visą patalpų plotą. Dėl nurodytos priežasties nuomos mokesčio, kaip perziumuojamo žalos dydžio, suma apskaičiuotina įvertinant patalpų, kurios nebuvo perduotos ieškovams ir kuriomis ieškovai neturėjo galimybės disponuoti, plotą.

18.       Šiuo aspektu reikšminga pripažintina ir atsakovės nurodyta aplinkybė, kad iš bendro 730,41 m2 patalpų ploto (1 t., e. b. l. 186–187) protestantų bažnyčiai „Gyvenimo šviesa“ (pažymėtų indeksais 2-1, 2-2, 2-3; 1 t., e. b. l. 83–96, 141–158) buvo perduotos naudotis ne 185 m2, bet 190,30 m2 (165,51 m2 + 3,82 m2 + 20,97) (1 t., e. b. l. 85–86, 149–150) ploto patalpos, todėl atsakovei pagal Sutartį faktiškai perduotų patalpų plotas sudarė 540,11 m2 (730,41 m2 – 190,30 m2). Po nuomos sutarties su V. A. sudarymo atsakovė faktiškai neįvykdė pareigos grąžinti 463,88 m2 (540,11 m2 – 76,23 m2) ploto patalpas, nuomos mokesčio dydis už kurias apskaičiuojamas taip: 463,88 m2 * 5,3926 Eur = 2 501,52 Eur per 1 mėn. Ieškovai, kaip ½ dalies bendraturčiai, gali pretenduoti į 1 250,76 Eur (2 501,52 Eur / 2) per 1 mėn. sumą arba 36 715,86 Eur už visą ginčo laikotarpį (1 250,76 Eur / 31 d. * 11 d. už 2016 m. gegužės mėn. + 1 250,76 Eur * 29 mėn. už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.).

19.       Nesutikdama su ieškovų nurodomu žalos dydžiu atsakovė akcentuoja, kad nuomos mokesčio sumą ieškovai skaičiuoja įtraukdami į ją gyventojų pajamų mokestį, kurį už ieškovus sumokėdavo atsakovė. Šį argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą. Kaip minėta sprendimo 17 punkte, Sutartimi buvo susitarta dėl konkretaus užmokesčio dydžio – 5,3926 Eur už 1 m2. Būtent pagal šį dydį apskaičiuotinos nuomotojų pajamos. Aplinkybė, kad dalis pajamų mokesčių pavidalu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatomis, turėjo atitekti valstybei, taip pat faktas, kad Sutartimi šalys susitarė, jog šį mokestį išskaičiuos ir sumokės atsakovė, nepaneigia jo, kaip pajamų, kurias ieškovai prarado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, statuso. Kitaip tariant, atsakovės turtinių prievolių pagal Sutartį apimtis apibrėžiama įvertinant visą nuomos mokesčio sumą, visa suma vertintina kaip prarastos bendraturčių pajamos. Teismas sutinka su ieškovų argumentu, kad jų poziciją aptariamu klausimu papildomai pagrindžia GPMĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata, jog pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Nagrinėjamu atveju negaliojant Sutarčiai nebegalioja ir Sutartinė sąlyga dėl gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo tvarkos. Kita vertus, tiek nuomos mokesčio tarifas, tiek ir pareiga nuomos mokestį mokėti turės būti įvertinta pagal teisinį reglamentavimą, kuris galios pajamų išmokėjimo metu. Dėl nurodytos priežasties priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje perskaičiuoti ieškovams iš atsakovės priteisiamas sumas atsižvelgiant į GPMĮ kuriamą teisinį reglamentavimą, kartu įpareigojant gyventojų pajamų mokestį už ieškovus sumokėti atsakovę, nėra pagrindo.

20.       Atsakovė, ginčydama sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimą, akcentuoja, kad ieškovams žala nebuvo padaryta, kadangi net ir tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų naudojusis patalpomis, ieškovai, nesusitarę su trečiaisiais asmenimis dėl naudojimosi turtu tvarkos, nebūtų galėję gauti pajamų iš patalpų nuomos. Viena vertus, toks atsakovės argumentas patvirtina sprendimo 10.3, 10.4 punktuose pateiktų išvadų dėl atsakovės veiksmų sudarant panaudos sutartį su trečiaisiais asmenimis bei nurodant atskiras patalpas, kuriomis atsakovė nesinaudoja, subjektyvumo pagrįstumą. Kita vertus, tokia atsakovės pozicija vertintina kaip prielaida, paneigianti nuomotojo ir nuomininko interesų pusiausvyros principą. Atsakovė tik spėlioja, kaip santykiai tarp bendraturčių būtų susiklostę, jeigu atsakovė būtų nutraukusi veiklą ginčo patalpose ir patalpas grąžinusi bendraturčiams. Tokia nuomos santykių baigtis galėjo paskatinti ne tik ieškovus, bet ir trečiuosius asmenis ieškoti sprendimų būdų, susijusių tiek su patalpų naudojimu, tiek ir su atsakovės veikla. Be to, vadovaujantis atsakovės pateikiamų argumentų logika, nuomininkas po nuomos sutarties nutraukimo galėtų naudotis patalpomis nepatirdamas jokių sąnaudų iki tol, kol savininkas susirastų kitą nuomininką. Įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius šalių ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykius, veikdami kartu atsakovė ir tretieji asmenys galėtų suvaržyti ieškovų nuosavybės teises siekdami savanaudiškų tikslų: atsakovė pažeisdama teisės aktų reikalavimus naudotųsi svetimu turtu ūkinei veiklai vykdyti ir pajamoms generuoti, kas iš esmės atitiktų ir trečiųjų asmenų, kaip atsakovės savininkų, interesus, kurie galėtų dirbtinai kliudyti ieškovams priimti sprendimus dėl disponavimo turtu. Kaip teisingai nurodė ieškovai, toks ginčo sprendimo būdas sukurtų sąlygas tretiesiems asmenims ir atsakovei, veikiant kartu, naudoti finansinį spaudimą ieškovams, kad šie priimtų sau nepalankius sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių į turtą įgyvendinimu. Ir, priešingai, CK 6.499 straipsnio 2–3 dalyse apibrėžtos pasekmės, numatančios nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį už vėlavimo grąžinti patalpas laiką, vertintinos kaip paskata nuomininkei nepažeisti turto savininkų teisių. Ignoruodama įstatymu įtvirtintas pareigas atsakovė prisiėmė finansines neteisėto naudojimosi turtu pasekmes.

21.       Sprendimo 20 punkte aptartos aplinkybės yra reikšmingos vertinant ir atsakovų argumentą dėl nuomos mokesčio dydžio neatitikimo rinkos kainoms. Kaip teisingai nurodė ieškovai, nuomos mokesčio dydis buvo nustatytas laisva Sutarties šalių valia. Atsakovei buvo reikalingos patalpos, kuriose ji ilgą laiką vykdė ūkinę veiklą. Sutarties teisėtumas byloje nebuvo ginčijamas, atsakovės argumentai dėl kainos dydžio buvo grindžiami ne objektyviais įrodymais, bet subjektyviais suinteresuotų asmenų pasvarstymais, neatitinkančiais jų nustatant nuomos mokestį išreikštos valios. Šios valios vėlesni pasikeitimai, vadovaujantis Sutarties 4.1 punktu, galėjo tapti pagrindu nutraukti nuomos santykius ir nebesinaudoti nuomojamomis patalpomis, tačiau negali būti vertinami kaip suteikiantys teisę atsakovei vienašališkai nuspręsti naudotis patalpomis jai palankesnėmis finansinėmis sąlygomis.

22.       Teismas taip pat pažymi, kad Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, jog atsakovė mokės visus su nuomojamu turtu susijusius mokesčius. Tokia atsakovės pareiga nustatyta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje. Kaip minėta sprendimo 6 punkte, atsakovė tiek iki Sutarties nutraukimo, tiek ir po to apmokėdavo sąskaitas už vandenį (2 t., e. b. l. 67–103), šilumos energiją (2 t., e. b. l. 37–66), pastato apsaugą (2 t., e. b. l. 104–151), taip pat sumokėjo turto mokestį už 2016 m. (2 t., e. b. l. 33–36). Nors atsakovė ir toliau naudojosi dalimi išnuomoto turto, nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 m. ji nesumokėjo, dalį šio mokesčio – 1 128 Eur – sumokėjo ieškovai (1 t., e. b. l. 64–66), todėl šią sumą jie pagrįstai įvardijo kaip papildomus neteisėtų atsakovės veiksmų sąlygotus nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2–3 dalys). Kartu teismas sprendimo 16, 18 punktuose nurodytas aplinkybes, kad neteisėti atsakovės veiksmai buvo susiję su 86 proc. (463,88 m2 / 540,11 m2 * 100 proc.) nuomotų patalpų, kita patalpų dalimi atsakovė ieškovams disponuoti netrukdė, vertina kaip pagrindą su nekilnojamojo turto mokesčiu siejamą žalos dydį mažinti iki 970,08 Eur (1 128 Eur * 86 proc.).

23.       Apibendrindamas sprendimo 13–22 punktuose aptartas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovai įvykdė jiems tenkančią pareigą įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus po nuomos santykių nutraukimo negrąžinant ieškovams nuomotų patalpų, taip pat nuostolių dydį, siejamą su negautu nuomos mokesčiu bei pareiga sumokėti nekilnojamojo turto mokestį už patalpas, kuriomis neteisėtai naudojosi atsakovė, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, o atsakovė nenuginčijo savo kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Dėl nurodytų aplinkybių teismas tenkina ieškovų reikalavimo dalį dėl 37 685,94 Eur (36 715,86 Eur + 970,08 Eur) nuostolių atlyginimo priteisimo.

Dėl reikalavimų priteisti palūkanas ir delspinigius

24.       Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tokią pačią funkciją atlieka ir kompensacinės palūkanos, numatytos, pvz., CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 7 dalyje, 6.261 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti iš atsakovės netesybas už vėlavimą atlyginti nuostolius. Nors CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir dėl netesybų, netesybos įskaitomos į nuostolius, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aptariami reikalavimai reiškiami skirtingais pagrindais, t. y. už skirtingus pažeidimus. Nuostolių atlyginimas ieškovams priteistas už pareigos perduoti patalpas po Sutarties nutraukimo pažeidimą. Netesybas ieškovai prašo taikyti už tai, kad atsiradus pareigai atlyginti nuostolius, atsakovė tos pareigos laiku neįvykdė. Toks reikalavimas atitinka CK 6.258 straipsnio 7 dalimi, 6.261 straipsniu kuriamą teisinį reglamentavimą.

26.       Nors, kaip teisingai nurodė atsakovė, Sutartyje šalys nebuvo nustatę nuomos mokesčio mokėjimo termino, Sutartis po 2016 m. gegužės 20 d. neteko galios ir netesybas ieškovai prašo taikyti už vėlavimą sumokėti nuostolių atlyginimo sumas (žr. sprendimo 10–11, 14 punktus). Vadovaujantis CK 6.53 straipsnio 2 dalimi, prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai nuomos mokesčiui prilygintų nuostolių už laikotarpį po 2016 m. gegužės 20 d. atlyginimą pareikalavo sumokėti 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštu (1 t., e. b. l. 80–82), nurodydami, kad reikalauja mokestį mokėti kas mėnesį iki turto grąžinimo. Dėl nurodytos priežasties už laikotarpį iki 2016 m. liepos 31 d. priskaičiuotas sumas atsakovė privalėjo sumokėti iki 2016 m. rugsėjo 2 d., o vėliau už kiekvieną kalendorinį mėnesį apskaičiuotas sumas – iki kito mėnesio 7 dienos.

27.       Kaip matyti iš ieškovų pateiktų skaičiavimų (1 t., e. b. l. 97–98), ieškovai už žalos atlyginimo sumas, apskaičiuotas už laikotarpį iki 2018 m. kovo 31 d., prašo priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas, o už sumas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. – Sutarties 5.2 punkte nurodyto dydžio (0,2 proc. už kiekvieną dieną) delspinigius. Tokį savo pasirinkimą ieškovai grindė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintu 6 mėn. ieškinio senaties terminu reikalavimams dėl netesybų priteisimo pareikšti. Teismas pažymi, kad, kaip minėta sprendimo 24 punkte, kompensacinės palūkanos yra prilyginamos netesyboms, todėl spręsti, kad šiems reikalavimams taikytini skirtingos trukmės senaties terminai, nėra pagrindo. Kartu teismas pažymi, kad, vadovaujantis CK 6.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties institutas taikomas tik esant atsakovo prašymui. Nagrinėjamu atveju atsakovė reikalavimo taikyti ieškinio senatį byloje nereiškė, todėl vadovaujantis ieškinio senaties termino institutu netenkinti reiškiamų reikalavimų ar jų dalies nėra pagrindo.

28.       Įvertinęs reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo teismas pažymi, kad ieškovų prašymas atitinka CK 6.258 straipsnio 7 dalies, 6.261 straipsnio, 6.210 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Palūkanų suma perskaičiuotina atsižvelgiant į tai, kad teismas pagrįsta pripažino mažesnę nuostolių sumą, nei atlikdami skaičiavimus taikė ieškovai (1 t., e. b. l. 97). Palūkanų suma apskaičiuojama tokia tvarka: 1) už 2016 m. gegužės – liepos mėn.: (1 250,76 Eur / 31 d. * 11 d. + 1 250,76 Eur * 2) = 2 945,34 Eur * 6 proc. /365 * 789 = 382,01 Eur; 2) už 2016 m. rugpjūčio mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 784 = 161,19 Eur; 3) už 2016 m. rugsėjo mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 754 = 155,03 Eur; 4) už 2016 m. spalio mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 723 = 148,65 Eur; 5) už 2016 m. lapkričio mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 693 = 142,48 Eur; 6) už 2016 m. gruodžio mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 662 = 136,11 Eur; 7) už 2017 m. sausio mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 631 = 129,74 Eur; 8) už 2017 m. vasario mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 603 = 123,98 Eur; 9) už 2017 m. kovo mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 572 = 117,61 Eur; 10) už 2017 m. balandžio mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 542 = 111,44 Eur; 11) už 2017 m. gegužės mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 511 = 105,06 Eur; 12) už 2017 m. birželis mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 481 = 98,90 Eur; 13) už 2017 m. liepos mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 450 = 92,52 Eur; 14) už 2017 m. rugpjūčio mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 419 = 86,15 Eur; 15) už 2017 m. rugsėjo mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 389 = 79,98 Eur; 16) už 2017 m. spalio mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 358 = 73,61 Eur; 17) už 2017 m. lapkričio mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 328 = 67,44 Eur; 18) už 2017 m. gruodžio mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 297 = 61,06 Eur; 19) už 2018 m. sausio mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 266 = 54,69 Eur; 20) už 2018 m. vasario mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 238 = 48,93 Eur; 21) už 2018 m. kovo mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 207 = 42,56 Eur. Bendra suma sudaro 2 419,14 Eur. 

29.       Ieškovams pareiškus reikalavimą už laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. apskaičiuotas sumas taikyti sutartinius delspinigius (1 t., e. b. l. 98), atsakovė pateikė teismui prašymą mažinti nepagrįstai dideles netesybas (3 t., e. b. l. 28–30), kadangi 0,2 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną dydis yra nepagrįstai didelis (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad netesybos Sutarties 5.2 punkte buvo numatytos už vėlavimą vykdyti Sutartyje numatytus mokėjimus, o nagrinėjamu atveju sankciją prašoma taikyti už pareigos atlyginti nuostolius savalaikį nevykdymą. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovų prašomas priteisti netesybų dydis, įvertinus laikotarpio, už kurį jas prašoma priteisti, trukmę, kuriam įtakos galėjo turėti ir ieškovų veiksmai aktyviau ginant savo teises, taip pat absoliučiu skaičiumi išreikštą netesybų sumą, vertintinas kaip neproporcingai didelis. Dėl nurodytų priežasčių aptariamam ieškovų reikalavimui taikytinas kitas įstatyme įtvirtintas teisinis pagrindas ir ieškovams priteistinos įstatyme nustatyto dydžio kompensacinės palūkanos, kaip ir už sprendimo 28 punkte nurodytas sumas. Palūkanos apskaičiuojamos taip: 1) už 2018 m. balandžio mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 177 = 36,39 Eur; 2) už 2018 m. gegužės mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 146 = 30,02 Eur; 3) už 2018 m. birželio mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 116 = 23,85 Eur; 4) už 2018 m. liepos mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 85 = 17,48 Eur; 5) už 2018 m. rugpjūčio mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 54 = 11,10 Eur; 6) už 2018 m. rugsėjo mėn.: 1 250,76 Eur * 6 proc. /365 * 24 = 4,93 Eur. Bendra suma sudaro 123,77 Eur. Prie šios sumos pridėjus sprendimo 28 punkte nurodytą palūkanų sumą (2 419,14 Eur), gaunama bendra 2 542,91 Eur suma priteisiama ieškovams iš atsakovės.

30.       Be to, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties

31.       Pripažinęs iš dalies pagrįstais reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir sankcijos darbdaviui už vėlavimą atsiskaityti taikymo, teismas priteisia ieškovams iš atsakovės 37 685,94 Eur nuostolių atlyginimą, 2 542,91 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (37 685,94 Eur + 2 542,91 Eur = 40 228,85 Eur). Sutikdamas su ieškinyje pateiktu CK 3.88, 3.92, 6.18 straipsnių, CPK 274 straipsnio aiškinimu, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas nurodytas sumas ieškovams iš atsakovės priteisti solidariai.

32.       Ieškinį patenkinus iš dalies spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Už elektronine forma pareikštą ieškinį, kurio suma 40 228,85 Eur, mokėtinas 828 Eur žyminis mokestis (900 Eur + 10 228,85 Eur * 2) * 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Paduodamas ieškinį ieškovas R. S. sumokėjo 959 Eur žyminio mokesčio (1 t., e. b. l. 67). Būtent jam iš atsakovės priteisiamas 828 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

33.       Be to, atsakovė į bylą pateikė duomenis apie 4 000 Eur atstovavimo išlaidas ((2 t., e. b. l. 178–179). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių. 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį atsakovė teikė du prašymus (1 t., e. b. l. 117–118, 122–123) ir atsiliepimą į ieškinį (1 t., e. b. l. 126–140), atstovavimo išlaidos už kuriuos apskaičiuojamos taip: (2,5 + 0,1*2) * 926,70 Eur = 2 502,09 Eur (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.17 punktai). 2019 m. pirmąjį ketvirtį atsakovė pateikė tripliką (1 t., e. b. l. 189–200) ir tris prašymus (2 t., e. b. l. 1–2, 29–32, 168–169), atstovavimo išlaidos už kuriuos apskaičiuojamos taip: (1,5 + 0,1*3) * 935,70 Eur = 1 684,26 Eur (Rekomendacijų 7, 8.3, 8.17 punktai). 2019 m. antrąjį ketvirtį atsakovė pateikė du prašymus (2 t., e. b. l. 176–177; 3 t., e. b. l. 28–30), atsakovės atstovas dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 4 val. 35 min. (2 t., e. b. l. 189–191; 3 t., e. b. l. 33–35), atstovavimo išlaidos už kuriuos apskaičiuojamos taip: (0,1*2 + 0,1*5) * 970,30 Eur = 679,21 Eur (Rekomendacijų 7, 8.17, 8.19 punktai). Bendra maksimali atlygintinų išlaidų suma – 4 865,56 Eur (2 502,09 Eur + 1 684,26 Eur + 679,21 Eur). Kadangi buvo patenkinta 82 proc. (40 228,85 Eur / 48 895,02 Eur * 100 proc.) ieškinio reikalavimų, atsakovė turi teisę į 720 Eur (4 000 Eur * 18 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimą. Kadangi įstatyme nenumatyta solidari proceso dalyvių atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas, ši suma atsakovei iš ieškovų priteistina lygiomis dalimis po 360 Eur. Įskaičius tarpusavyje iš atsakovės ieškovui R. S. ir iš ieškovo atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, iš viso iš atsakovės ieškovui priteisiama 468 Eur (828 Eur – 360 Eur).

34.       Taikant sprendimo 33 punkte nurodytą proporciją skirstytinos ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu: iš atsakovės valstybei priteisiama 13,38 Eur (16,32 Eur* 82 proc.), ieškovams tenkančių išlaidų dalis neskirstytina, kadangi neviršija įstatyme įtvirtintos minimalios 3 Eur ribos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

        n u s p r e n d ž i a:

        ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovams R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovės UAB „Sinkeris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37 685,94 Eur (trisdešimt septynių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 94 ct) nuostolių atlyginimą, 2 542,91 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 91 ct) palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (40 228,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Priteisti ieškovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Sinkeris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 468 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

        Priteisti atsakovei UAB „Sinkeris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

        Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Sinkeris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,38 Eur (trylikos eurų 38 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

        Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                 Marius Bartninkas