Civilinė byla Nr. e2-669-808/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03808-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8.; 2.2.2.7.; 2.2.2.13.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S)

       VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Skoriulskienei bei Dovilei Čekuolienei,

dalyvaujant ieškovių UAB „Solotransa“ ir UAB „Antila“ atstovei advokatei Karolinai Gasparkei,

ieškovės IĮ „Milčija“ atstovei advokatei Onai Klinavičienei ir vadovui P. Č.,

atsakovės atstovams vadovui Z. B. ir advokatui Valentui Mitrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių IĮ „Milčija“, UAB „Utenos autotransportas“, UAB „Solotransa“ ir UAB „Antila“ ieškinius atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dėl pripažinimo negaliojančiais Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr.12-147 ir juo patvirtintas tvarkas bei anketų formas, 2020 m. vasario 20 d. vertinimo aktą Nr. 8 ir 2020 m. kovo 20 d. raštą Nr. S-952. 

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

ieškovės kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį tikslino, prašydamos: pripažinti negaliojančiais: - atsakovės 2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 12-147 dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo ir juo patvirtintą Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ (toliau - Asociacija) regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarką bei kandidatų į Asociacijos prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius anketų formas. Teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, prašo pripažinti negaliojančiais 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 12- 147 patvirtintos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos VII-IX skyrius bei kandidatų į Asociacijos prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius anketų formas. Ieškovė IĮ “Milčija” taip pat prašo ir pripažinti negaliojančiu 2020 m. vasario 20 d. atsakovės kandidatūrų vertinimo komisijos aktą Nr. 8 bei pripažinti nepagrįstu atsakovės 2020 m. kovo 20 raštu Nr. S-952 atmestą reikalavimą dėl kandidatūros į prezidiumo narius iškėlimo pakartotiniame susirinkime. Ieškovės prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2020 m. sausio 15 d. Asociacijos prezidiumo posėdyje, prezidiumo daugumos narių nutarimu (6 balsais iš 11) buvo priimtas nutarimas Nr. 12-147 dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo (toliau – Nutarimas), kuriuo buvo pakeistas iki tol galiojęs 2016 m. vasario 5 d. nutarimas Nr. 10-09, t.y. buvo nustatyta regioninių susirinkimų sušaukimo tvarka, nauji reikalavimai, keliami kandidatams į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius. Nutarimo dalis, kurioje buvo nustatomi reikalavimai minėtiems kandidatams, vertinama prieštaringai, nes buvo nustatyti griežtesni bei papildomi reikalavimai nei Asociacijos įstatuose (toliau - Įstatai), kuriuos pakartotinis Kongresas priėmė 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 30-01. Revizijos komisija turi pareigą tikrinti ar asociacijos organų sprendimai, veiksmai ir/ar neveikimas atitinka asociacijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, Įstatus, jos organų sprendimus ir teikti su tuo susijusias išvadas (Įstatų 14.4.2. punktas). Taigi, kilus abejonėms ar Nutarimas neprieštarauja Įstatams, revizijos komisija kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ prašydama pateikti teisinę išvadą dėl Nutarimo atitikties Įstatams ir teisės aktų reikalavimams. Gavusi tokią išvadą, revizijos komisija 2020 m. sausio 24 d. prašymu Nr. 2020/03 kreipėsi į generalinį sekretorių, kad būtų paskelbtos revizijos komisijos 2020 m. sausio 24 d. išvados ir rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) dėl Nutarimu priimtos tvarkos, kartu pateikdama ir 2020 m. sausio 23 d. teisinę išvadą, kuriose nurodyta, kad Nutarimas prieštarauja Įstatams ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui (toliau – Asociacijų įstatymas), nes kolegialių organų skyrimo tvarka, prieštarauja Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 6 dalies, 12 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir Įstatų 7.2.1 bei 7.2.4 punktams, nes tai Kongreso kompetencija; Įstatų 9.11.10 punktui, nes Prezidiumas neturi teisės nustatyti santykius reguliuojančių materialių nuostatų; - Įstatų 7.2.1, 9.2, 10.1 ir 14.2 punktams, nes Įstatuose jau yra nurodytas baigtinis reikalavimų kolegialių organų nariams sąrašas; prieštarauja Įstatų 7.2.1 bei 7.2.4 punktams ir Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 6 dalies, 12 straipsnio 2 dalies 11 punktui nes neteisėtai suvaržo Asociacijos narių teises bei laisves ir daro žalą jų interesams. Revizijos komisija rekomendavo sustabdyti Tvarkos nuostatų galiojimą. Tačiau, pranešimai dėl organizuojamų regioninių susirinkimų, buvo paskelbti. Todėl Komisija, pasinaudodama Įstatų 7.5 punktu, 2020 m. sausio 29 d., nusprendė sušaukti neeilinį Kongresą ir pateikė paraišką Asociacijos prezidentui, prezidiumui ir generaliniam sekretoriui. Vis gi, paraiška Komisijai buvo grąžinta dėl tariamų trūkumų. Nurodo, kad Prezidiumas, viršydamas savo kompetenciją, nustatė papildomus ribojimu bei reikalavimus kandidatams į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius ir patvirtino kandidatų anketų formas (pažeistas Įstatų 7.2.4 punktas), nors tai Kongreso teisė (Įstatų 9.3., 10.1. ir 14.2. punktai). Tvarkos 73 punktu, prieštaraujančiu Įstatams bei Asociacijų įstatymui, patvirtinta Asociacijos regioninių susirinkimų sušaukimo ir darbo tvarka (I-VIII dalys); kandidatų į Asociacijos prezidentus, Prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formos (priedai Nr.1-3) ir nuo Nutarimo priėmimo dienos pripažino netekusiu galios 2016 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 10-09. Teigia, kad Prezidiumas,viršydamas savo kompetenciją, Tvarkos IX dalyje nustatė reikalavimus kandidatams į prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius ir papildomai nustatė perteklinius kriterijus, kuriuos nariai turi atitikti, kad galėtų kandidatuoti į minėtas pozicijas, nors tokie reikalavimai privalo būti nustatyti tik Įstatuose. Prezidiumas neturi teisės pakeisti prezidento, prezidiumo narių bei revizijos komisijos narių skyrimo tvarkos (Įstatų 9.11.1 - 9.11.13 punktai), nes kolegialių valdymo organų formavimo tvarkos nustatymas yra išimtinė Kongreso kompetencija (Įstatų 7.2.4. punktas), o pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, draudžiama pavesti kitiems organams spręsti Kongreso kompetencijai priklausančius klausimus. Įstatuose nustatyti aiškūs kriterijai tokiems kandidatams, todėl norint įtvirtinti papildomus reikalavimus, reikėtų keisti pačius Įstatus. Tvarkos 73 punktas, taip pat pažeidžia rinkimų teisę į minėtas pozicijas, nepagrįstai suvaržant teisę iškelti kandidatūras ir už juos balsuoti. Be to, yra pažeidžiama ir asmens konstitucinė teisė į teisminę gynybą, nes toks asmuo neturi būti dalyvavęs ginčuose su Asociacija. Toks ribojimas pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir objektyvumo principus, nes taip pačiai Asociacijai sudaromos sąlygos reikšti (ne)pagrįstus ieškinius savo nariams (ar jų atstovams), siekiant dirbtinai suvaržyti teisę dalyvauti rinkimuose (eliminuoti asmenį). Taigi, šioje byloje reiškiamas ieškinys būtų laikomas pagrindu pripažinti ieškovių atstovus netinkamais kandidatais. Kitas Tvarkos 73 punkte nurodytas apribojimas, - kandidatu negali būti siūlomas ir renkamas asmuo, jeigu jam (jo atstovaujamam nariui) yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla. Taip paneigiant nekaltumo prezumpciją, nes faktiškai prarandama teisė būti kandidatu, nepaisant, kad nežinoma ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo atlikta ir/ar įtarimai pasitvirtino (asmuo tampa kaltu, nors jo kaltė dar neįrodyta). Tik esant inicijuotai nagrinėjamai bylai, asociacijos Prezidiumas 2020 m. kovo 4 d. Nutarimu Nr. 12-166, panaikino minėtą Tvarkos 73 punktą, taip pripažįstant, kad 73 punktas buvo neteisėtas. Nurodo, kad prieštaravimas imperatyvioms įstatymų nuostatoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams sudaro pagrindą juridinio asmens organų sprendimą pripažinti negaliojančiu (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), todėl Tvarkos VII-IX skyriai bei Priedai, kuriais reguliuojama atsakovės organų sudarymo tvarka, priimti viršijant Įstatais bei Asociacijos įstatymu Prezidiumui nustatytas funkcijas bei pažeidžiant Kongreso išimtines teises, privalo būti pripažįstami negaliojančiais. Tuo pačiu Tvarkos 73 punktą įgyvendinančios procedūrinės nuostatos turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes dalis neteisėtai priimtų Tvarkos VII-IX skyriuose bei Prieduose įtvirtintų nuostatų, įgyvendina minėtą 73 punktą. Nurodo, kad abi tvarkos (tiek ir galiojusi iki minėtos Tvarkos priėmimo), skiriasi tik tuo, jog minimos Tvarkos VII-IX skyriuose bei Prieduose Prezidiumas, viršydamas savo kompetenciją, nustatė papildomus kriterijus, ribojimus ir nepagrįstas procedūras nariams, siekiantiems kandidatuoti į prezidento, prezidiumo narius ar revizijos komisijos narius, taip pažeisdamas Įstatus bei Asociacijų įstatymą. Likusi Tvarkos dalis (I-VI ir X skyriai) faktiškai įtvirtino tapačias regioninių susirinkimo šaukimo, dalyvių atstovavimo, registracijos, susirinkimo darbo tvarkos, nutarimų priėmimo tvarkos bei susirinkimo protokolavimo taisykles. Teigia, kad Tvarka buvo priimta tik siekiant įtvirtinti aukščiau išdėstytas neteisėtas organų formavimo bei papildomų reikalavimų kandidatams iškėlimo nuostatas. Pagal CK 1.96 straipsnį, sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Ir priešingai – jei sandoris nebūtų sudarytas be negaliojančiomis pripažintų dalių, negalioja ir likusi sandorio dalis. Todėl, atsižvelgiant į minėtame straipsnyje įtvirtintą principą ir į tai, kad be neteisėtų Tvarkos VII-IX skyrių bei Priedų Tvarka apskritai nebūtų priimta, negaliojančia turėtų būti pripažinta visa Tvarka, nes kitaip atsakovė turės galimybę manipuliuoti ir pritaikyti ginčytinas nuostatas. Teismui nenustačius pagrindo pripažinti negaliojančia visą Tvarką, turėtų būti taikomas alternatyvus reikalavimas ir pripažintos negaliojančiomis Tvarkos VII - IX skyrių nuostatos ir Priedai. 

Ieškinyje taip pat nurodo, kad IĮ “Milčija” direktorius P. Č. 2020 m. vasario 17 d. pateikė dokumentus siekdamas kandidatuoti į Prezidiumo narius. Tačiau kandidatų Vertinimo komisija 2020 m. vasario 20 d. akte Nr. 8 nurodė, kad dėl pavėluotai pateiktų dokumentų (2020-02-17), šis amuo negali būti tvirtinamas kandidatu (Nutarimo 58 punkto pažeidimas). Toks sprendimas priimtas ignoruojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį. Nurodo, kad 10 dienų termino pabaiga yra 2020 m. vasario 15 d. (šeštadienis), todėl pagal CPK, kai termino pabaiga sutampa su ne darbo diena, ji perkeliama į pirmą einančią darbo dieną, t.y. į 2020 m. vasario 17 d. (pirmadienį), dokumentai buvo pateikti laiku. 2020 m. vasario 25 d. neįvykus (duomenys neskelbtini) regiono vežėjų susirinkimui (duomenys neskelbtini) (nebuvo kvorumo), 2020 m. kovo 10 d. P. Č. pateikus atsakovei reikalavimą leisti jam kandidatuoti į prezidiumo narius pakartotiniame susirinkime, jam 2020 m. kovo 20 d. rašte Nr. S-952, pažymint, kad Vertinimo komisijos sprendimams Asociacijos administracija negali daryti įtakos, o neįvykusio susirinkimo darbotvarkėje nenumatytas kandidatų kėlimas, jo prašymas nepatenkintas. Todėl ieškinys turi būti tenkinamas visa apimtimi.

Atsakovė nesutiko su ieškovų reikalavimais ir atsiliepime nurodė, kad 2020 m. sausio 15 d. Nutarimu Nr. 12-147 Prezidiumas (kolegialus valdymo organas), vadovaudamasis Įstatų 6.15 ir 9.11.10. punktais, patvirtino naują Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarką, pakeitusią ankstesnę tvarką (patvirtintą 2016-02-05 nutarimu Nr. 10-09). Naujoje Tvarkoje yra įtvirtintos taisyklės, susijusios su regioninių susirinkimų šaukimu, susirinkimuose galinčiais dalyvauti asmenimis, dalyvių susirinkimuose atstovavimu ir registracija, nutarimų susirinkimuose priėmimo tvarka, kandidatų kėlimo į prezidentus ir revizijos komisijos narius tvarka, jų rinkimo tvarka ir kt., o taip pat Asociacijos veiklos principus bei vertybes atitinkantys (puoselėjantys) reikalavimai (Tvarkos IX dalies 73 punktas) tokiems kandidatams (būti nepriekaištingos reputacijos (Įstatų 10 4.6.5., 5.4.5. punktai); vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas (Įstatų 4.6.6. ir 5.4.6. punktai).; laiku mokėti stojamąjį ir kasmetinį nario mokestį (Įstatų 4.6.2. ir 5.4.4. punktai)). Taip siekiant užtikrinti, kad į Asociacijos valdymo ar kontrolės organus nebus išrinkti nuteisti ir turintys galiojantį teistumą ar galiojančiu teismo sprendimu pripažinti kaltais dėl juridinio asmens tyčinio bankroto ir kt. Papildomų reikalavimų tvirtinimo iniciatyvos buvo imtasi atsižvelgiant į istorinę Asociacijos patirtį ir būtinybę gerinti jos reputaciją. Absoliuti dauguma narių buvo patenkinti nauja Tvarka ir todėl buvo pradėtas rinkiminis procesas. Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijavus civilinę bylą dėl Tvarkos 73 punkto nuostatų, 2020 m. kovo 4 d. Asociacijos prezidiumas, nors nesutikdamas su ieškiniu, tačiau siekdamas išvengti teisminių ginčų, panaikino minėtą 73 punktą. Taigi, nelikus ginčo objekto – tariamai neteisėtai Tvarkoje numatytų papildomų reikalavimų nurodytiems kandidatams, 2020 m. kovo 10 d. byloje buvo gautas patikslintas ieškinys, kuriuo alternatyviai reikalaujama panaikinti visą Nutarimą ir juo patvirtintą visą Tvarką su priedais arba panaikinti Tvarkos VII – IX dalis bei kandidatų anketas, nepaeikiant dėl to jokių teisinių motyvų. Teigia, kad patikslintas ieškinys iš esmės grindžiamas argumentais dėl Tvarkos 73 punkto panaikinimo ir prielaidomis bei samprotavimais dėl tariamai atliekamo kandidatų filtravimo, nors nei Nutarimas, nei nepanaikintos Tvarkos nuostatos (įskaitant ir VII – IX dalis) nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovių teisių, o didžioji dalis ginčijamų Tvarkos nuostatų apskritai nereglamentuoja Asociacijos rinkiminių procesų. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad Asociacija neturėjo kompetencijos įtvirtinti kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius nors tokia tvarka buvo ir ankstesnėje tvarkoje. Ieškovės nesąžiningai siekia sudaryti neigiamą įspūdį apie Asociaciją ir jos atliekamus veiksmus, nes žinodamos apie panaikintą Tvarkos 73 punktą, toliau įrodinėja jo neteisėtumą. Taip pat nepagrįstai ginčija Tvarkos nuostatas, reguliuojančias kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius kėlimą bei rinkimo tvarką, nors Tvarkos VII – VIII dalyse, kaip ir ankstesnės tvarkos VI – VII dalyse, tai buvo numatyta. Teigia, kad remdamasis Įstatų 6.15. ir 9.11.10. punktais, Prezidiumas teisėtai ir pagrįstai nustatė bei Nutarimu patvirtino Tvarką, nes nei Įstatuose, nei Kongreso priimtame (patvirtintame) dokumente nereglamentuojamos procedūrinės kandidatų į minėtus narius kėlimo bei rinkimo taisyklės. Kadangi Tvarkos IX dalies 71–72 punktuose yra pakartojami Įstatuose įtvirtinti reikalavimai kandidatams (Įstatų 9.3.; 10.1. ir 14.2. punktai), todėl jie negali būti neteisėti. Juolab, kad Tvarkos 74 punkte yra numatytas procedūrinis reikalavimas pateikti reikiamus dokumentus. Taigi, panaikinus Tvarkos 73 punktą, kandidatai neturi įrodyti savo atitikties papildomiems reikalavimams ir išliko poreikis įrodyti atitiktį Įstatų 9.3., 10.1. ir 14.2. punktų reikalavimams (kurie perkelti į Tvarkos 71– 72 punktus). Jeigu nebūtų tokio procedūrinio reikalavimo, tai minėtų pozicijų nariais galėtų būti išrinkti asmenys, neatitinkantys Įstatų keliamų reikalavimų. Tvarkos 51, 53 - 65 ir 74 punktai nesusiję tik su panaikintu 73 punktu. Jie susiję ir su Įstatų 9.3., 10.1. ir 14.2. punktuose bei Tvarkos 71 – 72 punktuose numatytais reikalavimais minėtiems kandidatams. Todėl Tvarkos 73 punktas nėra įgyvendinamas „per“ kitas procedūrines nuostatas, o ieškinyje minimi asmenys buvo eliminuoti ne dėl neatitikties panaikintam Tvarkos 73 punktui, bet dėl Tvarkoje numatytų procedūrinių taisyklių nesilaikymo. Tvarkos 58 punktas yra procedūrinio pobūdžio, visiems kandidatams taikoma taisyklė, leidžianti tinkamai administruoti rinkiminius procesus - laiku patikrinti kandidatų atitiktį Įstatų 9.3., 10.1. ir 14.2. punktuose bei Tvarkos 71 – 72 punktuose numatytiems reikalavimams; iš anksto informuoti narius apie patvirtintus kandidatus ir taip išvengti nepagrįstų sprendimų ir sambrūzdžio, kildavusio keliant kandidatus susirinkimuose ir kt.. Nurodo, kad terminai buvo žinomi visiems nariams ir dauguma narių laiku iškėlė kandidatūras. Nenurodant, kaip pažeidžiamos ieškovių teisės, nėra pagrindo visą Nutarimą bei juo patvirtintą Tvarką (jos VII–IX dalys) pripažinti negaliojančiais. Nurodo, kad ieškovė IĮ “Milčija” nepagrįstai Vertinimo komisijos Aktą bei Raštą vertina kaip neteisėtus ir nepagrįstus, nes 2020 m. vasario 25 d. vykusiame Alytaus regiono vežėjų susirinkime turėjo būti renkami Prezidiumo nariai, o kandidatus buvo galima iškelti ne vėliau kaip 10 dienų iki susirinkimo dienos (iki 2020-02-15) (Tvarkos 58 punktas). Apie tai buvo papildomai informuota 2020 m. sausio 30 d. pranešimu. 2020 m. vasario 17 d. Alytaus regione buvo siekiama iškelti P. Č. kandidatūrą, o 2020 m. vasario 20 d. Vertinimo komisijai nustačius, kad ji iškelta pavėluotai (praleistas 10 dienų terminas), 2020 m. vasario 25 d. Alytaus regiono vežėjų susirinkimui neįvykus, 2020 m. kovo 10 d. P. Č. reikalavimas leisti jam kandidatuoti pakartotiniame susirinkime, 2020 m. kovo 20 d. raštu išaiškinant, kad likusieji Tvarkos punktai (58 punktas) nėra sustabdyti ir yra galiojantys, jo prašymas atmestas, nes pagal Įstatus, pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė. Teigia, kad teismo nutartimi dėl laikinųkjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė buvo įpareigota ankstesnę tvarką taikyti tik vykstančio ginčo apimtyje (dėl 73 punkto), o taikyti ankstesnę tvarką visa apimtimi, buvo įpareigota tik teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi išplėtus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, iki tol 58 punktas turėjo būti ir buvo taikomas. Teigia, kad taikant ieškovės logiką, nurodyto asmens kandidatūra būtų buvusi iškelta likus ne 10, bet 8 dienoms iki susirinkimo dienos, kas prieštarauja Tvarkos 58 punktui. Nurodo, kad ieškinyje neatsižvelgta ir neįvertinta, jog įvairių kandidatų kėlimo tvarka yra skirtinga (į prezidiumo narius yra siūlomi prieš regioninį susirinkimą (Tvarkos 58 punktas), į revizijos komisijos narius - regioninių susirinkimų metu (Tvarkos 50 punktas), o renkami kongreso metu. Todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas visa apimtimi.

Teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovės pateiktuose dublikuose papildomai nurodė, kad atsakovas spekuliatyviais argumentais klaidina teismą, jog panaikinto Tvarkos 73 punkto neteisėtumas nėra teisiškai reikšmingas. Teigia, kad dalies Tvarkos VII-IX skyriaus nuostatų (51, 53-65 ir 74 punktai bei Priedų 6-17 punktai) neteisėtumas yra kildinamas iš to, jog jos skirtos įgyvendinti panaikinto Tvarkos 73 punkto procedūrines nuostatas, todėl inter alie yra pagrindas minėtus Tvarkos punktus pripažinti negaliojančiais. Teigia, jog aktualu tai, kad 2020 m. kovo 4 d., t.y. inicijavus bylą teisme, nutarimu Nr. 12-1665 Prezidiumas panaikino Tvarkos 73 punktą, taip pripažindamas, kad priimdamas Tvarką, jis (Prezidiumas) viršijo savo kompetenciją. Tokiais savo veiksmais atsakovė tiesiog siekė formaliai užbaigti ginčą ir išvengti jo nagrinėjimo teisme, nes nepanaikinti Tvarkos 51, 53-65 ir 74 bei Priedų 6-17 punktai (procedūriniai punktai) leido įgyvendinti Tvarkos 73 punktą, be tiesioginės nuorodos į jį. Juolab, kad Nutarime Nr. 12-166 yra nuoroda į Įstatų 9.11 punktą, kuriame įtvirtinti Prezidiumo įgaliojimai ir Pezidiumui nesuteikta teisė spręsti dėl atsakovės organų formavimo tvarkos. Taigi, tiek Tvarkos 73 punkto panaikinimas, minėto nutarimo Nr.12-166 turinys rodo, kad atsakovė pripažino Prezidiumą neturėjus teisės nustatyti papildomų reikalavimų kandidatams ir nustatyti atsakovės organų formavimo tvarkos. Reali situacija yra priešinga nei bando įtikinti atsakovė, nes ginčyjant minėtą Tvarką yra išreiškiama daugumos Asociacijų narių pozicija. Tvarka yra neteisėta, nepagrįstai ribojanti bei eliminuojanti asmenis iš rinkimų į atitinkamų organų narius. Atsakovė nepaneigė, kad Tvarkos VII - IX skyrių bei Priedų nuostatos prieštarauja Asociacijų įstatymui ir Įstatams, o taip pat, kad Prezidiumas neturėjo teisės nustatyti minėtų organų formavimo tvarkos. Atsakovė nepagrįstai referuoja tik į Įstatų 6.15 ir 9.11.10 punktus, numatančius tą pačią taisyklę, kad Prezidiumas tvirtina regioninių susirinkimų sušaukimo ir darbo tvarką, ignoruodama, kad ši tvarka nėra tas pats, kas organų formavimo tvarka. Susirinkimų sušaukimo ir darbo tvarka (ją gali nustatyti Prezidiumas), apima taisykles dėl susirinkimų sušaukimo procedūrinių aspektų (kas, kada ir kaip šaukia); dėl dalyvių registracijos (kas gali dalyvauti, kokius dokumentus turi pateikti, kaip sudaromas dalyvių registracijos sąrašas); dėl susirinkimo darbo tvarkos (kokia eiga vyksta susirinkimas ir kaip jis fiksuojamas; kaip pristatomi darbotvarkės klausimai, kaip balsuojama ir kaip priimami nutarimai). Taigi, tai neapima teisės nustatyti atsakovės organų rinkimo bei paskyrimo tvarkos, kas reguliuojama Tvarkos VII - IX skyrių nuostatomis bei Priedais. Juolab, kad tai ne Prezidiumo, bet išimtinė Kongreso kompetencija (Įstatų 7.2.4. punktas). Kitiems organams pavesti spręsti Kongreso kompetencijai priklausančius klausimus yra griežtai draudžiama (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Atsakovė taip pat to nepaneigė. Ginčijama Tvarka, savo turiniu skiriasi nuo 2016 m. tvarkos ir pažeidžia Asociacijos narių kandidatavimo teisę, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog tai yra „analogiškos“ taisyklės. Todėl Tvarkos VII - IX skyriai bei Priedai privalo būti pripažinti negaliojančiais. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog panaikinus Tvarkos 74 punktą, būtų neįmanoma patikrinti kandidatų atitikties Įstatų reikalavimams. Teigia, kad minėtame punkte be kandidatų anketų taip numatyta, jog turi būti pristatytas įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas (Tvarkos 74.2 punktas) bei išrašas apie administracinius nusižengimus (Tvarkos 74.3 punktas), kas pagrindžia atitiktį jau panaikinto Tvarkos 73 punkto reikalavimams. Todėl Tvarkos 74 punktas taip pat turi būti pripažintas negaliojanči, nes negaliojant Tvarkos 73 punktui, negali būti galiojančios kitos nuostatos dėl minėtų dokumentų pateikimo ar vertinimo dėl procedūrinių tvarkų nesilaikymo (pvz. Tvarkos 58 punkte numatyto termino praleidimo). Juolab, kad Asociacijos nariai nėra informuoti apie Tvarkos 73 punkto negaliojimą, o pati atsakovė Vlniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu nevykdė (netaikė 2016 m. tvarkos). Nurodo, kad Tvarkoje nepagrįstai neaptarta termino taikymo procedūra ir galimybė jį atnaujinti, įvertinus svarbias aplinkybes, nes termino pabaigos sutapimas su nedarbo diena yra reikšmingas faktas, kurio negalima ignoruoti ar sieti su konkrečiu asmeniu. Kandidatų vertinimo komisijos, apsiribojimas formaliu, neobjektyviu ir šališku vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad Tvarkos 58 punkte numatytas kandidatų iškėlimas ne vėliau kaip likus 10 dienų iki regiono susirinkimo dienos iš esmės prieštarauja procesinių terminų skaičiavimo taisyklėms.

Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad byloje neįrodytas Nutarimo ir (ar) Tvarkos neteisėtumas, nes nei viena iš ieškovių nurodomų Tvarkos nuostatų neįgyvendina panaikinto 73 punkto. Juolab, kad Tvarkos 73 punktas nėra neteisėtas, bet panaikintas tik vieninteliu tikslu, kad išvengti tolimesnių ginčų su Asociacijos nariais. Byloje nereikšmingi ieškovių argumentai dėl Tvarkos 73 punkto neteisėtumo. Ieškovės taip pat neįrodė, kad Tvarkos VII - IX dalys bei Priedai (anketos) prieštarauja Asociacijų įstatymui ir Įstatams. Teigia, kad Prezidiumas nustatė tik procedūrines regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos taisykles, bet ne organų formavimo tvarką. Lyginant abiejų tvarkų (ginčijamos ir 2016 m.) nuostatas, matyti, kad procedūrinės regioninių rinkiminių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos taisyklės (įskaitant kandidatų kėlimo bei rinkimo taisykles) buvo visuomet. Taigi, Tvarkos 74 punktas užtikrina tinkamą kandidatų atitikties įstatams patikrinimą ir sudaro sąlygas Asociacijos nariams objektyviai juos įvertinti, o pati Tvarka ar jos Priedai (anketos) neprieštarauja Asociacijų įstatymui ir (ar) Įstatams, nors anketose prašoma nurodyti informaciją, susijusią su skola valstybės biudžetui ar fondams, ar teistumu / baustumu už atitinkamus administracinius nusižengimus ir kt. bei pateikti įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą. Tokia informacija naudojama vieninteliu – išviešinimo tikslu. Teigia, kad neginčydamos 2020 m. sausio 29 d. Prezidiumo nutarimo Nr. 12-152, kuriuo buvo patvirtinti nauji Tvarkos priedai (anketos), ieškovės neįrodė, jog Tvarkos 51, 53-65 ir 74 bei Priedų 6-17 punktų nuostatos yra skirtos įgyvendinti panaikintam Tvarkos 73 punktui. Todėl nepagrįstai prašo visą Tvarką pripažinti negaliojančia. Ieškovės nepaneigė nei Akto, nei Rašto teisėtumo, juolab, kad pakartotinis susirinkimas nebuvo sušauktas dėl objektyvių aplinkybių (dėl karantino režimo ir dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties). Išnykus objektyvioms aplinkybėms, pakartotinis regioninis rinkiminis susirinkimas bus operatyviai sušauktas ir pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę (6.10. ir 6.14. punktai), taigi jame negalės būti keliami kandidatai į Prezidiumo narius.

Teismo posėdyje ieškovių UAB „Solotransa“ ir UAB „Antila“ atstovė advokatė Karolina Gasparkė iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. 

Teismo posėdyje ieškovės IĮ „Milčija“ atstovai advokatė Ona Klinavičienė ir P. Č. iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai advokatas Valentas Mitrauskas ir Z. B. iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinius atmesti

Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) buvo išrinktas prezidentu, o iki tol buvo nariu (nuo (duomenys neskelbtini) m.). Dalyvavo priimant ginčijamą Tvarką, nes jam buvo priskirtas darbotvarkės formavimo klausimas. Kandidatų kėlimo į prezidiumo narius tvarka buvo keičiama dėl Asociacijos reputacijos. 2019 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje už tokią darbotvarkę balsavo vienuolika narių, kuriems buvo pristatyta būtinybė keisti Tvarką dėl reputacinių dalykų (VRM pažymų apie teistumą, duomenų apie įmonę), o taip pat dėl kandidatų išsikėlimo terminų. Paaiškino, kad jam nebuvo žinoma, jog 2018 metais Kongresas atmetė siūlymą keisti reputacinius dalykus (toks ginčas kaip šis nėra reputacinis dalykas). Susitarimo reikėjo, nors nebuvo Tvarkos šalininkas. Pagrindiniai nesutarimai buvo būtent dėl reputacinių dalykų. Panaikinus 73 punktą, kandidatai jau buvo iškelti. Tvarkos tekstas, kuris nebuvo redaguotas, Prezidiumo nariams pristatytas 2020 m. sausio 10 d., o posėdis - sausio 15 d., o papildomi klausimai buvo išsiųsti sausio 13 d.. Už Tvarką balsavo 6 nariai, 2 – „prieš“ ir 3 – „susilaikė“. Anketoss išviešinamos kai „startuoja“ rinkimai.   

Teismo posėdžio metu liudytojas M. A. paaiškino, kad nuo 2019 m. buvo „verčiamas“ sukurti naują tvarką. Tačiau visada, prieš priimant sprendimą (pvz. patvirtinti Tvarką), visi nariai privalo būti išklausyti, išgirsti, tai turi būti išdiskutuota, ir sprendimas neturi prieštarauti Įstatams. Ši Tvarka jiems prieštarauja, be to ji neišdiskutuota (per du mėnesius) ir tai supriešino Asociacijos narius. Nepamena, kad anksčiau dokumentus reikėtų pateikti prie 10 dienų. Teigia, kad panaikintas 73 punktas padarė daug žalos ir šiuo metu situacija visai neaiški. Nėra pagrindo riboti kreiptis į teismą, o dabar daug dalykų lieka neaiškūs.  

Teismo posėdyje liudytojas R. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) metais buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) regiono ir yra komiteto pirmininkas. Anksčiau į Prezidiumą ateidavo asmenys „įtartini“, kurie „plaudavo“ asociacijos pinigus. Todėl pagrininiu klausimu tapo kandidatų į valdymo organus reputacija (administracinė, baudžiamoji, kartais ir civilinė). Konkrečiu atveju, ieškovių reputacija priklausys nuo teismo sprendimo. Nors dar 2018 metais buvo siekiama įtvirtinti reputacinius reikalavimus, bet Kongresas to nepatvirtino net du kartus, nes nebuvo išsamiai išaiškinta vežėjams. Mano, kad reikia keisti Įstatus, bet tai ilgas ir sudėtingas procesas, nes šiuo metu sprendžiami visai kiti aktualūs klausimai, o ne Aasociacijos valdymas.

Ieškinys iš esmės tenkinamas.

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 12-147 priimtos Tvarkos ir/bei jos nuostatų teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad ieškovės AB „Solotransa“, UAB „Utenos autotransportas“ ir UAB „ANTILA“ yra Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ narės. Asociacijos prezidiumas 2020 m. sausio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 12-147 (ginčijama Tvarka) „Dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, Prezidiumo narius bei Revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo“, kuriuo buvo panaikintas anksčiau galiojęs Prezidiumo 2016 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 10-09 (ankstesnė tvarka). Naujoje Tvarkoje Asociacijos regioninių susirinkimų sušaukimo ir darbo tvarka reglamentuota Nutarimo I-VIII dalyse, kandidato į Asociacijos prezidentus anketos forma - Nutarimo Priede Nr. 1, kandidato į Prezidiumo narius anketos forma - Nutarimo priede Nr. 2 ir kandidato į Revizijos komisijos narius anketos forma - Nutarimo priede Nr. 3. Asociacijos Įstatai priimti 2012 m. spalio 1 d. Asociacijos „LINAVA“ XXX pakartotinio kongreso metu. Iš byloje esančio Revizijos komisijos 2020 m. sausio 24 d. prašymo Nr. 2020/03, matyti, kad Komisija kreipėsi į Asociacijos Generalinį sekretorių, prašydama paskelbti komisijos sprendimu užsakytą teisinį vertinimą dėl 2020 m. sausio 15 d. Nutarimo. Kartu buvo pateiktos 2020 m. sausio 24 d. revizijos komisijos išvada ir rekomendacijos bei 2020 m. sausio 23 d. teisinė išvada. Komisija paprašė (Įstatų 7.5 punktas) sušaukti neeilinį Kongresą ir Asociacijos prezidentui, prezidiumui ir generaliniam sekretoriui pateikė 2020 m. sausio 29 d. paraišką Nr. 01. Byloje esančiose Revizijos komisijos išvadose nurodyta, kad Nutarimu neteisėtai suvaržomos narių teisės bei laisvės, numatytos Įstatuose, prieštarauja Asociacijų įstatymui (7 straipsnio 7 dalis, 9 straipsnio 6 dalis, 12 straipsnio 2 dalies 11 punktas) ir Įstatų 7.2.1 bei 7.2.4 punktams, nes tokią teisę turi Kongresas, taip pat nurodyta, kad prieštarauja Įstatų 9.11.10 punktui, nes Prezidiumas turi teisę nustatyti tik procedūrines nuostatas, o ne santykius reguliuojančias materialiąsias nuostatas, be to prieštarauja Įstatų 7.2.1., 9.3., 10.1. ir 14.2. punktams, nes Įstatuose numatytas baigtinis reikalavimų kolegialių organų nariams sąrašas. Asociacijos prezidiumas 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. S-864 atsisakė tenkinti Komisijos paraišką, nes nustačiusi pažeidimus Komisija apie tai turi pranešti artimiausiame Kongrese ir Prezidiumo posėdyje, bet ne inicijuoti neeilinio Kongreso sušaukimą. 2020 m. kovo 4 d. Nutarimu Nr. 12-166, Asociacijos Prezidiumas panaikino minėtos Tvarkos IX dalies 73 punktą, nes iškilo ginčas dėl šiame punkte numatytų reikalavimų. Iš į bylą pateiktų Kandidatų vertinimo komisijos patikrinimo aktų: 2020 m. vasario 20 d. Nr.7 ir Nr.8 bei 2020 m. vasario 24 d. Nr. 10, matyti, kad kandidatus į prezidiumo narius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) regione, atsisakyta tvirtinti, nes jų anketos pateiktos pavėluotai, t.y. praleidus 10 dienų terminą. Nustatyta, kad anketų pateikimo terminas baigėsi šeštadienį, o jos gautos pirmadienį. 2020 m. vasario 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-20-2414 užfikuosta susirinkimo, kurio metu buvo sprendžiama dėl asmenų (ne)kandidatavimo esant teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, eiga. Į bylą taip pat pateiktas Revizijos komisijos 2020 m. vasario 18 d. el. laiškas, kuriuo Asociacijos nariai informuoti apie teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Asociacijos teisinių ir organizacinių reikalų komiteto 2018 m. gegužės 9 d. posėdžio ir Asociacijos Prezidiumo 2018 m. lapkričio 7 d. posėdžio protokolai, iš kurių matyti, kad buvo svarstoma ir pritartas Įstatų 6.3, 7.13, 8.2, 9.3, 9.4, 9.5, 9.6, 9.12, 10.1, 10.2, 10.5, 10.6 ir 11.2 punktų pakeitimui/papildymui bei dėl pateikimo Kongresui.

Atsakovė yra viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma - asociacija, savanoriškumo principu jungianti Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, vežančius kelių transportu keleivius bei krovinius už atlygį arba savo lėšomis, teikiančius su kelių transporto veikla susijusias paslaugas.

Juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus, įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais - bendruosius nuostatus (CK 2.46 straipsnio 1 dalis). juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). 

Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves; šis straipsnis nekliudo įvesti teisėtų naudojimosi šiomis teisėmis apribojimų asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajėgose, policijoje ar valstybės tarnyboje.

Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija (atsakovė), steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), o šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai nurodyti šios teisės normos hipotezėje. Aptariamo draudimo pažeidimas, kai dėl to į teismą kreipiasi asociacijos dalyvis, gali būti asociacijos steigimo ir veiklos teisminės teisėtumo kontrolės pagrindas (Asociacijų įstatymo 3 ir 17 straipsniai, CK 2.106 ir 2.114 straipsniai), kaip atitinkamai ir Asociacijų įstatymo 11 bei 16 straipsnių nuostatų pažeidimai, asociacijos nario CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu teisme pareikštas reikalavimas dėl asociacijos organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, asociacijos neturi neliečiamumo garantijų (imuniteto) prieš pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios įsikišimą.

Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Taigi Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos visuotinio narių susirinkimo (šiuo atveju - kongreso) kompetencijos, sušaukimo tvarkos, sprendimų priėmimo tvarkos. Tai nurodyta reglamentuoti būtent asociacijos (Atsakovo) Įstatais.

CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

Prieštaravimas imperatyvioms įstatymų nuostatoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams sudaro pagrindą juridinio asmens organų sprendimą pripažinti negaliojančiu (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje aiškinant CK 2.82 straipsnio 4 dalį, yra konstatuota, jog įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus, visų pirma, siekė apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos atitinkamais juridinio asmens valdymo organo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą. Kita vertus, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (baigtinis nuginčijimo pagrindų sąrašas, trumpi senaties terminai) leidžia daryti išvadą, kad siekiama užtikrinti ir tai, jog juridinio asmens organų sprendimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jos dalyviams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2006).    

Nagrinėjamu atveju Asociacijos Įstatuose nustatyta, kad Kongresas yra Asociacijos visuotinis narių susirinkimas (7.1 punktas), kuris pagal kompetenciją turi teisę priimti, keisti ir papildyti įstatus (7.2.1. punktas); nustatyti asociacijos tikslus ir pagrindinius uždavinius (7.2.2. punktas); iš regioniniuose susirinkimuose iškeltų kandidatų rinkti ir atšaukti prezidentą ir revizijos komisijos narius (7.2.3 punktas); nustatyti prezidiumo formavimo tvarką (7.2.4 punktas) bei spręsti kitus įstatymuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos (7.2.13. punktas). Prezidiumo įgaliojimai nustatyti Įstatų 9.11. punkte, nurodant, kad Prezidiumas turi pareigą tvirtinti prezidiumo darbo reglamentą, Kongreso darbo tvarką, regioninių susirinkimų sušaukimo ir darbo tvarką (9.11.10. punktas) ir įgyvendina Kongreso nutarimus (9.11.12. punktas). Įstatuose numatyta, kad Asociacijos prezidiumo nariais gali būti tik juridinių asmenų - asociacijos narių atstovai, turintys ne mažiau kaip dviejų metų veiklos patirtį transporto versle juridinio asmens savininkai ir/ar dalyviai ar vadovai. Juridinio asmens savininkai ir/ar dalyviai privalo turėti ne mažiau kaip 1/10 atstovaujamos įmonės akcijų arba pajų. Jais negali būti revizijos komisijos nariai bei sekretoriato darbuotojai. Prezidentu gali būti tik juridinio asmens - asociacijos nario atstovas, ne mažiau kaip dviejų metų darbo patirtį transporto versle turintis juridinio asmens savininkas ir/ar dalyvis ar vadovas, kuris privalo turėti ne mažiau kaip 1/10 atstovaujamos įmonės akcijų arba pajų (9.3., 10.1. punktai). Asmuo, buvęs prezidentu dvi kadencijas iš eilės, gali būti išrinktas prezidiumo nariu Įstatuose nustatyta tvarka. Prezidentą renka Kongresas iš regioniniuose susirinkimuose iškeltų kandidatų, kurių skaičius neribojamas. Įstatų 14.2. punkte nustatyta, kad Revizijos komisijos nariais gali būti fiziniai asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, išskyrus Asociacijos prezidiumo narius bei sekretoriato darbuotojus.

Nagrinėjamu atveju yra aktualios Asociacijų įstatymo nustatos, numatančios, kad Asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose (7 straipsnio 7 dalis) ir juose turi būti nurodyta, kad valdymo organai, jų kompetencija, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas, narių ir pirmininko (prezidento) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialus valdymo organas sudaromas (12 straipsnio 2 dalis), kurio nariais gali būti fiziniai asmenys - asociacijos nariai ir asociacijos narių - juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys. Papildomi reikalavimai kolegialaus valdymo organo nariui gali būti nustatyti tik asociacijos įstatuose (9 straipsnio 6 dalis).

Konkrečiu atveju, šalių ginčo situacijos kontekste dėl ieškinyje iškeltų reikalavimų, teismo nuomone, netikslinga atsieti ir nevertinti formaliai panaikinto Tvarkos 73 punkto. Kaip matyti iš aukščiau minėto teisinio reglamentavimo, Asociacijos valdymo organams keliami reikalavimai (taip pat ir papildomi) turi būti nustatyti Įstatuose. Prezidiumo funkcijas reglamentuojančiose nuostatose (Įstatų 9.11.1. - 9.11.13. punktai) nenumatyta Prezidiumo teisė pakeisti prezidento, prezidiumo narių bei revizijos komisijos narių skyrimo tvarką, nes kolegialių valdymo organų formavimo tvarkos nustatymas yra išimtinė Kongreso kompetencija (Įstatų 7.2.4. punktas). Juolab, kad Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas draudimas pavesti kitiems organams spręsti Kongreso kompetencijai priklausančius klausimus. Taigi, bylos kontekste nėra aišku, kuo vadovaudamasi atsakovė nusprendė Nutarime įtvirtinti papildomus reikalavimus kandidatams, kai jau Įstatuose yra nustatyti jų kriterijai, o esant neaiškumui, tai turi būti daroma tikslinant/keičiant Įstatus, o ne priimant Tvarką, kur nepriimtina Asociacijos nariams ir sukelia viešus teisminius ginčus. Taip akivaizdžiai kenkiant pačiai Asociacijai (jos reputacijai).

Teismui analizuojant Tvarkos nuostatas, yra pagrindas išvadai, kad Tvarkos 73 punktas iš esmės prieštarauja Įstatų 7.2.1., 9.3., 9.11., 10.1. ir 14.2. punktų nuostatoms, nes apribojo Asociacijos narių ir ieškovių teises būti laisvai išrinktais į atitinkamas Asociacijos valdymo organų pozicijas, be to apribojo ir asmenų teisę naudotis teismine gynyba esant jų teisių ir interesų pažeidimams. Tuo pačiu neatmetant ir galimo nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo atskirų asmenų atžvilgiu. Juolab, kad iš teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų turinio yra pagrindas išvadai, kad Asociacijos nario kreipimasis ir/ar atsidūrimas teisme iš esmės pakenkia jo reputacijai, nepaisant paties proceso tipo bei turinio. Nors teisė kreiptis į teismą yra absoliuti teisė, šios teisės negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-146/2014). Tai, kad atsakovė formaliai pa(si)naikino Tvarkos 73 punktą, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiu būdu iš tiesų, o ne formaliai-biurokratiškai pripažįstamas jo neteisėtumas. Juolab, kad tiek atsakovės atstovas, tiek pačios atsakovės veiksmai rodo priešingai, kad narių atžvilgiu ir toliau lieka galimybė taikyti jų teises pažeidžiančias nuostatas. Į bylą pateiktas ir tokį atsakovės elgesį patvirtinantis įrodymas (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), kuriame siekiant apeiti Įstatų bei teismo nutarties dėl LAP taikymo nuostatas, neatskleidžiant teisinių nuostatų turinio siekiama atskiriems asmenims reikiamo balsavimo rezultatų.

Nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualu pažymėti, kad Prezidiumui suteikta teisė savarankiškai spręsti tik Įstatais priskirtus klausimus - nustatyti prezidiumo darbo reglamentą, Kongreso darbo tvarką, regioninių susirinkimų sušaukimo ir darbo tvarką (Įstatų 9.11.10. punktas). Preziudumui nesuteikta teisė nustatyti reikalavimus kandidatui į prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius (Įstatų 9.3., 10.1. bei 14.2. punktai). Taigi, Tvarkos nuostatos, susijusios su minėtų kandidatų iškėlimu bei narių rinkimu, prieštarauja ir Įstatams, ir Asociacijų įstatymui (7, 9 bei 12 straipsniai), o Tvarkos VII - IX skyrių ir Priedų nuostatos bei formos sudaro pagrindą išvadai, kad Asociacijos Prezidiumas, nepagrįstai ignoruodamas Kongresui Įstatais suteiktas teises, galėtų priimti sprendimus, kurie jų priėmimo metu jau keltų tokių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo klausimus. Taigi, Tvarkos 51, 53-65 bei 74 punktai bei Priedų 6-17 punktai, savo turiniu, nors ir netiesiogiai (pažodžiui), tačiau iš esmės atkartoja panaikinto Tvarkos 73 punkto kontekstą. Juolab, kad Prezidiumas Nutarimu faktiškai nustatė naujus bei griežtesnius regioninių susirinkimų sušaukimo tvarkos reikalavimus nei nustatyta Įstatuose. Taip pat nustatė papildomus ir Įstatams prieštaraujančius reikalavimus bei apribojimus kandidatams į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius. Vertinant ginčijamą Tvarką ir anksčiau galiojusią Asociacijos 2016 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 10-9 patvirtintą tvarką, jų skirtingumas yra tik tame, kad ginčijamos Tvarkos VII - IX skyrių nuostatomis ir Priedais yra nepagrįstai išplėsti Prezidiumo įgaliojimai, suteikiant teisę nustatyti papildomus kriterijus, ribojimus ir procedūras nariams, siekiantiems kandidatuoti į Asociacijos prezidento, prezidiumo ar revizijos komisijos narius, taip pažeidžiant Įstatus bei Asociacijų įstatymą.  

Konkrečiu atveju, šalių susidariusio ginčą vertinant per CK 1.96 straipsnyje įtvirtintą principą, kad sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies ir priešingai - jei sandoris nebūtų sudarytas be negaliojančiomis pripažintų dalių, negalioja ir likusi sandorio dalis, nagrinėjamos bylos kontekste šio principo taikymas tik Tvarkos VII - IX skyrių ir Priedų nuostatų apimtyje iš esmės neteisingas, nes taip nebūtų įgyvendintas siekis išvengti galimų spekuliacijų ir nepagrįstų interpretacijų priimtos ginčijamos Tvarkos pagrindu. Todėl, konkrečiu atveju, nagrinėjamoje byloje susidariusios situacijos kontekste, teismas sprendžia, kad tiek siekiamų vertybių kontekste (išvengiant būsimų teisminių ginčų, sudarant Asociacijos nariams galimybę išdiskutuoti ir susitarti), tiek teisinių siekių kontekste (priimant sprendimą neprieštaraujantį nei Įstatams, nei Asociacijų įstatymui) būtų pagrįstas ir teisingas sprendimas pripažinti negaliojančiu visą atsakovės 2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 12-147, o tuo pačiu ir 2020 m. vasario 20 d. kandidatūrų vertinimo komisijos aktą Nr. 8 bei 2020 m. kovo 20 raštą Nr. S-952. Teismo nuomone, panaikinus tik dalį Tvarkos nuostatų, būtų užprogramuotas kito(-ų) teisminio(-ių) ginčo (-ų) galimybė.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Solotransa“ pateikė įrodymus, kad patyrė 16.254,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė IĮ „Milčija“ pateikė įrodymus, kad patyrė 1800,00 Eur, kurių dydis pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais bei, įvertinus ginčo pobūdį ir dalyką, parengtų procesinių dokumentų kiekį, laikytinas atitinkančiu pagrįstumo kriterijus, įtvirtintus Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m.balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte.

Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija 5,00 Eur dydžio sumą ir sudaro 8,30 Eur, kurios priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr.1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 186, 197, 250, 259, 263, 268, 270 ir  279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinius tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr.12-147 su priedais, 2020 m. vasario 20 d. kandidatūrų vertinimo komisijos aktą Nr. 8 ir pripažinti nepagrįstu 2020 m. kovo 20 d. raštą Nr. S-952.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, į.k. 121053434, ieškovės UAB „Solotransa“, į.k. 135723325, naudai 16.254,37 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, į.k. 121053434, ieškovės IĮ „Milčija“, į.k. 153657617, naudai 1800,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, į.k. 121053434, valstybės naudai 8,30 Eur (aštuonis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                        Gražina Žukauskienė