KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 3 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,

sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forestus“ atstovui advokatui Gyčiui Jaliniauskui,

atsakovės B. L. atstovams advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui ir R. L.,

atsakovei D. V. ir jos atstovui advokatui A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forestus“ patikslintą ieškinį atsakovėms B. L. ir D. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal pirkimo–pardavimo sandorį, trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Genutė Poškaitienė.

Teismas

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Forestus“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

1) pripažinti 2019 m. liepos 25 d. tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Genutės Poškaitienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi;

2) perkelti ieškovei UAB „Forestus“ pirkėjo teisės ir pareigas pagal tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. 2019 m. liepos 25 d. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Genutės Poškaitienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (kuri pripažintina pirkimo–pardavimo sutartimi), įpareigojant ieškovę UAB „Forestus“ sumokėti atsakovei B. L. 2 000 Eur;

3) perkelti ieškovei UAB „Forestus“ pirkėjo teises ir pareigas pagal tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Genutės Poškaitienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę UAB „Forestus“ sumokėti atsakovei B. L. 15 000 Eur;

4) panaikinti atsakovės B. L. vardu esančią teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke į 2,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini);

5) priteisti iš atsakovės B. L. ir atsakovės D. V. ieškovei bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. (el. b. 1 t., b. l. 19-28).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuosavybės teise valdo 4,3100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas). Ieškovė verčiasi miškų ūkio veikla. Siekdama plėsti savo ūkinę - komercinę veiklą, ieškovė pradėjo domėtis galimybėmis įsigyti žemės sklypo kaimynystėje esančius (besiribojančius) miškų ūkio paskirties žemės sklypus. Ieškovę sudomino 2,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo žemės sklypas), kuris ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Ieškovei, 2019 m. gruodžio 16 d. gavus duomenis iš VĮ „Registrų centras“, tapo žinoma, jog ginčo žemės sklypas neseniai buvo perleistas atsakovei B. L.. Buvo sudaryti du sandoriai : 2019 m. liepos 25 d. tarp ginčo žemės sklypo savininkės atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. (toliau - atsakovės) buvo sudaryta notarinė dovanojimo sutartis, patvirtinta Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Genutės Poškaitienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - dovanojimo sutartis). Dovanojimo sutarties pagrindu atsakovė B. L. neatlygintinai įgijo 30/289 dalį ginčo žemės sklypo iš atsakovės D. V.. Tokiu būdu atsakovė B. L. tapo ginčo žemės sklypo bendraturte kartu su atsakove D. V., o 2019 m. rugpjūčio 2 d. tarp ginčo žemės sklypo savininkės atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. buvo sudaryta notarinė pirkimo - pardavimo sutartis, patvirtinta Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Genutės Poškaitienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovė B. L. Pirkimo - pardavimo sutartis), įgijo likusią 259/289 dalį ginčo žemės sklypo. Po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ginčo žemės sklypas perėjo atsakovės B. L. nuosavybėn. Ieškovo manymu, atsakovių sudaryta dovanojimo sutartis yra ne kas kita, o tikslingas siekis suderintais bei nesąžiningais veiksmais, sudarant apsimestinį sandorį, atsakovę B. L. padaryti ginčo žemės sklypo bendraturte, to pasėkoje suteikiant jai Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau - LR MĮ) 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pirmumo teisę pirkimo - pardavimo sutartimi įgyti likusią ginčo žemės sklypo dalį. Teismui pripažinus dovanojimo sutartį pirkimo - pardavimo sutartimi, ji bus laikoma sudaryta pažeidžiant ieškovės turimą pirmumo teisę, numatytą LR MĮ 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tokiu atveju ieškovės pasirinkimu taikytinas LR Mį 41 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutas. Svarbu tai, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypu, ieškovė niekuomet nebuvo informuota apie tai, jog atsakovė D. V. planuoja parduoti ginčo žemės sklypą. Būtent tai lemia, kad buvo pažeista ieškovės LR MJ 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą, nes nebuvo laikytasi LR Mį nustatytos tvarkos apie tokią galimybę informuoti ieškovę.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais bei papildomai paaiškino, kad atsakovės pateikta teismui preliminarioji sutartis, sudaryta tarp atsakovių 2019 m. liepos 25 d., t.y. tą pačią dieną kaip ir buvo sudaryta dovanojimo sutartis, įrodo tikrąją šalių valią parduoti – pirkti ginčo žemės sklypą.  

Atsakovė D. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji paveldėjo miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio bendras plotas 2,89 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi jos šeima verčiasi nelengvai, su vyru augina du mažamečius vaikus, todėl jiedu nutarė brandų mišką iškirsti ir medieną parduoti. Neturėdami galimybių padaryti tą patys, ėmė ieškoti, kas tai galėtų padaryti. Jos vyras rado skelbimą, kuriame buvo siūlomos miško kirtimo paslaugos. Ji paskambino nurodytu telefonu ir sutarė, kad atsiliepęs vyras atvyks apžiūrėti mišką ir susitarti dėl miško kirtimo. Sekančią dieną, tai galėjo būti 2019 metų birželio mėnesį, atvyko vyriškis, prisistatė R. L.. Jis paaiškino, kad veikia kaip ūkininkės B. L. įgaliotasis atstovas. R. L. paprašė pateikti leidimą kirsti mišką. Ji atsakė, kad jokio leidimo neturi, tik nori iškirsti mišką, o medieną parduoti. R. L. pasakė, kad jis gali ne tik iškirsti mišką savo jėgomis, bet gali nupirkti gautą iš miško medieną. R. L. ji nurodė  miško koordinates , kad jis galėtų apžiūrėti mišką. 2019 metų liepos mėnesio pradžioje ji susitiko su R. L. ir pasirašė susitarimą, pagal kurį R. L. įsipareigojo parengti reikalingus miško kirtimui dokumentus. Su R. L. buvo sutarta, kad po to, kai jai bus išduotas leidimas kirsti mišką, susitars dėl miško kirtimo darbų bei medienos kainos. Po savaitės R. L. įteikė jai 2019 m. liepos 9 d. datuotą Plyno kirtimo biržės atrėžimo aktą, kitus dokumentus ir nurodė, kad su šiais dokumentais reikia kreiptis į Valstybinės miškininkystės tarnybos padalinį, esantį Jonavoje, leidimui dėl miško kirtimo gauti. Iš pateiktų dokumentų ji suprato, kad buvo atliktas didelis darbas matuojant kirstinus medžius, rengiant dokumentus leidimo kirsti mišką gavimui, todėl, pasitarusi su vyru E. V., pasiūlė R. L. kaip padėką padovanoti nedidelę dalį man priklausančio miško – 30 arų už visą atliktą darbą rengiant dokumentus leidimo kirsti mišką gavimui. R. L. sutiko su tokiu  pasiūlymu ir jie iš karto kreipėsi į Jonavos rajono 2-ąjį notarų biurą dėl dovanojimo sandorio sudarymo. Jiems  atvykus paskirtu laiku 2019 m. liepos 19 d., notarė pasakė, kad užmiršo užsakyti reikalingus dokumentus, todėl nustatė kitą datą. 2019 m. liepos 25 d. minėtame notarų biure buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią ji padovanojo 30 arų jai nuosavybės teise priklausančio miško paskirties žemės sklypo. Belaukiant pas notarę šio sandorio, R. L. jiems gana detaliai paaiškino, kokios bus jų kaip miško sklypo savininkų pareigos iškirtus mišką, kaip juo teks rūpintis. Tai jai su vyru buvo nemaloni staigmena ir po sandorio sudarymo ji paklausė  R. L., ar jis nenorėtų pirkti iš jų ne medieną, kaip buvo tartasi anksčiau, o visą mišką kartu su žeme. R. L. sutiko. Jie susitarė, kad dalį pinigų – 5000 Eur avansą R. L. sumokės iš karto, ką jis ir padarė, o likusią sumą turėjo sumokėti prieš pat pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Ant R. L. paduoto popieriaus lapo savo ranka ji surašė preliminariają sutartį. Ką tiksliai šioje sutartyje nurodė, nepamena. Su R. L. suderėjo, kad iš viso už likusį miško sklypą, neskaičiuojant jau padovanotų 30 arų, jai bus sumokėta 15000 Eur. Tada ji pas notarę užsakė parengti likusios  nuosavybės teise miško paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuri turėjo būti pasirašyta 2019 m. rugpjūčio 2 d. Dieną prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą į jos sąskaitą Luminor banke buvo pervesta 10000 Eur suma. 2019 m. rugpjūčio 2 d. tame pačiame Jonavos rajono 2-ąjį notarų biure buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ji pardavė B. L., atstovaujamai R. L., 259/289 dalį jai priklausančio miško paskirties žemės sklypo. Teigia, kad tarp jos ir atsakovės B. L. sudaryti dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sandoriai atitiko jų tikrąją valią (el. b. 1 t., b. l. 64-68).

Atsakovė D. V. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir papildomai paaiškino, kad, nutarusi už dokumentų miškui kirsti parengimą padovanoti B. L. dalį savo miško sklypo, neskaičiavo, nei sklypo dalies vertės, nei sutektos paslaugos kainos. Tiesiog manė, kad 30 arų sklypo dovana bus pakankamas atlygis už paslaugą. Kitų atsidėkojimo variantų – nuolaidos nuo viso parduodamo sklypo kainos – nesvarstė.

Atsakovė B. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji yra ūkininkė (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios ūkis (ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas 1997-06-18 (duomenys neskelbtini). Viena iš ūkio veiklų yra miškininkystei būdingų paslaugų veikla (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 02.40) bei medienos ruoša (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas 02.20). B. L. ūkyje inžinieriaus - mechaniko pareigose dirba jos sūnus R. L. bei, kaip miškininkystės specialistas, dirba anūkas J. L.. 2018-03-15 B. L. įgaliojo savo sūnų R. L. valdyti, tvarkyti, disponuoti visu savo turtu. Remianti šiuo įgaliojimu visus B. L. ūkio reikalus tvarko R. L.. R. L., apie tai, kad ūkis verčiasi miškininkystei būdinga paslaugų veikla buvo patalpinę ne vieną skelbimą įvairiuose interneto portaluose ieškodamas klientų, kuriems reikia atlikti miško kirtimo darbus. 2019 m. birželio mėnesį į R. L. kreipėsi D. V., kuri nurodė, kad telefono numerį rado skelbime, bei klausė, ar B. L. ūkis suteiktų jai paslaugą ir iškirstų jos mišką. Buvo sutarta dėl susitikimo su D. V.. Susitikti su atsakove D. V. nuvyko R. L.. Šiame susitikime dalyvavo D. V. sutuoktinis. Pokalbio metu paaiškėjo, kad D. V. miško kirtimo darbams neturi reikalingų dokumentų. Kadangi pokalbio metu paaiškėjo, kad iškirsto miško medieną D. V. ruošiasi parduoti, o ne pasilikti sau, R. L. pasiūlė ne tik nukirsti mišką, bet ir nupirkti nukirstą medieną ir siekiant D. V. palankumo dėl tolimesnio bendradarbiavimo, buvo pasiūlyta, kad B. L. ūkis parengs visus reikalingus dokumentus miško kirtimui, t.y. parengs plyno kirtimo biržės atrėžimo aktą, atliks kirstinių medžių taksaciją bei matavimus, parengs miško želdinimo ir žėlimo projektą. Šalys 2019 m. liepos 2 d. pasirašė susitarimą dėl minėtų darbų atlikimo, pagal kurį ūkininkė B. L. įsipareigojo neatlygintinai atlikti D. V. žemės sklype esančių medynų skaičiavimus ir matavimus ir paruoš visą reikalingą dokumentaciją gauti iš Valstybinės miškų tarnybos leidimą kirsti mišką, o D. V., gavusi leidimą kirsti mišką, tarsis su R. L. dėl parduodamos medienos kainos. 2019 m. liepos 9 d. buvo parengtas Plyno kirtimo biržės atrėžimo aktas, miško želdinių ir žėlimo projektas, kiti dokumentai ir įteiktas D. V.. Šiai liko tik pateikti minėtus dokumentus Valstybinei miškininkystės tarnybai ir gauti leidimą miško kirtimui. Susitikimo metu atsakovė D. V. pasiūlė įgaliotajam R. L., kaip padėką už parengtą dokumentaciją, padovanoti 0,3 ha miško. Atsakovė B. L. negalėjo praleisti tokios progos, todėl dovaną sutiko priimti. Nedelsiant buvo kreiptasi į notarą dėl dovanojimo sutarties parengimo, o 2019 m. liepos 25 d. šalys, Jonavos rajono 2 - ajame notaro biure, pasirašė dovanojimo sutartį, pagal kurią D. V. B. L., atstovaujamai R. L., padovanojo 30/289 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Laukiant pas notarą dėl dovanojimo sandorio pasirašymo atsakovės atstovas R. L. ir atsakovė D. V., kartu su sutuoktiniu, kalbėjosi apie tai, kokius darbus būtina atlikti plynai iškirtus mišką. Jiems buvo paaiškinta, kad mišką būtina atsodinti. Jei miškas bus paliktas savaiminiam ataugimui, jie vis vien privalo rūpintis ataugančiu mišku, iškirsti nevertingus krūmus, kad neužgožtų vertingų medžių augimo, atlikti kitus darbus. Atsakovė D. V. buvo labai nustebusi, kad tokie darbai būtini. Taip pat paaiškėjo, kad ji vis dar nėra pridavusi parengtų dokumentų į Valstybinę miškininkystės tarnybą leidimui dėl miško kirtimo gavimui, todėl R. L. ragino kiek galima greičiau tai padaryti, nes jie yra pasiruošę pradėti miško kirtimo darbus. Po dovanojimo sandorio, išėjus iš notarės, atsakovė D. V., pasitarusi su sutuoktiniu, R. L. nurodė, kad pasitarė su savo sutuoktiniu ir nusprendė, jog jie nori parduoti visą miško žemę, nes neturi nei noro nei įgūdžių po miško iškirtimo rūpintis minėtu žemės sklypu bei miško atauginimu. Paklausė, ar B. L. nenorėtų įsigyti minėtą žemės sklypą. R. L., B. L. vardu, sutiko pirkti šį mišką. Buvo suderėta, kad 259/286 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). B. L. iš D. V. nupirks už 15 000 €. Atsakovei D. V. iš karto buvo sumokėtas 5000 € avansas grynais pinigais bei sudaryta preliminari pirkimo - pardavimo sutartis, o D. V. grįžo pas notarę ir paprašė, kad būtų pradėta rengti pirkimo - pardavimo sandorio dokumentai. 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumokėta likusi pirkimo - pardavimo sandorio suma - 10 000 € į atsakovės D. V. banko sąskaitą, o 2019 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo - pardavimo sandoris buvo pasirašytas Jonavos rajono 2 - ajame notaro biure. Kadangi atsakovė D. V. taip ir nesikreipė dėl leidimo kirsti mišką gavimą į Valstybinę miškininkystės tarnybą, todėl atsakovė B. L. 2019 m. rugpjūčio 27 d. parengė naują Plyno kirtimo biržės atrėžimo aktą ir buvo kreiptasi į Valstybinę miškininkystės tarnybą dėl leidimo kirsti mišką gavimo. Leidimą atsakovė B. L. gavo 2019 m. spalio 1 d. Kadangi jokio atlygio jokia forma už šį 2019 m. liepos 25 d. dovanojimo sandorį B. L. D. V. nesuteikė, dovana buvo gauta, kaip padėka už greitą dokumentų parengimą bei geranoriškas konsultacijas, kurias suteikė R. L. D. V.. Šalys iš anksto nesitarė, kad už minėtų dokumentų miško kirtimui parengimą, atsakovė D. V., kaip atlygį, padovanos dalį žemės sklypo. Šią dovaną, visiškai neatlygintinai, ji nusprendė padaryti jau po dokumentų parengimo, nieko neverčiama, kaip padėką už pagalbą. Jokių tokio sandorio egzistavimą paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl pripažinti šį sandorį negaliojančiu nėra teisinio pagrindo. Ieškovo ieškinys šioje dalyje turi būti atmestas. Esant ne apsimestiniam, bet tikram dovanojimo sandoriui, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris reglamentuoja, kad Pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka, ir tik po to gretimų miškų ūkio sklypų savininkai, todėl atsakovė B. L., tapusi minėto ginčo žemės sklypo bendrasavininke dovanojimo sutarties pagrindu, turėjo pirmumo teisę, prieš ieškovą įsigyti likusią minėto žemės sklypo dalį ir laikytis šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje numatytos miškų ūkio žemės sklypų realizavimo tvarkos laikyti neprivalėjo. Įstatymas nenumato pirmumo teisės užtikrinimo gretimų miškų ūkio sklypų savininkams sudarant dovanojimo sandorius. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovo teisės šiuo atveju pažeistos nebuvo, o pirkėjo teisių pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartį ieškovui perkelti nėra pagrindo, todėl ir ieškovo ieškinys šioje dalyje turi būti atmestas. (el. b. 1 t., b. l. 56-62).

Atsakovės B. L. atstovas R. L. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir papildomai paaiškino, kad dokumentų kirsti miškui parengimas kainuoja minimum 500 eurų. Su D. V. apie atsilyginimą nekalbėjo. Kai buvo parengti dokumentai miško kirtimui, ji ėmė juo pasitikėti ir, kad jis būtų ramesnis, pati nusprendė už paslaugą  jam padovanoti dalį sklypo. Nustatyti tikslią dovanojamo sklypo vertę yra sunku. Kai po dovanojimo sandorio D. V. apsigalvojo ir pasiūlė jam pirkti visą sklypą, jis sutiko. Jie pasirašė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, jis sumokėjo D. V. grynais 5000 eurų avansą, galutinai atsiskaitė prieš sandorio sudarymą. Šiuo atveju išlošė pardavėja, nes jis, iškirtęs mišką, gavo 3000-4000 eurų nuostolį.

Tretysis asmuo notarė Genutė Poškaitienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dovanojimo sutartis yra vienas iš turtinių santykių įteisinantis - neatlygintinumo sąlygą ir esmę, todėl aukščiau nurodytoje Sutartyje nebuvo šių sąlygų pažeidimo elementų. Atsakovės tarpusavyje sudarė dvišalę Sutartį - t.y. realinį sandorį, išreikšdamos teisėtą valią neatlygintinai perduoti dalį ginčo objekto - miško žemės sklypo 2,08700 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu : (duomenys neskelbtini), ir šią dovaną priimti. Sutartis nuo to momento įsigaliojo, kai turtas - miško žemės sklypo 2,8900 ha. dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu : (duomenys neskelbtini), yra perduotas apdovanotojui B. L. (CK 6.469 str.). Šios dovanojimo Sutarties Šalys, Dovanotoja D. V. ir Apdovanotoji B. L., būdami veiksnūs asmenys, atlikdami tarpusavyje veiksmą, kai viena šalis turi turtines nuosavybės teises į šią ginčo žemę. perleido kitai šaliai nuosavybės teises. Dovanojimo sutarties turinio esminės sąlygos - jteisėtos tarp atsakovių 2019 m. liepos 25 d. sudarytoje Sutartyje, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y.: 1. Susitarimas dėl sutarties dalyko - miško žemės sklypo dalies 2.8900 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu : (duomenys neskelbtini); 2.Susitarimas dėl sutarties neatlvgintinumo; 3. Susitarimas dėl sutarties dalyko - miško žemės sklypo dalies 2.8900 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). adresu : (duomenys neskelbtini), perdavimo - priėmimo nuosavybės tarp atsakovų D. V. ir B. L..Aukščiau nurodytos dovanojimo Sutarties sąlygos nebuvo pažeistos, todėl ieškovo UAB „Forestus“ (juridinio asmens kodas 302483999), reikalavimas pripažinti šią Sutartį pirkimo - pardavimo Sutartimi, nėra teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 41 str. (galiojanti redakcija iki 2020 m. sausio 1 d.) reglamentavo pirmumo teisę, įsigijant privačią miškų ūkio žemę tik pardavimo sandoriams, o ne dovanojimo Sutarties šalims. Ieškovas patikslintame ieškinyje teikdamas apie savo pirmumo teisę, kurio pagrindu būtų perkeliamo jo pirkėjo teisės ir pareigos iš dovanojimo Sutarties, nenurodo kitų ginčo žemės sklypo 2.8900 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). adresu : (duomenys neskelbtini), kitų kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių. Pagal ieškovo UAB „Forestus“ juridinio asmens kodas 302483999 pateiktą patikslintą ieškinį taip pat nėra aiškios aplinkybės ir terminai, kada iš tikro ieškovas ir kokiu leistinu būdu (galiojant bendro duomenų apsaugos reglamentui) turi duomenis apie buvusio žemės sklypo savininko ir naujojo žemės sklypo savininko teises, kai VJ „Registrų centro“ duomenų bazėje fiksuojami tik esamo savininko duomenys (VĮ „Registrų centro“ duomenų bazėje) kurie galėjo būti išviešinami tik nuo 2019 m. rugsėjo 02 d., bei kada ginčo sklype, atsakovė B. L. pradėjo vykdyti kirtimo darbus . Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, matyti, kad šioje byloje, nėra pateikta įrodymų ar nuordyta aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą tarp atsakovių D. V. ir B. L. sudarytą dovanojimo Sutartį, 2019 m. liepos 25 d. notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti neteisėta, nes dovanojimo Sutarties veiksmui atlikti netaikoma galiojanti LR Miškų įstatymo 4 str.(l) Nuosata, nes nebuvo atliktas pardavimo veiksmas, kuriuo butų pažeista ieškovo UAB „Forestus“ juridinio asmens kodas 302483999 pirmumo teisė pirkti miško žemės sklypo dalį 2.8900 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu : (duomenys neskelbtini). Sudarant dovanojimo Sutartį, dovanotoja D. V. ir apdovanotoji B. L., išreiškė savo teisėtą valią aiškiai dėl Sutarties neatlygintinumo. Patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. (el. b. 1 t., b. l. 70-74).

Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovės D. V. sutuoktinis. Jų šeimai trūko pinigų, todėl jie norėjo žmonos paveldėtą mišką iškirsti, medieną parduoti. Jis internete ieškojo, kas teikia tokias paslaugas ir rado R. L., kuris sutiko parengti reikalingus dokumentus. Neturėdami pinigų sumokėti už šį darbą, jie su žmona nutarė atsilyginti padovanodami dalį miško, o kai R. L. papasakojo, kiek jie turės vargo su iškirsto miško priežiūra, jie su žmona pasitarę nutarė visą miško sklypą parduoti. 

Liudytojas J. L. teismo posėdžio metu parodė, kad yra R. L. sūnus. Jis yra miškininkas ir rengė biržių atrėžimo dokumentus leidimui kirsti mišką gauti ginčo sklype. 

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Šalių, liudytojų paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, notaro patvirtintomis dovanojimo ir pirkimo pardavimo sutartimis, susitarimu ir preliminariąja sutartimi nustatoma, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 4,3100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini). Atsakovė D. V. nuosavybės teise valdė besiribojantį su ieškovės sklypu 2,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 2 d. atsakovės pasirašė susitarimą, kad ūkininkė B. L. paruoš visą reikalingą dokumentaciją leidimui miškui kirsti, o leidimą gavus ir susitarus su įgaliotu asmeniu R. L. dėl miško kirtimo darbų ir pagamintos medienos kainos, ūkininkė B. L. atliks visus miško rangos darbus ir nupirks pagamintą medieną. 2019 m. liepos 25 d. tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. buvo sudaryta notarinė dovanojimo sutartis, patvirtinta Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Genutės Poškaitienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė B. L. neatlygintinai įgijo 30/289 dalį ginčo žemės sklypo iš atsakovės D. V..  Šios dovanojimo sutarties pagrindu atsakovė B. L. tapo ginčo žemės sklypo bendraturte ir įgijo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau - LR MĮ) 4² straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pirmumo teisę pirkimo - pardavimo sutartimi įgyti likusią ginčo žemės sklypo dalį. Tą pačią dieną, t.y. 2019 m. liepos 25 d., atsakovės sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią D. V. parduoda jai priklausantį 2,89 ha sklypą B. L. už 15 000 Eur, avansą 5 000 Eur gavo, likusią sumą apmokėti sudarant pirkimo pardavimo sandorį pas notarą. 2019 m. rugpjūčio 2 d. tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. buvo sudaryta notarinė pirkimo - pardavimo sutartis, patvirtinta Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Genutės Poškaitienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė B. L. už 15 000 Eur įgijo likusią 259/289 dalį ginčo žemės sklypo iš atsakovės D. V..  

Byloje atsakovės D. V. ir liudytojo E. V. paaiškinimais nustatyta, kad jų šeimos turtinė padėtis buvo sunki, todėl jiems buvo aktualu greitai gauti pinigų iš paveldėto turto. Abejotinas ir nelogiškas yra atsakovės D. V. paaiškinimas, kad , neturėdama pinigų ir norėdama neva atsidėkoti R. L. už suteiktą paslaugą rengiant dokumentus leidimui kirsti mišką gauti, ji, nežinodama nei šios paslaugos vertės, nei  savo dalies sklypo vertės, nutaria B. L. padovanoti 0,3 ha savo ginčo žemės sklypo, užuot paslaugos vertę išskaičiavus iš pinigų, gautų už parduotą paruoštą medieną, kas būtų buvę ir paprasčiau ir žymiai pigiau. Ginčo sklypo nedidelės dalies dovanojimo sandoris padarė atsakovę B. L., veikiančią per įgaliotą asmenį R. L., ginčo sklypo bendraturte, įgijusią  LR MĮ 4³ straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pirmumo teisę pirkimo - pardavimo sutartimi įgyti likusią ginčo žemės sklypo dalį.  Tai, kad atsakovių tikroji valia buvo pirkti-parduoti ginčo žemės sklypą ir tam buvo ruošiamasi iš anksto, patvirtina atsakovių tą pačią dieną, kaip ir dovanojimo sutartis, sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią atsakovė D. V. parduoda B. L. visą , t.y. 2,89 ha žemės sklypą, o ne likusią jo dalį,  už 15 000 Eur ir iš karto iš R. L. gauna 5 000 Eur avansą.  

Vienas iš atsakovių bei jų atstovų ir trečiojo asmens argumentų, kodėl dovanojimo sandoris nebuvo apsimestinis, yra tai, kad byloje nenustatytas pinigų perdavimo faktas už 0,3 ha ginčo žemės sklypo ir tai, jų manymu, reiškia, kad sandoris buvo neatlygintinis, t.y. dovanojimo. Natūralu, kad atsakovės ginčo žemės sklypo nedidelės dalies  dovanojimo sutartimi siekdamos pridengti kitą – ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, siekė nuslėpti tikrąsias aplinkybes, todėl byloje pinigų perdavimo faktas už dalį ginčo sklypo byloje ir nėra nustatytas. Tačiau, teismo nuomone, byloje nustatytas pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių visetas patvirtina teismo konstatuotą išvadą, kad ginčo žemės sklypo dalies dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, reikalingas tik tam, kad atsakovė B. L., tapusi ginčo sklypo bendraturte, galėtų jį įsigyti pirmumo teise, apeinant ieškovę.

Lietuvos Respublikos civilinio  kodekso (toliau - CK) 1.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – 

 Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, jos visiškai patvirtina apsimestinį dovanojimo sutarties pobūdį, nes tikroji šalių valia buvo pirkti ir parduoti ginčo žemės sklypą, apeinant LR MĮ 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą asmeniui, nuosavybės teise turinčiam miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, t.y. ieškovei. Svarbu tai, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypu, ieškovė niekuomet nebuvo informuota apie tai, jog atsakovė D. V. planuoja parduoti ginčo žemės sklypą. Būtent tai lemia, kad buvo pažeista ieškovės LR MJ 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą, nes nebuvo laikytasi LR Mį nustatytos tvarkos apie tokią galimybę informuoti ieškovę. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas ieškinio reikalavimas pripažinti dovanojimo sutartį apsimestine, pripažįstant ją pirkimo–pardavimo sutartimi. Tokiu atveju ieškovės pasirinkimu taikytinas LR Mį 41 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutas.   

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo  ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą: atsakovės B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 2,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini).  Sprendimui įsiteisėjus, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. kovo 25 d.  nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos. (CPK 150 str. 4 d.).

Dėl pagrindo priimti atskirąją nutartį

Ieškovės atstovas šioje byloje prašė spręsti klausimą ir priimti atskirąją teismo nutartį dėl atsakovių melagingų paaiškinimų davimo.

CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismas, nors ir pastebėdamas, jog atsakovių paaiškinimai byloje nebuvo nuoseklūs, nenustatė pagrindų atskirajai teismo nutarčiai dėl atsakovių procesinio elgesio priimti, todėl ieškovo atstovo prašymas atmestinas (CPK 299 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovė, manydama, kad buvo atlikti neteisėti atsakovių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų veiksmai, turi teisę pati kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 421 Eur žyminis mokestis, 822 Eur už advokato pagalbą, viso 1 243 Eur ( el. b. 1 t., b.l. 104-105, CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 8,38 Eur, todėl jos priteisiamos iš atsakovių lygiomis dalimis valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai. 

Pripažinti 2019 m. liepos 25 d. tarp atsakovės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės B. L. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Genutės Poškaitienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), apsimestine ir pripažinti ją pirkimo – pardavimo sutartimi, perkeliant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Forestus“ (juridinio asmens kodas 302483999) pirkėjo teises ir pareigas ir nustatant, kad atsakovė D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Forestus“ (juridinio asmens kodas 302483999) 30/289 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 2000 Eur ir įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Forestus“ (juridinio asmens kodas 302483999)  sumokėti atsakovei B. L. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur ( du tūkstančius eurų).

Perkelti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Forestus“ (juridinio asmens kodas 302483999) pirkėjo teises ir pareigas pagal tarp atsakovės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės B. L. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Genutės Poškaitienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad atsakovė D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Forestus“  (juridinio asmens kodas 302483999) 259/286 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur ir  įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Forestus“  (juridinio asmens kodas 302483999) sumokėti atsakovei B. L. 15 000 Eur ( penkiolika tūkstančių eurų). 

Panaikinti atsakovės B. L. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu esančią teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke į 2,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini). 

 Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą: atsakovės B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 2,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo kopiją siųsti Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Forestus“ (juridinio asmens kodas 302483999) lygiomis dalimis iš atsakovių D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. L. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 243 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 621,50 Eur (šešis šimtus dvidešimt vieną eurą 50 centų).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. L. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 4,19 Eur (keturis eurus 19 centų) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                   Jolanta Damulienė