Civilinė byla Nr. 2S-337-587/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14011-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3
(S)
Kauno apygardos teismas
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7715-877/2021 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei Z. S., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų R. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Ž. 2017 m. liepos 4 d. pareiškė ieškinį atsakovei Z. S., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų R. S., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nurodytu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp Z. S. ir J. Ž., patvirtintą Kauno valstybinėje notarinėje kontoroje.
2. 2021 spalio 22 d. teisme gautas prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
3. Teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylą paskyrė nagrinėti viešame parengiamajame teismo posėdyje 2021 m. gruodžio 27 d. 9.30 val.
4. Ieškovei pateikus atskirąjį skundą dėl 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties, Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2098-480/2021 nutarė atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo panaikino ir perdavė 2021 m. spalio 22 d. sutarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas patvirtino ieškovės J. Ž. ir atsakovės Z. S. sudarytą 2021 m. spalio 22 d. taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Iš ieškovės valstybei teismas priteisė 49,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Teismas konstatavo, kad šalys pateikė teismui patvirtinti sudarytą taikos sutartį ir patvirtino, kad šios sutarties sąlygų turinys šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka šalių išreikštą valią, šalims išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės. Teismas pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas nustatė, kad taikos sutarties sąlygos apima šioje byloje nagrinėtų reikalavimų taikų išsprendimą. Byloje sudaroma taikos sutartis yra šalių laisvos valios išraiška, šalims įstatymo suteikta teisė jų pačių nuožiūra tarpusavio susitarimu išspręsti teisminį ginčą ir ginčus, kurie gali kilti ateityje.
7. Byloje trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu prieštaravo tarp šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimui, tačiau atsižvelgęs į apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį (civilinė bylos Nr. 2S-2098-480/2021) ir nustatęs, jog taikos sutarties sąlygos nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, teismas konstatavo, kad atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir inspekcija) prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7715-877/2021 panaikinti ir bylą nagrinėti iš esmės bei prašymą patvirtinti ieškovės ir atsakovės 2021 m. spalio 22 d. sudarytą taikos sutartį atmesti, kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Atskirtasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. teismas skundžiama nutartimi nenurodė priimamo procesinio sprendimo motyvų, kas inspekcijos nuomone yra pagrindas naikinti teismo nutartį.
8.2. Ilgą laiką ir ne vieną kartą ši civilinė byla (byla dėl tariamo sandorio) buvo stabdoma iki tol, kol bus išnagrinėta byla Nr. e2-1800-962/2021 dėl apsimestinio sandorio, kurioje D. S. prašė tą pačią sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu. Byloje dėl apsimestinio sandorio apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-254/2021) nurodė, kad J. Ž. aktyviai dalyvavo siekiant įteisinti savavalinę statybą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo prievolė yra siejama su statytoju, tai nėra daiktinė teisė ir neseka paskui daiktą.
8.3. Iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1118-151/2012 ir iš šiuo metu nagrinėjamo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 matyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo šioje byloje aktyviai siekia įteisinti pastatą, kuris šiuo metu nėra registruotas registre, nes nėra įteisinta šio pastato savavalinė statyba, tačiau šiuo atveju, jei šio pastato statyba bus įteisinta, atsiras pagrindas pastatą įregistruoti registre, o dėl ieškovės ir atsakovės sudarytos 2021 m. spalio 22 d. taikos sutarties jei ši būtų patvirtinta teismo, ieškovė nebūtų registruojama kaip dalies pastato savininkė.
8.4. Teismas, tvirtindamas ieškovės ir atsakovės 2021 m. spalio 22 d. pasirašytą taikos sutartį, išėjo už byloje dėl tariamo sandorio nagrinėto ginčo ribų, pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, jo res judicata galią ir materialinės teisės normas. Vadovaujantis CPK 42, 140 straipsniais, taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi. Skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį, vėliau pasisako dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir nekilnojamojo turto, kuris yra išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro, t. y. dėl to, kas nebuvo nagrinėta byloje dėl tariamo sandorio, nurodo, kad visos prievolės, kylančios iš nuosavybės teisių į minėtą turtą, visos kitos su namu ir kiemo statiniais susijusios teisės ir pareigos, priklauso atsakovei.
8.5. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šios bylos objektas ir ieškovės bei atsakovės sudarytos 1990 m. vasario 1 d. sutarties objektas – gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žymimas plane 1A1ž, kurio bendras plotas 44,74 kv. m. ir inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), atitinkamai ieškovės 2021 m. spalio 22 d. teismui tvirtinti pateiktos taikos sutarties dalykas, yra sunaikinti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Minėti statiniai nebeegzistuoja kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, jokios prievolės dėl jų, kaip nekilnojamųjų daiktų, negali kilti. Sandorio, kurį ieškovė prašo teismo pripažinti tariamu, objekto tiesiog nebėra, o vietoje jo yra objektas, kurį skolininkės (J. Ž. ir Z. S.) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu įpareigotos nugriauti, kaip savavališką statybą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio 1 dalį savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu.
8.6. Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra nukreipta į statytoją. 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu savavališkos statybos statytojomis buvo pripažintos Z. S. ir J. S.-Ž., būtent joms tenka pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas skundžiama nutartimi išėjo už byloje dėl tariamo sandorio reikšto reikalavimo ribų ir sprendė dėl pareigos šalinti savavališkos statybos padarinius pagal 2012 m. gegužės 19 d. sprendimą, t. y. skundžiama nutartimi savavališkos statybos padarinių šalinimo prievolę perkėlė išimtinai atsakovei, nors 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu šalinti savavališkos statybos padarinius yra įpareigotos abi skolininkės.
8.7. Ieškovė į teismą dėl 1990 m. vasario 1 d. sutarties pripažinimo tariamu sandoriu kreipėsi tik 2017 m. liepos 7 d., kuomet inspekcija pradėjo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo priverstinį vykdymą. Ieškovė nuo pat sandorio sudarymo momento žinojo, kad apdovanotoji ginčo sutartimi yra ji. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo vykdymą, darytina išvada, kad ieškovė J. Ž. praleido terminą teikti ieškinį dėl 1990 m. vasario 1 d. sutarties pripažinimo tariamu sandoriu. Nagrinėjant bylą dėl tariamo sandorio iš esmės, inspekcija neabejotinai būtų prašiusi taikyti ieškinio senaties institutą. Tačiau teismas, net neatskleidęs bylos dėl tariamo sandorio esmės, patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Z. S. prašo trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą visa apimtimi atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. byloje ieškovė įrodinėjo, kad iš tikrųjų ginčijama dovanojimo sutartimi nebuvo siekiama sukelti teisinių padarinių, o ji buvo sudaryta tik „dėl akių“. Iš pradžių atsakovė su ieškiniu nesutiko, tačiau po ilgų diskusijų įsitikino, kad ieškinys iš esmės pagrįstas ir su ieškove sudarė taikos sutartį.
9.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis apeliacinės instancijos teismo šioje byloje pateiktu išaiškinimu, kuriuo paneigtas pagrindų atsisakyti tvirtinti taikos sutartį buvimas. Jau vien dėl to darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos nutartimi taikos sutartis buvo patvirtinta teisėtai ir pagrįstai. Visi atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nes jie negali paneigti apeliacinės instancijos nutartyje pateiktų išaiškinimų, aplinkybės, kad apeliacinės instancijos nutartis yra galiojanti nepanaikinta.
9.3. Inspekcija atskirajame skunde nurodo teismų praktikos, tačiau šiuo atžvilgiu teismų praktika nėra pagrindas nepaisyti įsiteisėjusios apeliacinės instancijos nutarties šioje byloje. Teismų praktika galėtų būti argumentu instancine tvarka skundžiant teismų sprendimus / nutartis, bet nesudaro pagrindo nepaisyti konkrečių įsiteisėjusių teismų sprendimų / nutarčių.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. Ž. prašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti visa apimtimi ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2098-480/2021 atskirąjį skundą tenkino, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pateikdamas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyje konkrečius išaiškinimus. Šioje nutartyje pateikti išaiškinimai buvo privalomi pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjusiam klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo.
10.2. Inspekcija atskirąjį skundą grindžia iš esmės argumentais, kad ginčo namas yra išregistruotas ir negali būti nuosavybės teisių objektu, kad sutarties pripažinimas tariamu sandoriu neturėtų reikšmės 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo vykdymui ir kad apskritai nesukeltų ieškovei jokių teisinių padarinių. Inspekcija teigia, kad taikos sutartis pažeidžia imperatyvias teisės normas. Šiais klausimais būtent nagrinėjamoje byloje jau pasisakė apeliacinės instancijos teismas minėta 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi. Apeliantė nesutikdama su šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi turėjo teisę byloje pateikti kasacinį skundą, tačiau to nedarė ir yra praleidusi kasacinio skundo padavimui taikytiną terminą.
10.3. Po 2021 m. gruodžio 14 d. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo į bylą nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, kurie rodytų, kad faktinės aplinkybės reikšmingai pasikeitė, jos ir nepasikeitė. Todėl minėta apeliacinės instancijos teismo išvada tebėra aktuali bylai ir negali būti kvestionuojama, kol nėra nuginčyta 2021 m. gruodžio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartis.
10.4. Inspekcija, siekdama riboti ieškovės teisę sudaryti taikos sutartį, išimtinai jos padarinius sieja tik su savavališkų statybų bylos priverstinio vykdymo procesu. Tačiau jos padariniai būtų kur kas platesni. Jei statyba būtų įteisinta, ieškovė nebūtų registruojama įteisinto statinio bendraturte. Jei sprendimo vykdymas savavališkų statybų byloje būtų vykdomas priverstinai griaunant namą dėl to kiltų finansinės pasekmės. Patvirtinus taikos sutartį, ieškovė įgytų regreso teisę iš jos išieškotas išlaidas prisiteisti iš atsakovės. Šios teisės įgyvendinimo inspekcija negali riboti ar neigti jokiais pagrindais.
10.5. Inspekcija nepagrįstai teigia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1800-962/2021 ir Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1595-254/2021 yra nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai, kad ieškovė tariamai yra tikroji namo bendraturtė. Tose bylose ieškinio reikalavimus dėl sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu (kad jis, o ne ieškovė įgijo nuosavybės teises į namą) reiškė D. S.. Teismas sprendė. kad D. S. neįrodė, jog sutartis yra apsimestinis sandoris, tačiau teismas toje byloje nesprendė, ar sutartis nėra tariamas sandoris. Tokie reikalavimai toje byloje nebuvo pareikšti.
10.6. Sprendžiant ginčą dėl tariamo sandorio pirmenybė teiktina tikrajam turiniui, o ne formaliai išraiškai. Veikdama savavališkų statybų šalinimo klausimais, ieškovė įgyvendino ne savo, o Z. S. valią, t. y. veikė jos arba ieškovės brolio D. S. paprašyta ir tik tiek, kiek paprašyta. Ieškovė formaliai buvo ir iki šiol yra pripažinta statytoja savavališkos statybos byloje, todėl ir kai kurie dokumentai buvo forminami jos vardu, bet tai yra tik išraiška, kuri neturi nieko bendro su realia situacija. Šis tariamas sandoris sukėlė begalę neigiamų padarinių dėl veiksmų, su kurių atlikimu ieškovė nėra niekaip susijusi, todėl ji kreipėsi teisminės gynybos, kad būtų atstatyta tiesa ir sandoris būtų pripažintas tariamu — toks, koks jis buvo nuo pat pradžių.
10.7. Tiek bylinėjantis, tiek santykiuose su viešojo administravimo subjektais ieškovė dalyvavo tik dėl formalios priežasties – registracijos Nekilnojamojo turto registre, todėl ir pats ieškovės dalyvavimas buvo tik formalus — ieškovė įgyvendino ne savo, o savo motinos Z. S. arba brolio D. S. valią ir pageidavimus. Ji niekada nesielgė kaip namo ar kiemo statinių bendraturtė, jų neprižiūrėjo, jais nesirūpino, jų eklsploatacijos išlaidų nedengė, 1995 m. netrukus po sutarties sudarymo, išvažiavo gyventi kitur, nuo to laiko gyvena kitu adresu. Ieškovė nėra susijusi su namo neteisėtu rekonstravimu, jo neatliko ir nefinansavo. Pasirašant sutartį ieškovė buvo labai jauna (vos 20 metų amžiaus), neturėjo patirties, buvo materialiai priklausoma nuo savo tėvų. 1997 m. tėvas paprašė išduoti įgaliojimą, kurio pagrindu rūpinosi namo rekonstravimu.
10.8. Taikos sutartis teismo gali būti tvirtinama ir dar nesant kilusio teisminio ginčo, t. y. dar nesant teisme pareikštų atitinkamų ieškinio reikalavimų. Todėl konkrečios bylos nagrinėjimo ribos nėra jokia kliūtis patvirtinti taikos sutartį, kuria būtų ne tik išspręstas byloje pareikštas reikalavimas, bet ir pasisakyta dėl to, kas nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas. 2021 m. gruodžio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad taikos sutartis nepažeidžia kitų asmenų teisių, imperatyvių teisės normų, viešo intereso, kas reiškia, kad nėra jokių teisinių kliūčių taikos sutarties tvirtinimui.
10.9. Byloje kilęs ginčas yra privatus, t. y. kilęs tarp dviejų privačių asmenų ir sąlygojantis jų tarpusavio teisinius santykius. Taikos sutarties sąlygos niekaip realiai neįtakoja ir juo labiau negali pažeisti apeliantės teisių ir teisėtų interesų. Apeliantė jokiais pagrindais negali kištis į šalių tarpusavio finansinių atsiskaitymų klausimą ir užkirsti galimybę šalims dėl to susitarti.
10.10. Apeliantė nepagrįstai argumentuoja tuo, kad nuosavybės teisių į savavališką statinį perleidimo atveju naujajam įgijėjui tariamai nepereina pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius. Apeliantė šiuo atžvilgiu rašo apie atvejus, kai nuosavybės teisės į savavališką statinį perleidžiamos sandoriu, o tai kardinaliai skiriasi nuo byloje nagrinėjamo atvejo. Tariamas sandoris pagal teismų praktiką yra niekinis sandoris, negalioja nuo jo sudarymo momento, todėl pareigos pašalinti savavališkai rekonstruotą namą man nuo pat pradžių net negalėjo būti kilusios, jos visą laiką priklausė Z. S..
10.11. Namas ligi šiolei faktiškai stovi, nėra nugriautas, tik išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro ir nebeegzistuoja, kaip privačios nuosavybės objektas. Tačiau ginčo nėra dėl fakto, kad jis dar nėra nugriautas ir faktiškai stovi. Šios aplinkybės neneigia ir apeliantė. Taigi realiai sprendimas savavališkų statybų byloje nėra įvykdytas, pareigos nėra pasibaigusios.
10.12. Tiek po 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo priėmimo, tiek ir po tariamo apeliantės 2015 m. vasario 5 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo akto Nr. SPA-192-(15.54) priėmimo pasikeitė daug faktinių aplinkybių, reikšmingų namo savavališkos statybos padarinių šalinimui. Yra pašalintos priežastys, dėl kurių namo rekonstravimas buvo pripažintas savavališku, yra galimybės Z. S. ir D. S. siekti viso namo rekonstravimo įteisinimo. Apeliantė ir išieškojimą vykadntis antstolis M. P. remiasi pasenusiais, realios situacijos neatitinkančiais duomenimis, nebendradarbiauja su Z. S. ir D. S., tik įnirtingai veržiasi priverstinai nugriauti Namą.
10.13. Atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio senaties yra nepagrįsti jau vien todėl, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio senaties terminai nėra taikomi ginčijant niekinius sandorius ir kad tariamas sandoris yra niekinis sandoris. Be to, teisė prašyti taikyti ieškinio senatį priklauso tik atsakovui, o apeliantė yloje dalyvauja tik kaip trečiasis asmuo. Ji turėjo visas galimybes tokį prašymą pareikšti dar bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, tačiau to nedarė. Tokio prašymo nepareiškė ir atskirajame skunde. Teismas savo iniciatyva ieškinio senaties bet kuriuo atveju taikyti negali.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).
12. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis.
13. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį, nurodydama, kad sandoris buvo sudarytas nesiekiant sukurti realių teisinių pasekmių, o tik formaliai viešajame registre pakeisti daikto savininką, sukurti fiktyvią teisinę prielaidą įgyti kitoms teisėms, o su ginčo nuosavybe, valdymu bei disponavimu susijusios pasekmės bei sankcijos privalo būti taikomos tikrajai turto savininkei bei valdytojai, t. y. atsakovei. Minėta dovanojimo sutartimi atsakovė Z. S. padovanojo ieškovei J. Ž. 48/100 dalis gyvenamojo namo ir 48/100 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
14. Pažymėtina, kad teismo procesas šioje byloje tęsiasi nuo 2017 m. Nuo proceso pradžios ieškovė byloje teikė nuoseklius argumentus ir paaiškinimus, jog ginčijamas sandoris buvo tariamas, juo nebuvo siekiama sukurti realių teisinių pasekmių. Ginčo sandoris sudarytas tarp artimųjų giminaičių – motinos ir dukters. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė išsamiai aptarė tokio sandorio sudarymo motyvus ir iš to sandorio kilusias teisines ir faktines pasekmes. Ieškovė paaiškino, kokiu tikslu kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynybos.
15. Byloje ieškovė ir atsakovė 2021 m. spalio 22 d. pasirašė taikos sutartį ir pateikė ją tvirtinti civilinę bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, kuris 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi, įvertinęs apeliantės prieštaravimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, atsisakė tvirtinti taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad ginčo nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sunaikintas ir išregistruotas, sprendė, jog taikos sutarties sąlygos pažeidžia šalių ir kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus bei šalių sudaryta taikos sutartimi nebus užkirstas kelias kilti kitiems teisminiams ginčams ateityje, todėl ieškovės ir atsakovės prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė.
16. Dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2098-480/2021 pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, panaikino ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
17. Apeliacinės instancijos teismas minėta nutartimi konstatavo, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu inspekcijos ieškinį tenkino – nustatė Z. S. ir J. Ž. 18 mėnesių terminą įsiteisinti statinį-pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o per šį terminą neįteisinus statinio, įpareigoti Z. S. ir J. Ž. per 3 mėnesius nuo termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; Z. S. ir J. Ž. nepašalinus savavalinės statybos padarinių – leido inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš Z. S. ir J. Ž. (sprendimas įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d.). Minėtoje byloje sprendimo vykdymas buvo atidėtas: 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi – 12 mėnesių (nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 18 d.), 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi – 18 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 10 d.). Byloje 2016 m. gruodžio 30 d. inspekcijai išduotas vykdomasis dokumentas, pradėtas priverstinis 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo vykdymas. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-26353-713/2021 yra nagrinėjamas Z. S. ir D. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus pirmosios instancijos teismui tvirtinti pateiktą taikos sutartį bei ieškinio reikalavimus byloje, akivaizdu, kad taikos sutarties dalykas yra 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartis ir jos sudarymas, o ne tik šia dovanojimo sutartimi padovanota pastato dalis ir dalis jo priklausinių. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog buvo atlikta ieškovei ir atsakovei priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savavalinė statyba (rekonstrukcija), o ieškovė dalies pastato savininke laikoma dovanojimo sutarties pagrindu ir būtent šios sutarties sudarymą ieškovė ieškiniu siekia pripažinti negaliojančiu, t. y. siekia, kad ne tik dovanojimo sutartimi padovanota dalis nekilnojamojo turto grįžtų prieš tai buvusiai jos savininkei (t. y. atsakovei), tačiau ir visos iš su dovanotąja turto dalimi susijusios, kylančios ir galinčios kilti teisės ir pareigos.
19. Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, bet kokie kiti juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, tačiau nagrinėjamu atveju esmė yra ne tik paties pastato registracija Nekilnojamojo turto registre, bet ir su tuo pastatu galinčios kilti šalių materialinės teisės ir pareigos. Iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1118-151/2012 ir iš nagrinėjamo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 matyti, jog atsakovė ir trečiasis asmuo šioje byloje aktyviai siekia įteisinti pastatą, kuris šiuo metu nėra įregistruotas registre, nes nėra įteisinta šio pastato savavalinė statyba, tačiau tuo atveju, jei šio pastato statyba bus įteisinta, atsiras pagrindas pastatą įregistruoti registre, o dėl ieškovės ir atsakovės sudarytos 2021 m. spalio 22 d. taikos sutarties, jei ši būtų patvirtinta teismo, ieškovė nebūtų registruojama kaip dalies pastato savininkė. Tuo atveju, jei savavalinė statyba nebus įteisinta, dėl tokios teisme patvirtintos taikos sutarties savavalinės statybos šalinimo padarinių išlaidas apmokėti teks atsakovei, bet ne ieškovei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog taikos sutarties sąlygos pažeidžia šalių ir kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus bei šalių sudaryta taikos sutartimi nebus užkirstas kelias kilti kitiems teisminiams ginčams ateityje.
20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išsakytiems argumentams, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2098-480/2021 išsakytus argumentus ir jais vadovautis. Minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje teismas įvertino šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygų teisėtumą. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas prašymo patvirtinti taikos sutartį klausimą, pagrįstai galėjo jais vadovautis ir, jiems pritardamas savo nutartyje jų nekartoti. Todėl teismas nepagrįstu pripažįsta nagrinėjamo apeliacinio skundo argumentą, jog teismas tvirtindamas taikos sutartį nenurodė motyvų.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas peržengė bylos ribas ir pažeidė įsiteisėjusio 2012 m. gegužės 19 d. teismo sprendimo, kuriuo nurodyta pašalinti savavalinės statybos padarinius, privalomumą. Taikos sutartimi šalys susitarė atkurti iki ginčijamo sandorio buvusią teisinę padėtį. Tai savaime nekeičia teismo sprendimu, kuriuo nurodyta pašalinti savavalinės statybos padarinius, sukurtų teisinių pasekmių, nepaneigia šio teismo sprendimo privalomumo ir jo teisinės reikšmės. Tačiau, teismui patvirtinus šalių pasirašytą taikos sutartį, ieškovė įgis teisę apginti savo interesus tuo atveju, jeigu iš jos bus pareikalauta atlyginti savavalinės statybos padarinių šalinimo išlaidas.
22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo sandoriu dovanotas nekilnojamasis turtas, kaip civilinių teisių objektas, yra tik išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro, fizine forma statinys egzistuoja, nekilnojamasis daiktas fiziškai nėra sunaikintas. Todėl teiginys, jog nėra išlikęs ginčo objektas – ginčijamu sandoriu perleistas nekilnojamasis turtas – nėra objektyviai teisingas. Todėl nėra objektyvu teigti, jog taikos sutartimi šalys susitarė dėl neegzistuojančio daikto.
23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria argumentui, kad pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu. Tačiau, šiuo atveju, šalys taikos sutartimi pripažindamos, jog buvo sudarytas niekinis sandoris, susitarė atkurti teisinę padėtį iki ginčo sandorio sudarymo. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą išsamiai paaiškino, jog ji faktiškai nėra susijusi su ginčo turtu jokiais ryšiais, juo nesirūpina, jo nerekonstravo ir į jį neįgyvendino jokių daiktinių teisių. Byloje liko nepaneigta, jog faktiškai daiktines teises į turtą realizavo ieškovės tėvai ir brolis.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, kad šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygos apima tik šioje byloje nagrinėtų reikalavimų taikų išsprendimą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
25. Konstatuotina, kad apeliantė nenurodė skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančių argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Lina Žemaitienė