Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-594/2019

                                                                     Proceso Nr. 1-01-1-08582-2018-7

                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1.;

 (S)

                                                                                            2.4.6.6.1.; 2.4.6.6.3.; 2.4.7.; 2.4.8.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,

asmeniui, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, R. V. (R. V.), jo gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui,

asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, sutuoktinei S. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – R. V. (R. V., toliau – R. V.), sutuoktinės S. V. (toliau – S. V.) ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 15 d. nutarties, kuria pripažinta, kad R. V., nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nutarties vykdymą, nuspręsta panaikinti.

Automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, nutarčiai įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti R. V. sutuoktinei S. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi pripažinta, kad R. V., būdamas nepakaltinamas, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, šiomis aplinkybėmis: 2018 m. vasario 2 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,04 ‰ promilės etilo alkoholio).

2.       R. V. sutuoktinė S. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį ir skirti R. V. švelnesnę medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros Psichikos sveikatos priežiūros centre.

2.1.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. V. reguliariai lankosi (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro Psichikos ligų kabinete ir kartą per mėnesį jam suleidžiama ilgo poveikio vaistų injekcija, kontroliuojanti jo ligos eigą. Be to, šeimoje yra sudarytos sąlygos R. V. nevartoti alkoholio, dėl ko, nuo 2018 m. gegužės 15 d. jau 6 (šešis) mėnesius jis alkoholio nevartoja. R. V. rūpinasi šeimos gerbūviu, dirba, remontuoja automobilius, tokiu būdu ženkliai prisidėdamas prie šeimos išlaikymo. S. V. darbo metu nuveža vaikus į darželį ir mokyklą, pasiima juos po užsiėmimų, bendrauja su vaikais ir jais rūpinasi. R. V. išklausė 4 valandų kursą, yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, UAB „R.“ mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, 5 metų laikotarpiu nesikreipė į Respublikinį priklausomybių centrą konsultacijoms ar gydymui dėl alkoholio ar narkotikų priklausomybių. Be to, į aukštesnį psichiatrinės medicinos komisijos lygį iš (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro R. V. buvo siunčiamas jo paties prašymu, ten atliko psichologo testus, dalyvavo komisijoje ir jam buvo suteiktas medicininis leidimas 1 (vienerius) metus vairuoti B kategorijos automobilius. Išlaikęs teises, R. V. galėtų įstatymų numatyta tvarka vairuoti transporto priemonę, vykdyti ir plėtoti savo individualią veiklą, išlaikyti šeimą, mokėti mokesčius, kurti pridėtinę vertę ir laikytis įstatymų.

2.2.                      Pasak S. V., ji dirba (duomenys neskelbtini) klinikoje pamainomis slenkančiu grafiku nuo 6:00 val. iki 18:00 val. Toks darbo grafikas nesuteikia galimybių išleisti du sūnus į mokyklą, nuvežti dukrą į darželį bei prižiūrėti juos savaitgaliais. Šių aplinkybių visumoje pritaikius R. V. stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis, šeima netektų vaikų priežiūros, kurią vykdo R. V., o S. V. tektų ieškoti kito darbo, kurį galima būtų suderinti su vaikų mokykla ir darželiu, ir kuris gali būti mažiau apmokamas, ne toks kvalifikuotas, todėl šeima ir trys vaikai gali nesugebėti oriai gyventi.

3.       Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė R. Mikalauskienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį: panaikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta iš R. V. konfiskuoti automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį konfiskuoti.

3.1.                      Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimą nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės, automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nulėmė klaidingas įsitikinimas, jog R. V. neturint visų baudžiamajai atsakomybei būtinų požymių, t. y. pakaltinamumo, jam negali būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nesutinkant su tokia apylinkės teismo išvada apeliaciniu skundu pažymima, kad analizuojamu atveju R. V. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,04 promilės etilo alkoholio kraujyje), jo vairuojamas automobilis akivaizdžiai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, anksčiau R. V. įstatymo uždraustas veikas yra padaręs tris kartus, tris kartus jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, o 2018 m. vasario 20 d. nusikalstamą veiką padarė gydymosi metu. Pasak prokurorės, neskirdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, pirmosios instancijos teismas, nesivadovavo tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais, nesiėmė visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti asmenį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė pritarė savo apeliaciniu skundu pareikštam prašymui ir jį pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, o R. V. sutuoktinės S. V. apeliacinį skundą - atmesti. S. V. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, iš esmės neprieštaravo ir prokurorės apeliaciniame skunde pareikštam prašymui konfiskuoti automobilį. Asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, R. V. gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o S. V. apeliacinį skundą tenkinti.

5.       Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. Mikalauskienės apeliacinis skundas tenkinamas; asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – R. V. sutuoktinės S. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniais prokurorės ir R. V. sutuoktinės skundais nesutinkama tik su teismo sprendimu nekonfiskuoti R. V. priklausančios transporto priemonės bei R. V. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi, todėl šia nutartimi apsiribojama tik minėtų klausimų analize.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo 

7.       Vertinant prokurorės apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio kraujyje, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas, kadangi tuo neabejotinai siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, būtų apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju – turto konfiskavimo, pobūdžio.

8.       Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Tačiau, priešingai nei tai konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, vien tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, dėl ko, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, neužkerta kelio transporto priemonės konfiskavimui analizuojamoje situacijoje. Kaip nustatyta teismų praktikoje, būtinybė taikyti turto konfiskavimą gali atsirasti ir tada, kai kaltininkui taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Tačiau, jų taikymo procese turto konfiskavimo klausimas sprendžiamas tik tada, kai šis procesas baigiamas, t. y. teismo sprendimu šios priemonės asmeniui pritaikomos. Pažymėtina, kad BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, BK 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. Esant tokiai situacijai, įvertinus tai, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas buvo baigtas, t. y. nutarta taikyti R. V. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kliūčių taikyti turto konfiskavimą vertinamoje situacijoje nėra.

9.       Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.

10.       Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog R. V. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla. Nors R. V. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta įstatymu uždraustai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl R. V. automobilis laikytas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme ir turi būti konfiskuojamas. Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

11.       Manyti, jog transporto priemonės konfiskavimas analizuojamu atveju pažeistų proporcingumo principą, teisinio pagrindo taip pat nėra. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad teisė vairuoti transporto priemones R. V. buvo atimta dar Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu (1 t., b. l. 80-86). Duomenų, patvirtinančių, kad R. V. šią teisę būtų atgavęs, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Priešingai, 2018 m. balandžio 24 d. R. V. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti šios rūšies transporto priemonę jam yra atimta (1 t., b. l. 80). Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria, be kita ko, siekiama pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukštesnysis teismas neįžvelgia. Analizuojamu atveju R. V. buvo nustatytas 3,04 promilės girtumas (kraujyje rasta mažiausia 2,92 promilės etilo alkoholio koncentracija), kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad jo vairuojamas automobilis akivaizdžiai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Be to, įstatymo uždraustas veikas R. V. yra padaręs ir ankščiau, jo atžvilgiu jau buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, o 2018 m. vasario 20 d. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, jis padarė gydymosi metu. Svarbu tai, kad net ir po R. V. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, jis ir toliau nesilaiko įstatymų reikalavimų, vairuoja transporto priemonę neturėdamas šios teisės, tokiu būdu ignoruodamas įstatymų reikalavimus bei neabejotinai keldamas grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.

12.       Atsižvelgiant į išdėstytą, prokurorės apeliacinio skundo reikalavimas skirti R. V. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę tenkinamas: skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties dalis, kuria automobilio konfiskavimas netaikytas, keičiama, konfiskuojant baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies

13.       Bylos duomenimis, tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek ir po jos padarymo bei ekspertizės atlikimo metu R. V. buvo sutrikusi psichika – jam nustatyta paranoidinė šizofrenija, dėl kurios jis negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (1 t., b. l. 60-62). Atsižvelgdamas į ekspertizės akte išdėstytas išvadas, įvertinęs jas R. V. charakterizuojančių duomenų kontekste, įvertinęs jo elgesį praeityje, pirmosios instancijos teismas R. V. skyrė stacionarinį stebėjimą ir gydymą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 5 dalis).

14.       Nors vertinant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, abejonių tuo, kad R. V. turi būti stebimas stacionariai, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau sutikti su R. V. atžvilgiu nustatytomis griežto stebėjimo sąlygomis, įvertinus jo asmenybę bei baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį, nėra jokio objektyvaus pagrindo. BK 98 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

15.       Bylos duomenimis, R. V. jau daug kartų buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą – laikotarpiu  nuo 2013 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur jam buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Šiuo metu R. V. kritika ligos atžvilgiu vis dar nėra pakankama, išlieka nežymi agresyvaus elgesio rizika, jis net ir šiuo metu kritiškai nevertina alkoholio vartojimo ir savo poelgio juridinių pasekmių, nesuvokia, jog būdamas ambulatoriniame priverstiniame gydyme jis pažeidė režimą, nesupranta tokio savo elgesio pasekmių (1 t., b. l. 60-62). Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad praeityje R. V. atžvilgiu jau buvo ne kartą taikytas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo institutas, nustatant ambulatorinį jo stebėjimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad net ir šio stebėjimo laikotarpiu jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, be kita ko, apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turi išimtinai neigiamos įtakos R. V. psichikos sutrikimui bei tinkamam ir rezultatyviam jo gydymui, akivaizdu, kad ambulatorinis stebėjimas vertinamu atveju nebuvo efektyvus, todėl taikyti jį pakartotinai ir manyti, jog tai sulaikys R. V. nuo neteisėto elgesio, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

16.       Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir R. V. sutuoktinės apeliacinio skundo teiginiai dėl nuolatinės R. V. pagalbos prisidedant prie savo šeimos išlaikymo, pasirūpinant vaikais ir pan. Bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje, pasireiškus R. V. diagnozuoto psichinio sutrikimo agresyviems požymiams, jis yra smurtavęs savo artimųjų atžvilgiu, jo liga, sprendžiant iš ekspertizės akte užfiksuotų aplinkybių, be kitų faktorių, neretai pasireiškia ir nekonstruktyvia agresija, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog neizoliavus R. V. nuo visuomenės, gali kilti pavojus ne tik aplinkiniams, bet ir jo šeimai. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad stebint R. V. šeimą socialinių darbuotojų, nustatyta, jog R. V. yra linkęs elgtis ūmiai, o jo sutuoktinė yra linkusi pateisinti tokį savo vyro elgesį. Įvertintina ir tai, kad stebimas ambulatoriškai su jam skirtu gydymu R. V. sutiko tik formaliai, atvykdavo tik tam, jog jam būtų suleisti paskirti vaistai, tačiau kitokios pagalbos atsisakydavo, sakydamas, jog neturi problemų ir viską sugeba susitvarkyti pats, neturintis tam laiko, linkęs medikamentus vartoti savo nuožiūra, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog pats R. V. negeba kritiškai vertinti jam taikyto ambulatorinio stebėjimo, todėl pakartotinis jo taikymas, būtų nepagrįstas.

17.       Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma betarpiškai patvirtina, kad dėl R. V. diagnozuoto psichikos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, tačiau neleidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo metu jis yra tokia visuomenei pavojinga asmenybė, kurios korekcija yra galima tik griežto stebėjimo sąlygomis. Įvertinus tiek R. V. asmenybę, tiek jam diagnozuoto psichikos sutrikimo požymius, esant nepakankamam ambulatoriniam R. V. stebėjimui pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagrįstai manytina, jog stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, būtų pakankama priemonė, siekiant stebėti ir gydyti R. V. (BK 98 straipsnio 3 dalis, BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tokiu būdu, skundžiama apylinkės teismo nutartis keistina ir dėl R. V. nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies.

18.       Tenkinant R. V. sutuoktinės apeliacinį skundą tik iš dalies, nesutinkant su jos pateiktais motyvais dėl vis dar galimo R. V. stebėjimo ambulatoriškai, atkreiptinas dėmesys, jog pagal BPK 405 straipsnio nuostatas, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo; teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, neabejotina, jog pasikeitus R. V. psichinei būklei, jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gali būti pakeista švelnesne.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – R. V. (R. V.), sutuoktinės S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies; Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartį pakeisti:

- R. V. (R. V.) paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

- Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, asmeniui, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – R. V. (R. V.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalių, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu konfiskuoti R. V. (R. V.) nuosavybės teise priklausančią baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                      Albinas Antanaitis 

                                                          Evaldas Gražys

                                                           Daiva Jankauskienė